Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžiu R. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – dveji metai trys mėnesiai laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendis:

pašalintas iš nuosprendžio rezoliucinės dalies BK 25 straipsnio 3 dalies taikymas R. R., paliekant veikos kvalifikaciją pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį;

pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad R. R. nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas organizuota grupe su I. M. (I. M.), S. S. (S. S.) ir J. V. ir kad dėl jo yra atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl panašių nusikalstamų veikų;

pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybė, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. R. padarė apgaule įgijęs turtinę teisę į valstybės biudžetui priklausančias lėšas;

R. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės dydis sumažintas iki vienerių metų, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – iki šešių mėnesių laisvės atėmimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – vieneri metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo;

kita nuosprendžio dalis (dėl nuteistojo R. R.) palikta nepakeista.

Apygardos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti S. S., J. V., I. M., M. B., juridinis asmuo UAB „G.“, tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. R. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą:

būdamas UAB „K.“ direktoriumi, 2005 m. gegužės–spalio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrai su I. M., UAB „G.“ direktoriumi S. S., vyr. buhaltere J. V., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti svetimą turtą – UAB „G.“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su organizuotos grupės nariu I. M., kad jis pateiks netikrus UAB „K.“ dokumentus apie tai, jog šiai bendrovei UAB „G.“ atliko paslaugų, pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus bei pervedant pinigus iš UAB „G.“ banko sąskaitos į UAB „K.“ banko sąskaitą.

I. M., veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas prisiimtas užduotis, 2005 m. gegužės–spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarė su organizuotos grupės nariu S. S., kad jis šiam pateiks netikrus UAB „K.“ dokumentus apie tai, jog UAB „K.“ bendrovei UAB „G.“ atliko paslaugų, pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus bei pervedant pinigus iš UAB „G.“ banko sąskaitos į UAB „K.“ banko sąskaitą.

S. S., veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas prisiimtas užduotis, 2005 m. gegužės–spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdoje organizuotos grupės narei J. V. nurodė I. M. perduoti UAB „G.“ rekvizitus bei duomenis apie paslaugų ir prekių pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „K.“ dokumentus. I. M. iš J. V. gavęs minėtus duomenis juos perdavė R. R. ir nurodė surašyti netikrus UAB „K.“ dokumentus.

R. R. 2005 m. gegužės–spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdoje surašė netikrus UAB „K.“ dokumentus: 2005 m. gegužės 2 d. sutartį Nr. SSB-005-01, 2005 m. birželio 3 d. sutartį Nr. SSB-006-03, 2005 m. liepos 1 d. sutartį Nr. SSB-007-01, 2005 m. rugpjūčio 2 d. sutartį Nr. 05-08.02, 2005 m. gegužės 30 d., 2005 m. birželio 29 d., 2005 m. liepos 29 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų priėmimo aktus; PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. gegužės 30 d. serija KAZ Nr. 00002, 2005 m. birželio 29 d. serija KAZ Nr. 0005, 2005 m. liepos 29 d. serija KAZ Nr. 0008, 2005 m. rugpjūčio 31 d. serija KAZ Nr. 00023, 2005 m. gegužės 6 d. serija KAZ Nr. 00001, 2005 m. birželio 10 d. serija KAZ Nr. 0003, 2005 m. birželio 13 d. serija KAZ Nr. 0004, 2005 m. liepos 4 d. serija KAZ Nr. 0006, 2005 m. liepos 5 d. serija KAZ Nr. 0007, 2005 m. rugpjūčio 2 d. serija KAZ Nr. 00014, 2005 m. rugpjūčio 3 d. serija KAZ Nr. 00015, 2005 m. rugpjūčio 5 d. serija KAZ Nr. 00019, 2005 m. rugsėjo 6 d. serija KAZ Nr. 00034, 2005 m. rugsėjo 16 d. serija KAZ Nr. 00030; kasos pajamų orderius: 2005 m. gegužės 30 d. serija KAO Nr. 0001, 2005 m. birželio 6 d. serija KAO Nr. 0002, 2005 m. birželio 7 d. serija KAO Nr. 0003, 2005 m. birželio 17 d. serija KAO Nr. 0004, 2005 m. birželio 21 d. serija KAO Nr. 0005; kasos pajamų orderių kvitus: 2005 m. rugpjūčio 31 d. serija KAO Nr. 0010, 2005 m. rugsėjo 15 d. serija KAO Nr. 0012, 2005 m. rugsėjo 16 d. serija KAO Nr. 0013, 2005 m. spalio 6 d. serija KAO Nr. 0014, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „K.“ pardavė, o UAB „G.“ nupirko paslaugų ir prekių už 321 669,77 Lt, bei UAB „G.“ už paslaugas, prekes UAB „K.“ grynaisiais pinigais sumokėjo 116 335,72 Lt. Po to R. R. šiuos dokumentus perdavė I. M., šis – J. V., o ji – S. S..

S. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, UAB „G.“ vyr. buhalterei J. V. nurodė iš UAB „G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke pagal mokėjimo nurodymus 2005 m. liepos 13 d. Nr. 486, 2005 m. liepos 14 d. Nr. 487, 2005 m. liepos 15 d. Nr. 496, 2005 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 579, 2005 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 609, 2005 m. rugsėjo 13 d. Nr. 678, 2005 m. rugsėjo 15 d. Nr. 685, iš UAB „G.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke pagal mokėjimo nurodymus 2005 m. rugsėjo 13 d. Nr. 679, 2005 m. rugsėjo 15 d. Nr. 684 pervesti iš viso 205 334,05 Lt į UAB „K.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke. Faktiškai šiuos pinigus R. R. iš UAB „K.“ banko sąskaitos paėmė grynaisiais ir juos atidavė I. M., o šis – J. V., kuri grąžino S. S..

S. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, žinodamas, kad šie dokumentai yra netikri ir faktiškai tarp UAB „K.“ ir UAB „G.“ jokių sandorių nėra įvykę, kaip UAB „G.“ direktorius, patvirtino dokumentuose įrašytus aiškiai melagingus duomenis savo parašu ir netikrus UAB „K“ dokumentus perdavė UAB „G.“ buhalterei L. B. kaip 2005 m. gegužės 30 d., 2005 m. birželio 6 d., 2005 m. birželio 7 d., 2005 m. birželio 17 d., 2005 m. birželio 21 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2005 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. rugsėjo 16 d., 2005 m. spalio 6 d. avanso apyskaitų priedus, pateisinančius jam išduotų UAB „G.“ grynųjų pinigų iš viso 116 335,72 Lt panaudojimą, taip pat nurodė UAB „G.“ vyr. buhalterei J. V. duomenis iš šių netikrų UAB „K.“ dokumentų įtraukti į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą.

Taip R. R. kartu su organizuotos grupės nariais I. M., S. S., J. V., UAB „G.“ vardu imitavę paslaugų, prekių pirkimą iš UAB „K.“, UAB „G.“ atsiskaitymą su UAB „K.“ grynaisiais pinigais ir pervedant pinigus iš banko sąskaitų, pasisavino S. S. žinioje buvusį UAB „G“ turtą – 116 335,72 Lt grynaisiais, taip pat iš UAB „G.“ banko sąskaitų į UAB „K.“ banko sąskaitą pervestus pinigus – 205 334,05 Lt, iš viso 321 669,77 Lt. Šiuos pinigus S. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su organizuotos grupės nariu I. M., o šis – su R. R..

R. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule UAB „G.“ naudai panaikino turtinę prievolę:

būdamas UAB „K.“ direktoriumi, 2005 m. gegužės–spalio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas su I. M., UAB „G.“ direktoriumi S. S., vyr. buhaltere J. V., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti svetimą turtą – UAB „G.“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su organizuotos grupės nariu I. M., kad jis pateiks netikrus UAB „K.“ dokumentus apie tai, jog UAB „K.“ bendrovei UAB „G.“ atliko paslaugų, pardavė prekių.

I. M., veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas prisiimtas užduotis, 2005 m. gegužės–spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarė su organizuotos grupės nariu S. S., kad jis S. S. pateiks netikrus UAB „K.“ dokumentus apie tai, jog UAB „K.“ bendrovei UAB „G.“ atliko paslaugų, pardavė prekių.

S. S., veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas prisiimtas užduotis, 2005 m. gegužės–spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdoje organizuotos grupės narei J. V. nurodė I. M. perduoti UAB „G.“ rekvizitus bei duomenis apie paslaugų ir prekių pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „K.“ dokumentus. I. M., gavęs iš J. V. šiuos duomenis, juos perdavė R. R. ir nurodė surašyti netikrus UAB „Kražantė“ dokumentus.

R. R. 2005 m. gegužės–spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdoje surašė netikras UAB „K.“ PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. gegužės 30 d. serija KAZ Nr. 00002, 2005 m. birželio 29 d. serija KAZ Nr. 0005, 2005 m. liepos 29 d. serija KAZ Nr. 0008, 2005 m. rugpjūčio 31 d. serija KAZ Nr. 00023, 2005 m. gegužės 6 d. serija KAZ Nr. 00001, 2005 m. birželio 10 d. serija KAZ Nr. 0003, 2005 m. birželio 13 d. serija KAZ Nr. 0004, 2005 m. liepos 4 d. serija KAZ Nr. 0006, 2005 m. liepos 5 d. serija KAZ Nr. 0007, 2005 m. rugpjūčio 2 d. serija KAZ Nr. 00014, 2005 m. rugpjūčio 3 d. serija KAZ Nr. 00015, 2005 m. rugpjūčio 5 d. serija KAZ Nr. 00019, 2005 m. rugsėjo 6 d. serija KAZ Nr. 00034, 2005 m. rugsėjo 16 d. serija KAZ Nr. 00030, kuriose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „K.“ pardavė, o UAB „G.“ nupirko paslaugų ir prekių už 321 669,77 Lt, iš jų 49 068,27 Lt – pridėtinės vertės mokestis. Po to R. R. šiuos dokumentus perdavė I. M., šis – J. V., o ji – S. S..

S. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, žinodamas, kad šios UAB „K.“ vadovo R. R. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, kaip UAB „G.“ direktorius patvirtino dokumentuose įrašytus aiškiai melagingus duomenis savo parašu. S. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos UAB „K.“ dokumentus perdavė UAB „G.“ vyr. buhalterei J. V. ir nurodė įtraukti jų duomenis į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas ir jas pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui. J. V. žinodama, kad pateiktose UAB „K.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys ir kad šie dokumentai yra netikri, kad nurodytos paslaugos ir prekės faktiškai pirkėjai UAB „G.“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, o išskirtą PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „G.“ PVM deklaracijas:

už 2005 m. gegužės mėn. 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodydama 13 011 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „G.“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 13 011 Lt mažesnę UAB „G.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą;

už 2005 m. birželio mėn. 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodydama 12 118 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „G.“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 12 118 Lt mažesnę UAB „G.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą;

už 2005 m. liepos mėn. 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodydama 9063 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „G.“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 9063 Lt mažesnę UAB „G.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą;

už 2005 m. rugpjūčio mėn. 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodydama 11 056 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „G.“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 11 056 Lt mažesnę UAB „G.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą;

už 2005 m. rugsėjo mėn. 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodydama 3820 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „G.“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 3820 Lt mažesnę UAB „G.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą.

J. V. UAB „G.“ PVM deklaracijas už 2005 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. 2005 m. birželio 23 d., 2005 m. liepos 25 d., 2005 m. rugpjūčio 24 d., 2005 m. rugsėjo 23 d., 2005 m. spalio 25 d. elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam Klaipėdoje, Taikos pr. 28, taip R. R. kartu su organizuotos grupės nariais I. M., S. S., J. V. apgaule UAB „G.“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 49 068 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Nuteistasis R. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nuosprendį (dėl jo nuteisimo) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius, remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012, nurodo, kad sukčiavimas turi privalomąjį požymį – apgaulę, o turto pasisavinime esminio suklaidinimo nėra, todėl teismai privalėjo atriboti sukčiavimą nuo turto pasisavinimo. 2012 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalgoje nurodyta, kad atribojant sukčiavimą nuo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) ar turto iššvaistymo (BK 184 straipsnis) esminis kriterijus yra kaltininko įgaliojimų svetimo turto ar turtinės teisės atžvilgiu, apibrėžtų teisės aktu ar sutartimi, buvimas; sukčiavimo atveju neteisėtą svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą lemia apgaulė, o esant turto pasisavinimui ar iššvaistymui – kaltininko įgaliojimai šiam turtui ar turtinei teisei; atribojant šias veikas vertinamas turto valdymo pagrindo (įgaliojimų turtui atsiradimo) teisėtumas. Sukčiavimo atveju įgaliojimai turtui atsiranda suklaidinus nukentėjusįjį, t. y. iš esmės neteisėtai. Dėl to tais atvejais, kai asmuo pasisavina ar iššvaisto svetimą turtą prieš tai sudaręs sandorius dėl šio turto patikėjimo ar perdavimo jo žinion ne siekdamas sukurti tikras sandoriuose numatytas teises ir pareigas, bet tam, kad įgytų galimybę disponuoti šiuo turtu, turėdamas išankstinę tyčią jį pasisavinti ar iššvaistyti, tokia veika kvalifikuojama ne kaip turto pasisavinimas ar iššvaistymas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip sukčiavimą svarbu teisingai nustatyti, kokios rūšies turtinę naudą gavo kaltininkas. Kasatoriaus manymu, kad teisingai būtų išnagrinėta byla to akivaizdžiai neužtenka, nes BK 182, 183 straipsnių 1–3 dalys baudžiamąją atsakomybę diferencijuoja pagal turto vertę. Kasatorius, remdamasis BPK 1, 2 straipsnių nuostatomis, teigia, kad nagrinėjamu atveju negalima kalbėti apie išsamų nusikalstamos veikos tyrimą ir jos atskleidimą, nes nenustatyta, kokios vertės turtą jis įsigijo, o tai turi esminę reikšmę kvalifikuojant nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 punkte išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes; nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Kasatoriaus manymu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai, šie pažeidimai laikytini esminiais ir yra pagrindas panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Nerijus Marcinkevičius atsiliepimu į nuteistojo R. R. kasacinį skundą siūlo jį atmesti.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, išdėstė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jas motyvuodamas ištirtų įrodymų visetu. Remdamasis byloje surinktais įrodymais bei paties nuteistojo parodymais, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai R. R. veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Sukčiavimo sudėtis yra materiali, tai reiškia, kad dėl asmens, pažeidžiančio šią teisės normą, veikos atsiranda padariniai, t. y. galimybė disponuoti svetimu turtu, įgyti turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Nors nuteistasis teigia, kad turto neįgijo, o iš banko sąskaitos paimtus grynuosius pinigus per kitus kartu veikusius asmenis grąžino S. S., tačiau pagal BK 182 straipsnio 2 dalies dispoziciją sukčiavimu laikoma ne tik nusikalstama veika, dėl kurios atsiranda nauda pačiam pažeidėjui, bet taip pat ir nauda, atsiradusi kitam asmeniui. Pinigų perdavimas kitiems asmenims neatleidžia kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsiliepime pažymima, kad kasatorius nesutinka ir su teismo sprendimu jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nurodydamas tuos pačius argumentus, t. y. jog pinigus neteisėtai užvaldė ne jis, o S. S., kuris už tai buvo nuteistas, dėl to neteisinga būtų teisti jį (R. R.) už tų pačių pinigų pasisavinimą. Turto pasisavinimas yra baigtas, kai atsiranda padariniai, t. y. asmuo turi savo žinioje svetimą turtą ir netrukdomas gali juo naudotis. R. R. patvirtino, kad savo įmonės „Kražantė“ banko sąskaitoje gautus pinigus jis pasiėmė grynaisiais, t. y. turėjo realią galimybę valdyti, naudotis bei disponuoti įgytu svetimu turtu. Turto pasisavinimas laikomas baigtu nuo jo įgijimo momento nepriklausomai nuo to, ar šiuo turtu asmuo pasinaudojo, ar ne.

Prokuroras nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog buvo neteisėtai nuteistas už tos pačios sumos pasisavinimą, kaip ir nuteistasis S. S.. Nors apeliacinės instancijos teismas pašalino kasatoriui atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimus padarė organizuota grupe, vis dėl to teismas konstatavo, kad R. R. nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudamas su kitais nuteistaisiais. Šiuo atveju kiekvienam bendrininkų grupės nariui pagrįstai inkriminuota visa pasisavintų pinigų suma. Nusikalstamos veikos kvalifikacijai įtakos neturi tai, kiek konkrečiai pinigų iš pasisavintos sumos atiteko kiekvienam bendrininkui.

Atsiliepime teigiama, jog nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, o teismo išvados nepagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, pateikti argumentus dėl atmestinų įrodymų, nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados; teismas vertina kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui apibendrinti atskirus įrodymus ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Prokuroras pažymi, kad vien tai, jog teismas vertino įrodymus ne pagal kaltinamojo lūkesčius, nedaro jų prieštaringais ar neištirtais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies, 182 straipsnio 2 dalies taikymo

Teisingam bylos išsprendimui reikšmingos bylai aplinkybės nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatytos remiantis nuteistųjų I. M., S. S., J. V. (jie pripažino, kad buvo surašyti netikri dokumentai apie tai, jog UAB „G.“ iš UAB „K.“ nupirko prekių ir paslaugų, nors faktiškai tokie sandoriai nevykdavo, ir juos panaudojant buvo išgryninamos UAB „G.“ priklausančios piniginės lėšos), liudytojos V. K. (paneigė R. R. parodymus, kad turint tikslą įvykdyti sutartis su bendrove „G.“ tarp UAB „K.“ ir UAB „A.“ buvo sudaryti sandoriai dėl prekių įsigijimo) parodymais, 2009 m. vasario 13 d. specialisto išvada Nr. 5-3/2010, 2007 m. liepos 31 d. protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (R. R. kalbėjosi su I. M. apie netikrų dokumentų surašymą, pinigų sumas, užmokestį), 2010 m. gruodžio 13 d. UAB „K.“ banko sąskaitos dokumentų apžiūros protokolu (iš bendrovės „G.“ sąskaitos banke į bendrovės „K.“ sąskaitą banke pervestus pinigus R. R. paimdavo tą pačią dieną) ir kt. Nustatyti R. R. (kaip ir kitų nuteistųjų) veiksmai patvirtino jo kaltę (šios nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį), pasireiškusia iš anksto apgalvota tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl R. R. dalyvavimo pasisavinant svetimą turtą ir jo kaltės, pašalindamas aplinkybę, kad jis veikė organizuota grupe su kitais asmenimis. Kasatoriaus argumentas, jog visi neteisėtai gauti UAB „G.“ priklausantys 321 669,77 Lt buvo perduoti S. S., yra neteisingas, nes byloje nustatyta, kad neteisėtai užvaldytas bendrovei „G.“ priklausantis turtas (grynieji pinigai), kuris buvo S. S., kaip UAB „G.“ direktoriaus, žinioje, buvo pasidalytas tarp nusikalstamoje veikoje dalyvavusių minėtų asmenų (bendravykdytojų), taigi buvo pasisavintas ne vieno S. S.. Be to, nustačius, kad veika padaryta bendrininkaujant, kiekvieno bendrininko atsakomybė atsiranda už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia.

Nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kasacine tvarka apskųstais nuosprendžiais nustatyta, kad R. R., veikdamas kartu su S. S., I. M. ir J. V., per I. M. pateikė S. S. netikrus UAB „K.“ dokumentus (kad UAB „K.“ atliko paslaugų ir pardavė prekių bendrovei „G.“ už 321 669,77 Lt, iš jų 49 068,27 Lt sudarė pridėtinės vertės mokestis), S. S. nurodant J. V. šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą ir pagal juos parengti PVM deklaracijas, o J. V. PVM deklaracijas už 2005 m. gegužės–rugsėjo mėn. su melagingais duomenimis elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule UAB „G.“ naudai panaikino turtinę prievolę į 49 068 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą valstybės biudžetui. Pažymėtina, kad už šią nusikalstamą veiką nuteista ir UAB „G.“. Šios nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos remiantis tais pačiais įrodymais, kuriais pagrįstas ir svetimo turto pasisavinimas. Kasatorius teisingai nurodo, kad teismai nenustatė, kokios vertės svetimą turtą jis apgaule įgijo. Nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės patvirtina, kad dėl bendrininkų veiksmų apgaulės būdu buvo panaikinta juridinio asmens – UAB „G.“ turtinė prievolė (pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą) sumokėti valstybei mokestį, t. y. valstybė neteko turtinės teisės, atitinkančios kaltininko turtinę prievolę. Vadinasi, buvo padaryta žala valstybei ir kartu juridinis asmuo gavo turtinę naudą. Tokie veiksmai atitinka sukčiavimo objektyviuosius požymius, nes pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog: nagrinėjamoje byloje sukčiavimo veiksmai siekiant išvengti PVM mokesčio buvo būtini, kad būtų sėkmingai užbaigtas turto pasisavinimas ir paslėpti fiktyvūs sandoriai tarp UAB „K.“ ir UAB „G.“; R. R., būdamas UAB „K.“ direktoriumi ir žinodamas, kaip tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, neabejotinai suprato, kad jo surašyti dokumentai bus įtraukti į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą ir tai sukels atitinkamas teisines pasekmes. Kasaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia teismų padarytų išvadų dėl sukčiavimo požymių buvimo R. R. veiksmuose.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasatorius, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (dėl jo nuteisimo) ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, teigia, kad šis teismas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai reiškėsi šių normų pažeidimai, kodėl jie laikytini esminiais, vien formaliai teigdamas, kad nusikalstama veika ištirta neišsamiai, o nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Tokių teiginių nėra pagrindo laikyti teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, dėl to jie paliekami nenagrinėti. Be to, šie argumentai nebuvo nurodyti kasatoriaus apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Dėl to, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, šie argumentai kasacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. R. kasacinį skundą atmesti.