Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19141-713/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „Combo concert“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Eksmokumas“, ieškinį atsakovui A. E. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl įmonės (įstaigos) vadovo civilinės atsakomybės už įmonei (įstaigai) padarytą žalą, pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė BVšĮ „Combo concert“ (toliau – įmonė/įstaiga) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš įstaigos buvusio vadovo atsakovo A. E. 21 671,28 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 21 d. iškėlė VšĮ Combo concert“ bankroto bylą. Įstaigos finansinė padėtis prastėjo nuo 2011 m., o 2013 m. ji tapo nemokia. 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įstaigos turto vertė siekė 526 949Lt (152 615 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 721 833 Lt (209 057 Eur), iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 524 225 Lt (151 826 Eur). Tokiu būdu įstaigos pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams buvo faktiškai lygūs įstaigos turtui ir turtinėms teisėms. Atsakovas vienasmeniškai vadovavo įstaigai nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas 2014 m. vasario 1 d. pasirašė įstaigos balansą ir pelno (nuostolių) atskaitą. Vadinasi, nuo šios dienos jam tapo aišku, kad įstaiga yra nemoki ir atsirado įstatyminė pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. įstaigos įsipareigojimai kreditoriams išaugo 21 671,28 Eur. Kadangi atsakovas delsė pradėti įmonės bankroto bylos iškėlimo procedūrą, todėl nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams laikytini įstaigai padaryta žala, o atsakovo neveikimas CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažintinas neteisėtu.Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po 2013 m. gruodžio 31 d. balanso sudarymo įstaiga ir toliau vykdė savo veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais, taip mažindama įsipareigojimus darbuotojams ir tiekėjams. Įmonė nemokia gali būti laikoma tik tais atvejais, kai ji nevykdo įsipareigojimų kreditoriams ir įmonės neįvykdyti įsipareigojimai, kurių vykdymo terminas yra suėjęs, pasiekia pusę įmonės balanse apskaitomo turto vertės. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad įstaiga tapo nemokia po 2013 m. gruodžio 31 d. ir neįrodė, kada gi atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teisme gautas 2014 m. birželio 25 d. Atsakovas į teismą kreipėsi tada, kai jam tapo akivaizdu, kad įstaiga negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kokia neįvykdytų įsipareigojimų dalis tenka būtent laikotarpiui nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. vasario 1 d. ir neįrodė įstaigai bei jos kreditoriams padarytos žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo A. E. ieškovei BVšĮ Combo concert“ 21 671,28 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 487,59 Eur žyminio mokesčio bei 6,00 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatė, kad įstaiga nuo 2013 m. sausio 1 d. veiklos nevykdė. Pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, atsiradę iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir neįvykdyti iki bankroto bylos iškėlimo (2017 m. liepos 21 d.), sudarė 86 932,71 Eur. Po 2013 m. gruodžio 31 d. atsirado nauji 21 671,28 Eur dydžio įstaigos įsipareigojimai kreditoriams (pradelstų įsipareigojimų lentelės 7, 11, 18, 22 pozicijos, 2 t., b. l. 65-67). Anot teismo, minėtas aplinkybes patvirtina įstaigos 2013 m. balanso, 2013 m. gruodžio 31 d. veiklos rezultatų ataskaitos už 2013 metus, Kauno apskrities VMI 2013 m. balandžio 24 d. sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo, Kauno apskrities VMI 2013 m. vasario 28 d. patikrinimo aktas Nr. (04.1)-AU16-13, VMI prie LR Finansų ministerijos 2014 m. balandžio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, Sodros duomenys apie socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, delspinigių ataskaita.Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė, jog 2013 m. pabaigoje jam buvo žinoma apie pradėtą priverstinį įstaigos turto išieškojimą pagal teismų išduotus vykdomuosius raštus, pripažino, kad apie įstaigos finansinę būklę jis sužinojo 2014 m. vasario 1 d., susipažinęs su įmonės balanso ir pelno ataskaitomis už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taip pat nepaneigė, kad BVšĮ Combo concert“ nuo 2013 m. nevykdė jokios veiklos, o įmonės rezultatai tik blogėjo ir susidarė papildomas 21 671,28 Eur dydžio įsipareigojimas kreditoriams. 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumento surašymo data laikytina neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai. Atsakovas į teismą kreipėsi tik 2014 m. liepos 5 d., todėl nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, kurioms esant draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas teigia, kad jis apie įmonės finansinės veiklos rezultatus sužinojo 2014 m. vasario 2 d., tačiau ir po sužinojimo nesikreipė į teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.Pasisakydamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, teismas konstatavo, kad įmonės vadovas laikomas pažeidusiu savo pareigą kreditoriams tuomet, kai esant įmonės nemokumui nedelsiant nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Kadangi atsakovas delsė pradėti įmonės bankroto bylos iškėlimo procedūrą, o įmonės pradelsti įsipareigojimai nuo 2014 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo tik didėjo, toks atsakovo neveikimas traktuotinas kaip neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.).Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas sprendė, kad padidėję 21 671,28 Eur finansiniai įsipareigojimai kreditoriams atsirado nuo 2014 m. sausio 1 d., o kreditoriais, kuriems išaugo skolos, nurodė VĮ „Turto bankas“ (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) – 12 512,92 Eur, UAB „Combo United Service – 8 659,09 Eur, UAB „Omnitel“ 191,54 Eur, UAB „Tele2“ 307,73 Eur. Teismas sprendė, kad minėta 21 671,28 Eur suma laikytina žala, atsiradusia dėl atsakovo kaip įmonės vadovo pareigos neatlikimo kreiptis savalaikiai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.Konstatavęs atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtą neveikimą (nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo) ir įstaigai padarytą žalą, teismas sprendė, kad atsakovo delsimas ir įstatyminės pareigos nevykdymas tiesiogiai lėmė įsipareigojimų kreditoriams padidėjimą 21 671,28 Eur suma, dėl ko įmonės kreditoriai neteko galimybės kuo didesne dalimi tenkinti savo interesus iš bankrutuojančios įmonės turto. Teismas nurodė, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir įmonei (jos kreditoriams) padarytos žalos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. E. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrindė savo išvados, kad įmonė 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis buvo nemoki, kaip tai apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Teismas privalėjo nustatyti įmonės nemokumo momentą ir atsakovo pareigos inicijuoti įmonės bankroto procesą pareigos atsiradimo momentą. Į bylą pateiktas įmonės balansas jokiu būdu neatspindi pradelstų mokėti kreditoriams sumų, o teismo nurodomas pagrindas laikyti įmonę nemokia, nes ji patiria veiklos nuostolių – negali būti pakankamas. Ieškovė įmonės nemokumą 2013 m. gruodžio 31 dienai grindžia tik balanso duomenimis bei įmonės bankroto procese patvirtintais kreditorių finansiniais reikalavimais.Anot apelianto, 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsižvelgiant į įmonės bankroto procese pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus, įmonės pradelsti įsipareigojimai (30 649,49 Eur) sudarė 20 proc. balanse apskaitomo turto (152 615 Eur). Todėl, atsižvelgiant į ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, teismo išvados niekaip nepagrindžia įmonės nemokumo būsenos 2013 m. gruodžio 31 d. stoviui ir vien šiuo aspektu ieškinys turėjo būti atmestas. Kaip nepatikimas, prieštaringas ir nepakankamai motyvuotas teismo sprendimas turėtų būti vertinamas ir dėl to, kad vertinant įmonės 2013 m. gruodžio 31 d. balansą, teismas turėjo padaryti išvadą, jog įmonėje „bankrotinė situacija“ galimai susiklostė jau 2012 m. pabaigoje. Šiame finansinės atskaitomybės dokumente yra nurodomi ir praeitų (2012 m.) įmonės veiklos rezultatai, kurie iš esmės atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 d. nurodytą įmonės nemokumo sąvoką (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 612 499 Lt) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (829 566 Lt). Todėl nesuprantama, kodėl pareigos kreiptis į teismą atsiradimas atsakovui perkeliamas metais į priekį ir nebandoma nustatyti ir prisiteisti už šį laikotarpį galimai įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą.Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas (apeliantas) nurodė, kad įmonė 2014 m. pradžioje vykdė veiklą ir atsiskaitinėjo su kreditoriais, taip mažindama savo įsipareigojimų dydį. Iš pridedamos prie bylos 2014 m. balandžio 16 d. VMI atlikto operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08)-461-91 matyti, kad BVšĮ „Combo concert“ su valstybės biudžetu (VMI) nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. atsiskaitinėjo nurašant įvairias pinigines sumas iš banko sąskaitos, esančios Nordea Bank Finland PLC bei per antstolius. Tokiu būdu iki 2013 m. spalio 29 d. bendra VMI nurašyta suma sudarė 63 599,20 Lt (49 765,06 Lt + 13 834,14 Lt), VSDFV – 10 027,18 Lt, o iki 2014 m. kovo 1 d. vien iš nurodytos sąskaitos atsiskaityta su tiekėjais 1 171 236,72 Lt sumai. Pagal pateikiamas VMI Operatyvaus patikrinimo pažymas matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 1 d. iš banko sąskaitų buvo išimtos pinigų sumos, kuriomis atsakovas operavo ir atsiskaitinėjo su kredito įstaigomis, tiekėjais, jos buvo naudojamos tikslingai, tik įmonės reikmėms tenkinti. Tokie įmonės vadovo veiksmai negali būti vertinami kaip pažeidžiantys įstatymus ir jam nustatytas pareigas, kadangi būtent jis geriausiai žinojo bendrovės ūkinę–finansinę padėtį ir galėjo priimti sprendimus, paprastai teismų pripažįstamus kaip verslo sprendimo taisyklė (business judgement rule).Teismas nepagrindė 21 671,28 Eur skolos padidėjimo, kuri buvo paskaičiuota po 2013 m. gruodžio 31 d.:

11.4.1. UAB „Tele2“ pateiktas 307,73 Eur reikalavimas objektyviai negali būti laikytinas padidėjusiu įsipareigojimu, nes sąskaitoje faktūroje (ieškinio priedas Nr. 9) nurodyta, jog už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. įmonei priskaičiuota 90 Lt plius PVM suma ir kad įmonė dar iki 2014 m. sausio 1 d. turėjo 953,52 Lt įsiskolinimą. Vadinasi, ieškinio sumos dalis dėl 307,73 Eur negali būti laikoma priežastiniu ryšiu susijusi su žala, kadangi po 2013 m. gruodžio 31 d. tokia skola išaugo tik 90 Lt (26,06 Eur).

11.4.2. UAB „Omnitel“ (ieškinio priedas Nr. 13) paskaičiavo 661,35 Lt (191,54 Eur) skolą už įrangą pagal akciją Nr. VI102NNK4. Nurodė, kad įsipareigojimai galioja nuo 2012 m. kovo 27 d. iki 2014 m. kovo 27 d. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paaiškinta, kad įmonė vykdė savo prievoles šiam kreditoriui (nurodytas skolos likutis), o 191,54 Eur skola, susijusi su netesybomis, formaliai buvo ir 2013 m. gruodžio 31 d.

11.4.3. UAB „Combo United Service“ (ieškinio priedas Nr. 20) reikalavimas buvo grindžiamas dviem mokėjimais – 2014 m. gegužės 8 d. lėšų pavedimu 17 052,67 Lt sumai ir 2014 m. gegužės 19 d. pinigų mokėjimo kvitu Nr. 712630 12 653,90 Lt sumai (iš viso 8 659,09 Eur). Tačiau teismas visiškai nenurodė, dėl kokių priežasčių ši suma turėtų būti laikoma žala įmonei ir iš ko ji susidarė. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nurodyta (ši aplinkybė taip pat išsamiai buvo nagrinėta bei aptarta nagrinėjant civilinę bylą Nr. B2-248-221/2017), kad šio kreditoriaus mokėjimais už įmonę ir vėlesniais turto perleidimo sandoriais buvo išvengta tiek lizingo davėjo, tiek lizingo gavėjo nuostolių bei finansinių įsipareigojimų, o UAB „Combo United Service“ įtraukimas į kreditorių sąrašą niekaip nepakeitė įmonės mokumo rodiklių, o pakeitė tik įsipareigojimų struktūrą, nes bankroto byloje savo reikalavimus galimai būtų reiškusi UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“.

11.4.4. Visiškai neaiškus po 2013 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso sudarymo įsipareigojimo VMI dydis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovas nedetalizavo, o teismas nesiaiškino iš kokių pozicijų pagal naujai pridedamą VMI įrodymą – lentelę (2017-06-16 Informacija Nr. (7.45 - 3.2.2) K-3235) yra suformuotas 12 512,92 Eur skolos padidėjimas. Atsakovo atstovas teismui bandė nurodyti galimas mokesčių nepriemokos sumas, kurios formuoja reikalavimą, tačiau taip ir liko neaišku, kodėl nėra pripažįstami skolos padidėjimu nurodomi aplinkos teršimo, PVM, GPM mokesčių delspinigiai, kurie akivaizdžiai yra įtraukti į VMI (šiuo metu VĮ „Turto bankas“) patvirtintą finansinį reikalavimą.

Teismo sprendimas yra prieštaringas, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas pareigos atsakovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir, priklausomai nuo to, atsiradusios žalos skaičiavimo momentas. Teismas klaidingai vertino vadovo veiksmus jam tvirtinant ir pasirašant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Anot apelianto, šiuo atveju svarbu nustatyti, nuo kada atsakovas realiai sužinojo apie įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, o įrašai ir parašai ant pateikiamo balanso tokio momento niekaip nenurodo. Iš 2013 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, jog jis sudarytas 2014 m. vasario 1 d., tačiau neaišku, kada akcininkai (atsakovas nebuvo įmonės akcininku) pateikė jį vadovui susipažinti ir pasirašyti. Toks terminas galėjo būti 2014 m. balandžio 30 d., nes apie tai byloja „Tvirtinimo žyma“ (balanso dešiniame viršutiniame kampe), kas leidžia manyti, jog pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto atsirado būtent šiuo laiku. Tokiu būdu kyla klausimas, ar ieškovas ir teismas teisingai apskaičiavo galimai padarytos žalos dydį, susijusį su skolų padidėjimu dėl savo kaip vadovo pareigų, numatytų ĮBĮ 8 straipsnyje, neatlikimu.Teismas nenustatė bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Žalos priteisimo kreditoriams klausimas yra akivaizdžiai nesavalaikis, kadangi BVšĮ „Combo concert“ bankroto procedūrų metu administratoriui yra perduotas turtas už 54 177,59 Eur ir kuris šios dienos duomenimis nėra parduotas ĮBĮ nustatyta tvarka. Todėl mano, kad sprendžiant, kokio dydžio žalą kreditoriams reikėtų kompensuoti, pirmiausiai reikėtų sulaukti įmonės turto realizavimo ir tenkinti kreditorių reikalavimus tik ta dalimi, kuria jų reikalavimai bankroto procedūrų pabaigoje nebus patenkinti.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BVšĮ „Combo concert“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Eksmokumas“, prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi 2013 metais, t. y. galimo ieškovės faktinio nemokumo atsiradimo laikotarpiu) nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2008 m. liepos 1 d. ĮBĮ 8 straipsnis buvo papildytas 4 dalimi, nustatančia, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Šios pareigos yra saistomi ir viešosios įstaigos vadovas bei savininkas (ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalis).ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). Nustačius pareigos atsiradimo momentą, reikia nustatyti kokią žalą dėl tokio įmonės vadovo (vadovų) ir / ar kitų asmenų, turinčių pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procesus, neveikimo patyrė bendrovė (įstaiga) ir jos kreditoriai.Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės prašoma priteisti 21 671,28 Eur skola kreditoriams susidarė A. E. vadovavimo laikotarpiu (atsakovas ėjo VšĮ „Combo concert“ vadovo pareigas nuo 2010 m. liepos 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo), kai jis turėjo įstatyminę pareigą kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Tai yra pagal 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenis tapo aišku, jog įmonė yra finansiškai nemoki (įmonės turto vertė siekė 526 946 Lt/152 615 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 721 833 Lt/209 057 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 524 225 Lt/151 826 Eur). Šio dokumento surašymo datą teismas laikė neteisėtų veiksmų (neveikimo) atskaitos tašku, nuo kurio turėtų pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai, nors išaugusius ieškovės nuostolius dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo teismas skaičiavo nuo 2013 m. gruodžio 31 d., vadovaudamasis ieškovės ieškinyje nurodytų keturių kreditorių (VMI – 12 512,92 Eur, UAB „Combo United Service – 8 659,09 Eur, UAB „Omnitel“ – 191,54 Eur ir UAB „Tele2“ – 307,73 Eur) išaugusiais finansiniais reikalavimais iki bankroto bylos iškėlimo dienos.Apeliantas (atsakovas) A. E. su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde teigdamas, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, o teismas tinkamai nepagrindė ginčijamos 21 671,28 Eur skolos nei atsiradimo momento, nei jos dydžio, teismo išvados yra prieštaringos ir nenuoseklios. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliacinio skundo argumentais sutinka. Minėta, kad svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonės nemokumas paaiškėjo sudarius ir patvirtinus 2013 m. finansinį balansą, kurį atsakovas pasirašė 2014 m. vasario 1 d. (t. 1, b. l. 190), tačiau, kaip jau buvo minėta, įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą vertino vadovaudamasis ieškovės pateiktais skaičiavimais apie įmonės išaugusias skolas kreditoriams nuo 2013 m. gruodžio 31 d. Todėl pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nurodytoje dalyje teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas nenurodė konkretaus termino, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Vertindamas padarytos žalos dydį, teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi iš esmės vienos proceso šalies – ieškovės skaičiavimais, kurie nėra konkretūs, išsamūs ir pakankami nuostolių dydžiui nustatyti. Pavyzdžiui, ieškovė nurodė, kad įmonės kreditoriaus UAB „Combo United Service“ 2013 m. gruodžio 31 d. susidariusi skola yra 8 659,09 Eur (ieškinio lentelės 18 p.), tačiau ieškinyje nenurodė nei teisinio, nei faktinio tokios skolos atsiradimo ir jos paskaičiavimo pagrindo. Analogiškai teisėjų kolegija vertina ir 12 512,92 Eur išaugusią skolą kitam kreditoriui – VMI (VĮ „Turto bankas“), kurią ieškovė nurodė ieškinio lentelės 22 p. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad pačiame ieškinyje ieškovė deklaravo, kad VMI finansiniuose reikalavimuose pradelstos įmonės prievolės nėra detalizuotos, o Kauno apskrities VMI 2013 m. vasario 28 d. (patikrinimo aktas), 2013 m. balandžio 24 d. (sprendimas), 2014 m. balandžio 16 d. (operatyvaus patikrinimo pažyma) administraciniai aktai išaugusios skolos ieškinyje nurodytu 12 512,92 Eur dydžiu nepatvirtina. Pastebėtina, kad Kauno apskrities VMI prieš ieškinio padavimą tenkino ieškovės prašymą (2017 m. gegužės 25 d. Nr. 05-291) ir pateikė jai informaciją apie VMI finansinio reikalavimo dydį (2017 m. birželio 16 d. raštas Nr. (7.45-3.2.2) K-3235), tačiau ieškovė, dėl galimai neaiškios išaugusios skolos, pradiniame ieškinyje šio kreditoriaus išaugusios skolos dydžio iš viso nenurodė ir priteisti kaip žalą neprašė. Todėl sutiktina su apeliantu, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, formaliai sprendime išvardindamas ieškovės nurodytus rašytinius įrodymus, kurie neva pagrindžia prašomą priteisti žalą, jos atsiradimo momento ir dydžio faktiškai nenustatinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į ieškovės kreditorių sąrašą įtrauktas ir VSDFV Kauno skyrius, tačiau ieškovės patikslinto ieškinio lentelės 24 punkte nurodytos šiam kreditoriui 359,61 Eur skolos (prievolės) nei atsiradimo data, nei uždelstas atsiskaitymo terminas, taip pat išaugusi skola po 2013 m. gruodžio 31 d. nenurodyti. Tačiau teismas nesiaiškino, kodėl administratorius, pateikdamas duomenis apie įmonės kreditorius ir įmonės išaugusias skolas kreditoriams po 2013 m. gruodžio 31 d., nenurodė 359,61 Eur prievolės VSDFV Kauno skyriui atsiradimo momento ir nenustatinėjo, ar ši skola (jos dalis) nepatenka į pradelstus įsipareigojimus, atsiradusius po 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tokio pobūdžio bylose nors ir turi teisę ex officio (savo iniciatyva) rinkti įrodymus, tačiau yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų, jis turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus dėl 359,61 Eur skolos VSDFV Kauno skyriui susidarymo, o reikalui esant – ir patikslinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015. Teismų praktika. 2015, 44, p. 113-135).Byloje konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo konkretaus momento ir ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio, yra pagrindas spręsti, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Iš bylos duomenų (VMI 2017 m. birželio 16 d. rašto ir kitų jos jau minėtų administracinių aktų) teisėjų kolegija negali tiksliai nustatyti kada, kokiu pagrindu ir kokio dydžio finansiniai reikalavimai atsirado atsakovui pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia tikslingu sudaryti šalims galimybę pateikti paaiškinimus ir atsikirtimus į juos dėl žalos nustatymo. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos dydžio nustatymo klausimą, turi išsiaiškinti ir kitas aplinkybes, nurodytas šios nutarties 24–25 punktuose. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Minėta, kad faktinėms bylos aplinkybėms, susijusioms su žalos atsiradimo momentu ir jos dydžiu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka. Pareikalavus įrodymus ir iškilus būtinybei tikslinti ieškinio reikalavimus, dėl naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.