- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- e2YT-352-892/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02030-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- H. K., M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- D. J., K. N., Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija, VĮ Turto bankas, Vilniaus rajono
sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, Galinai Tijūnėlienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir H. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. N., D. J., Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija, VĮ Turto bankas, Vilniaus rajono 3 – asis notarų biuras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai M. S. ir H. K. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po savo motinos J. S. mirties 2017 m. rugsėjo 23 d. priėmė palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjų tėvas I. S. mirė 2013-03-13, motina J. S. mirė 2017-09-23, po tėvų mirties testamentas nebuvo sudarytas. Tėvai turėjo šešis vaikus: D. J., S. S., I. S., M. S., K. N. S. ir H. K. S. Broliai S. S. ir I. S. yra mirę. Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas: ½ dalis pastato gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su kiemo rūsiu, ½ dalis šešių ūkinių pastatų, inžinerinių tinklų, trys žemės sklypai, esantys Vilniaus r., Mickūnų sen., Mažeikių k. Pažymėjo, kad minėtas turtas VĮ „Registrų centras“ tėvo I. S. vardu neįregistruotas, tačiau minėtas turtas buvo įgytas sutuoktinių santuokoje ir po tėvo mirties buvo valdomas sutuoktinės J. S.. Pareiškėjai po tėvų mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pas notarą nesikreipė dėl suklydimo, kadangi manė, kad po tėvų mirties jie yra teisėti paveldėtojai. Pažymėjo, kad M. S. po tėvų mirties nuolat būna (duomenys neskelbtini), todėl realiai naudojosi turtu ir juo rūpinosi, iki šios dienos prižiūrėjo namą, keitė supuvusias namo ir ūkinių pastatų atskiras dalis, duris, remontavo stogą, prižiūri žemės sklypus, juos šienauja, augina daržoves, moka komunalinius mokesčius už naudojimąsi turtu. Tuo tarpu H. K. gyvena ir dirba Baltarusijoje, tačiau glaudžiai palaiko santykius su gimine Lietuvoje, nuolat prisideda prie nekilnojamojo turto išlaikymo, teikia pinigines lėšas broliui smulkiam remontui ir turto išlaikymui. Pareiškėja priėmė mamos nuotraukas, bižuteriją, kitus asmeninius daiktus. Nurodė, kad teisme nagrinėjama civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog mama J. S. priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti. Pareiškėja kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį turtą I. S. vardu, tačiau buvo atsisakyta įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes pateikti prašymą mirusiojo asmens vardu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį gali asmuo, turtintis teisę paveldėti mirusiojo turtą. Kadangi H. K. gyvena (duomenys neskelbtini), jai nebuvo žinoma apie palikimo priėmimą per 3 mėnesius. Nurodė, kad viena iš paveldėtojų D. J. laiku kreipėsi dėl paveldėjimo į notarą, tačiau apie tai pareiškėjams nepranešė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime pareiškimui iš esmės neprieštaravo.
4. Vilniaus rajono 3 – ojo notarų biuro notaras Tomas P. V. prašė civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir sprendimą priimti savo nuožiūra.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoti asmenys K. N., Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai.
6. Teismo posėdyje pareiškėjas M. S. prašė pareiškimą tenkinti paaiškino, kad po motinos mirties kiekvieną savaitgalį atvyksta į sodybą, savaitgaliais ten gyvena, tėvų name įrengė laiptus, įstatė trejas naujas duris, taisė stogą, triskart per metus šienauja žolę aplink gyvenamąjį namą, apmoka už elektrą, šiukšlių išvežimo paslaugas, teikiamas gyvenamajam namui.
Šalies argumentai
Pareiškėja H. K. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad po motinos mirties ji faktiškai priėmė palikimą, nes neperraukiamai palaikė ryšį su giminėmis, dažnai atvažiuoja į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties ji pasiėmė nuotraukas, paveikslą, staltiesę, į tėvų namus ji buvo atvažiavusi 2018 m. pavasarį – tada su broliu M. S. tvarkė tėvų namus, plovė užuolaidas, langus, grindis bei vasarą, kuomet padėjo ūkio darbuose, dirbo darže. Pažymėjo, kad, kai važiuoja į tėvų kapines, visada užsuka ir į namus, ji taip pat davė dalį lėšų paminklo pastatymui, tėvų laidojimo išlaidoms. Po mamos mirties ji tėvų namuose buvo 9 dienas, kitų dviejų viešnagių metu gyveno apie savaitę laiko. Nesikreipė į notarą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nes (duomenys neskelbtini) priimti palikimą nustatytas 6 mėnesių terminas. Be to, su seserimi D. J. žadėjo turtą pasidalinti, sesuo patikino, kad ji sutvarkys visus dokumentus ir niekuo nereikės rūpintis, tačiau sesuo persigalvojo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens D. J. atstovas teismo posėdyje nurodė, kad remiantis proceso dalyvių paaiškinimais bei kita bylos medžiaga, sutiktina su tuo, jog pareiškėjas M. S. savo aktyviais veiksmais priėmė motinos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti po motinos mirties. Mano, kad pareiškėja H. K. po motinos mirties nebuvo aktyvi priimant palikimą, t.y. neatliko jokių reikšmingų veiksmų palikimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
7. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 str.). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t.y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.
9. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
10. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – mirties liudijimų, Gyventojų registro tarnybos pažymų, santuokos liudijimo, pareiškėjų tėvas I. S. mirė (duomenys neskelbtini), mama J. S. mirė (duomenys neskelbtini). I. S. ir J. S. turėjo šešis vaikus: H. K., M. S., D. J., K. N., I. S., kuris mirė 2008-06-17 bei S. S., kuris mirė 2007-01-24. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad I. S. nuosavybės teise priklausė 1,8900 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4152/0800:740, esantis (duomenys neskelbtini) I. S. taip pat buvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra žemės sklypo, ½ dalies gyvenamojo namo su ½ dalimi priklausinių, taip pat žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudotoju.
11. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7028-494/2018, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintį faktas, kad J. S. (mirusi 2017-09-23) po sutuoktinio I. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, palikėjos J. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog palikėjos J. S. vardu testamentų nėra įregistruota, taip pat įregistruotas palikimo priėmimo faktas, iš kurio matyti, kad 2017 m. gruodžio 11 d. Vilniaus rajono 3-iajame notarų biure palikėjos dukra D. J. priėmė J. S. palikimą.
12. Šioje byloje pareiškėjai M. S. ir H. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po motinos J. S. mirties priėmė likusį palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Minėta, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl kiekvieno įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
13. Pareiškėjas M. S. pareiškime paaiškino, kad po motinos mirties jis kiekvieną savaitgalį būna Mažeikių kaime esančiame tėvų name, naudojosi turtu ir juo rūpinosi, iki šios dienos prižiūri gyvenamąjį namą, keitė namo ir ūkinių pastatų atskiras dalis, įstatė trejas naujas duris, remontavo stogą, tvarkė namo dūmtraukį, pakeitė laiptus, prižiūri žemės sklypus, juos tris kartus per metus šienauja, augina daržoves, moka komunalinius mokesčius už gyvenamąjį namą. Pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po motinos J. S. mirties M. S. priėmė motinos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, nes po palikėjos mirties pareiškėjas valdė jai priklausiusį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei rūpinosi juo kaip savu - nepertraukiamai lankėsi tėvų gyvenamajame name, jį prižiūrėjo, remontavo, saugojo, mokėjo mokesčius, šienavo aplink namą esančius žemės sklypus, dirbo žemę.
14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po motinos J. S. mirties M. S. priėmė palikimą pradėjęs faktiškai valdyti palikėjos turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu kaip savo išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą šioje dalyje tenkina (CK 5.50 str. 2 d.). Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas paveldėjimo liudijimo M. S. išdavimo tikslu.
15. Pareiškėja H. K. pareiškime nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad laiku dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes manė esant 6 mėnesių laikotarpiui palikimui priimti, koks nustatytas ir (duomenys neskelbtini), ji tiek prieš motinos mirtį, tiek po palikėjos mirties nepertraukiamai dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad po palikėjos mirties ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, kadangi po motinos mirties gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno devynias dienas, pasiėmė motinai priklausančią staltiesę, nuotrauką ir paveikslą. Po motinos mirties sekantį kartą pareiškėja į tėvų namus savaitei laiko atvyko 2018 metų pavasarį bei 2018 metų vasarą, viešnagių metu kartu su broliu tvarkė motinos namus, padėdavo broliui daržuose. Taigi, pareiškėja H. K. palikimo priėmimą grindė aplinkybėmis dėl palikėjai J. S. priklausiusių daiktų pasiėmimo, tėvų sodybos lankymo 2018 metų pavasarį bei vasarą, jos tvarkymu minėtų viešnagių metu, prisidėjimu prie tėvų laidotuvių išlaidų. Tačiau pažymėtina, kad minėti veiksmai neįrodo pareiškėjos valios priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą (CK 5.50 str. 2 d., CPK 178 str.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo asmeninių daiktų paėmimas, t.y. palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Kiti pareiškėjos nurodyti veiksmai – tėvų gyvenamojo namo tvarkymas, darbas darže kelis kartus per metus atvykus į Lietuvą vertintini kaip turto tvarkymas kito asmens (brolio M. S.) naudai, kadangi pagal byloje esančius duomenis sodybą bei daržus nepertraukiamai (savaitgaliais) prižiūrėjo būtent pareiškėjas M. S.. Pareiškėjos H. K. paaiškinimai, kiti byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja per 3 mėnesius po motinos mirties rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, siekė jį priimti, valdyti, naudotis juo kaip turto savininkė. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas yra 2017 metų rugsėjo - gruodžio mėnesiais atlikti pareiškėjos aktyvūs veiksmai, išreiškiantys jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė pakankamų bei įtikinamų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ji palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininke, liudytojai taip pat neparodė tokių aplinkybių (CPK 3 str., 178 str., 185 str.). Taigi konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėja H. K. pradėjo turtą faktiškai valdyti (CPK 185 str.)-(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-326-883/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu bei aktualia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. K. po savo motinos J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudarė 21,26 Eur. Atmetus pareiškimą dalyje dėl pareiškėjos H. K. reikalavimų, vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, iš pareiškėjos priteisiama 10,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu.
Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos H. K., a.k. 4091266B000PB3, valstybės naudai (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 10,63 Eur (10 eurų 63 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas 7290).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.