- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- e2-4630-1178/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01359-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- T. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Gvidas Byčius, Enrika Maksimavičienė
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui T. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija teikiantį išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė L. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią T. G. į nepilnametį sūnų L. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir sustabdyti atsakovo asmenines bei turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų. Taip pat prašoma iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad su atsakovu kartu negyvena daug metų, jų ryšiai nutrūkę, nes jis visiškai nesidomi sūnaus gyvenimu. 2014 m. vasario 28 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas sūnui L. V. po 300 litų kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, tačiau atsakovas savo pareigos remti finansiškai savo sūnų piktybiškai nevykdo ir neteikia jokio išlaikymo eilę metų, nors yra jauno amžiaus, sveikas ir galintis gauti vidutines pajamas. Be to, su sūnumi atsakovas nebendrauja, nevyksta normalus bendravimas ir atsakovas visiškai vaiku nesirūpina. Jis nusišalinęs nuo tėvo pareigos turinį sudarančių teisių ir pareigų vaikui.
Atsiliepimas
2. Atsakovo atstovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2025 m. liepos 31 d. pavyko su atsakovu pasikalbėti telefonu. Jis patvirtino, kad nežino apskritai apie jokius teisminius procesus jo atžvilgiu. Supažindinus atsakovą su ieškiniu, gautas atsakymas, jog jis su juo sutinka. T. y. atsakovas patvirtino faktą, kad jau daug metų nesirūpina sūnumi, jo nelanko. Kartą (prieš kelis metus) buvo nuvykęs ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau jam buvo pasakyta, kad ji čia negyvena, ar yra išvykusi ir panašiai, todėl jis nusprendė daugiau neieškoti ryšio su sūnumi ir jo motina, neplanuoja to daryti ir ateityje. Jei sūnus užaugęs išreikš norą su juo susitikti ir bendrauti, jis tam neprieštaraus. Advokatės teigimu, iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei pateiktų rašytinių dokumentų susidaro įspūdis, kad atsakovas nenori būti vaiko tėvu. Nepilnametis L. nurodo, kad žino, kas yra jo biologinis tėvas, tačiau su juo iš viso nebendrauja ir net negalėjo nurodyti, kada savo biologinį tėvą (atsakovą) yra matęs. Su tėvu nebendrauja ir telefonu, tėvas nesveikina jo per šventes ir jis su tėvu nenorėtų bendrauti, net jei tam neprieštarauja ir mama. Akivaizdu, kad atsakovas nesuvokia, kad jis, kaip tėvas, privalo užtikrinti vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Kadangi paties atsakovo nuomonė yra tokia pati – jis nesirūpina vaiku, netenkina jo poreikių, nesistengia užtikrinti saugios ir visapusiškai geros sūnaus ateities, todėl sutinka su ieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti tėvo valdžią į sūnų ir sustabdyti asmenines bei turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų. Atsakovas paaiškino, kad teismo posėdyje nedalyvaus.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Skyriaus specialistams lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje, gauta informacija, kad ieškovė palaiko savo ieškinio reikalavimus. Vaiko motina nurodė, kad nepilnametis sūnus su biologiniu tėvu nebendrauja, tėvas juo nesidomi, neišlaiko. Pasak ieškovės, atsakovas vaiką matė tada, kai vaikui buvo 2-3 metai. Moteris teigė, niekada nedraudė tėvui bendrauti su sūnumi, tačiau pats tėvas tokio noro neturi. Moteris nurodė, kad vaikas yra prisirišęs prie jos sutuoktinio, visa šeima turi bendrų veiklų. Iš Skyriaus turimos informacijos, vaiko tėvas savo pareigų nepilnamečio L. V. nevykdo: išlaikymo vaikui neteikė ir šiuo metu neteikia, vaiku nesidomi, juo nesirūpina, su vaiku nebendrauja. Nevykdydamas savo, kaip tėvo pareigų, t. y. piktnaudžiaudamas savo valdžia atsakovas iš esmės pažeidžia vaiko interesus, daro žalą vaiko vystymuisi, vaiko situacijai. Be to, iš turimų duomenų akivaizdu, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo ir auklėjimo. Skyriaus duomenimis, šios išvados rengimo metu nei teisme, nei Skyriuje negauta jokių įrodymų/paaiškinimų, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų vykdant savo, kaip tėvo pareigas: būtų teikimas išlaikymas vaikui, vyktų bendravimas su vaiku, domėjimasis vaiko ugdymu, sveikata, atsakovas dalyvautų vaiko auklėjime. Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti vaiko nuomonę, kad jis savo biologinio tėvo neatsimena, „tėčiu“ vadiną motinos sutuoktinį, nenori visiškai bendrauti su savo biologiniu tėvu, nors ir mama jam nedraudžia. Skyriaus manymu yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti atsakovui tėvo valdžios apribojimą į nepilnametį L. V..
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gvidas Byčius ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo pat 2014 m. vasario 28 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo nustatyta atsakovo tėvystė ir priteistas išlaikymas sūnui, atsakovas nėra teikęs išlaikymo savo vaikui. Jis ne tik neteikė išlaikymo, tačiau ir nebendravo su sūnumi. Atsakovas visiškai nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų vaikui ir iš pateikto atsiliepimo į ieškinį turinio matyti, kad to neketina daryti ir ateityje. Vaikas visiškai nepažįsta atsakovo. Mano, jog šiuo atveju yra visi pagrindai neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į sūnų.
5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Enrika Maksimavičienė paaiškino, kad su atsakovu jai pavyko pabendrauti tik telefonu ir T. G. iš esmės nurodė pripažįstantis ieškinyje nurodytas aplinkybes ir sutinkantis su ieškiniu. Atsakovas buvo nurodęs, kad vieną kartą buvo nuvykęs aplankyti sūnaus, tačiau ten nebuvo svetingai sutiktas, todėl nusprendė neteikti jokio išlaikymo, kol jam nebus sudarytos galimybės bendrauti su vaiku. Atsakovas atstovei nurodė, kad jeigu vaikas, kai suaugs, norės bendrauti, tai galės jį susirasti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu Skyriaus įgaliotas asmuo Indrė Gavėnė palaikė pateiktą išvadą. Papildomai paaiškino, kad įvairiais būdais bandė susisiekti su atsakovu, tačiau jis nesutiko, jog Skyriaus specialistams būtų duotas jo telefono numeris, todėl galimybių pabendrauti su atsakovu nebuvo. Pažymėjo, kad L. savo tėvu laiko mamos sutuoktinį, o apie savo biologinį tėvą nelabai ką ir žino. Mano, kad sistemoje nėra duomenų apie atsakovui vykdytą atvejo vadybą, kadangi jis atsisakydavo pagalbos. Pažymėjo, jog atsakovas nėra kreipęsis į Skyrių su informacija, jog jam nėra leidžiama bendrauti su sūnumi. I. Gavėnės teigimu, šiuo atveju ieškinio tenkinimas ir atsakovo tėvo valdžios apribojimas atitiktų vaiko teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė
7. L. K. ir T. G. turi nepilnametį sūnų L. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-60-670/2014 nepilnamečiui L. V. buvo nustatyta tėvystė, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Minėtu teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui L. V. po 300 litų kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimas, taip pat nustatyta vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka.
8. Ieškovė pateikė ieškinį dėl atsakovo T. G. tėvo valdžios į sūnų neterminuoto apribojimo. Teigia, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikui ir nevykdo kitų tėvo pareigų: jis nebendrauja su sūnumi, jis nėra vaikui parama, paguoda, užuojauta, neteikia išlaikymo.
9. Atsakovo atstovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas su ieškiniu sutinka.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
10. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (22 straipsnis), įtvirtina diskriminacijos draudimą (29 straipsnis), nustato valstybės pareigą saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (38 straipsnis). Vaiko teisės detalizuotos Vaiko teisių apsaugos įstatyme: valstybė pripažįsta vaikų teisę gyventi ir sveikai vystytis (6 straipsnis), turėti tėvus (7 straipsnis), mokytis (8 straipsnis), būti išklausytam (11 straipsnis), bendrauti su tėvais ir giminaičiais (12 straipsnis), turėti tinkamas gyvenimo sąlygas (13 straipsnis), būti apsaugotam nuo smurto (20 straipsnis) ir kt. Be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje atskleistas tėvų asmeninių teisių ir pareigų savo vaikams turinys – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus (CK 3.165 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-378/2022).
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad valstybei visų pirma kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, siekiant, kad ji vėl galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, o esant reikalui, valstybė vaiką nuo netinkamos priežiūros turi apsaugoti. Valstybės prioritetas siekiant vaiko interesų užtikrinimo – visų pirma teikti pagalbą ir paramą šeimai. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 38 punktas).
12. CK 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.
13. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
14. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, ieškovės šeima laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus sąrašus dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros. Atvejo vadyba ieškovės šeimai vykdyta laikotarpiais nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. kovo 17 d., nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. vasario 3 d., nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d.. Ketvirtą kartą atvejo vadyba ieškovės šeimai inicijuota 2024 m. birželio 14 d. ir vykdoma iki šiol, ieškovės šeimai skirtos socialinės paslaugos. Atvejo vadybos vykdymo laikotarpiu ieškovei buvo siūloma spręsti alkoholio vartojimo problemą, stiprinti emocinę sveikatą, bendradarbiauti su specialistais, teikiančiais pagalbą, stiprinti tėvystės įgūdžius, užtikrinti vaikui psichiatro, psichologo pagalbą. Ieškovė alkoholio vartojimo problemą sprendžia savarankiškai, medikamentinis gydymas nutrauktas, per pastaruosius pusę metų ieškovei girtumas nebuvo fiksuotas, ji taip pat lankėsi psichologo konsultacijoje. Ieškovė taip pat bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais, užtikrina pagalbą vaikui, registravosi į pozityvios tėvystės kursus.
15. Nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai: 2019 m. rugpjūčio 28 d., 2020 m. rugsėjo 26 d., 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. gegužės 2 d., 2022 m. rugpjūčio 1 d., 2023 m. sausio 29 d., 2024 m. birželio 11 d. ir 2024 m. birželio 25 d. Dauguma nurodytų vaiko teisių pažeidimų nustatyta dėl vaiko motinai fiksuoto neblaivumo, tačiau pastaruoju metu nustatyta vaiko teisių pažeidimų dėl to, kad vaiko motinai kyla sunkumų auklėjant sūnų, nes vaikas atsikalbinėja, nepagarbiai elgiasi su suaugusiais, iš namų išeina nepranešęs, vaikas meluoja, vagia cigaretes ir pinigus, taip pat dėl to, kad biologinis vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo, auklėjimo, priežiūros, neteikia išlaikymo vaikui. 2021 m. sausio 17 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, kadangi neblaivi vaiko motina girdint vaikui konfliktavo su savo sutuoktiniu. 2021 m. rugpjūčio 8 d. nustatytas galimas smurtas prieš nepilnametį L. V., nes vaikui menkai pažįstamas suaugęs asmuo, parsivedė jį į savo namus ir užrakino duris, neleido vaikui išeiti iki tol, kol neatvyko policija.
16. SPIS sistemoje duomenų apie atsakovui inicijuotą ir vykdytą atvejo vadybą nėra.
17. Skyriaus duomenimis, administracinė atsakomybė vaiko tėvui dėl vaiko teisių pažeidimų, tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams nėra taikyta. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad atsakovas linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, yra pažeidęs viešą tvarką būdamas neblaivus. Ieškovei administracinė atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnis) ir tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnis) taikyta keturis kartus.
18. Šios išvados rengimo metu Skyriaus specialistams nepavyko susisiekti su atsakovu. Nuvykus ieškinyje nurodytu adresu gauta informacija, jog ten atsakovas negyvena, atsakovo giminaičiai duoti jo kontaktinius duomenis atsisakė. Dėl nurodytų aplinkybių, su atsakovu dėl ieškinio reikalavimų nebendrauta. Skyriaus specialistas lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, bendravo su ieškove, ištyrė jos šeimos aplinkos sąlygas, surašė šeimos sąlygų tyrimo aktą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Skyriaus specialistų apsilankymo ieškovės šeimos gyvenamojoje vietoje metu nustatyta, kad ieškovė su sūnumi L. V., nepilnamete dukra ir sutuoktiniu gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute. Butas apie 40 kv. m. ploto. Bute yra visi patogumai (centrinis vandentiekis, dušas, tualetas, karštas ir šaltas vanduo). Butas šildomas kietu kuru. Butas tvarkingas, švarus, jaukus. Vaikas turi savo kambarį, jame yra reikalingi baldai mokymuisi ir poilsiui. Vaikas turi privačią erdvę, sąlygos vaikui augti yra tinkamos. Yra visis daiktai reikalingi vaiko poreikiams tenkinti. Lankantis ieškovės šeimoje, gauta informacija, kad nepilnametis L. V. yra sveikas, lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje.
19. Apsilankymo ieškovės gyvenamojoje vietoje metu, susitikta su nepilnamečiu L. V., išklausyta jo nuomonė, pildytas vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaikas Skyriaus specialistams paaiškino, kad tėčiu vadina motinos sutuoktinį. Vaikas nurodė, kad žino, kas yra jo biologinis tėvas, tačiau su juo iš viso nebendrauja, negalėjo nurodyti, kada savo biologinį tėvą yra matęs. Pasak vaiko, su biologiniu tėvu nebendraujama ir telefonu, tėvas juo visiškai nesirūpina, nesveikina per šventes. Nepilnametis pasakojo, kad juo rūpinasi mama ir „tėtis A.“. L. V. pasakojo, kad su savo biologiniu tėvu nenorėtų bendrauti. Pasak vaiko, mama jam nedraudžia bendrauti su biologiniu tėvu, dėl to pats priimtų sprendimus. Nepilnametis buvo drąsus, su Skyriaus specialistais bendravo noriai ir mandagiai.
20. Kaip jau minėta, ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į vaiką, nes nevyksta normalus atsakovo ir sūnaus bendravimas, atsakovas visiškai vaiku nesirūpina ir nevykdo pareigos vaiką išlaikyti.
21. Atsakovas neneigė ieškinyje nurodytų aplinkybių, t. y., jog neteikia išlaikymo vaikui, nebendrauja su vaiku, yra nusišalinęs nuo pareigų vykdymo vaikui ir tokio elgesio keisti neketina.
22. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų savo sūnui – neteikia išlaikymo, visiškai nebendrauja su juo, nesidomi vaiku. Atsakovas iš esmės neneigia ieškinyje nurodytų aplinkybių ir neginčija, jog jis nevykdo pareigų sūnui. Atsakovo teiginiai, jog išlaikymo jis sūnui neteikia, nes kartą jam atvykus nebuvo svetingai sutiktas, teismo vertinimu, visiškai nepateisina atsakovo elgesio ir nesuponuoja išvados, jog išlaikymo sūnui neteikimas pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis. Viena vertus, šių atsakovo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie įrodymai (atsakovas nėra kreipęsis į vaikų teises ginančias institucijas su prašymu tarpininkauti siekiant pradėti bendrauti su vaiku, raštiško prašymo ieškovei leisti bendrauti su vaiku, trumposios žinutės ar pan.). Kita vertus, nėra aišku dėl kokių priežasčių atsakovas apsiribojo tik vienu mėginimu pasimatyti su vaiku. Teismo vertinimu, atsakovo požiūris, jog sūnui užaugus jis pats nuspręs ar nori bendrauti su tėvu, yra nepateisinamas ir suaugusiojo atsakomybės perkėlimas vaikui.
23. Todėl byloje nustatytos ir anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas T. G. yra abejingas savo kaip tėvo pareigoms, aktyvių veiksmų pakeisti savo elgesį nededa ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61
24. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas T. G. savo tėvo valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu neįgyvendina, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų išspręsti problemas nededa, yra abejingas specialistų siūlomai pagalbai, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovo tėvo valdžią į nepilnametį vaiką.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo T. G. tėvo valdžią į sūnų L. V., gimusį (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).
26. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).
27. Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).
28. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovei L. K. atidėtas 65,15 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, žyminis mokestis turėtų būti priteistas iš atsakovo, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Todėl žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į vaiką L. V., gimusį (duomenys neskelbtini).
Bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš valstybės biudžeto.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.