Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, Dovilei Radžienei, Salomėjai Paulauskienei, Ritai Bružinskienei, dalyvaujant ieškovės S. Ž. atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovui A. Ž., atsakovo atstovui advokatui Sigitui Čepui, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, pagal atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei S. Ž. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo F. N., institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei S. Ž. ir padidinti išlaikymą iki 144,81 Eur (500,00 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, jog 2011-07-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti dukrai S. Ž. išlaikymą po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki S. Ž. pilnametystės. Paaiškino, kad po teismo sprendimo priėmimo situacija pasikeitė, atsakovas išlaikymą teikia nereguliariai, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Padidėjus dukters poreikiams, atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka dukters poreikiams patenkinti, o atsakovas, žinodamas, kad išaugo vaiko poreikiai, teikti didesnio išlaikymo nesutinka.

Atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovas A. Ž. nėra S. Ž. tėvas ir panaikinti S. Ž. gimimo įrašo duomenis, kad jos tėvas yra A. Ž.. Nurodė, jog atsakovas 2007-04-04 pareiškimu, patvirtintu Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notaro, paprašė pripažinti jį S. Ž. tėvu. Ieškovei su dukromis išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, santykiai su S. Ž. nutrūko, iš jaunesnės dukros pasakojimų atsakovas suprato, jog ieškovė S. Ž. pasakė, kad atsakovas nėra jos tėvas. Atsakovas pažymėjo, kad jo ir S. Ž. nesieja jokie psichologiniai ir socialiniai vaiko ir tėvo santykiai, S. Ž. nėra prisirišusi prie atsakovo, su juo nebendrauja, atsakovo tėvu nelaiko. Atsakovas taip pat nurodė, kad senaties terminas turi būti atnaujintas, nes dėl neveiklumo ir pavėluoto kreipimosi į teismą negali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai ir jo teisės.

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas iki santuokos su ieškove žinojo, kad nėra S. Ž. biologinis tėvas, tačiau atsakovas pareiškimu tėvystei pripažinti pripažino savo tėvystę, iki santuokos ir po santuokos nutraukimo išlaikė abu vaikus, bendravo. Ieškovė nurodė, jog yra nustatytas vienerių metų senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovui buvo žinoma, jog jis nėra biologinis S. Ž. tėvas 2007-04-04, tai yra nuo vaiko gimimo įrašo atlikimo dienos.

Ieškovės atstovas advokatas Henrikas Mackevičius teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas ir jo atstovas advokatas Sigitas Čepas teismo posėdžio metu su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.

Trečiasis asmuo F. N. atsiliepimo į priešieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdyje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. V. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad S. Ž. tėvystės nuginčijimas ir nustatymas, kad atsakovas nėra S. Ž. tėvas, pažeistų vaiko S. Ž. interesus. Pažymėjo, kad atsakovas yra vienintelis tėvas, kurį S. Ž. žino ir pripažįsta savo tėvu. Nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas ir atitinkantis vaiko poreikius, todėl ši suma turėtų būti priteista iš atsakovo.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003-05-15 išduotame S. Ž. gimimo liudijime motina nurodyta ieškovė S. Ž., apie tėvą duomenų nėra. Atsakovas A. Ž. 2007-04-04 pareiškimu tėvystei pripažinti, patvirtintu Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notaro, prašė pripažinti A. Ž. vaiko S. B. tėvu. S. B. pareiškė, jog A. Ž. tikrai yra vaiko S. B. tėvas, ir sutinka, kad A. Ž. būtų pripažintas tėvu. 2007-05-09 išduotame S. Ž. gimimo liudijime motina nurodyta ieškovė S. Ž., tėvu nurodytas atsakovas A. Ž.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-07 sprendimu nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti 250,00 Lt dydžio išlaikymą S. Ž. nuo 2011-05-01 iki jos pilnametystės, t.y. iki (duomenys neskelbtini).

Atsakovas priešieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti, kad atsakovas A. Ž. nėra S. Ž. tėvas ir panaikinti S. Ž. gimimo įrašo duomenis, kad jos tėvas yra A. Ž.. Atsakovas nurodo, kad jo ir S. Ž. nesieja jokie psichologiniai ir socialiniai vaiko ir tėvo santykiai, S. Ž. nėra prisirišusi prie atsakovo, su juo nebendrauja, atsakovo tėvu nelaiko. Ieškovė su šiuo atsakovo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad atsakovas iki santuokos su ieškove žinojo, kad nėra S. Ž. biologinis tėvas, tačiau atsakovas pareiškimu tėvystei pripažinti pripažino savo tėvystę, iki santuokos ir po santuokos nutraukimo išlaikė abu vaikus, bendravo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2003-05-15 išduotame S. Ž. gimimo liudijime motina nurodyta ieškovė S. Ž., apie tėvą duomenų nėra. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.142 straipsnyje nurodyta, jog vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas A. Ž. 2007-04-04 pareiškimu tėvystei pripažinti, patvirtintu Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notaro, prašė pripažinti A. Ž. vaiko S. B. tėvu, o S. B. pareiškė, jog A. Ž. tikrai yra vaiko S. B. tėvas, ir sutinka, kad A. Ž. būtų pripažintas tėvu. 2007-05-09 išduotame S. Ž. gimimo liudijime motina nurodyta ieškovė S. Ž., tėvu nurodytas atsakovas A. Ž.. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad vaikui davė savo pavardę tik ieškovės prašymu, nes priešingu atveju ieškovė nubūtų sutikusi susilaukti kitų vaikų. Būtina įvertinti tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas pareiškimą tėvystei pripažinti pateikė dėl naudojamos prievartos, apgaulės ar kitų aplinkybių, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškimas tėvystei pripažinti neatitiko tuometinės atsakovo valios.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. I. F., bylos Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.164, 3.177 straipsniai). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Taigi nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik atsakovo teiginiai, kad, jo nuomone, socialinis ryšys su vaiku S. Ž. yra negrįžtamai nutrūkęs, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas.

Teismas 2015-06-01 nutartimi paskyrė nepilnametės S. Ž. ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę ir pavedė ekspertams atsakyti į klausimus, koks S. Ž. psichologinis ir socialinis ryšys su A. Ž., ar S. Ž. pripažįsta ir laiko A. Ž. savo tėvu bei kokią įtaką S. Ž. psichologinei būklei turėtų aplinkybė, jeigu būtų nuginčyta A. Ž. tėvystė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2015-11-12 – 2016-01-14 teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti atsakymai į šiuos klausimus. Ekspertizės akte nurodyta, kad S. Ž. ir A. Ž. ryšys vienpusiškas. Savo šeimos modelyje S. Ž. vaizduoja mamą, tėtį (atsakovą), sesę ir save. Į šį šeimos vaizdinį mergaitė projektuoja aktyvią tėčio ir dukterų sąveiką, šalių tarpusavio santarvę (toks projektavimas labiau atspindi vaiko troškimus nei realybę). Apibūdindama savo ir atsakovo santykį, tiriamoji akcentuoja tėčio meilės ir dėmesio stoką. Atsakovo atžvilgiu vaikas išreiškia prieraišumą ir tuo pat metu liūdi, nes, jos žodžiais, tėtis ją atstumia. Ekspertizės metu išsakomas mergaitės noras sąveikauti su atsakovu ir atvirai deklaruojamas poreikis būti jo mylimai yra savarankiškai susiformavę ir atitinka psichologinį vaiko profilį: emociniu požiūriu ji išraiškinga ir jautri, jos asmenybė atvira, prieraiši, aktyviai siekianti dėmesio ir be išlygų kurianti kontaktą. Ekspertizės metu nustatyta, jog atsakovas nėra suinteresuotas kurti ir palaikyti santykį su tiriamąją: jo žodžiais, ryšys tarp jo ir mergaitės nesusiformavęs, todėl jo niekada ir nebuvę; su S. Ž. jis leisdavęs mažai laiko, nėra buvęs iniciatyvus vaiko atžvilgiu. Paklaustas, dėl kokių, jo manymu, priežasčių tiriamoji išsako jam meilę, prieraišumą ir vadina jį tėčiu, vyras atsako, jog taip kalbėti ji yra primokyta mamos, tačiau toks poveikis ekspertizės metu nenustatytas. Atsakovas teigia, jog S. Ž. nejaučia meilės, prieraišumo, todėl nėra noro palaikyti su vaiku ryšį. Į klausimą, kokią įtaką S. Ž. psichologinei būklei turėtų aplinkybė, jeigu būtų nuginčyta A. Ž. tėvystė, ekspertizės akte pateiktas atsakymas, jog, nepaisant to, jog S. Ž. ir jos mamos, tai yra ieškovės, ryšys nemaža dalimi kompensuoja neigiamus tiriamosios jausmus dėl atsakovo pozicijos bylai svarbiais klausimais, tačiau mergaitė, kalbėdama apie visai tai, išlieka jautri, yra pažemintos nuotaikos, verksminga bei, išgyvendama tėčio atstūmimą, kvestionuoja savo pačios vertę. Neatmetama galimybė, jog ilgainiui šie neigiami vaiko išgyvenimai gali sąlygoti gilesnius jos emocinius ir asmenybinius sunkumus. Kita vertus, tam, kad šioje situacijoje S. Ž. jaustųsi geriau, yra svarbu, jog atsakovas būtų suinteresuotas kurti ir palaikyti ryšį su mergaite, tačiau tokios pozicijos vyras neišsako. Ieškovei rekomenduota stebėti S. Ž. psichologinę sveikatą ir, esant poreikiui, kreiptis į psichologą.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ekspertizės metu nebuvo atsakyta į teismo pateiktus klausimus, nebuvo atsakyta, ar tarp S. Ž. ir atsakovo yra išlikęs socialinis ryšys. Be to, teismo ekspertizės akte yra prieštaravimų, neįvertintas galimas ieškovės poveikis S. Ž.. Teismo posėdyje teismo ekspertė D. T., atlikusi S. Ž. teismo psichologijos ekspertizę, papildomai paaiškino, kad buvo atliktas kompleksinis tyrimas, naudotos įvairios metodikos, kurių pagrindu pateikti atsakymai į teismo suformuluotus klausimus. Teismo ekspertizės akte nurodytas tekstas, kuriame aprašyta, ką kalbėjo S. Ž., nėra rišlus ir būtent šis pokalbis atspindi jos būdą, emocijas, tačiau prieštaravimų S. Ž. kalboje nenustatyta. Pažymėjo, kad S. Ž. reikšmingas asmuo yra mama, tai yra ieškovė, vaikas mato mamos emocijas ir dalį jų perima, tačiau negalima teigti, kad vaikas kalba ir dėsto mintis būtent taip dėl to, kad mama taip liepė. Būtina vertinti vaiko sakomus žodžius, užduodamus klausimus kartu su jos elgesiu, reikia stebėti kaip vaiko kalba atitinka vaiko būseną. S. Ž. pokalbio metu buvo susijaudinusi, graudinosi, be to, neįmanoma, kad vaikas ilgą laiko tarpą galėtų vaidinti emocijas. Teismo ekspertė taip pat paaiškino, kad vaikai yra mažiau kritiški, santykių suvokimas remiasi labiau emocijomis. S. Ž. savo meilės ir prisirišimo atsakovui nevertina pagal argumentų skaičių, pagal atsakovo gerą ar blogą elgesį su ja. Taip pat nurodė, kad socialinio kontakto nebuvimas nereiškia, jog neliko emocinio ryšio tarp S. Ž. ir atsakovo. Teismo ekspertė pažymėjo, kad nagrinėjama situacija yra sudėtinga, nes ji turi seserį, kuri yra biologinė atsakovo dukra ir su kuria atsakovas bendrauja ir toliau bendraus. Dėl šių aplinkybių yra galimybė, kad S. Ž. gali norėti atsiriboti nuo sesers, gali atsirasti pyktis, pavydas seseriai. Jei nebūtų sesers, labiau vaiko interesus atitiktų tėvystės nuginčijimas, nes atsakovo neliktų S. Ž. gyvenime ir ji galėtų išgyventi artimo žmogaus netektį, tačiau šiuo atveju atsakovas jos gyvenime liks. Šiuo atveju, S. Ž. kelia klausimą, ką ji padarė negerai, dėl ko atsakovas su ja nenori bendrauti, abejoja savo verte. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo abejoti teismo ekspertės kvalifikacija ir kompetencija, taip pat byloje nėra duomenų, jog teismo ekspertė tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jos nešališkumo. Įvertinus teismo ekspertizės aktą bei teismo ekspertės paaiškinimus teismo posėdyje, darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos ar kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai ir pan. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pagrindo nesiremti byloje atliktos teismo psichologijos ekspertizės išvadomis.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tokiu atveju, kai asmens, pripažinto vaiko tėvu, ir paties vaiko požiūriai į jų santykius skiriasi, būtina įvertinti tai, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys. Taigi vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. A. A. T., bylos Nr. 3K-3-304/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad nežinoma, koks asmuo galėtų būti S. Ž. biologinis tėvas. Be to, pati S. Ž. niekada nepažinojo kito asmens, kuris galėtų būti jos tėvu, ir vieninteliu savo tėvu laiko atsakovą. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo 2007 metų atsakovas S. Ž. laikė savo dukra, kartu su ja gyveno, ja rūpinosi, net po santuokos nutraukimo su ieškove atsakovas teikė išlaikymą S. Ž., kaip nurodė pats atsakovas, atsakovas buvo nuvykęs į Jungtinę Karalystę, bandė išsaugoti šeimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad S. Ž., net ir žinodama, kad atsakovas nėra jos biologinis tėvas, pripažįsta jį savo tėvu, yra prie jo prisirišusi, laiko artimu žmogumi ir, atsakovui nesiimant veiksmų su ja bendrauti, išgyvena netekties jausmą. Pastebėtina ir tai, kad, nors atsakovas teigia, kad tarp jo ir S. Ž. niekada nebuvo socialinio ir psichologinio ryšio bei tvirtų tėvo ir dukters santykių, atsakovas dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi tik po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl išlaikymo S. Ž. padidinimo, iki tol atsakovas savarankiškų reikalavimų nereiškė ir teikė išlaikymą S. Ž. pagal teismo 2011-07-07 sprendimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad atsakovas, pareiškimu pripažindamas savo tėvystę S. Ž., kartu prisiėmė su tai susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o atsakovui kaip tėvui bendravus su S. Ž. ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Ryšys su atsakovu iš vaiko pusės nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su atsakovu, jam tai yra svarbu ir brangu, todėl tėvystės nuginčijimas pažeistų S. Ž. interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnyje yra nurodyta, jog kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamoje byloje šalys pripažįsta, kad atsakovas, teikdamas pareiškimą pripažinti tėvystę, žinojo, kad nėra S. Ž. biologinis tėvas. Senaties terminas pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo prasidėjo nuo 2007-04-04, todėl esant ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį, laikytina, kad šis terminas yra pasibaigęs. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą konstatavo, jog kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, taip pat ir senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo praleidimo/atnaujinimo turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, įvertinant, ar nebus pažeisti vaiko interesai. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė įrodymų dėl priežasčių, kodėl praleistas senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Būtina įvertinti ir tai, kad nuginčijus S. Ž. tėvystę, kiltų grėsmė vaikui likti be tėvo, nes duomenų apie biologinį vaiko tėvą byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko S. Ž. interesas yra išsaugoti ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į nepilnametės S. Ž. interesus, atsakovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas.

Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei S. Ž. ir padidinti išlaikymą iki 144,81 Eur (500,00 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad 2011-07-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti dukrai S. Ž. išlaikymą po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki S. Ž. pilnametystės. Paaiškino, kad po teismo sprendimo priėmimo situacija pasikeitė, padidėjo dukters poreikiai ir atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka dukters poreikiams patenkinti. Atsakovas su ieškovės reikalavimus nesutinka. Atsakovas ir jo atstovas advokatas Sigitas Čepas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, atsakovas neturi finansinės galimybės teikti didesnį išlaikymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-07 sprendimu nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti 250,00 Lt dydžio išlaikymą S. Ž. nuo 2011-05-01 iki jos pilnametystės, t.y. iki (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003; kt.).

Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiai yra padidėję, todėl prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas turi būti svarstomas esant bent vienai iš nurodytų sąlygų, tai yra arba iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, arba iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio sudarymo metu S. Ž. buvo aštuoneri metai, dabar S. Ž. trylika metų. Tokio amžiaus vaikų poreikiai tikrai skiriasi – reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo, praėjo penkeri metai, į tai, kad vaiko poreikiai augant keičiasi, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pažymėtina, kad teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ar pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 350 Eur. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamete S. Ž. bei kita nepilnamete dukra A. Ž. gyvena Jungtinėje Karalystėje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. Ž. lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą nuo 2012-03-20, lankė pianino ir gitaros pamokas nuo 2014 m. spalio mėnesio už 80 svarų kainą už 10 pamokų. S. Ž. kartu su seserimi A. Ž. lanko „(duomenys neskelbtini)“ mokymosi centrą, kurio kaina 20 svarų per mėnesį už abi mergaites. Kitokių vaiko išlaikymo išlaidų detalizavimo byloje nėra pateikta. Duomenų, kad dėl S. Ž. sveikatos būklės jos poreikiams patenkinti reikalinga didesnė lėšų suma, byloje nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko poreikių tenkinimo sąlygos gali kisti priklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos, tačiau nustatant vaikui reikalingą išlaikymo dydį būtina vertinti ne tik vaiko poreikius, jų tenkinimo sąlygas, bet ir tėvo, motinos galimybes tuos poreikius tenkinti. Natūralu, kad vaiko poreikių tenkinimo sąlygos Jungtinėje Karalystėje gali būti didesnės, tačiau tėvo, gyvenančio Lietuvoje, galimybės tuos poreikius tenkinti taip pat gali būti mažesnės. Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, sveikatos būklę bei byloje esančius duomenis, teismas pripažįsta, jog nepilnamečio vaiko S. Ž. išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikalinga suma yra 290 Eur.

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pažymėtina, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė nuo 2013-03-18 dirba pilnu etatu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestį sudaro 6,31 svarų valandinis užmokestis. Iki išvykdama į Jungtinę Karalystę, ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), jos atlyginimą sudarė 1426,74 Lt. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas yra įkeistas, ieškovė įsipareigojo sutartinę prievolę AB SEB bankui vykdyti asmeniškai. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovės atstovas Henrikas Mackevičius teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, nekilnojamasis turtas, kurį ieškovė turėjo nuosavybės teise Lietuvoje, yra parduotas, pinigai buvo skirti pradžioje gyventi Jungtinėje Karalystėje, jokio kito turto ieškovė nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje neturi. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei Jungtinėje Karalystėje 2015-09-26 buvo pradėta asmeninio bankroto byla. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, apie atsakovo turimas transporto priemones duomenų nėra pateikta. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad atsakovui nuo 2016 metų sausio mėnesio mokamas 712,53 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Atsakovas turi įsipareigojimų AB BnP Finance, išieškojimą vykdo antstolis J. P., taip pat BAB bankui Snoras, išieškojimą atlieka Lindorff Oy filialas Lietuvoje. Atsakovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad gyvena pas draugę bute, nuomos mokesčio mokėti nereikia, tam tikra dalimi prisideda prie komunalinių mokesčių apmokėjimo. Šalys turi dar vieną dukrą A. Ž., kurią abu turi pareigą išlaikyti. Duomenų apie kitus šalių išlaikomus asmenis byloje nepateikta. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, tai yra abi šalys gauna nedideles pajamas, neturi turto, turi įsipareigojimų kreditoriams, abu turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečio vaiko poreikius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad šalys privalo lygiomis dalimis teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. Ž., taigi atsakovas S. Ž. turi teikti 145 Eur dydžio išlaikymą (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, ieškinio reikalavimas tenkintinas, keistina teismo 2011-07-07 sprendimu, kuriuo patvirtinta tarp šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, susitartas išlaikymo dydis, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui S. Ž. po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Išanalizavus ir įvertinus šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ekspertizės aktą ir teismo ekspertės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius bei kitus įrodymus, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovo priešieškinis atmestinas.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-12-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1521-112/2014 iš dalies panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1238-328/2014 ir perdavė dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai yra panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad A. Ž. nėra S. Ž. tėvas, ir panaikinti S. Ž. gimimo įrašo duomenis, kad jos tėvas yra A. Ž., ir šią dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. Ž. dukrai S. Ž. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 500 Lt, ir šią dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat panaikino sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas vertinant visų byloje šalių pareikštų reikalavimų patenkinimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 963,70 Eur atstovavimo išlaidos, 126,68 Eur taksi paslaugos, vykstant iš namų į oro uostą Jungtinėje Karalystėje, 264,82 Eur lėktuvo bilietai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, 32,36 Eur teismo nutarties vertimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra turėjo atvykti į teismo paskirtą ekspertizę Lietuvoje iš Jungtinės Karalystės, teismo paskirtoje ekspertizėje ieškovei ir nepilnametei S. Ž. dalyvauti buvo privaloma. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnyje numatytas nebaigtinis sąrašas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina tai, kad šiame straipsnyje numatytų išlaidų esminiai požymiai yra jų būtinumas ir racionalumas, be to, jos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Šių išlaidų pagrįstumą ir jų sąsajumą su bylos nagrinėjimu nustato teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vykstant į teismo posėdžius iš kitos vietovės kuro išlaidos laikomos būtinomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011). Dėl to, kelionės išlaidos, patirtos į teismo ekspertizę vykstant iš kitos valstybės, taip pat gali būti laikomos būtinomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar tikrai tuo laikotarpiu, kai buvo paskirta teismo ekspertizė buvo pirkti lėktuvo bilietai, kiek bilietų buvo pirkta, kokia suma už juos sumokėta. Būtina įvertinti ir tai, kad teismo ekspertizė buvo atliekama 2015-11-12, tuo tarpu apmokėjimas Ryanair už lėktuvo bilietus atliktas 2015-11-24, mokėtoja ne ieškovė, o I. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nepateikta duomenų, dėl kokių priežasčių buvo naudotasi taksi paslaugomis, o ne vykta viešuoju transportu, dėl ko, galimai, galėjo būti patirtos mažesnės išlaidos. Be to, iš ieškovės pateiktų kvitų nėra galimybės nustatyti, kokiu maršrutu buvo vykta, kokie asmenys vyko ir pan. Teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokiu tikslu ieškovė vertė teismo nutartį iš lietuvių į anglų kalbą. Taigi darytina išvada, kad ieškovės pateikti duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais šių išlaidų pagrįstumą, todėl ieškovės prašymas priteisti išlaidas už lėktuvo bilietus, taksi paslaugas bei teismo nutarties vertimą netenkintinas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškinį patenkinus ir priešieškinį atmetus, ieškovei iš atsakovo priteistina 963,70 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismui patenkinus ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo priteistina 52 Eur (72,40 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės S. Ž. ieškinį tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6624-826/2011 patvirtintą išlaikymo dydį iš atsakovo A. Ž. nepilnametei dukrai S. Ž. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2013-10-11, iš atsakovo A. Ž. priteisti nepilnametei dukrai S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)7, išlaikymą po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-6624-826/2011, sumokėjus visą nurodytu teismo sprendimu patvirtintą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2013-10-10.

Išlaikymo išieškojimą nepilnamečiui vaikui S. Ž. pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2013-10-11.

Paskirti ieškovę S. Ž. lėšų, skirtų dukters S. Ž. išlaikymui, tvarkytoja.

Atsakovo A. Ž. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Ž. ieškovei S. Ž. 963,70 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo A. Ž. 52,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.