Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1521-112/2014

Teisėja Dalė Žukauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-11794-2013-9) Procesinio sprendimo kategorijos

76.5; 74.2.4; 77.4.2; 78.2.1; 121.21.

NUTARTIS

2014 m. gruodžio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei S. Ž. ir atsakovui F. N. dėl tėvystės nuginčijimo ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nesirūpina savo dukra, į tai, kad negalima išskirti seserų, tarp kurių yra glaudus ryšys, į tai, kad ieškovė turi geras gyvenimo sąlygas, atmetė atsakovo reikalavimą nustatyti dukros A. Ž. gyvenamąją vietą su juo.

Dėl išlaikymo dydžio teismas nustatė, kad mergaičių poreikiai padidėjo, jos lanko įvairius būrelius, mokosi mokykloje, įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir sprendė, kad priteistas išlaikymas po 250 Lt kiekvienai yra aiškiai per mažas, todėl jį padidino iki 500 Lt kiekvienai dukrai, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas taip pat pateikė reikalavimą iš ieškovės dukros išlaikymui priteisti 500 Lt kas mėnesį, todėl akivaizdu, kad pripažino faktą, jog vieno vaiko išlaikymui reikia skirti 1000 Lt iš viso.

Dėl tėvystės nuginčijimo nurodo, kad ginčo, jog jis nėra biologinis S. Ž. tėvas, nėra. Nesutinka su teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog tarp jo ir S. Ž. nėra psichologinio ir socialinio ryšio. Teigia, jog atostogų pas jį grįžta tik dukra A. Ž., su S. Ž. jokio ryšio nepalaiko. Pažymėjo, jog ir gyvenant kartu ji jo nevadino tėčiu, o kreipėsi vardu. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog atsakovo santykiai su S. Ž. nėra geri. Be to, pati mergaitė žino, kad turi kitą tėtį, ir jo tėvu nelaiko. Teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, kuri yra vienas iš pagrindinių įrodymų ginčijant tėvystę. Pažymėjo, jog su reikalavimu nuginčyti tėvystę sutiko ir Vaikų teisių apsaugos skyrius, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės sprendime nepaminėjo. Atsakovas teigia, jog tėvystės nuginčijamas šiuo atveju vaiko psichologinei-socialinei padėčiai jokios įtakos neturės, nes S. Ž. jau dabar faktiškai neturi tėvo, su juo visiškai nebendrauja, jis yra tik juridinis tėvas. Teigia, jog teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išaiškinta tikroji vaiko kilmė – atmetė prašymą ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje nustatyti būtinu, ieškovė būtų galėjusi pasakyti, kas yra vaiko tėvas. Mano, kad yra pagrindas atnaujinti senaties terminą, nes dėl pavėluoto kreipimosi į teismą negali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai bei jo teisės. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, jog nagrinėjamu atveju tėvystės pripažinimas labiau atitinka įvaikinimą, nes tai visiškai skirtingi institutai ir jis nesiekė įvaikinimo. Mano, kad priešieškinis turėjo būti tenkintas vien tuo pagrindu, kad atsakovas faktiškai negalėjo pripažinti tėvystės CK 3.142 straipsnio pagrindu, o galėjo tik įvaikinti vaiką, t. y. 2007-04-04 pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo prieštarauja CK 3.142 straipsnio nuostatai, todėl yra niekinis ir negaliojantis. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad jų dukrai A. Ž. gyventi Lietuvoje būtų geriau, nes Anglijoje dėl kalbos nemokėjimo yra lėtesnis vystymasis, prastesnės mokymosi sąlygos. Nurodė, kad ieškovė jos tinkamai Anglijoje neprižiūri, tinkamai nesirūpina jos higiena ir sveikata. Be to, nurodė, kad gyventi Lietuvoje nori ir pati duktė, tačiau teismas atmetė prašymą ją apklausti taip pažeisdamas CK 3.174 straipsnio nuostatą – atsižvelgti į vaiko interesus.Apeliantas nesutinka ir su teismo priteistu išlaikymo dydžiu. Nurodo, kad teismas tik formaliai įvertino ieškovės finansinę padėtį, neišsiaiškino, kiek ieškovė uždirba iš viso. Be to, nurodė, kad teismas nedetalizavo, kuo remdamasis nustatė, kad atsakovas neturi jokių įsipareigojimų, ir nurodė, kad 1000 Lt per mėnesį skirti vaikų išlaikymui jis negali. Mano, kad auginant du vaikus, suma gali būti mažinama, nes kartu vaikai naudojasi bendru gyvenamuoju plotu, energetiniais resursais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad praleistas ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti ir atsakovas neįrodė, kad tarp dukros S. Ž. ir jo yra nutrūkęs psichologinis- socialinis ryšys.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas A. Ž. nėra S. Ž. tėvas. Nėra ginčo ir dėl to, kad A. Ž., pripažindamas tėvystę, šią aplinkybę žinojo. Kadangi A. Ž. apie tai žinojo pripažindamas tėvystę 2007-04-04, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra suėjęs vienerių metų senaties terminas tėvystei ginčyti.

Siekiant apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatymas numato trumpą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas pagal du kriterijus. Pirmiausia, jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai ieškovas sužino, kad vaiko gimimo įraše nurodyti duomenys yra ginčijami. Kitas kriterijus yra paaiškėjusios aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnis). Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas atmeta ieškinį, jeigu šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 131 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovas prašo nuginčyti tėvystę todėl, kad tarp jo ir S. Ž. nėra jokio psichologinio-socialinio ryšio, kad S. Ž. žino, kad jis nėra jos tėvas, galbūt siekia sužinoti ar žino apie savo biologinį tėvą. Taigi šiuo atveju visiškai nėra aktualus sužinojimo, kad nėra tėvas, momentas. Aktualu išsiaiškinti, ar tarp tėvo ir dukros yra nutrūkęs psichologinis-socialinis ryšys.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tėvystė yra teisinis tėvo ir vaiko ryšys, reiškiantis socialinį ir teisinį jų ryšio pripažinimą. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Siekimas nustatyti tikrąją vaiko kilmę, nepaneigia socialinės tėvystės reikšmės vaikui, tačiau egzistuojantis vaiko ir A. Ž. ryšys, paties vaiko požiūris į jį, galų gale objektyvus faktas, kad A. Ž. nėra biologinis S. Ž. tėvas, įpareigoja teismą spręsti tėvystės nuginčijimo klausimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v S. K., V. R., bylos Nr. 3K-3-596/2013).

Kaip jau minėta, įstatymo nustatytą senaties terminą esant pagrindui galima atnaujinti. Atsakovas neprašė teismo atnaujinti senaties terminą, tačiau teismas šeimos bylose turi būti aktyvus ir gali peržengti reikalavimo ribas (CPK 376 str.). Teismų praktikoje nurodyta, kad atnaujinant ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti svarbus ir faktas, kad tarp vaiko ir tėvu įrašyto asmens nesusiformavo tvirti tėvo ir dukros santykiai, vaikas nenori bendrauti su tėvu, žino, kad jis nėra jo tėvas, ir nori sužinoti savo biologinį tėvą. Ši informacija yra labai svarbi jo, kaip bręstančios ir besiformuojančios asmenybės, tapatumui nustatyti. Taigi siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir atsižvelgiant į tai, kad socialinės, teisinės tėvystės išsaugojimu nėra suinteresuotas nei tėvas, nei vaikas, ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju teismas formaliai pritaikė senaties terminą, nesiaiškindamas aplinkybių, kurioms esant galima atnaujinti terminą. Nesiaiškino, netyrė duomenų apie vaiko ir tėvo ryšį, nesiekė išsiaiškinti, ar vaikas siekia išsaugoti esamą padėtį ar ne, ar vaikas žino apie savo biologinį tėvą ir ar su juo bendrauja. Taigi norint nuginčyti tėvystę, būtina nustatyti ne tik faktą, kad atsakovas nėra biologinis tėvas (šiuo atveju ginčo dėl to nėra), bet ir nustatyti socialinius ryšius, tėviškus santykius tarp tėvo ir vaiko. Vien tai, kad atsakovas po santuokos nutraukimo siekė išlaikyti ryšį su visa šeima, nereiškia, jog tas ryšys su dukra S. Ž. ir dabar yra išlikęs.

Teismas, atmesdamas reikalavimą nuginčyti tėvystę, rėmėsi ir tuo, kad ją nuginčijus bus pažeisti vaiko interesai. Pažymėtina, kad egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint. Jeigu asmuo nėra biologinis vaiko tėvas, taip pat nėra ir socialinis tėvas, nenuginčijant tėvystės vien remiantis vaiko interesų pažeidimu, būtų ribojama vaiko teisė žinoti savo kilmę ir tai, kad jo tėvu ir būtų tikrasis vaiko tėvas, taip pat būtų pažeidžiamos ir asmens, kuris įrašytas vaiko tėvu, teisės. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti ieškovo teisės ginčyti tėvystę – tai iš esmės ne apsaugo, o pažeidžia vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą (CK 3.161 str. 2 d.). Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus taip pat ir visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.

Nuginčijant tėvystę visuomet yra svarbu nustatyti asmenis, kurie ne tik gali (socialinės tėvystės atveju), bet ir turi (biologinės tėvystės atveju) vykdyti įstatymo jiems nustatytas tėvo teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškė reikalavimą nustatyti, kad S. Ž. tėvas yra F. N., tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas neturi teisės reikšti tokio reikalavimo (CK 3.147 str.). Tokį ieškinį turi teisę reikšti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija. Šioje byloje yra trečiuoju asmeniu patrauktas asmuo, kuris gali būti S. Ž. biologinis tėvas, – F. N.. F. N. teismui nurodė nežinąs, ar S. Ž. yra jo dukra. Motina ieškinio dėl tėvystės nustatymo nereiškia, teisme nebuvo apklausta ir nenurodė, kas yra biologinis S. Ž. tėvas. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad manipuliavimas vaikui svarbia informacija, taip pat ir apie jo tikrąją kilmę, yra vaiko teisių pažeidimas, todėl turėtų būti siekiama išsiaiškinti vaiko biologinę tėvystę.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatskleidė bylos dalies dėl tėvystės nuginčijimo esmės, nesiekė išsiaiškinti visų bylai reikšmingų aplinkybių, nebuvo aktyvus, todėl dėl šios dalies priėmė neteisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, yra pagrindas sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas nuginčyti tėvystę, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovas prašo nustatyti dukros A. Ž. gyvenamąją vietą su juo, nes ieškovė netinkamai rūpinasi dukra. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra tapatūs priešieškinyje išdėstytiems.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl gyvenamosios vietos nustatymo, jų nekartodamas mano, kad ši sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Tačiau papildomai nurodytina, kad atsakovo nurodyta aplinkybė dėl kalbos nemokėjimo nesuponuoja išvados, kad ieškovė blogai rūpinasi vaiku ir kad dukrai bus geriau gyventi pas atsakovą. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju prioritetas teikiamas mergaitės prisirišimui prie sesers. Nustačius, jog abiejų tėvų gyvenimo sąlygos yra panašios, bei nesant įrodymų, jog motina tinkamai nesirūpina savo vaiku, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo šios sprendimo dalies nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo abiem vaikams priteisė po 500 Lt išlaikymo, mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

Apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimo dalį dėl tėvystės nuginčijimo, yra pagrindas panaikinti ir sprendimo dalį, kuria atsakovui priteistas išlaikymas dukrai S. Ž., ir šią dalį taip pat perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Panaikinęs sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo dukrai S. Ž., apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl priteisto išlaikymo kitai dukrai – A. Ž..

Pasak atsakovo, teismas tik formaliai įvertino ieškovės finansinę padėtį, neišsiaiškino, kiek ieškovė uždirba iš viso, todėl nepagrįstai priteisė iš jo 500 Lt išlaikymą.

Kolegija sutinka su apeliantu, jog priteisiant išlaikymą būtina atsižvelgti į tėvų finansinę padėtį, tačiau priteisiant išlaikymą negalima nepaisyti ir augančių vaikų besikeičiančių poreikių. Tuo atveju, jeigu kyla abejonių dėl tėvų turtinės padėties, teismas ją vertina vaiko interesų naudai, t. y. konstatuojama, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui pirmiausia turi būti atsižvelgiama į jo poreikius, interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Nuo 2014-10-01 minimali alga yra 1 035 Lt. Kiekvienas tėvas privalėtų skirti lėšų vaiko išlaikymui po lygiai, t. y. minimaliai po 518 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametė dukra lanko mokyklą, po pamokų – stalo teniso klubą, mokymo centrą „Explore Learning“. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad galbūt mergaitės poreikiams išleidžiama ir daugiau nei skiriamas minimumas. Be to, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra šiek tiek mažesnė, nei dabar yra nustatytas minimumas. Atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma dukrai, nustačius pastarosios gyvenamąją vietą su juo, yra tokia pati, kaip ir prašo ieškovė. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog atsakovas sutinka, kad ieškovės turtinė padėtis yra vienoda su juo ir abu gali skirti vaikui po 500 Lt išlaikymą, kad vaikui išlaikyti turi būti skiriama 1 000 Lt. Atsakovo argumentai, jog kartu gyvenantiems dviem vaikams yra išleidžiama mažiau lėšų, yra niekuo nepagrįsti. Minimali mėnesinė alga atitinka minimalius vieno vaiko poreikius, todėl teigti, kad auginant du vaikus nebūtina teikti tokio išlaikymo, yra nepagrįsta. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo padėtis nėra itin bloga, kad negalėtų teikti net minimalus išlaikymo savo vaikui. Atmestini atsakovo argumentai, jog teismas nepagrįstai nenurodė duomenų, kuriais remdamasis nurodė, kad atsakovas neturi įsipareigojimų. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo teiginius. Jeigu atsakovas nepateikė duomenų, kad turi įsipareigojimų, todėl teismas ir konstatavo, kad tokių įsipareigojimų atsakovas neturi (CPK 178 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo keisti šią teismo sprendimo dalį ir sumažinti priteistą išlaikymą dukrai A. Ž..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinės instancijos teismas dalį sprendimo panaikino ir nutarė šias dalis perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str. 1, 5 d.)

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Atsakovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė tam neprieštaravo.

LR CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas tada, jei pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neatskleidė bylos esmės dėl tėvystės nuginčijimo, todėl buvo pagrindas bylą grąžinti šiuo klausimu nagrinėti iš naujo. Esant tokiai situacijai, nėra tikslinga apeliacinės instancijos teisme skirti žodinį nagrinėjimą, nes bylos dalį nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, šalys bus išklausytos iš naujo, jų argumentai bus išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad A. Ž. nėra S. Ž. tėvas, ir panaikinti S. Ž. gimimo įrašo duomenis, kad jos tėvas yra A. Ž., šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. Ž. dukrai S. Ž. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 500 Lt, ir šią dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.