- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-711-864/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13582-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- C. D.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-825-534/2026 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui C. D. dėl laikino tėvo valdžios ribojimo arba bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovo C. D. priešieškinį ieškovei D. A. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. A. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui C. D. (toliau – ir atsakovas) dėl laikino tėvo valdžios ribojimo arba bendravimo tvarkos pakeitimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti C. D. artintis prie ieškovės D. A. ir nepilnamečių vaikų A. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. A., gim. (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 m atstumu, taip pat uždrausti palaikyti su D. A. bet kokį tiesioginį ar netiesioginį kontaktą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai bendravimas telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis su D. A. vyksta dėl bendravimo tvarkos su vaikais įgyvendinimo bei kai vyksta bendravimas su vaikais A. D. ir D. A. šia teismo nutartimi nustatyta laikinąja tvarka ir laiku; 2) nustatyti, kad C. D. yra taikoma 300 Eur bauda už kiekvieną teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių artintis prie D. A., A. D. ir D. A. bei draudžiančių palaikyti kontaktą su D. A. pažeidimo atvejį, numatytą baudą skiriant D. A. naudai; 3) nustatyti, kad C. D. bendravimas su nepilnamečiais sūnumis A. D. ir D. A. vyksta tik psichologo arba socialinio darbuotojo priežiūroje Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriuje, vieną kartą per savaitę trečiadieniais, po vieną valandą nuo 16 val. iki 17 val.; 4) pavesti Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriui prižiūrėti nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą ir, esant būtinybei, pateikti teismui informaciją apie bendravimo eigą bei vaikų A. D. ir D. A. emocinę būklę. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė motyvavo aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. 2022 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-846-1040/2022 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.
2.2. Nuo 2025 m. kovo mėnesio atsakovo bendravimas su vyresniuoju vaiku buvo epizodinis ir formaliai imituojamas.
2.3. Atsakovas visiškai nebendrauja su jaunesniuoju vaiku, kuris nuo gimimo nebuvo nė karto paimtas į susitikimą su tėvu.
2.4. Atsakovo elgesys šeimos santykiuose pasižymi impulsyvumu, agresyvumu ir emociniu nebrandumu. Jis negerbia nei teismo sprendimų, nei vaikų, nei jų motinos, sistemingai nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, manipuliuoja vaikais, bendrauja su jais selektyviai, o nesulaukęs pageidaujamos reakcijos – reaguoja pykčiu ir fiziniu agresyvumu.
2.5. Atsakovas sistemingai nemoka ir niekada nemokėjo vaikams priteisto išlaikymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu su pareikštu prašymu nesutiko. Nesutikimą grindė aplinkybėmis:
3.1. Nors atsakovas jau ilgą laiką negyvena su ieškove, jų santuoka nutraukta dar 2022 metais, tačiau ieškovė yra itin agresyviai nusiteikusi atsakovo elgesiu, nuolat jį persekioja, trukdo bendrauti su vaikais, nesilaiko teismų nustatytos bendravimo tvarkos, nes vaikai tariamai visada suserga arba būna atostogose, todėl atsakovas negali su jais matytis.
3.2. Ieškovė, pasinaudodama savo gera finansine padėtimi, žinodama atsakovo sunkią finansinę padėtį, reikšdama nuolatinius ieškinius, skundus atsakovo atžvilgiu realiai persekioja atsakovą ir jį terorizuoja.
3.3. Ieškovė pažeidinėja teismų sprendimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos.
3.4. Sūnus A. yra nuolat nuteikinėjamas prieš tėvą, atsakovą. Vaikas ne kartą jam yra sakęs, kad mama draudžia ir labai pyksta ant jo, kai jis būna su atsakovu.
3.5. Atsakovas iš esmės yra tokioje situacijoje, kai yra visiškai priklausomas nuo ieškovės nuotaikų, norų ir valios: sutiks leisti vaikui bendrauti su juo ar ne, inicijuos kokius nors konfliktus arba naujas bylas, ar ne.
3.6. Atsakovas pripažįsta, kad kartais pavartoja ieškovės atžvilgiu galimai negražius žodžius, bet tik dėl to, kad būtent pati ieškovė jį nuolat žemina, įžeidinėja, įskaitant ir vaikų bei kitų asmenų akivaizdoje, todėl atsakovas bendraudamas su ieškove yra itin įsitempęs ir kartais sureaguoja jautriau.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje (DOK-177474) nurodė:
4.1. Tarnybos vertinimu, byloje nėra duomenų sudarančių pagrindo daryti išvadą, kad tėvo elgesys kelia realią grėsmę vaikų sveikatai ir / ar gyvybei (pvz., byloje neturima duomenų, jog atsakovas būtų įsiteisėjusiu teismo nusisprendžiu pripažintas kaltu dėl smurto prieš vaikus) dėl ko, aptariamų priemonių taikymas galėtų būti vertinamas kaip proporcingas, siekiant užtikrinti vaikų saugumą ir / ar interesus. Be to, atsakovui tiesioginio kontakto su motina ir / ar vaikais metu elgiantis netinkamai ar keliant grėsmę jos ir / ar vaikų saugumui, motina turi ir gali kreiptis pagalbos bendruoju pagalbos telefonu, o jos ir vaikų interesų apsauga gali būti užtikrinama Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nustatyta tvarka.
4.2. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiantį byloje turimą vaikų nuomonę apie santykius su tėvu, taip pat susipažinus su į bylą pateiktais vaizdo įrašais, iš kurių matyti, jog tėvo buvimas trikdo vaikus ir jie aiškiai išreiškia nenorintys su juo bendrauti, taip pat į tai, kad vaikų ir tėvo bendravimas ilgą laiką nėra ir nebuvo nuoseklus, sklandus ir artimas, o tėvas iki šiol nesiėmė jokių realių veiksmų tėvystės įgūdžių ugdymui bei atsakingam, vaikų poreikiais grįstam ryšiui, su vaikais sukurti, galima daryti pagrįstą išvadą, kad siekiant užtikrinti vaikų ir tėvo ryšio palaikymą nepilnamečiams palankiomis ir saugiomis sąlygomis, yra reikalinga specialistų pagalba bei priežiūra. Atitinkamai, Tarnybos nuomone, ieškovės prašoma nustatyti laikinoji tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, atitinka geriausius A. ir D. interesus.
4.3. Tarnybos žiniomis, BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras neturi galimybės organizuoti tarpininkavimą tėvui bendraujant su vaikais taip, kaip prašo ieškovė, tačiau dėl vaikų poreikiais grįsto bendravimo tarpininkaujant psichologui ir / ar kitam kvalifikuotam specialistui organizavimo ir vykdymo tėvai gali kreiptis į kitas, šias paslaugas Vilniaus mieste teikiančias organizacijas: Šeimos krizių centras „Viena stotelė“; VšĮ „Sotas“; Dingusių žmonių šeimų paramos centras; VšĮ „Taikos raktai“.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pareiškimu (DOK-179178) nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatyta kita, vietoje Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro, įstaiga, kurioje vyktų vaikų ir atsakovo bendravimas. Ieškovė jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos patenkinimo atveju, tokias paslaugas teikiančią įstaigą prašė parinkti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė, jog ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikia priešingus reikalavimus – uždrausti atsakovui artintis prie ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų ir tuo pačiu nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
Šalies argumentai
8. Kaip prašyme nurodo ieškovė, šiuo metu galioja 2024 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1170-1006/2024 priimtas sprendimas, kuriuo vaikams priteistas padidintas išlaikymas – po 364 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, taip pat nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka su šešių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, po kurio atsakovui suteikta teisė bendrauti su vaikais savaitgaliais su nakvyne ir kitomis dienomis pagal nustatytą grafiką.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos eismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, atsižvelgė į Tarnybos išvadoje pateiktą informaciją, kad byloje nėra duomenų sudarančių pagrindo daryti išvadą, kad tėvo elgesys kelia realią grėsmę vaikų sveikatai ir / ar gyvybei (pvz., byloje neturima duomenų, jog atsakovas būtų įsiteisėjusiu teismo nusisprendžiu pripažintas kaltu dėl smurto prieš vaikus) dėl ko, aptariamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų būti vertinamas kaip proporcingas, siekiant užtikrinti vaikų saugumą ir / ar interesus.
10. Atkreipė dėmesį, jog Tarnyba išvadoje nurodė, kad siekiant užtikrinti vaikų ir tėvo ryšio palaikymą nepilnamečiams palankiomis ir saugiomis sąlygomis, yra reikalinga specialistų pagalba bei priežiūra. Ieškovei ir atsakovui rekomenduotina siekiant atkurti ir stiprinti atsakovo ryšį su šalių nepilnamečiais vaikais, kreiptis pagalbos į šioje nutartyje nurodytas pagalbą vaikams ir šeimai teikiančias įstaigas.
11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamo.
12. Pažymėjo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Ieškovė D. A. (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – D. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nesutikimą su ginčijama teismo nutartimi apeliantė grindžia sekančiai argumentais:
13.1. Ieškovės teigimu, ieškinys dėl tėvo valdžios ribojimo ir (ar) teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo yra prima facie pagrįstas, nes byloje jau pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas sistemingai nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nevykdo pareigos mokėti vaikams išlaikymą, nesirūpina jų emocine ir fizine gerove, demonstruoja agresyvų ir nepastovų elgesį ieškovės bei vaikų atžvilgiu.
13.2. Byloje egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, o vaikų teisės ir interesai bus pažeisti. Be to, šeimos bylose sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimą prioritetiniu kriterijumi laikomas ne sprendimo įvykdymo užtikrinimas, o geriausių vaikų interesų užtikrinimas.
13.3. Atsakovas pasižymi emociškai nestabiliu, agresyviu ir impulsyviu elgesiu. Atsakovui šiuo metu iškelti net du ikiteisminiai tyrimai dėl tyčinio vengimo išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnis) ir dėl fizinio skausmo sukėlimo bei grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą (BK 140 ir 145 straipsniai), todėl tai aiškiai suponuoja atsakovo pavojingumą. Išvadą teikianti institucija nustatė, kad atsakovas kelia vaikams stresą, baimę ir emocinį nestabilumą. Atsakovas yra agresyviai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių vaikų ir ieškovės teisės ir teisėti interesai gali būti negrįžtamai pažeidžiami. Vis dėl to, laikinąsias apsaugos priemones teismas atsisakė taikyti ir kilusio pavojaus ieškovei bei vaikams neužkardė.
13.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra viena kitai prieštaraujančios. Ieškovės įsitikinimu, pateikti reikalavimai nebuvo priešingi. Apeliantės vertinimu, ji pareikštais prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimais siekė nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kurios metu dalyvautų kvalifikuotas specialistas (psichologas ar socialinis darbuotojas), kuris užtikrintų, kad atsakovo veiksmai nesukeltų neigiamų padarinių vaikų emocinei ir fizinei sveikatai. Taip pat ieškovė siekė užkardyti visą likusį perteklinį atsakovo kontaktavimą su ieškove ir vaikais, kuris itin kenkia tiek ieškovės, tiek vaikų sveikatai. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo aiškiai prašyta uždrausti bet kokį tiesioginį ar netiesioginį atsakovo kontaktą su vaikais ir ieškove iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai bendravimas telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis su ieškove vyksta dėl bendravimo tvarkos su vaikais įgyvendinimo bei kai vyksta bendravimas su vaikais šia teismo nutartimi nustatyta laikinąja tvarka ir laiku. Taigi pareikštuose reikalavimuose nėra jokių prieštaravimų, reikalavimai yra logiški ir tarpusavyje suderinami.
13.5. Apeliantės nuomone, paties teismo priimta nutartis nėra logiška ir nuosekli. Tarnyba aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad iki šiol susiklostęs tėvo su vaikais bendravimas vaikams yra žalingas, todėl tolesniam bendravimui yra reikalinga specialistų pagalba ir priežiūra. Pati Tarnyba nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka atitinka geriausius vaikų interesus. Tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimus šia išvados dalimi nepagrįstai nesivadovavo.
13.6. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo dalį, kuri susijusi su atsakovo uždraudimu artintis prie ieškovės, teismas atmetė visiškai be motyvų, t. y. šiuo klausimu visiškai nepasisakydamas ir nemotyvuodamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
13.7. Pirmosios instancijos teismas, neišspręsdamas vaikų ir ieškovės saugumo užtikrinimo klausimų, priėmė nemotyvuotą nutartį, nes dėl atsakovo keliamo pavojaus ir ieškovės saugumo užtikrinimo teismas nepasisakė. Teismas nesirėmė byloje pateikta medžiaga, indikuojančia agresyvų ir problematišką atsakovo elgesį. Dėl šių priežasčių priimta nutartis turi būti panaikinta, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas.
14. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria laikinai nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
16. Apeliantė D. A. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2015 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus pranešimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo su priedais elektroninę kopiją, 2025 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą elektroninę kopiją.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
19. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės teikiamų įrodymu sudarymo data ir jų turiniu vertina, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įvertinti pirmosios instancijos teisme. Aplinkybių paneigiančių šią teisę apeliantė nenurodė. Be to, apeliacinis teismas pažymi, kad apeliantė nepagrindė būtinumo šiuos įrodymus teikti apeliacinėje instancijoje, nenurodė, ką jais ketina įrodinėti bei nesuformulavo prašymo teikiamus įrodymus prijungti prie bylos. Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktų naujų rašytinių įrodymų nepriima ir nevertina.
Dėl skundžiamos nutarties.
21. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria teismas atmetė ieškovės D. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – dėl draudimo atsakovui artintis prie ieškovės ir nepilnamečių vaikų bei palaikyti ryšį ir laikino atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo - taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvuodamas dviem aplinkybėmis: pirma, kad ieškovė suformulavo du vienas kitam prieštaraujančius prašymus, o būtent, prašo uždrausti atsakovui artintis prie ieškovės ir nepilnamečių vaikų arčiau nei 100 m atstumu, taip pat uždrausti palaikyti su ieškove bet kokį tiesioginį ar netiesioginį kontaktą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, ir tuo pačiu prašo nustatyti atsakovui laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; antra, kad Tarnybos išvadoje nurodyta, jog byloje nėra duomenų sudarančių pagrindo daryti išvadą, kad tėvo elgesys kelia realią grėsmę vaikų sveikatai ir / ar gyvybei, dėl ko, aptariamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų būti vertinamas kaip proporcingas, siekiant užtikrinti vaikų saugumą ir / ar interesus.
23. Esminiai apeliantės nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nagrinėjamu atveju yra abi sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinys dėl tėvo valdžios ribojimo ir (ar) teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo yra prima facie pagrįstas, bei egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, o vaikų teisės ir interesai bus pažeisti. Taip pat apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra viena kitai prieštaraujančios. Ieškovės įsitikinimu, pateikti reikalavimai nebuvo priešingi, kadangi jais ieškovė siekia apriboti ieškovės bei vaikų ir atsakovo konfliktišką bendravimą ir tuo pačiu nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kad susitikimų metu dalyvautų specialistas ir tokiu būdu užtikrinti jos ir vaikų saugumą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas selektyviai vadovavosi Tarnybos išvada, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Be to, apeliantės vertinimu, ieškovės prašymo dalį, kuri susijusi su atsakovo uždraudimu artintis prie ieškovės, teismas atmetė visiškai be motyvų.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Įvertinęs aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju byloje pagal pareikštą ieškinį sprendžiamas laikino tėvo valdžios ribojimo arba bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, o pagal priešieškinį - tėvystės nuginčijimo klausimai, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad santykiai tarp ieškovės ir atsakovo yra problematiški ir net konfliktiški, tačiau prašymas pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – ribojimą artintis prie ieškovės ar drausti su ja susisiekti – užeina už pareikšto ieškinio ribų, todėl, nors ir nenurodžius aiškių motyvų, pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas.
25. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepilnamečių vaikų atžvilgiu pažymėtina, kad, tėvams nesugebant ir nenorint tarpusavyje tartis, būtina imtis priemonių, kad kiek įmanoma labiau būtų išvengta tolesnių ginčų, traumuojančių vaikus, kurie neabejotinai jaučia tėvų tarpusavio nesutarimus. Tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą nustatyti laikiną bendravimo tvarką ir ieškovei bei atsakovui pasiūlė dėl bendravimo tvarkos kreiptis pagalbos į pagalbą vaikams ir šeimai teikiančias įstaigas.
26. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
27. Ištyręs šalių argumentus, nurodytus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiliepime į prašymą bei atskirajame skunde, bei byloje pateiktas Tarnybos išvadas (DOK-149272, DOK-177474), apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismo sprendimu nustatytas bendravimas tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų vyksta, tačiau jis nėra nuoseklus, stabilus, užtikrinantis vaikų ir atsakovo ryšio išsaugojimą. Tarnyba yra nustačiusi, kad atsakovas su sūnumi A. bendrauja epizodiškai, o su sūnumi D. nebendrauja visiškai. Atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka buvo nustatyta ir keista jau tris kartus, tačiau atsakovas nei vienos iš nustatytų bendravimo tvarkų nevykdo, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, kurie siūlo jam pagalbą bendraujant su vaikais, atkuriant ryšį. Tarnyba aiškiai pasisakė, kad siekiant užtikrinti vaikų ir tėvo ryšio palaikymą nepilnamečiams palankiomis ir saugiomis sąlygomis, yra reikalinga specialistų pagalba bei priežiūra. Taigi būtent dėl minėtų priežasčių, egzistuojant nustatytai bendravimo tvarkai, tačiau iš esmės jos nevykdant, ieškovei vienu iš ieškinio alternatyvių reikalavimų prašant pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, o atsakovui priešieškiniu siekiant nuginčyti sūnaus D. tėvystę, nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlyga bendravimo su vaikais tvarkos keitimo klausimą spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius bei įvertinus byloje visas faktines aplinkybes. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
28. Prašymu nustatyti atsakovui ribojimus artintis prie vaikų, ieškovė, kaip ji teigia, siekia užkardyti perteklinį atsakovo bendravimą bei vaikų saugumą. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas atmetė šį prašymą nevertindamas visų Tarnybos išvadoje nustatytų aplinkybių.
29. Apeliacinės instancijos teismas susipažino su Tarnybos išvada (DOK-177474) ir nustatė, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino Tarnybos išvados motyvus, susijusius būtent su ieškovės prašymu dalyje dėl draudimo atsakovui artintis prie nepilnamečių vaikų ir, remdamasis Tarnybos vertinimu, kur nurodyta, jog byloje nėra duomenų sudarančių pagrindo daryti išvadą, kad tėvo elgesys kelia realią grėsmę vaikų sveikatai ir / ar gyvybei, ieškovės prašymą šioje dalyje atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kadangi ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, nemoka išlaikymo, yra problematiško būdo, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas kelia grėsmę vaikų sveikatai ir/ar gyvybei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos nutartis šioje dalyje taip pat paliktina nepakeista.
30. Taigi, įvertinęs bylos duomenis, šalių procesinių dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos nutartį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas tiek atsakovo teisių vaikų atžvilgiu apribojimui, tiek ir bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta ar yra pagrindas apriboti atsakovo teises vaikų atžvilgiu ir nuolatinė atsakovo bendravimo su vaikais tvarka bei jos intensyvumas.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nors ir motyvavo ne išsamiai, tačiau priėmė teisingą nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutarė:
Ieškovės D. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.