Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. ir trečiojo asmens L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1217-584/2022, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Senoji Varėnė“ ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje L. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.1. Pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui gali būti nežinomos visos aplinkybės apie ieškinį pateikusį asmenį, jo valdymo organus, ar jis galimai pažįsta kažkokius asmenis. Todėl teisėja tik tuomet, kai sužinojo aplinkybę, kad UAB „Senoji Varėnė“ vadovas yra jos vaiko trenerio sutuoktinis, priėmė sprendimą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Visi apeliantų argumentai, kad preliminarų sprendimą priėmęs teismas nusišalino nuo bylos nagrinėjimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, dar savaime nereiškia, jog ir pats galutinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, galutinis sprendimas byloje yra priimtas visai kitos teisėjos, kuri nagrinėjo bylą iš esmės jau vertindama ne tik rašytinius įrodymus, reikalingus preliminariam teismo sprendimui priimti, bet ir kitus šalių pateiktus įrodymus. Todėl šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo naikinti galutinio teismo sprendimo kaip priimto šališko teismo.

13.6. Tai, kad teismas atskirai nepasisakė dėl kai kurių byloje esančių įrodymų, savaime nereiškia, jog teismas jų neanalizavo ir nevertino. Be to, šiuo atveju nagrinėjamos bylos dalykas nėra ieškovės galimai padarytos žalos atsakovui pagrįstumo ar nepagrįstumo vertinimas. Nesant apeliantų ieškinio/priešieškinio dėl jiems padarytos žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo išsamiau vertinti šių aplinkybių ir priimti kitokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. Ieškovė prašo prijungti prie bylos apeliantų atstovės 2020 m. lapkričio 3 d. el. laišką, kuris patvirtina, kad apeliantai ragino ieškovę nedelsiant atvykti į ginčo namą, kadangi šio įrodymo būtinybė iškilo tik susipažinus su apeliacinio skundo argumentais.

16. CPK 17 straipsnyje nustatyta, kad šalių procesinės teisės yra lygios. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Taigi, pagal paminėtą CPK 314 straipsnio taisyklę draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo, kokią gi įtaką šalių ginčui turi prašomas prijungti įrodymas, kokias apeliantų skunde ar ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą reikšmingas bylai aplinkybes jis paneigia ar patvirtina. Be to, kaip matyti iš patikslinto ieškovės ieškinio (t. 1, b. l. 31), šį įrodymą ji buvo nurodžiusi kaip minėto procesinio dokumento priedą, tačiau dėl neaiškių priežasčių jo realiai prie savo pareiškimo nepridėjo.

19. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės teikiamą įrodymą, kadangi nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti taikomos bendrosios CPK 314 straipsnio nuostatos.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte (kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas)

20. Apeliantai nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi teisėja E. V., priėmusi byloje 2021 m. spalio 11 d. preliminarų sprendimą (t. 1, b. l. 37-38), 2022 m. kovo 8 d. nutartimi nuo tolesnio bylos nagrinėjimo nusišalino deklaravusi savo asmeninę pažintį su ieškovės vadovu. Todėl bylą išnagrinėjusi ir joje galutinį teismo sprendimą priėmusi teisėja D. J. ( t. 2, b. l. 165-168) turėjo preliminarų teismo sprendimą ne palikti nepakeistą, bet jį panaikinti kaip priimtą šališko teisėjo. Be to, skundžiamą sprendimą priėmusi teisėja nepagrįstai panaikino preliminarų teismo sprendimą priėmusios teisėjos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties dalį, kurią ieškovė buvo įpareigota pateikti teismui reikšmingus bylai įrodymus (t. 1, b. l. 130-131, 152), o pakartotinį apeliantų atstovės prašymą dėl šių įrodymų prijungimo atmetė.

21. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose yra įtvirtintas nušalinimo institutas. Jeigu byloje dalyvaujantis asmuo mano, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti neobjektyvus ir šališkas, jis gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo (teisėjų) nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Nagrinėjamu atveju nei apeliantai, nei jų atstovė tokia teise nesinaudojo. Antra, ši civilinė byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, kurioje galutinį ir skundžiamą teismo sprendimą priėmė ne teisėja E. V., kuri nuo bylos nagrinėjimo nusišalino įstatymo nustatyta tvarka, bet teisėja D. J., kurios atžvilgiu šalys dėl jos šališkumo jokių pretenzijų nereiškė. Galutinis sprendimas priimtas laikantis CPK 430 straipsnio 6 dalies reikalavimų, todėl apeliantų argumentas, kad dėl preliminarų teismo sprendimą priėmusios teisėjos nusišalinimo nuo bylos skundžiamą (galutinį) teismo sprendimą priėmusi teisėja turėjo byloje priimti kitokį sprendimą ir preliminarų teismo sprendimą panaikinti, yra teisiškai nepagrįstas. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad atsakovui pareiškus prieštaravimus, civilinė byla preliminaraus sprendimo priėmimu iš esmės nėra išnagrinėjama ir toks sprendimas neturi privalomos galios (CPK 18 straipsnis), kadangi tolesnis bylos procesas vyksta ir sprendimas joje priimamas laikantis CPK 430 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. Trečia, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais ir kasacinio teismo praktika paremtais argumentais, kad teisėjo atskirų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas (nagrinėjamu atveju atsisakymas priimti įrodymus) savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Aptartos aplinkybės šiuo atveju taip pat nenustatytos.

22. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas apeliantų atžvilgiu.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Minėta, kad atsakovas R. J. yra gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtis (t. 1, b. l. 165). Ieškovė UAB „Senoji Varėnė“ 2020 m. birželio – spalio mėnesiais vykdė (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbus (inžinerinių tinklų bei gatvės rekonstravimo darbus).

25. Ieškovė, atsakydama į minėtą apeliantų atstovės pareiškimą, 2029 m. spalio 29 d. atsakymu informavo atstovę, kad apeliantų pateikti dokumentai neleidžia daryti išvados apie pastatui padarytos žalos atsiradimo priežastį, ir kad nurodyti gyvenamojo namo defektai atsirado dar prieš pradedant įmonei statybos darbus, todėl su pareiškėjų reikalavimu atlyginti žalą nesutiko. Be to, 2020 m. gruodžio 8 d. pretenzija ieškovė savarankiškai pareikalavo iš pareiškėjų per 7 kalendorines dienas atlyginti 2 533,50 Eur žalą, kurią bendrovė patyrė samdydama atitinkamų sričių specialistus (antstolį, statybos darbų vadovą, teisininką) pareiškėjų nepagrįstoms pretenzijoms dėl gyvenamojo namo defektų atsiradimo priežasčių paneigti, pridėdama prie pretenzijos dokumentus, patvirtinančius minėtų nuostolių atsiradimą (t. 1, b. l. 10-12, 13-14, 15-23).

26. Šalims nepavykus išspręsti ginčo, UAB „Senoji Varėnė“ 2021 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. J. 2 533,50 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,00 Eur žyminį mokestį, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

27. Bylą dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. galutiniu sprendimu paliko 2021 m. spalio 11d. preliminarų teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, nepakeistą.

28. Apeliaciniu skundu atsakovas ir trečiasis asmuo prašo šį teismo sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir visiškai nepasisakė dėl atsakovo pateiktų į bylą dokumentų įrodomosios reikšmės, dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir neteisingai nustatyta viena iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėti veiksmai.

29. Taigi, apeliacijos dalykas – materialiosios teisės normų, numatančių civilinės atsakomybės pagrindus (sąlygas), ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, taikymas ir aiškinimas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų

30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei siekiant prisiteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, reikalinga nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą); 2) žalą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padariusio asmens kaltę. Šiuo atveju ginčas iš esmės kilo dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų.

31. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Senoji Varėnė“ savo reikalavimą atsakovui dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo kildina iš atsakovo nepagrįstai pareikštos 2020 m. spalio 21 d. pretenzijos (pareiškimo), kurios pagrindu buvo pareikalauta iš bendrovės atlyginti 25 677,46 Eur žalą, kuri, anot atsakovo, buvo padaryta jo gyvenamajam namui ieškovei netinkamai atlikus statybos (žemės kasimo) darbus (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė, siekdama apsiginti nuo nepagrįstos atsakovo pretenzijos, buvo priversta samdyti specialistus (statybos specialistą, teisininką, antstolį), patirdama prašomus priteisti iš atsakovo nuostolius. Kitaip tariant, ieškovė teigia, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir kelia atsakovo piktnaudžiavimo teise klausimą (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

33. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad apeliantų nurodoma kasacinio teismo civilinė byla Nr. 3K-3-331/2008 ir joje priimta 2008 m. birželio 13 d. nutartis savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos aplinkybių, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, joje pateikti vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – išaiškinimai CK 1.137 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste aktualūs ir nagrinėjamai bylai.

34. Kaip pažymėjo kasacinio teismo teisėjų kolegija minėtoje 2008 m. birželio 13 d. nutartyje, vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikšmės turi <....>, nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi <...>, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų.

35. Taigi, jeigu byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovo piktnaudžiavimo teise, kaip tai numatyta CK 1.137 straipsnio 3 dalyje, taip pat atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, savo teisių gynimas leistinomis priemonėmis negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme.

36. Savo atsakomybę šalinančiai aplinkybei (neteisėtiems/nerūpestingiems veiksmams) paneigti atsakovas teikė į bylą visą eilę rašytinių įrodymų (specialistų išvadų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kt.), prašė išreikalauti naujus įrodymus, tačiau, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ne tik jų netyrė ir nepasisakė dėl šių dokumentų įrodomosios reikšmės, tinkamai nemotyvavęs atmetė apeliantų prašymą dėl jų reikalautų ir ieškovės jau pateiktų į bylą įrodymų prijungimo, tačiau sprendime nieko nepasisakė ir dėl ieškovės pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės atsakovo pareikštų prieštaravimų kontekste.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo

37. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).

39. Kaip nurodyta nutarties 36 punkte, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nei vienos iš šalių pateiktų į bylą rašytinių įrodymų faktiškai netyrė, formaliai apsiribodamas argumentais, kad atsakovo reikalaujama atlyginti 25 677,46 Eur turtinė žala sukėlė ieškovei nuostolius, kad pirmoji atsakovo pretenzija ieškovei buvo pareikšta beveik prieš dvejus metus (2020 m. spalio 22 d.), tačiau ieškinys dėl žalos atlyginimo iki šiol nepareikštas. Kitaip tariant, teismas pateikė sprendimo argumentus, nesusijusius su atsakovo nurodytomis gynybos nuo pareikšto ieškinio priemonėmis CK 1.137 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

40. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir netyrė atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės.

41. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo turtinę žalą, pagrįstais pripažino ieškovės nuostolius dėl statybos specialisto A. K. suteiktų paslaugų (2020 m. lapkričio 17 d. gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. 15 parengimo), tačiau 1210 Eur paslaugų kainą sumokėjo ne už fizinio asmens suteiktas paslaugas, bet už jo vadovaujamos įmonės UAB „Minties kelias“ pateiktą 2020 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, nors apžiūros aktas pasirašytas A. K. kaip fizinio asmens.

14. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

15. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

16. Minėta, kad teismas neatskleidė bylos esmės, o aptartas pirmosios instancijos teismo byloje pateiktų įrodymų vertinimas buvo nepakankamas teismo išvadoms dėl ieškinio pagrįstumo.

17. Nepašalinus šių trūkumų ir neištyrus šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.

18. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.