Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1292-460/2013

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-20
Bylos Nr.: 2A-1292-460/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02997-2011-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Aušra Maškevičienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“, "Klaipėdos Hidrotechnika" Klaipėdos jūrų uosto direkcija UAB "Logista"
Atsakovas: valstybės įmonei Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijai
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinė bendrovė „Logista“

Kategorijos

42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1292-460/2013

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-02997-2011-2)

Procesinio sprendimo kategorija 42.9; 42.10; 42.11.1; 50.8; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. gruodžio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-830-323/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijai dėl vienašalio žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo uždarosios akcinė bendrovė „Logista“, bei ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2011-10-14 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė teismo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės įvykdytą vienašalį 2008-12-09 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties Nr. 20-112/2008ž ir 2009-03-05 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties Nr. 20-44/2009ž nutraukimą, įpareigoti atsakovę vykdyti minėtas žemės nuomos sutartis, įpareigoti atsakovę savo lėšomis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2008-12-09 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-112/2008ž ir 2009-03-05 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-44/2009ž bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2008-12-09 sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-112/2008ž ir 2009-03-05 sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-44/2009ž, kurių pagrindu ieškovė įgijo teisę naudotis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 42 902 kv. m žemės plotu, iš jo 5447 kv. m krantinės Nr. 118 dalimi bei 151 kv. m krantinės Nr. 119 dalimi. Paaiškino, kad atsakovė 2011-01-03 raštu Nr. UD-7.2.11-17 informavo ieškovę apie pastarosios pareigos mokėti žemės nuomos mokestį nevykdymą bei įspėjo, kad per nustatytą terminą tokios pareigos neįvykdžius, nuomos sutartys bus nutrauktos. Pažymėjo, kad iki atsakovės nustatyto termino pabaigos Klaipėdos apygardos teisme buvo priimtas ieškovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei ieškovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto ir lėšų areštas. Nepaisant to atsakovė pakartotinai 2011-02-04 ir 2011-02-22 raštais pareikalavo iš ieškovės sumokėti žemės nuomos mokestį ir įspėjo priešingu atveju nutrauksianti nuomos sutartis; ieškovei tokių reikalavimų neįvykdžius, atsakovė 2011-03-16 raštu informavo apie nuomos sutarčių nutraukimą nuo 2011-03-11. Mano, kad tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti. Pirmiausia, Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1238-538/2011 buvo priimtas ieškovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas ieškovės turto bei pinigų išieškojimas iš įmonės bei jos sąskaitų banke pagal vykdomuosius dokumentus, areštuotas turtas ir lėšos, leidžiant lėšas ir turtą naudoti ūkinei komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti privalomus mokėjimus valstybei. Minėtos nutarties pagrindu 2011-01-21 Turto areštų registre įregistruotas turto arešto aktas Nr. 1011000174. Pažymėjo, kad informacija apie restruktūrizavimo procesą ir ieškovei taikomus apribojimus atsakovei buvo pateikta tiek asmeniškai, tiek buvo prieinama viešuose registruose, todėl ieškovė neturėjo jokių objektyvių galimybių padengti įsiskolinimą pagal ginčo žemės nuomos sutartis, kadangi po Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės pareikštas reikalavimas sumokėti nuomos mokestį buvo nevykdytinas, nes, kaip minėta, jo vykdymas buvo draudžiamas imperatyvių teisės normų. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 2 d. imperatyviai numato, kad draudžiama bet kuria forma dengti iki restruktūrizavimo proceso pradžios susidariusius įsiskolinimus. Ir nors Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartimi leista vykdyti einamuosius mokėjimus, tačiau mano, kad einamaisiais mokėjimais, laikytini tik tokie mokėjimai, kurių vykdymo prievolė atsirado po minėtos nutarties priėmimo, tuo tarpu ieškovės įsiskolinimas už žemės nuomos mokestį atsirado už 2009 ir 2010 metus. Antra, ginčo žemės nuomos sutarčių nutraukimas neatitiko CK 6.217 str., 6.564 str. bei protingumo, proporcingumo kriterijų. Ginčo nuomos sutartys nutrauktos dėl nuomos mokesčio negavimo, nors būtent nuomos mokesčio gavimas yra esminis atsakovės interesas. Mano, kad atsakovės finansiniai interesai buvo užtikrinti, kadangi atsakovės žinioje buvo ne mažiau kaip 5 397 359,42 Lt ieškovei mokėtinų sulaikytų lėšų, t. y. atsakovės sulaikyta suma kelis kartus viršija visą ieškovės įsiskolinimą už žemės nuomą. Tokiu būdu atsakovės teisės ir teisėti interesai, susiję su nuomos mokesčio gavimu, nebuvo ir negalėjo būti pažeisti, o, nesant realaus pažeidimo, atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutarčių. Taip pat nurodė, kad vienašalis ginčo žemės nuomos sutarčių nutraukimas yra ne tik neteisėtas dėl nurodytų motyvų, tačiau ir neprotingas bei betikslis, kadangi net ir po ginčo sutarčių nutraukimo ieškovė išlaiko teisę naudotis uosto žeme, o atsakovė turi pareigą užtikrinti tokį naudojimąsi, nes ieškovės išsinuomotame žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Todėl, net ir nuomos sutartis nutraukus, atsakovei išlieka pareiga vėl jas sudaryti ieškovei to pageidaujant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 str. l d. l p. pagrindu. Tokiomis aplinkybėmis nuomos sutarčių nutraukimas yra beprasmė ir neadekvati atsakovės reakcija į tariamą jos teisių pažeidimą, kuria ieškovei yra daroma neproporcinga žala, kadangi nutraukus nuomos sutartis, ieškovės teisė naudotis jai priklausančiu turtu pagal paskirtį yra iš esmės apribota, suvaržyta ūkinė veikla ir jos atnaujinti, nesinuomojant žemės uosto teritorijoje, faktiškai nėra galimybių (t. 1, b. l. 2–4, t. 3, b. l. 40–46).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė teismo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek šalių sudarytų žemės nuomos sutarčių 40.2. punktas, tiek CK 6.564 str. 1 d. numato, kad nuomotojas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartis, jei nuomininkas nevykdo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, nemoka žemės nuomos mokesčio. Pažymėjo, kad atsakovės skola ieškovei už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomą 2010-12-31 buvo 335 103,68 Lt, todėl atsakovė 2011-01-03 įspėjo ieškovę apie sudarytų žemės nuomos sutarčių nutraukimą, jei atsakovė nevykdys ginčo žemės nuomos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir nemokės uosto žemės nuomos mokesčio. Ieškovei įsipareigojimų mokėti žemės nuomos mokestį ir toliau nevykdant, ginčo žemės nuomos sutartys nuo 2011-03-11 buvo nutrauktos. Taip pat nurodė, kad ieškovei restruktūrizavimo byla nebuvo ir nėra iškelta, todėl ieškovės ieškinį pagrindžiantys argumentai, besiremiantys Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, jog ieškovei imperatyviai buvo draudžiama dengti bet kokius įsiskolinimus, susidariusius iki restruktūrizavimo pradžios, yra nepagrįsti ir prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. l p. Be to, nors ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau ta pačia nutartimi buvo leista lėšas ir turtą naudoti ūkinei komercinei veiklai vykdyti, atlikti privalomus mokėjimus valstybei ir kt. Pažymėjo, kad pati ieškovė deklaruoja, jog pagrindinę savo ūkinę komercinę veiklą sieja būtent su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, todėl pagrįsta nuostata, kad uosto žemės nuoma yra viena iš pagrindinių ir būtinų sąlygų, jei ieškovė savo ūkinę komercinę veiklą vykdo ar planuoja vykdyti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Esant tokioms aplinkybėms, laiko, kad tiek Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 2 d., tiek Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartyje nurodyta formuluotė, leidžianti ieškovei lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, atitiko atsakovės teisėtus reikalavimus, kad ieškovė sumokėtų uosto žemės nuomą pagal ginčo sutartis. Taip pat nurodė, kad ieškovė tiek 2010 metais, tiek 2011 metais iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės naudojimo veiklos gavo pajamų, tačiau žemės nuomos mokesčio nesumokėjo, todėl mano, kad ieškovė, turėdama finansines galimybes sumokėti bent didžiąją dalį uosto žemės mokesčio, elgėsi nesąžiningai, naudojosi valstybine uosto žeme savo pajamoms uždirbti, o uosto žemės nuomos mokesčio už daugiau nei 15 mėnesių nesumokėjo, ir tai buvo pagrįstas pagrindas atsakovei vienašališkai nutraukti ginčo uosto žemės nuomos sutartis. Maža to, atsakovė dar iki 2011-03-11 žemės nuomos sutarčių nutraukimo ne kartą geranoriškai siūlė ieškovei spręsti uosto žemės nuomos nemokėjimo klausimą, ragino geranoriškai padengti įsiskolinimą, daugiau nei prieš 6 mėnesius įspėjo apie gresiantį sutarčių nutraukimą, tačiau ieškovė ir toliau įsipareigojimų nevykdė ir žemės nuomos mokesčio nemokėjo. Taigi atsakovei negavus didžiąja dalimi to, ką pagal sutartis pagrįstai tikėjosi gauti, t. y. uosto žemės nuomos mokesčio, ieškovės netinkamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarčių vykdymas nemokant uosto žemės mokesčio laikytas esminiu minėtų sutarčių pažeidimu, todėl mano, kad atsakovė pagrįstai taikė savo teisėtų interesų gynimo būdą – vienašalį žemės nuomos sutarčių nutraukimą, o toks nutraukimas iš esmės atitiko CK 6.217 str., 6.564 str. nuostatas ir protingumo bei proporcingumo principus. Be to, mano, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovės finansiniai interesai buvo užtikrinti atsakovės žinioje turėta ne mažiau kaip 5 397 359,42 Lt suma ieškovei mokėtinų sulaikytų lėšų, yra visiškai nepagrįsti, kadangi, pirmiausia, ginčo uosto žemės nuomos sutarčių nutraukimo dieną atsakovė neturėjo pagrindo mokėti sulaikytas sumas, be to, dėl sulaikytų sumų šiuo metu vyksta teisminis ginčas, antra, ieškovės skola atsakovei pagal priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus siekia daugiau nei 11,7 mln. Lt, todėl net ir įskaičius minėta sumą ieškovės skola atsakovei būtų didelė, o ir atsakovei padengus tariamą įsiskolinimą ieškovei, ieškovės gauti piniginiai srautai būtų paskirstyti pirmos eilės kreditoriams ir atsakovė neturėtų galimybių gauti ieškovės įsiskolinimą už uosto žemės nuomą ar faktinį jos naudojimą. Ieškovės argumentus dėl to, kad pastaroji, turėdama išsinuomotame žemės sklype nekilnojamojo turto, išlaiko teisę naudotis uosto žeme, taip pat laiko nepagrįstais. CK 6.557 str. yra nustatyta, kad nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime. Pažymėjo, kad nei ginčo uosto žemės nuomos sutartyse, nei kokiame nors papildomame susitarime galimybė nustatyti žemės servitutą ieškovei nebuvo numatyta ir kadangi uosto žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos dėl buvusio uosto žemės nuomininko – ieškovės – kaltės, taikyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 str. l d. l p. tai pat nėra pagrindo. Nurodė, kad ieškovė po uosto žemės nuomos sutarčių nutraukimo uosto žemės sklypų negrąžino bei nesprendžia klausimų dėl tolesnio uosto žemėje esančių pastatų ir statinių valdymo (t. 1, b. l. 113–114, t. 3, b. l. 80–87).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-09 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog ieškovės padaryti sutarties pažeidimai – tęstinio pobūdžio įsipareigojimo mokėti žemės nuomos mokestį nevykdymas yra esminiai, kadangi dėl nuomininko – ieškovės kaltės nuomotojas – atsakovė negavo to, ko tikėjosi, t. y. negavo pajamų iš ieškovei perduotos valdyti ir naudotis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nėra pagrindo tikėtis iš nuomininko – ieškovės tinkamo sutarties vykdymo ateityje, nes padėtis nepasikeitė ir nutraukus sutartį – ieškovė ir toliau nemoka uosto žemės nuomos mokesčio už faktinį jos naudojimą. Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog įsiskolinimo už žemės nuomą pagal ginčo sutartis dengimas ieškovei buvo draudžiamas įstatymo. Taip pat nepagrįstas ieškovės argumentas, jog atsakovės interesas dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio gavimo buvo užtikrintas sulaikyta ne mažiau kaip 5 397 359,42 Lt ieškovei mokėtinų lėšų suma.

Šalies argumentai

Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 sprendimą per priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodo, kad reikalavimas sumokėti skolą negali būti laikomas mokėjimu ūkinei komercinei veiklai vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutarties prasme ir jo vykdymas buvo draudžiamas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo, Turto arešto aktų įstatymo ir jų pagrindu priimtos Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutarties. Teigia, kad atsakovės interesas gauti nuomos mokestį už nuomojamą žemę buvo visiškai užtikrintas sulaikytomis apeliantės lėšomis – 5 397 359,42 Lt suma, be to, atsakovė turėjo ne mažiau kaip 7 800 461,46 Lt apeliantei mokėtinų sumų, tą, apeliantės duomenimis, patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-21 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-293-538/2013. Tikina, kad apeliantė yra nuomotoje uosto teritorijoje savininkė, todėl turi teisę ne konkurso tvarka išsinuomoti žemę jai priklausantiems statiniams naudoti. Pažymėjo, kad apylinkės teismas nepagrįstai ėmėsi vertinti šalių elgesį po atsakovės įvykdyto vienašalio sutarčių nutraukimo.

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą. Juo prašo apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nevykdė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties sąlygos mokėti žemės nuomos mokestį, todėl sutartį atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė.

Trečiasis asmuo UAB „Logista“ pateikė atsiliepimą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 sprendimą per priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovės pasirinkta pažeistų teisių gynimo priemonė yra neproporcinga siekiamiems tikslams. Pažymi, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti ginčo nuomos sutarčių neinformavusi apie tai kreditorės (AB DNB banko, kuriam buvo įkeisti ieškovės statiniai nuomojame žemės sklype), kadangi nutraukimas turės įtakos trečiojo asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai aiškina Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2008-12-09 sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-112/2008ž/20-2008-703 (su priedais), pagal kurią atsakovė terminuotai (iki 2023-03-31) išnuomojo ieškovei 6 607 kv. m Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančios žemės plotą, o ieškovė įsipareigojo naudotis uosto žemės plotu pagal sutartyje nustatytą paskirtį, mokėti uosto žemės nuomos mokestį ir vykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (t. 1, b. l. 21–31), bei 2009-03-05 šalys sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-44/2009ž/20-2009-159 (su priedais), pagal kurią atsakovė terminuotai (iki 2019-12-31) išnuomojo ieškovei 30 697 kv. m Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančios žemės plotą, o ieškovė įsipareigojo naudoti uosto žemę pagal sutartį ir laiku mokėti uosto žemės nuomos mokestį (t. 1, b. l. 8–20). Atsakovė 2010-09-07 raštu Nr. UD-3.1.1-3031 ragino ieškovę iki 2010-10-01 sumokėti 228 195,95 Lt įsiskolinimą už uosto žemės nuomą pagal minėtas sutartis, priešingu atveju įspėjo ieškovę nutrauksianti šias sutartis (t. 3, b. l. 107). 2011-01-03 raštu Nr. UD-7.2.11-17 atsakovė pakartotinai ragino ieškovę sumokėti susidariusį įsiskolinimą už uosto žemės nuomą pagal minėtas sutartis, priešingu atveju vėlgi įspėjo ieškovę nutrauksianti šias sutartis (t. 1, b. l. 33–34, t. 3, b. l. 93–94). 2011-02-04 raštu Nr. UD-7.2.11-506 atsakovė pakartotinai ragino ieškovę iki 2011-03-10 padengti susidariusį įsiskolinimą už uosto žemės nuomą pagal minėtas sutartis, priešingu atveju pakartotinai įspėjo apie nuomos sutarčių nutraukimą nuo 2011-03-11 (t. 1, b. l. 35, t. 3, b. l. 96). Analogiškas reikalavimas bei paskutinis (iki 2011-03-10) prievolės mokėti žemės nuomos mokestį pagal sutartis įvykdymo terminas atsakovės nustatytas ir 2011-02-22 raštu Nr. UD-7.2.11-754 bei 2011-03-07 raštu Nr. UD-3.1.1-948 (t. 1, b. l. 32, t. 2, 97–98, t. 3, b. l. 97, 98–99). 2011-03-16 raštu Nr. UD-7.2.11-1114 atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė iki 2011-03-10 įsiskolinimo už žemės nuomą nepadengė, pranešė, jog nuo 2011-03-11 su ieškove sudarytos uosto žemės nuomos sutartys yra nutrauktos ir negaliojančios, bei pareikalavo iki 2011-03-25 priėmimo–perdavimo aktu grąžinti sutartimis perduotą laikinai naudotis ir valdyti uosto žemės plotą (t. 3, b. l. 268).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovė uosto žemės nuomos mokesčio pagal ginčo sutartis nemokėjo nuo 2009-10-10 ir skola iki 2010-12-31 sudarė 335 103,68. Pagal šalių sudarytas ginčo žemės nuomos sutartis ieškovė, išsinuomodama uosto žemę, įsipareigojo, be kita ko, laiku mokėti uosto žemės nuomos mokestį (Sutarčių 1, 31 punktai). Sutarčių 40.1., 40.4. punktai numato, kad uosto žemės nuomos sutartis nuomotojos – atsakovės gali būti vienašališkai nutraukta tuo atveju, jei nuomininkas – ieškovė nemoka uosto žemės nuomos mokesčio (t. 1, b. l. 8–31).

Byloje kilo ginčas dėl žemės nuomos sutarčių vienašalio nutraukimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarčių Nr. 20-112/2008Ž/20-2008-703 ir Nr. 20-44/2009Ž/20-2009-159 40.1 punkte, 40.2 punkte numatė, kad nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas nevykdo teisės aktuose ar šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, ir tai nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ar kiti įstatymai.

CK 6.564 straipsnio, reglamentuojančio žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu, 1 dalies 2 punktas numato žemės nuomotojo teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jei žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010).

Šiuo atveju nėra ginčo, kad UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ skola už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomą 2010-12-31 buvo 335 969,85 Lt, todėl, kaip matyti iš bylos duomenų, 2011-01-03 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įspėjo UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties nutraukimą, jeigu ieškovė tinkamai nevykdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir nemokės uosto žemės nuomos mokesčio.

Bylos duomenys liudija, kad UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio nesumokėjo, todėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartys Nr. 20-112/2008Ž/20-2008-703 ir Nr. 20-44/2009Ž/20-2009-159 nuo 2011-03-11 buvo nutrauktos.

Šiai teisinei situacijai svarbu tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-498-479/2013 atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1083/2013 Klaipėdos apygardos teismo 2013- 01-07 nutartis palikta nepakeista (t. 5, b. l. 61–66).

Taigi UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ restruktūrizavimo byla nebuvo iškelta, todėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos, draudžiančios ieškovei vykdyti pinigines prievoles, negalėjo būti taikomos ir apeliacinio skundo argumentai dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pažeidimo atmestini. Šiai teisinei situacijai svarbu tai, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau ta pačia nutartimi buvo leista lėšas ir turtą naudoti ūkinei komercinei veiklai vykdyti, atlikti privalomus mokėjimus valstybei ir kt. Pažymėtina, kad pati ieškovė deklaruoja, jog pagrindinę savo ūkinę komercinę veiklą sieja būtent su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, todėl pagrįsta nuostata, kad uosto žemės nuoma yra viena iš pagrindinių ir būtinų sąlygų, jei ieškovė savo ūkinę komercinę veiklą vykdo ar planuoja vykdyti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad tiek Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartyje nurodyta formuluotė, leidžianti ieškovei lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, atitiko atsakovės teisėtus reikalavimus, kad ieškovė sumokėtų uosto žemės nuomą pagal ginčo sutartis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad operatyvus sutarties nutraukimo būdas nuomotojui nesikreipiant į teismą yra prevencinė priemonė tam, kad nuomininkas (subnuomininkas) tinkamai vykdytų sutartį, kitokiu atveju, kai sutartį netinkamai vykdo nuomininkas (subnuomininkas), – jis prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir jam tenkančių nepalankių padarinių – teisės naudotis išsinuomotu daiktu praradimu ir prievole atlyginti nuomotojo tais atvejais patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, J. Z. v. UAB Baldras, VĮ Registrų centras, Klaipėdos apskrities viršininko administracija).

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 4 punktas nustato, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcija, be kita ko, yra efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai yra svarbus laiku atliekamas mokėjimas už suteiktas uosto paslaugas, nes nuo tinkamai vykdomų Klaipėdos jūrinio uosto paslaugų naudotojų prievolių (atsiskaitymų) priklauso normalus uosto darbas, kartu ir ieškovės ūkinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB ALMARINA).

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemė yra valstybės turtas, perduotas patikėjimo teise valdyti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, ir šį turtą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija privalo naudoti efektyviai. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai yra svarbus laiku atliekamas mokėjimas už suteiktas uosto paslaugas ir uosto žemės nuomą, nuo tinkamai vykdomų Klaipėdos jūrinio uosto paslaugų naudotojų prievolių (atsiskaitymų) priklauso normalus uosto darbas ir ūkinė veikla, todėl su UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ sudarytų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarčių nutraukimas buvo pagrįsta prevencinė priemonė tam, kad nuomininkas tinkamai vykdytų sutartį.

Kaip jau minėta anksčiau, UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ nevykdė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties sąlygos mokėti žemės nuomos mokestį, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šią sutartį pagrįstai ir teisėtai nutraukė. Aktualu pažymėti, kad 2011-01-03 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įspėjo UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties nutraukimą, jeigu ieškovė tinkamai nevykdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir nemokės uosto žemės nuomos mokesčio. UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ atsisakymą mokėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokestį grindė ta aplinkybe, kad 335 969,85 Lt skola už žemės nuomą buvo įskaityta ieškovės 2011-02-11 pranešimu.

Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1784-460/2012 nustatyta, kad UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ pagal 2006-12-04 statybos rangos sutartį ir 2011-02- 21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 110012 įskaitymą atliko neteisėtai, todėl paneigtini apeliantės argumentai, jog skola už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomą buvo sumokėta atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ apeliacinio skundo argumentas, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos interesas gauti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokestį buvo užtikrintas sulaikytomis ar mokėtinomis pinigų sumomis, yra atmestinas. Šis argumentas yra pateikiamas Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1784-460/2012 paneigus ieškovės nepagrįstą atsisakymą mokėti skolą dėl 2011-03-11 atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, ir šiuo argumentu ieškovė jau po sutarties nutraukimo civilinės bylos nagrinėjimo metu bando pateisinti nepagrįstą atsisakymą vykdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis Nr. 20-112/2008Ž/20-2008-703 ir Nr. 20-44/2009Ž/20-2009-159.

Be to, apeliantė tiek pirmojoje instancijoje, tiek apeliaciniame skunde iš esmės prieštarauja pati sau, t. y. bando taikyti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas ir įrodinėja, kad Uosto direkcijos reikalavimas apeliantei susimokėti uosto žemės nuomos mokestį pažeistų kitų kreditorių interesus ir kartu įrodinėja, kad Uosto direkcijos, kaip kreditorės, finansiniai interesai yra visiškai užtikrinti sulaikytomis lėšomis, nors minėtas sulaikytas lėšas bando prisiteisti civilinėje byloje Nr. 2-293-538/2013, tą patvirtina patikslintas ieškinys, kuriuo UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ reikalauja priteisti visas sulaikytas sumas (t. 5, b. l. 68–92). Apeliantės teigimu, analizuojant jos logiką, išeina, kad Uosto direkcija, reikalaudama susimokėti skolą už uosto žemės nuomą, taip pažeidinėja ir savo, kaip kreditorės, finansinius interesus.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlvydas Žerlauskas