- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2-1083/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00035-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, UAB „Perdanga“, UAB „Logista“, A. A.
- Kategorijos
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos hidrotechnika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-498-479/2013, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, tretieji asmenys valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, UAB „Perdanga“, UAB „Logista“, A. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ vadovas P. J. 2011-01-12 pareiškimu prašė iškelti restruktūrizavimo bylą šiai bendrovei. Nurodė, kad yra visos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje numatytos sąlygos pradėti restruktūrizavimo procesą, t. y. įmonės veiklos sritis – pramoninių hidrotechninių statinių statyba, remontas, bendrovė vykdo projektus Klaipėdos jūrų uoste bei Ignalinos atominėje elektrinėje. Įmonė nėra bankrutavusi, bankrutuojanti ar nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, tačiau dėl padidėjusios konkurencijos, ekonominio nuosmukio, vėluojančių atsiskaitymų turi laikinų finansinių sunkumų, dėl kurių negali vykdyti savo prievolių ir sumažinti nuostolių. Teigė, kad šie sunkumai būtų išspręsti pradėjus įmonės restruktūrizavimo procesą. Bendrovės neeiliniame akcininkų susirinkime 2011-01-07 buvo vienbalsiai pritarta šiam procesui, taip pat restruktūrizavimo plano metmenims.
Tretieji asmenys VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, UAB „Perdanga“ ir A. A. nesutiko, kad atsakovui būtų iškelta restruktūrizavimo byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, priteisė 19 000 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos naudai. Konstatavo, jog įmonė veiklos nevykdo, yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p., 3 p.).
Teismas nustatė, kad atsakovas 2011 m. nuomojo turtą, tačiau sprendė, jog ši aplinkybė neįrodo ilgalaikės įmonės veiklos, kuri galėtų būti vykdoma restruktūrizavimo metu ir padėtų atkurti bendrovės mokumą. Pažymėjo, jog atsakovas teismui nepateikė duomenų apie įmonės veiklą 2012 m., todėl sprendė, kad veiklos tęstinumas yra neįrodytas (CPK 178 str.).
Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatė, jog teisme yra gauti 26 pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Klaipėdos hidrotechnika“. Nurodė, kad didelis pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo skaičius reiškia, jog įmonė veiklos nevykdo. Be to, nustatė, jog 2012-10-10 elektros tiekimas atsakovui buvo nutrauktas, todėl darė išvadą, jog atsakovas yra nebeveikianti įmonė.
Nagrinėdamas klausimą dėl įmonės mokumo, teismas 2012-06-22 paskyrė ekonominę ekspertizę. Iš minėtos ekspertizės išvadų nustatė, jog UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ turtas 2011-12-31 sudarė 18 971 750 Lt, o atsakovo pradelsti įsipareigojimai – 31 649 884 Lt, todėl padarė išvadą, jog restruktūrizavimo byla negali būti keliama.
Teismas nesutiko su atsakovo prašymu atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad nedalyvavo trečiasis asmuo UAB „Logista“, kuris yra didžiausias atsakovo kreditorius (16 357 196 Lt) bei nepareiškė savo pritarimo/nepritarimo restruktūrizavimo bylos iškėlimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į itin reikšmingas naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl pasikeitusio atsakovo didžiausio kreditoriaus. UAB „Logista“ prašė atidėti teismo posėdį, nurodydamas, jog iš esmės neprieštarautų atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimui, tačiau galutiniam sprendimui priimti šiam kreditoriui reikalinga aptarti bendrovės finansinę būklę bei ateities perspektyvas. Minėta įmonė yra didžiausias bendrovės kreditorius, todėl būtent jo balsai lemtų, ar būtų pritarta restruktūrizavimo metmenims bei planui (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.).
2. Teismas nepagrįstai konstatavo aplinkybę, jog atsakovas yra nutraukęs veiklą. Byloje yra pateikti dokumentai, jog po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovas vykdo einamuosius mokėjimus. Be to, UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2012 m. gegužės-birželio mėn. yra pateikęs paaiškinimus, kuriais patikslinti restruktūrizavimo metmenys. Juose išdėstyta, jog atsakovas planuoja parduoti ir nekilnojamąjį turtą, o iš šių sandorių numatyta gauti 12,6 mln. litų.
3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ yra nemokus. Byloje liko neįvertinta aplinkybė, jog UAB „Logista“ sutikus suteikti atsakovui nuolaidą ir iškelti visą ar dalį reikalavimo už restruktūrizavimo plano ribų, ši dalis negalėtų būti traukiama į pradelstų įsipareigojimų sąrašą. Be to, ekspertizės išvados yra abejotinos įrodomosios reikšmės, nes ją atliko į teismo ekspertų sąrašą neįrašyti asmenys, nebuvo atsižvelgta į atsakovo byloje pateiktus restruktūrizavimo plano metmenų patikslinimus, be pagrindo iš gautinų sumų pašalintos bankrutuojančių įmonių skolos atsakovui, ekspertizės metu nebuvo nustatinėjama tikroji į balansą įrašyto turto vertė ir kt.
4. Teismas nepagrįstai atsisakė pakeisti byloje ieškovą, nors atsakovo atstovas, pasikeitus įmonės vadovams, prašė tai padaryti (CPK 78 str.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ekonominės ekspertizės išvados aiškiai patvirtina, jog UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nemoki, atsakovas nušalinimo ekspertams nereiškė, todėl nėra pagrindo jomis abejoti. Civilinė byla iškelta 2011 m. sausio mėn., todėl atsakovo elgesys vertintinas kaip sąmoningas siekimas vilkinti bylos nagrinėjimą.
Trečiasis asmuo A. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas nuo 2010 m. nemoka atlyginimų darbuotojams bei valstybės biudžetams. Ekspertizės išvadomis, priešingai nei teigia atsakovas, pagrindo abejoti taip pat nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teismo nutartis, kuria nustatyta, jog UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ veiklos nevykdo ir yra nemoki, todėl nuspręsta atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta (ĮBĮ 2 str. 8 d., ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p., 3 p.).
Juridinių asmenų restruktūrizavimą reglamentuojantis ĮRĮ numato, kad tokia byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai. Ją atsisakoma iškelti, jei nagrinėdamas bylą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų, buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai, kad įmonė yra nemoki. Jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 str. 4, 5 d.). Tai reiškia, kad tik tuomet, kai teismas nekonstatuoja nei vieno atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindo ir nustato visas tokiai bylai iškelti būtinas sąlygas, pareiškimas yra tenkinamas.
Prieš vertinant įmonės mokumą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Taigi apeliacinės instancijos teismas įmonės mokumo klausimu pasisako tik ta apimtimi, kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyti iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Taip pat atkeiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 9 d. ir 2012 m. sausio 19 d. nutartimis grąžinęs pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo klausimą dėl šios restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nurodė, jog nebuvo išsamiai išnagrinėtas nemokumo klausimas, teismas netyrė restruktūrizavimo plano metmenų pagrįstumo ir realumo, iš esmės nevertino ir šiuo metu vykdomos įmonės veiklos, taip pat jos perspektyvų.
Minėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo nurodytiems klausimams visapusiškai ištirti Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 22 d. paskyrė ekonominę ekspertizę. Ekspertizės aktas surašytas 2012-11-09, ir būtent juo, pripažindamas įmonės nemokumą, rėmėsi pirmosios instancijos teismas.
Iš tiesų, apeliantas teisus teigdamas, jog vien tik formalus ĮBĮ 2 straipsnyje įtvirtinto nemokumo pagrindo nustatymas nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, nes kartu turi būti įvertintos kitos reikšmingos aplinkybės, nustatyta, ar iš tiesų įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Tačiau, priešingai nei nurodyta skunde, teismas minėtas aplinkybes išsamiai analizavo remdamasis ekonominės ekspertizės išvadomis (CPK 185 str.). Kaip matyti iš minėto akto, ekspertai nustatė, jog UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pradelsti įsipareigojimai yra 1,68 karto didesni nei visas bendrovės turtas, įrašytas į 2011-12-31 balansą. Šią aplinkybę teisingai konstatavo ir teismas, nurodydamas, jog UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ turtas 2011-12-31 sudarė 18 971 750 Lt, o atsakovo pradelsti įsipareigojimai – 31 649 884 Lt. Be to, ekspertai padarė išvadą, kad atkurti ilgalaikį mokumą pagal pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis bendrovė neturi galimybės.
Pastebėtina, kad atskirajame skunde apeliantas kvestionuoja ekspertizės išvadų patikimumą,
tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui realių duomenų, paneigiančių minėtu ekspertizės aktu konstatuotus faktus, nepateikė, taip pat nenurodė, kokiais teisės aktais remdamasis turimo turto vertę skaičiuoja kitaip nei tai darė finansinius dokumentus tyrę ekspertai (CPK 178 str.). Tuo tarpu kaip matyti iš ekspertizės akto, tiriant finansinės atskaitomybės duomenis, buvo vadovaujamasi Verslo apskaitos standartais (toliau – VAS), patvirtintais Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarnybos nutarimais. Minėtomis VAS nuostatomis įgyvendinamos Europos Sąjungos direktyvos, reglamentuojančios finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą (Verslo apskaitos standartų rengimo principų 1 p.).
Apeliantas teigia, jog ekspertizės akte visiškai nepagrįstai į įmonės gautinų sumų grafą neįtrauktos bankrutuojančių įmonių skolos, taip pat eliminuota VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 16 384 157,69 Lt skola, dėl kurios Klaipėdos apygardos teisme vyksta ginčas. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2013 m. vasario 21 d. teismo sprendimą, kuriuo iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos jam priteista 7 800 461,46 Lt ir 8,5 proc. procesinių palūkanų (CPK 314 str.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais argumentais, kadangi sprendimas yra neįsiteisėjęs, be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai yra ginčijama skola, ji paprastai neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2620/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1588/2012). Ekspertizės akte iš esmės laikomasi tos pačios pozicijos ir nurodoma, jog vadovaujantis 19 Verslo apskaitos standarto 23-25 straipsnių nuostatomis, neįsiteisėjęs teismo sprendimas dėl priteistų sumų taip pat turi būti pripažintas kaip „neapibrėžtas“ turtas ir atskleistas metinių finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte, o balanse ši suma neturi būti atvaizduota (Ekspertizės akto 8 l.). Be to, pažymėtina, kad apeliantas taip pat neginčija, jog 7 230 299 Lt atsakovo gautinų lėšų sudaro bankrutuojančių įmonių skolos. Nors atsakovas įrodinėja, jog turi galimybę atgauti minėtos skolos dalį, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikė ir neįrodė, kad, priešingai nei sprendė ekspertai, bankrutuojančių įmonių skolos nėra abejotinos (18 Verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 57 straipsnio nuostatos (Ekspertizės akto 7 l.). Taigi esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, spręstina, jog apeliantas nepaneigė apygardos teismo išvados, kad dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nemokumo nėra pagrindo atsakovui kelti restruktūrizavimo bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ yra nutraukęs veiklą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas šalių paaiškinimais nustatė, kad atsakovas jūrų uoste krovos bei statybos darbų nebevykdo, o turto nuoma patvirtina tik atsakovui priklausančio turto laikiną panaudojimą, todėl neįrodo sėkmingai vykdomos veiklos, kuri padėtų atkurti įmonės mokumą. Be to, konstatavo, jog elektros tiekimas atsakovui yra nutrauktas. Minėta, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktas dar 2011-01-12. Apeliantas teisus teigdamas, jog po pareiškimo pateikimo byloje esantys duomenys patvirtina faktą, jog atsakovas 2011 m. vykdė mokėjimus, nuomojo turtą (t. 6, b. l. 47 – 150), tačiau tokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ir šiuo metu įmonės veikla nenutraukta, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.).
Apeliantas taip pat teisus teigdamas, jog šiuo metu galiojančiame Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (įstatymo 2010 m. spalio 1 d. redakcija) nėra formalaus reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Šio proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir nesėkmingas (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą buvo pažymėta kreditorių reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011). Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė atidėti bylos nagrinėjimą vienam mėnesiui, nurodydamas, kad vienas iš didžiausių įmonės kreditorių UAB „Logista“, turintis 16 357 196 Lt reikalavimą, iš esmės pritartų restruktūrizavimo procesui, tačiau šiam kreditoriui reikalinga daugiau laiko susipažinti su finansinės atskaitomybės duomenimis. Teismas minėtą prašymą atmetė. Pažymėtina, kad ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo teismo posėdžio apygardos teisme, tačiau apeliantas iki šiol nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimui pritaria įmonės kreditoriai, kurių bendra pradelstų reikalavimų suma yra didesnė negu 2/3 dalys bendrovės skolų (CPK 178 str.). Todėl sutiktina su apygardos teismo teiginiais, jog aukščiau minėtų aplinkybių visuma leidžia padaryti išvadą, kad kelti restruktūrizavimo bylą atsakovui nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su CPK 45 ir 48 straipsnių nuostatų pažeidimais. Kaip teisingai nurodė teismas, įstatyme nustatyta, jog į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdydamas akcininkų sprendimą kreipiasi įmonės vadovas ne kaip asmuo, turintis savarankišką veiksnumą, o kaip bendrovės įstatyminis atstovas (ĮRĮ 6 str. 1 d.). Todėl bylą nagrinėjant teisme, pasikeitus įmonės vadovui, pagrindas procesinių teisių perėmimui neatsiranda (CPK 45 str., 48 str.).
Be to, pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teisme yra gauti 26 įmonės kreditorių pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, tačiau jų nagrinėjimas atidėtas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti (ĮBĮ 9 str. 6 d.). Dėl paminėto teismas apeliantui išaiškina, jog ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, jog įmonės vadovas privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad bendrovė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Esant paminėtoms aplinkybėms, apibūdinančioms įmonės nemokumą bei nustačius įstatyminį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, spręstina, jog teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to netenka prasmės kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 185 str. 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.