- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 2-830-323/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02997-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- UAB „Klaipėdos hidrotechnika“
- Atsakovas
- VĮ Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Logista“
- Advokatai
- Arūnas Ivancius, Agnė Miniotaitė
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Agnei Miniotaitei, atsakovės atstovams I. V., V. B., advokatui Arūnui Ivanciui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijai dėl vienašalio žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo UAB „Logista“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės įvykdytą vienašalį 2008-12-09 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-05 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą, įpareigoti atsakovę vykdyti minėtas žemės nuomos sutartis, įpareigoti atsakovę savo lėšomis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2008-12-09 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-05 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2008-12-09 sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-05 sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu ieškovė įgijo teisę naudotis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 42902 kv.m. žemės plotu, iš jo 5447 kv.m. krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi bei 151 kv.m. krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi. Paaiškino, kad atsakovė 2011-01-03 raštu Nr. UD-7.2.11-17 informavo ieškovę apie pastarosios pareigos mokėti žemės nuomos mokestį nevykdymą bei įspėjo, kad per nustatytą terminą tokios pareigos neįvykdžius, Nuomos sutartys bus nutrauktos. Pažymėjo, kad iki atsakovės nustatyto termino pabaigos Klaipėdos apygardos teisme buvo priimtas ieškovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei ieškovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto ir lėšų areštas. Nepaisant to atsakovė pakartotinai 2011-02-04 ir 2011-02-22 raštais pareikalavo ieškovę sumokėti žemės nuomos mokestį ir įspėjo priešingu atveju nutrauksianti Nuomos sutartis; ieškovei tokių reikalavimų neįvykdžius, atsakovė 2011-03-16 raštu informavo apie Nuomos sutarčių nutraukimą nuo 2011-03-11. Laiko, kad tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti. Pirmiausia, Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1238-538/2011 buvo priimtas ieškovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas ieškovės turto bei pinigų išieškojimas iš įmonės bei jos sąskaitų banke pagal vykdomuosius dokumentus, areštuotas turtas ir lėšos, leidžiant lėšas ir turtą naudoti ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti privalomus mokėjimus valstybei. Minėtos nutarties pagrindu 2011-01-21 turto areštų registre įregistruotas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad informacija apie restruktūrizavimo procesą ir ieškovei taikomus apribojimus atsakovei buvo pateikta tiek asmeniškai, tiek buvo prieinama viešuose registruose, todėl ieškovė neturėjo jokių objektyvių galimybių padengti įsiskolinimą pagal ginčo žemės nuomos sutartis, kadangi po Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės pareikštas reikalavimas sumokėti nuomos mokestį buvo nevykdytinas, nes, kaip minėta, jo vykdymas buvo draudžiamas imperatyvių teisės normų. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 2 d. imperatyviai numato, kad draudžiama bet kuria forma dengti iki restruktūrizavimo proceso pradžios susidariusius įsiskolinimus. Ir nors Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartimi leista vykdyti einamuosius mokėjimus, tačiau laiko, kad einamaisiais mokėjimais laikytini tik tokie mokėjimai, kurių vykdymo prievolė atsirado po minėtos nutarties priėmimo, tuo tarpu ieškovės įsiskolinimas už žemės nuomos mokestį atsirado už 2009 ir 2010 metus. Antra, ginčo žemės nuomos sutarčių nutraukimas neatitiko LR CK 6.217 str., 6.564 str. bei protingumo, proporcingumo kriterijų. Ginčo nuomos sutartys nutrauktos dėl nuomos mokesčio negavimo, nors būtent nuomos mokesčio gavimas yra esminis atsakovės interesas. Laiko, kad atsakovės finansiniai interesai buvo užtikrinti, kadangi atsakovės žinioje buvo ne mažiau kaip 5 397 359,42 Lt ieškovei mokėtinų sulaikytų lėšų, t.y. atsakovės sulaikyta suma kelis kartus viršija visą ieškovės įsiskolinimą už žemės nuomą. Tokiu būdu atsakovės teisės ir teisėti interesai, susiję su nuomos mokesčio gavimu, nebuvo ir negalėjo būti pažeisti, o, nesant realaus pažeidimo, atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Nuomos sutarčių. Taip pat nurodė, kad vienašalis ginčo žemės nuomos sutarčių nutraukimas yra ne tik kad neteisėtas dėl nurodytų motyvų, tačiau ir neprotingas bei betikslis, kadangi net ir po ginčo sutarčių nutraukimo ieškovė išlaiko teisę naudotis uosto žeme, o atsakovė turi pareigą užtikrinti tokį naudojimąsi, nes ieškovės išsinuomotame žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Todėl, net ir Nuomos sutartis nutraukus, atsakovei išlieka pareiga vėl jas sudaryti ieškovei to pageidaujant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 str. l d. l p. pagrindu. Tokiomis aplinkybėmis Nuomos sutarčių nutraukimas yra beprasmė ir neadekvati atsakovės reakcija į tariamą jos teisių pažeidimą, kuria ieškovei yra daroma neproporcinga žala, kadangi nutraukus Nuomos sutartis, ieškovės teisė naudotis jai priklausančiu turtu pagal paskirtį yra iš esmės apribota, suvaržyta ūkinė veikla ir jos atnaujinti, nesinuomojant žemės uosto teritorijoje, faktiškai nėra galimybių (t. 1, b.l. 2-4, t. 3, b.l. 40-46).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo teismo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek šalių sudarytų žemės nuomos sutarčių 40.2. punktas, tiek CK 6.564 str. 1 d. numato, kad nuomotojas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartis, jei nuomininkas nevykdo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, nemoka žemės nuomos mokesčio. Pažymėjo, kad atsakovės skola ieškovei už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomą 2010-12-31 buvo 335 103,68 Lt, todėl atsakovė 2011-01-03 įspėjo ieškovę apie sudarytų žemės nuomos sutarčių nutraukimą, jei atsakovė nevykdys ginčo žemės nuomos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir nemokės uosto žemės nuomos mokesčio. Ieškovei įsipareigojimų mokėti žemės nuomos mokestį ir toliau nevykdant, ginčo žemės nuomos sutartys nuo 2011-03-11 buvo nutrauktos. Taip pat nurodė, kad ieškovei restruktūrizavimo byla nebuvo ir nėra iškelta, todėl ieškovės ieškinį pagrindžiantys argumentai, besiremiantys Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, jog ieškovei imperatyviai buvo draudžiama dengti bet kokius įsiskolinimus, susidariusius iki restruktūrizavimo pradžios, yra nepagrįsti ir prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. l p. Be to, nors ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau ta pačia nutartimi buvo leista lėšas ir turtą naudoti ūkinei – komercinei veiklai vykdyti, atlikti privalomus mokėjimus valstybei ir kt. Pažymėjo, kad pati ieškovė deklaruoja, jog pagrindinę savo ūkinę komercinę veiklą sieja būtent su Klaipėdos valstybinių jūrų uostu, todėl pagrįsta nuostata, kad uosto žemės nuoma yra viena iš pagrindinių ir būtinų sąlygų, jei ieškovė savo ūkinę-komercinę veiklą vykdo ar planuoja vykdyti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Esant tokioms aplinkybėms, laiko, kad tiek Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 2 d., tiek Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartyje nurodyta formuluotė, leidžianti ieškovei lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei-komercinei veiklai vykdyti atitiko atsakovės teisėtus reikalavimus, kad ieškovė sumokėtų uosto žemės nuomą pagal ginčo sutartis. Taip pat nurodė, kad ieškovė tiek 2010 metais, tiek 2011 metais iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės naudojimo veiklos gavo pajamas, tačiau žemės nuomos mokesčio nesumokėjo, todėl laiko, kad ieškovė, turėdama finansines galimybes sumokėti bent didžiąją dalį uosto žemės mokesčio, elgėsi nesąžiningai, naudojosi valstybine uosto žeme savo pajamoms uždirbti, o uosto žemės nuomos mokesčio už daugiau nei 15 mėnesių nesumokėjo, ir tai buvo pagrįstas pagrindas atsakovei vienašališkai nutraukti ginčo uosto žemės nuomos sutartis. Maža to, atsakovė dar iki 2011-03-11 žemės nuomos sutarčių nutraukimo ne kartą geranoriškai siūlė ieškovei spręsti uosto žemės nuomos nemokėjimo klausimą, ragino geranoriškai padengti įsiskolinimą, daugiau nei prie 6 mėnesius įspėjo apie gresiantį sutarčių nutraukimą, tačiau ieškovė ir toliau įsipareigojimų nevykdė ir žemės nuomos mokesčio nemokėjo. Taigi atsakovei negavus didžiąja dalimi to, ką pagal sutartis pagrįstai tikėjosi gauti, t. y. uosto žemės nuomos mokesčio, ieškovės netinkamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarčių vykdymas nemokant uosto žemės mokesčio laikytas esminiu minėtų sutarčių pažeidimu, todėl, laiko, kad atsakovė pagrįstai taikė savo teisėtų interesų gynimo būdą - vienašalį žemės nuomos sutarčių nutraukimą, o toks nutraukimas iš esmės atitiko CK 6.217 str., 6.564 str. nuostatas ir protingumo bei proporcingumo principus. Be to, laiko, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovės finansiniai interesai buvo užtikrinti atsakovės žinioje turėta ne mažiau kaip 5 397 359,42 Lt suma ieškovei mokėtinų sulaikytų lėšų, yra visiškai nepagrįsti, kadangi, pirmiausia, ginčo uosto žemės nuomos sutarčių nutraukimo dieną atsakovė neturėjo pagrindo mokėti sulaikytas sumas, be to, dėl sulaikytų sumų šiuo metu vyksta teisminis ginčas, antra, ieškovės skola atsakovei pagal priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus siekia daugiau nei 11,7 mln. Lt, todėl net ir įskaičius minėta sumą ieškovės skola atsakovei būtų ženkli, o ir atsakovei padengus tariamą įsiskolinimą ieškovei, ieškovės gauti piniginiai srautai būtų paskirstyti pirmos eilės kreditoriams ir atsakovė neturės galimybių gauti ieškovės įsiskolinimą už uosto žemės nuomą ar faktinį jos naudojimą. Ieškovės argumentus dėl to, kad pastaroji, turėdama išsinuomotame žemės sklype nekilnojamojo turto, išlaiko teisę naudotis uosto žeme, taip pat laiko nepagrįstais. CK 6.557 str. yra nustatyta, kad nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime. Pažymėjo, kad nei ginčo uosto žemės nuomos sutartyse nei kokiame nors papildomame susitarime galimybė nustatyti žemės servitutą ieškovei nebuvo numatyta ir kadangi uosto žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos dėl buvusio uosto žemės nuomininko – ieškovės -kaltės, taikyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 str. l d. l p. tai pat nėra pagrindo. Nurodė, kad ieškovė po uosto žemės nuomos sutarčių nutraukimo uosto žemės sklypų negrąžino bei nesprendžia klausimų dėl tolimesnio uosto žemėje esančių pastatų ir statinių valdymo (t. 1, b.l. 113-114, t. 3, b.l. 80-87).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, jog ieškovė uosto žemės nuomos mokesčio nemokėjo net ir po 2011-01-03 įspėjimo įvykdyti prievolę, tačiau iki Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi įmonės akcininkai jau anksčiau buvo nusprendę pradėti ruoštis restruktūrizavimo procesui. Be to, dar iki 2011-01-03 įspėjimu atsakovės nustatyto termino prievolei įvykdyti pabaigos, ieškovė kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir jos atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ieškovė neturėjo jokių objektyvių galimybių per atsakovės nustatytą terminą įvykdyti įsipareigojimų. Maža to, 2011 m. vasario – kovo mėn. atsakovė turėjo sumokėti ieškovei apie dešimt kartų didesnes sumas, nei ieškovės įsiskolinimas už žemės nuomos mokestį, todėl neaišku, kokiu būdu atsakovė, gindama savo teises, nutraukė nuomos sutartis, nors sulaikytų sumų buvo daugiau nei mokėtinų, atsakovė nereagavo į prašymus užskaityti šias sumas. Po Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutarties einamųjų mokėjimų už žemės nuomą taip pat nemokėjo, kadangi įmonėje buvo priimtas politinis sprendimas sustabdyti bet kokius mokėjimus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašo teismo ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad ieškovė turėjo finansines galimybes, disponavo pakankamomis pinigų sumomis, tam, kad įvykdytų įsipareigojimus dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo, ieškovė neįrodė, kad buvo priešingai. Tuo tarpu atsakovė skolinių įsipareigojimų ieškovei, kuriems būtų suėję mokėjimo terminai, ginčui aktualiu laikotarpiu neturėjo; ieškovė vykdė darbus pagal rangos sutartis, tačiau buvo padarytas darbų brokas, todėl tam tikros sumos pagal sutartis buvo sulaikytos, kol bus ištaisyti defektai ir objektas priduotas eksploatacijai. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės turėtus skolinius įsipareigojimus ginčo laikotarpiu. Taip pat nurodė, kad atsakovės funkcijos – vystyti uosto infrastruktūrą, ir vienas iš pajamų šaltinių yra uosto rinkliavos ir uosto žemės nuomos mokestis, iš kurių negaunant pajamų uostas negali vykdyti uosto infrastruktūros plėtros. Ieškovė žemės nuomos mokesčio faktiškai nemokėjo nuo 2009 m., nors ginčo sutarčių pagrindu jai buvo sutekta teisė veikti išskirtinės veiklos teritorijoje, turinčioje specifinį statusą, gauti pajamas, tačiau dėl nežinomų priežasčių nuo 2009 m. ieškovė nutarė žemės mokesčio nebemokėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2008-12-09 sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su priedais), pagal kurią atsakovė terminuotai (iki 2023-03-31) išnuomojo ieškovei 6607 kv.m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančios žemės plotą, o ieškovė įsipareigojo naudotis uostos žemės plotu pagal sutartyje nustatytą paskirtį, mokėti uosto žemės nuomos mokestį ir vykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (t. 1, b.l. 21-31) bei 2009-03-05 šalys sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su priedais), pagal kurią atsakovė terminuotai (iki 2019-12-31) išnuomojo ieškovei 30697 kv.m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančios žemės plotą, o ieškovė įsipareigojo naudoti uosto žemę pagal sutartį ir laiku mokėti uosto žemės nuomos mokestį (t. 1, b.l. 8-20). Atsakovė 2010-09-07 raštu Nr. UD-3.1.1-3031 ragino ieškovę iki 2010-10-01 sumokėti 228195,95 Lt įsiskolinimą už uosto žemės nuomą pagal minėtas sutartis, priešingu atveju, įspėjo ieškovę nutrauksianti šias sutartis (t. 3, b.l. 107). 2011-01-03 raštu Nr. UD-7.2.11-17 atsakovė pakartotinai ragino ieškovę apmokėti susidariusį įsiskolinimą už uosto žemės nuomą pagal minėtas sutartis, priešingu atveju, vėlgi įspėjo ieškovę nutrauksianti šias sutartis (t. 1, b.l. 33-34, t. 3, b.l. 93-94). 2011-02-04 raštu Nr. UD-7.2.11-506 atsakovė pakartotinai ragino ieškovę iki 2011-03-10 padengti susidariusį už uosto žemės nuomą pagal minėtas sutartis, priešingu atveju pakartotinai įspėjimo apie nuomos sutarčių nutraukimą nuo 2011-03-11 (t. 1, b.l. 35, t. 3, b.l. 96). Analogiškas reikalavimas bei paskutinis (iki 2011-03-10) prievolės mokėti žemės nuomos mokestį pagal sutartis įvykdymo terminas atsakovės nustatytas ir 2011-02-22 raštu Nr. UD-7.2.11-754 bei 2011-03-07 raštu Nr. UD-3.1.1-948 (t. 1, b.l. 32, t. 2, 97-98, t. 3, b.l. 97, 98-99). 2011-03-16 raštu Nr. UD-7.2.11-1114 atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė iki 2011-03-10 įsiskolinimo už žemės nuomą nepadengė, pranešė, jog nuo 2011-03-11 su ieškove sudarytos uosto žemės nuomos sutartys yra nutrauktos ir negaliojančios bei pareikalavo iki 2011-03-25 priėmimo – perdavimo aktu grąžinti sutartimis perduotą laikinai naudotis ir valdyti uosto žemės plotą (t. 3, b.l. 268). Byloje kilo ginčas dėl žemės nuomos sutarčių vienašalio nutraukimo teisėtumo.
CK 6.564 straipsnio, reglamentuojančio žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu, 1 dalies 2 punktas numato žemės nuomotojo teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jei žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Kasacinis teismas išaiškino, kad vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą. Esminis sutarties pažeidimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė kiekvieno ginčo atveju, todėl kita šalis turi galimybę įrodinėti, kad pažeidimas nebuvo esminis. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, laikytina, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Esminį pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ko tikėjosi per visą jos terminą gauti. Taigi CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nurodytas sutarties pažeidimas įstatymo leidėjo neįvardijamas kaip esminis, turi būti taikomas sistemiškai su CK 6.217 straipsniu, t.y. nuomotojas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tuo atveju, kai nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį. Ši kasacinio teismo pozicija reiškia, kad, siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovė uosto žemės nuomos mokesčio pagal ginčo sutartis nemokėjo nuo 2009-10-10 ir skola iki 2010-12-31 sudarė 335103,68 (t. 4, b.l. 262, t. 5, b.l. 32). Pagal šalių sudarytas ginčo žemės nuomos sutartis ieškovė, išsinuomodama uosto žemę, įsipareigojo be kita ko laiku mokėti uosto žemės nuomos mokestį (Sutarčių 1., 31. punktai). Sutarčių 40.1., 40.4. punktai numato, kad uosto žemės nuomos sutartis nuomotojo – atsakovės gali būti vienašališkai nutraukta tuo atveju, jei nuomininkas – ieškovė nemoka uosto žemės nuomos mokesčio (t. 1, b.l. 8-31). Šios sutartinės nuostatos rodo, kad prievolė mokėti uosto žemės nuomos mokestį turi esminės reikšmės, laiku mokamas uosto žemės nuomos mokestis yra esminė sutarties sąlyga, susijusi su šios sutarties sudarymo tikslu –gauti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, esančios valstybės nuosavybe, pajamų, ir taip užtikrinti efektyvų ir tinkamą valstybės turto valdymą ir naudojimą. Šiuo atveju ieškovės prievolės mokėti uosto žemės nuomos mokestį pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, kaip minėta ieškovė žemės nuomos mokesčio pagal ginčo sutartis nemokėjo nuo 2009-10-10, atsakovė pakartotinais pranešimais ragino ieškovę vykdyti sutartimis prisiimtą prievolę mokėti uosto žemės nuomos mokestį (t. 3, b.l. 107, 93-94, 96, 97, 98-99), tačiau ieškovė į raginimus nereagavo, žemės nuomos mokesčio ir toliau nemokėjo, todėl šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tokie tęstinio pobūdžio žemės nuomos sutarčių pažeidimai, prievolių tolimesnis nevykdymas po raginimų ir įspėjimų, nepagrindė atsakovės, patikėjimo teise valdančios valstybei priklausančią uosto žemę (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnis), teisėtų lūkesčių, jog nuomininkas – ieškovė tinkamai vykdys sutartis ateityje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvadą, kad ieškovės padaryti sutarties pažeidimai – tęstinio pobūdžio įsipareigojimo mokėti žemės nuomos mokestį nevykdymas - yra esminiai, kadangi dėl nuomininko – ieškovės kaltės nuomotojas – atsakovė negavo to, ko tikėjosi, t.y. negavo pajamų iš ieškovei perduotos valdyti ir naudotis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nėra pagrindo tikėtis iš nuomininko – ieškovės tinkamo sutarties vykdymo ateityje, nes padėtis nepasikeitė ir nutraukus sutartį – ieškovė ir toliau nemoka uosto žemės nuomos mokesčio už faktinį jos naudojimą (t. 4, b.l. 262). Tai, rodo, kad nustatyti sutarčių pažeidimai atsakovės buvo tinkamai įvertinti kaip esminiai, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1-4 punktų nuostatas, o vienašalis sutarčių nutraukimas atitiko CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą. Maža to, teismas laiko, kad žemės nuomos sutarčių netinkamas vykdymas faktiškai pažeidžia ir viešąjį interesą. Aplinkybę, jog valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo santykiai yra tiesiogiai susiję su viešojo intereso apsauga ir tenkinimu yra ne kartą pabrėžęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2010; kt.). Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Atsakovė, patikėjimo teise valdydama, naudodama ir disponuodama valstybei priklausančia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žeme, šį turtą turi naudoti efektyviai ir racionaliai, nuomoti uosto žemę, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 4, 5 punktai). Iš to, kas nurodyta akivaizdu, kad atsakovė veikia ne savo interesais, o gindama visuomenės interesus. Klaipėdos valstybinės jūrų uosto krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, uosto akvatorija turi strategiškai svarbią reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl ieškovės prievolės pagal ginčo žemės nuomos sutartis mokėti uosto žemės nuomos mokestį nevykdymas reiškia ne tik tai, kad atsakovė negavo pajamų už patikėjimo teise jai perduotą valdyti uosto žemę, nors būtent nuo tinkamai vykdomų Klaipėdos jūrinio uosto paslaugų naudotojų prievolių (atsiskaitymų) priklauso normalus uosto darbas, kartu ir atsakovės ūkinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-358/2005), bet pagal ginčo nuomos sutartis, ieškovei nemokant uosto žemės nuomos mokesčio, naudos negavo visuomenė.
Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog įsiskolinimo už žemės nuomą pagal ginčo sutartis dengimas ieškovei buvo draudžiamas įstatymo. Bylos duomenimis matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartimi buvo priimtas ieškovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei areštuotos ieškovės lėšos ir turtas iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, leidžiant ieškovei lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei – komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybei (t. 3, b.l. 108-109). Pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl įmonės turto (lėšų) realizavimo ir (ar) išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus sustabdymo teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, kaip nurodė teismo posėdžio metu (t. 5, b.l. 32), aiškina plečiamai bei tapatina su draudimu bet kokia forma dengti iki restruktūrizavimo pradžios susidariusius įsiskolinimus (t. 3, b.l. 40-46). Minėtą įstatymo nuostatą įvertinus lingvistiškai matyti, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį įmonei, siekiančiai restruktūrizavimo, taikytinas teisinis reglamentavimas stabdo priverstinius išieškojimus tokios įmonės atžvilgiu, kurie pagal išduotus vykdomuosius dokumentus yra vykdomi antstolių vykdomosiose bylose, kadangi tiek turto (lėšų) išieškojimas, tiek realizavimas yra priverstinio vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso sąvokos (CPK 662 str., 691 str.). Tuo tarpu iš to paties Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto matyti, kad tik nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos pačiai restruktūrizuojamai įmonei draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju nei ginčui aktualiu laikotarpiu (iki 2011-03-11), nei vėliau ieškovei restruktūrizavimo byla nėra iškelta (t. 5, b.l. 24-28), todėl, kaip teisingai nurodė atsakovė, nei Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudė ieškovei gera valia dengti įsiskolinimus už uosto žemės nuomos mokestį, susidariusius iki nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, ypač įvertinant aplinkybes, pirmiausia, kad tik dalis įsiskolinimo už uosto žemės nuomą buvo priteista teismų ir jų pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai (t. 3, b.l. 102-106, t. 2, b.l. 129-141, t. 4, b.l. 255-256, 262), antra, dar 2010-09-07 raštu Nr. UD-3.1.1-3031 atsakovė ragino ieškovę iki 2010-10-01 sumokėti 228195,95 Lt įsiskolinimą už uosto žemės nuomą pagal minėtas sutartis, priešingu atveju, įspėjo ieškovę nutrauksianti šias sutartis (t. 3, b.l. 107), tačiau ieškovė nei po šio pirmo raginimo dar iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo, nei vėliau po paskesnių atsakovės įspėjimų ir raginimų (t. 1, b.l. 32, 33-34, 35, t. 3, b.l. 93-94, 96, 97, 98-99) įsiskolinimo nedengė, nemokėjo net einamųjų mokėjimų, nors, kaip minėta, po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo ir jo priėmimo tam turėjo galimybes tiek pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tiek pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-18 nutartį, leidusią ieškovei lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei – komercinei veiklai vykdyti, su atsakove nebendradarbiavo, taip parodydama, kad nesiekia išsaugoti sutarčių.
Taip pat nepagrįstas ieškovės argumentas, jog atsakovės interesas dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio gavimo buvo užtikrintas sulaikyta ne mažiau kaip 5397359,42 Lt ieškovei mokėtinų lėšų suma. Bylos duomenimis matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovė pakartotiniais prašymais prašė įskaityti 335969,85 Lt skolą už uosto žemės nuomą į atsakovės mokėtinas sumas už objekte „Krantinių Nr. 90-100 statyba Klaipėdoje. I statybos etapas – krantinių nr. 90-96 statyba. II statybos etapas- geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 90-96“ pagal 2006-12-04 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nepanaudotas medžiagas 892975,06 Lt sumai (t. 1, b.l. 36-42). Savo ruožtu atsakovė atsakydama į ieškovės prašymus atlikti mokėtinų sumų įskaitymą pakartotiniais pranešimais nurodydavo, jog įskaitymas yra negalimas, kadangi atsakovė neturi ieškovei mokėtinų sumų (t. 3, b.l. 92, 95, 98-99). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad iki ginčo žemės nuomos sutarčių nutraukimo dienos (2011-03-11) atsakovei dalis įsiskolinimo už uosto žemės nuomą buvo priteistas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai ir pradėtas priverstinis išieškojimas (t. 3, b.l. 102-106, t. 4, b.l. 255-256), kitos skolos dalies ieškovė iš esmės neginčijo, pripažino tiek jos dydį, tiek tai, kad jos mokėjimo terminai yra suėję (t. 1, b.l. 39, t. 3, b.l. 92, 95, 98-99). Kasacinis teismas naujausioje savo teisminėje praktikoje išaiškino, kad teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, negalimas pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, kuri leidžia įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012). Tai reiškia, jog tais atvejais, kai reikalavimas yra pagrįstas teismo sprendimo res iudicata galia, yra pripažintas vykdytinu procesine tvarka, jis negali būti įskaitytas teisme nepatikrintu ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusiu priešpriešiniu reikalavimu. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog įrodinėjamu laikotarpiu ieškovė turėjo galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovei (CPK 178 str.), lygiavertę vykdytinumo požiūriu atsakovės reikalavimo teisei, ir kad buvo, ar galėjo būti atliktas skolos už uosto žemės nuomą įskaitymas, tiek dėl 2011-02-21 pranešime dėl įskaitymo nurodytos 892975,06 Lt sumos už statybines medžiagas, tiek dėl kitų reikalavimų pagal 2006-12-04 rangos sutartį Nr. 34-2006-521, vyksta teisminiai ginčai, atsakovė ieškovės reikalavimus Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-293-538/2013 ginčija (t. 4, b.l. 233-249). Įskaitymo dėl 892975,06 Lt sumos už statybines medžiagas negalimumas konstatuotas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4786-889/2012 bei Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1784-460/2012 (t 3, b.l. 120-123, 128-133). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo akivaizdžią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę, kad jei tokia teisė ir būtų, ji būtų padengusi atsakovės reikalavimą dėl žemės nuomos mokesčio, ypač įvertinant tai, kad ieškovė turi galiojančių skolinių įsipareigojimų atsakovei, atsakovės teigimu siekiančių daugiau nei 10 mln. (t. 3, b.l. 80-87), t.y. ieškovė neįrodė savo argumentų dėl atsakovės intereso dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio gavimo užtikrinimo sulaikytomis sumomis pagrįstumo ir teisėtumo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu konstatuotina, kad ieškovė, turėdama prievolę mokėti uosto žemės nuomos mokesčius pagal ginčo žemės nuomos sutartis sutartyse nustatyta tvarka ir terminais (Sutarčių 1., 31. punktai), šios prievolės nevykdė daugiau nei 15 mėnesių (t. 4, b.l. 262, t. 5, b.l. 36), todėl įvertinant tokį nuomos mokesčio mokėjimo pažeidimą – nuomos mokesčio nemokėjimą, kuris yra reguliarus ir besitęsiantis ilgą laiką, tai pat įvertinant šalių sudarytų sutarčių pobūdį, tai, kad nuomos mokesčio už uosto žemę gavimas turi viešojo intereso elementą, įvertinant įsiskolinimo dydį, tai, kad atsakovė dar 2010-09-07 raštu Nr. UD-3.1.1-3031 ragino ieškovę padengti įsiskolinimą už uosto žemės nuomą (t. 3, b.l. 107), vėliau tai darė 2011-01-03, 2011-02-04, 2011-02-22 ir 2011-03-07 raštais, tačiau ieškovė neparodė geros valios ir nemažino įsiskolinimo, taip leisdama atsakovei prarasti pasitikėjimą ir pagrįstai suabejoti ieškovės gebėjimu vykdyti ginčo žemės nuomos sutartis, todėl teismas daro išvadą, kad nuomos mokesčio nemokėjimas už daugiau nei 15 mėnesių tinkamai kvalifikuotas pagal CK 6.564 str. 1 d. 2 p., ir yra esminis pažeidimas, sudaręs atsakovei pagrindą nutraukti 2008-12-09 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su priedais) bei 2009-03-05 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su priedais) (CK 6.217 str. 1 d., 6.564 str. 1 d. 2 p., 6.564 str. 2 d.), todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie 3500,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 116). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, atsakovės atstovo atliktus procesinius veiksmus, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką (3 val.), taip pat atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovės 2760,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Teismas patyrė 42,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 2760,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 42,00 Lt į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.