- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-1289-866/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01119-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- D. U.
- Ieškovas
- A. U.
- Kategorijos
- 3.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei D. U., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2524-164/2011 nustatytą dukters U. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatant jos gyvenamąją vietą su tėvu A. U.; priteisti iš atsakovės D. U. išlaikymą dukrai U. U. po 1 066,00 Eur nuo 2024 m. spalio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti A. U. ; priteisti iš D. U., U. U. išlaikymui skirtų pinigų įsiskolinimą atitinkančią 7 462 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d.; priteisti iš D. U. U. U. skirtinus Valstybės skirtus vaiko pinigus, susidariusį įsiskolinimą per laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d., tai yra 673,75 eurus; nustatyti D. U. bendravimo tvarką su dukra U. U. nustatant, kad D. U. gali matytis, bendrauti ir kartu praleisti laiką su dukra U. U. tik dukrai pageidaujant, neprieštaraujant ir sutikus, atsižvelgiant į dukros užimtumą, poreikius ir interesus. Ieškinį grindė argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu nutraukė santuoką, įregistruotą 1996 m. spalio 5 d. Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 152, tarp jo ir D. U. . Nustatyta nepilnametės dukters U. U. gyvenamoji vieta su motina D. U. , taip pat kad jis dukters išlaikymui mokės po 150 litų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės. Nustatyta jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Paskutinius trejus metus dukters ryšys su mama vis blogėja, paskutiniu metu jos praktiškai nesikalba, šiuo metu bendravimas nutrūkęs. Dukra U. savo mama nebepasitiki, nori gyventi su tėvu ir šiuo metu gyvena. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, į D. U. elgesį, į dukters psichinę emocinę būseną, mano, kad U. U. gyventi su mama yra žalinga, nes ji negali jaustis saugiai.
1.2. Dukrai U. U. yra 17 metų, ji mokosi, kadangi ji siekia aukštų rezultatų, reikalinga korepetitorių pagalba. U. planuoja studijuoti Prancūzijoje, todėl savarankiškai mokosi papildomai dar ir prancūzų kalbos. Šiuo metu U. gauna tik būtinuosius poreikius tenkinantį aprūpinimą – maistas, rūbai, avalynė, odos ir plaukų priežiūra, sveikatos priežiūra. Dėl prastos odos ir plaukų būklės, dėl prastėjančios regos tenka lankytis pas specialistus, pirkti medicinines priemones, odos ir plaukų priežiūros priemones, mokėti už specialistų teikiamas paslaugas, konsultacijas. Artimiausiu metu reikės pirkti naujus akinius, arba keisti senųjų stiklus. Be to, būtina atnaujinti kompiuterinę įrangą, dar planuoja pirkti naują telefoną. Todėl pastebimai didės išlaidos, jos poreikių tenkinimui. Mažiausia suma vertinant tiesiogines ir faktines patirtas išlaidas dukros būtiniems poreikiams tenkinti per 5 mėnesius sudaro apie 8 584 Eur, pridedant pusę nuo išlaidų mokesčiams, maistui, kelionėms, buities prekėms – ne mažiau kaip 2 077,50 Eur, iš viso susidaro 10 661,50 Eur suma išlaidų dukros išlaikymui per pastaruosius 5 mėnesius nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. Padalinus šią sumą iš 5 mėnesių, gaunasi 2 132,20 Eur per mėnesį. Todėl pagrįsta vienam iš tėvų tenkanti mažiausia suapvalinta suma vaiko išlaikymui yra lygi ne mažiau kaip 1 066 Eur.
1.3. Nuo 2024 m. balandžio 12 d. šalių dukra gyvena su ieškovu, vienas ją išlaiko ir padengia visas būtinąsias išlaidas. Atsakovė iki 2024 m. rugsėjo imtinai gavo valstybės skiriamus vaiko pinigus po 96,25 Eur kas mėnesį, kurių dukrai neperdavė jokia forma. Todėl iš atsakovės priteistinas ne tik nepilnamečio vaiko išlaikymas po 1 066,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. kovo 1 d. iki pilnametystės, bet ir valstybės skirti vaiko pinigai už tą patį laikotarpį, kas šiai dienai sudaro 673,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad rūpintis ir išlaikyti nepilnametį vaiką yra abiejų tėvų pareiga ir tai, kad atsakovė šią pareigą ignoruoja jau 7 mėnesius, neprisideda prie būtinųjų pirkinių dukrai, neprisideda prie jos išlaikymo visiškai jokia forma ir nuo 2024 m. balandžio 12 d. visai ja nesirūpina, o visas išlaidas dukros išlaikymui padengė jis, susidarė įsiskolinimas atitinkantis šio laikotarpio faktines išlaidas, tai yra 1/2 nuo visų išlaidų, kurias jis patyrė tenkinant būtinuosius jos poreikius. Kadangi dukros išlaikymui priteistina iš atsakovės 1/2 nuo apskaičiuotų vieno mėnesio išlaidų 2 132,20 Eur, tai yra 1 066,00 Eur, įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d. lygus 7 462,00 Eur. Todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas – 7 462,00 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d., valstybės skirti vaiko pinigai už tą patį laikotarpį, tai yra 673,75 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė iš dalies su ieškiniu sutiko. Atsiliepimą grindė argumentais:
2.1. Nuo 2024 m. balandžio 12 d. šalių nepilnametė dukra gyvena su tėvu, todėl atsižvelgiant į tai, kad dukra 2025 m. sausio 17 d. taps pilnamete, nebėra tikslingumo ginčytis dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo.
2.2. Kategoriškai nesutinka su ieškinio teiginiais, kad ji neva neprisidėjo prie dukters poreikių tenkinimo nuo 2024 m. kovo 1 d. iki pat 2024 m. balandžio 12 d., kai jos atžvilgiu buvo išrašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kurio pagrindo ji tiesiogine prasme buvo iškeldinta iš namų, ji gyveno su dukterimi bei tenkino jos poreikius. Remiantis 2011 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimu būtent su ja buvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta.
2.3. Pripažįsta, kad nuo 2024 m. balandžio 12 d. dukra gyvena su ieškovu. Ieškovas prie ieškinio pateikė lentelę, kurioje skaičiavo savo turėtas išlaidas laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki rugsėjo 23 d., t. y. per 5 mėnesius išleido dukters poreikiams 10 660 Eur sumą, virš dviejų tūkstančių eurų sumą per mėnesį. Jai nežinomos ieškovo pajamos, tačiau jis dirba valstybės tarnyboje, todėl tikrai neišgalėjo skirti dukters išlaikymui nurodytų sumų. Kaip ir nurodo pats ieškovas, jis turi ir prievolių kreditoriams, todėl negalima spręsti, kad ieškovas iš tiesų turėjo finansines galimybes skirti jo nurodomas sumas dukters poreikių tenkinimui. Ieškovo lentelėje nurodytų sumų visiškai neatitinka jo pateikiamos sąskaitų suvestinės, kurios netgi nepripažintinos tinkamais įrodymais byloje. Ieškovas deklaruoja, kad vien dukros drabužiams bei grožio prekėms per 5 mėnesius skyrė 6 015 Eur sumą, kas sudaro 1 203 Eur per mėnesį. Šios sumos ne tik neįrodytos, tačiau visiškai neatitinka nepilnamečio poreikių protingumo aspektu. Ieškinyje nurodyti teiginiai, kad neva dukrai dėl jos yra susiformavęs kompleksas, kas sąlygoja didesnes rūbų paieškas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, yra visiškai neįrodyti.
2.4. Atsakovė turi šį turtą: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šilutė, kuri yra vienintelė jos gyvenamoji vieta. Daugiau jokio kito nekilnojamojo turto nuo pat 2011 m. neįgijo, nes viena išlaikė dukterį, o ieškovas prie jos išlaikymo neprisidėjo. Pažymi, kad per šiuos metus ji įsigijo vieną automobilį – BMW, kurį pirko 2023 m. už 10 900 Eur. Prieš tai turėtas automobilis buvo pirktas už 1 000 Eur. Tai visas jos turtas. Tuo tarpu ieškovas turi butą (duomenys neskelbtini), Šilutė, žemės sklypą su gyvenamuoju namu Nemuno g. 20, Šilutė, ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutė. Jo pajamos yra ženkliai didesnės nei atsakovės, nes nuo 2024 m. sausio 30 d. yra bedarbė. Tik visai neseniai pavyko įsidarbinti.
2.5. Dėl 2024 m. balandžio 12 d. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK jos atžvilgiu išduoto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, kuris vėliau panaikintas kaip neteisėtas, privalėjo išsikraustyti iš buto (duomenys neskelbtini), Šilutė, palikdama jame visus namų apyvokos daiktus, baldus, kuriuos pirko jame gyvendama. Dėl tokių įvykių pablogėjo jos emocinė būklė ir psichinė sveikata, jai paskirti antidepresantai, lankosi pas psichologus, diagnozuota vidutinio sunkumo depresija. Nuo streso pablogėjo regėjimas. 2024 m. balandžio 12 d. įvykiai sutrukdė darbo paieškas, jai buvo sunku ieškoti darbo dėl pablogėjusios psichinės sveikatos. Atsakovė jaučiasi pažeminta, psichologiškai palaužta, emociškai sukrėsta. Iš gaunamos 400 Eur bedarbio pašalpos ji vos galėjo pragyventi.
2.6. Dukters poreikiai negalėtų viršyti vienos minimalios algos, kadangi dukra jokių specialių poreikių neturi, be to atsižvelgiant į tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei jos, ieškovui turėtų tekti didesnė išlaikymo našta. Be kita ko, iš ieškovo buvo priteistas tik 150 Lt išlaikymas dukrai, kurio ieškovas nemokėjo, tuo tarpu jis siekia prisiteisti iš jos didesnį nei 1 000 Eur išlaikymą. Tai rodo ne tik ieškovo nesąžiningumą, tačiau ir siekį visiškai sužlugdyti ją ne tik psichologiškai, bet ir finansiškai.
3. Išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad iš esmės su ieškiniu sutinka. Atkreipė dėmesį, kad tiek vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, tiek bendravimo tvarkos nustatymas nebeturi didesnės prasmės, kadangi teismo sprendimo įsiteisėjimo momentui mergaitė jau bus pilnametė. Dėl išlaikymo dydžio neprieštarauja, tačiau mano, kad teismas turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
4. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:
4.1. pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2524-164/2011 nustatytą dukters U. U., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, nustatant jos gyvenamąją vietą su tėvu A. U.;
4.2. priteisti iš D. U. išlaikymą dukrai U. U. po 400 Eur nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti A. U. ;
4.3. priteisti iš D. U. nepilnametės dukros U. U. naudai 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. gegužės 27 d.;
4.4. priteisti iš D. U. U. U. 539 Eur išmokos vaikui už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 13 d. iki 2024 m. spalio 1 d.; nustatyti, kad D. U. bendrauja su dukra U. U. geranoriško susitarimo su A. U. pagrindu;
4.5. likusią ieškinio dalį atmesti.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo iš atsakovės priteisti U. U. išlaikymui skirtų pinigų įsiskolinimą atitinkančią sumą 7 462 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d., kuri susidarė atsakovei nevykdant pareigos išlaikyti dukrą. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodo, kad iki minėtos datos ji teikė dukrai išlaikymą, todėl šį ieškovo reikalavimą laiko nepagrįstu. Taip pat nesutinka su reikalaujama išlaikymo įsiskolinimo suma. Ji teigia, kad daugiau nei dviejų tūkstančių suma vaiko išlaikymui yra nereali. Toks dydis aiškiai byloja apie prabangos vaikui sudarymą. Teismas su atsakove sutiko.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nuo 2024 m. kovo 1 d. neteikė dukrai išlaikymo. Todėl 2 132,20 Eur išlaikymo suma dukrai kas mėnesį yra nepagrįsta. Nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalių dukrai būtų reikalinga tenkinti ypatingai reikšmingus poreikius, dėl kurių būtų būtina jai skirti tokią sumą. Ieškovui neįrodžius šios aplinkybės ir nepagrindus išlaikymo įsiskolinimo dydžio, iš atsakovės priteistinas 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra iki 2024 m. gegužės 27 d. (400Eur/30 d. x 45 d.= 600 Eur).
7. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš D. U. dukrai U. U. valstybės skirtus vaiko pinigus – 673,75 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d., kadangi atsakovė šiuos pinigus gavo, tačiau juos panaudojo ne dukros poreikiams. Atsakovė iš dalies pripažįsta šį reikalavimą, sutinka, jog iš jos būtų priteista 539 Eur. Paaiškino, kad 96,25 Eur už kovą ji panaudojo dukros poreikiams ir taip pat 2024 m. balandžio 1–12 d. vaiko pinigai buvo panaudoti dukrai. Iš viso per minėtą laikotarpį dukrai buvo panaudoti 134,75 Eur, todėl jos manymu, turi grąžinti dukrai 539 Eur. Teismas sutiko su atsakove, kadangi byloje nėra pakankamai įrodymų, jog atsakovė 2024 m. kovą ir balandžio 1–12 d. neteikė dukrai išlaikymo. Už likusį laikotarpį – iki 2024 m. spalio 1 d., ji privalėjo gautą išmoką perduoti dukrai. Kadangi to nepadarė, minėta suma iš jos priteistina.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sumažinant iš D. U. priteistą išlaikymą dukrai U. U. iki 250 Eur nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki dukters pilnametystės, o išlaikymo įsiskolinimą iki 375 Eur. bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovo atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas, priteisdamas išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nenustatė nei vaiko poreikių, nei tėvų turtinės padėties, dėl ko neatskleidė bylos esmės.
8.2. Teismas priteisė išlaikymą, kuris viršijo minimalią mėnesinę algą, visiškai nemotyvuodamas tokio savo sprendimo, taip pat visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neįrodė, kad dukters U. s poreikiai viršija minimalią mėnesinę algą. Teismas visiškai nevertino ir sprendime nepasisakė dėl tėvų turtinės padėties ir jos įtakos išlaikymo naštos paskirstymui.
8.3. Ieškovas deklaruoja, kad vien U. s drabužiams bei grožio prekėms per penkių mėnesių laikotarpį skyrė 6 015 Eur sumą per penkerių mėnesių laikotarpį, kas sudaro 1 203 Eur per mėnesį. Šios sumos ne tik neįrodytos, tačiau visiškai neatitinka nepilnamečio poreikių protingumo aspektu. Ieškovo nurodyti teiginiai, kad neva dukrai dėl atsakovės yra susiformavęs kompleksas, kas sąlygoje didesnes rūbų paieškas ir ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, yra visiškai neįrodyti. Net jei ieškovas ir pagrįstų leistinais įrodymais, kad dukters rūbams ir grožio prekėms skirdavo tūkstantines sumas per mėnesį, tai negalėtų būti pagrindu jas priteisti iš atsakovės, kadangi tokios išlaidos nebuvo nei protingos, nei būtinos.
8.4. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų suvestinių neįmanoma nustatyti, kokios prekės buvo pirktos, ar jos buvo pirktos dukteriai, ar išlaidos, kurios išleistos atitinka protingumo kriterijų ir buvo būtinos. Iš ieškovo pateiktos sąskaitos suvestinės galima matyti, kad buvo patirtos išlaidos apsiperkant Kristiana, Massimo Dutti, Karl Lagerfeld parduotuvėse, kuriose prekių kainos tikrai yra aukštos. Tokios prekės laikytinos prabangos prekėmis ir nėra būtinos nepilnamečio poreikių patenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
8.5. Teismo posėdžio metu ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kokias prekes ar paslaugas jis pirko pagal pateiktus jo kvitus, pvz. jis negalėjo paaiškinti, kokia procedūra buvo atlikta grožio klinikoje Era Estetic, o aiškindamas, kad tokios procedūros dukrai yra būtinos, nepateikė įrodymų apie jų būtinumą, t. y. medicininių dokumentų, patvirtinančių grožio paslaugų poreikį dėl sveikatos sutrikimų ir pan.
8.6. Visiškai neaišku, kaip ieškovas skaičiavo išlaidas komunaliniams mokesčiams. Neaiškus, ar 1 447 Eur jo lentelėje nurodyta suma yra visos ieškovo patirtos komunalinės išlaidos, ar jų dalis. Nėra aišku, ar 942 Eur degalų išlaidas ieškovas patyrė, o jeigu patyrė, tai ar tenkindamas dukters, ar savo poreikius. Ieškovas skaičiuoja 367 Eur vaistų įsigijimo išlaidas, tačiau nepateikia įrodymų, kokie vaistai ir kam jie buvo perkami.
8.7. Teismo posėdyje ieškovas neatsakė į atsakovės atstovės klausimus, nepagrindė kaip skaičiavo išlaidas komunaliniams mokesčiams. Ieškovo pateiktoje lentelėje išlaidos mokesčiams sudaro 1 447 Eur už penkis mėnesius laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 23 d. Tai sudaro apie 289 Eur per mėnesį. Nurodytu laikotarpiu buvo nešildymo sezonas, todėl neįtikėtina, kad tokios išlaidos buvo patiriamos, bei kad tai yra dukters poreikiams tenkanti dalis. Iš ieškovo pateiktų mokėjimo suvestinių matyti, kad ieškovas 2024 m. gegužės 27 d. atliko pavedimą UAB „Šilutės vandenys“ 469,07 Eur sumai. Akivaizdu, kad tokia suma susidarė už ankstesnius mokėjimo laikotarpius, kurie neapėmė ginčo laikotarpio (nuo balandžio 12 d.). Taigi, ieškovo komunalinių mokesčių skaičiavimas yra nepagrįstas, nes pateiktos mokėjimų suvestinės, kurios yra ne ginčo laikotarpio, be to, neišskirta dukrai tenkanti komunalinių mokesčių dalis.
8.8. Degalų išlaidos per mėnesį sudaro po 188 Eur, kad taip pat aiškiai neatitinka realių vaiko poreikiams skirtų išlaidų. Ieškovas tik nurodė, kad tokios išlaidos susidarė vykstant į Lenkiją, tikslu nupirkti dukrai vardinių drabužių, nes ji neva Lietuvoje neranda tinkamų drabužių.
8.9. Didžioji dalis ieškovo pateiktų sąskaitų suvestinių yra nesusijusi su ginčo laikotarpiu. Ieškovas pateikia mokėjimus už butą (duomenys neskelbtini), Šilutė, kuriame nėra nepilnametės dukters gyvenamoji vieta. Taigi, minėti įrodymai nepagrindžia nei dukters poreikių, nei ieškovo išlaidų tokių poreikių tenkinimui ginčo laikotarpiu.
8.10. Dukra yra trumparegė, ji nešioja akinius ir kontaktinius lęšius. Tik tokie yra papildomi vaiko poreikiai (be kitų būtinų – maistui, laisvalaikiui, higienai ir t.t.). Iki 2024 m. balandžio 12 d. dukra lankė papildomus prancūzų kalbos kursus, kurių iniciatorė buvo atsakovė. Tačiau dukrai pasirinkus gyventi su ieškovu, ji šių kursų nebelanko (šias aplinkybes pripažino posėdyje ieškovas), nes ieškovas nuolat tvirtino, kad dukrai mokslai nėra reikalingi.
8.11. Teismas, priteisdamas išlaikymą, visiškai nevertino ieškovo ir atsakovės turtinės padėties, sprendime dėl šios aplinkybės iš viso nepasisakė. Ieškovo gaunamos pajamos yra apie 4 500 Eur į rankas, jis turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Tuo tarpu atsakovės turtinė padėtis išlaikymo prieisimo ir jo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu buvo labai bloga. Ieškovė nuo 2024 metų vasario iki 2024 metų gruodžio mėnesio buvo bedarbė. Ieškovės gaunamas pajamas sudarė vos 400 Eur nedarbo išmoka.
8.12. Nuo 2024 m. gruodžio 9 d. atsakovė pradėjo dirbti už minimalią mėnesinę algą. Šiai dienai jos gaunamas pajamas sudaro tik pusė minimalios algos.
Žemesnės instancijos teismas
8.13. Teismo sprendimo priėmimo dieną, atsakovės gaunamas darbo užmokestis sudarė 924 Eur, o ieškovo 4 500 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. ieškovo pajamos buvo ir yra daugiau nei 4 kartus didesnės nei atsakovės. Toks pajamų bei turimo nekilnojamojo turto skirtumas sudaro pagrindą taikyti CK 3.192 straipsnio nuostatą ir mažinti iš atsakovės priteisiną išlaikymą proporcingai ieškovo ir atsakovės turtinei padėčiai.
8.14. Dukters poreikiai negalėtų viršyti vienos minimalios algos, kadangi dukra jokių specialių poreikių neturi, be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės, ieškovui turėtų tekti didesnė išlaikymo našta. Be kita ko, atsakovė pabrėžia, kad iš ieškovo buvo priteistas tik 150 Lt išlaikymas dukrai, kurio ieškovas nemokėjo (nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-3118-385/2024), tuo tarpu jis siekė prisiteisti iš atsakovės didesnį nei 1 000 Eur išlaikymą. Tai rodo ne tik ieškovo nesąžiningumą, tačiau ir siekį visiškai sužlugdyti atsakovę ne tik psichologiškai, tačiau ir finansiškai.
9. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo priteisti iš D. U., teismo manymu, atitinkantį aplinkybes, didesnį vaiko išlaikymui skirtų periodinių išmokų dydį. Dalyje dėl įsiskolinimo dydžio sumažinimo, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, prašo prašymą atmesti, kaip nepagrįstą. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, jei teismas imsis svarstyti iš naujo šį klausimą prašo, toje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, naikinant punktą, kuriuo iš ieškovo priteistas 1 000 Eur D. U. naudai, taip atleidžiant ieškovą nuo pareigos dengti dalį D. U. bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
9.1. Byloje ieškovo pateikti duomenys ir skaičiavimai atitinka tikrovę, išlaidos yra pagrįstos ir gerokai didesnės nei faktinės.
9.2. Netaikant jokių sudėtingų formulių, atliekant paprasčiausią matematinį skaičiavimą, per byloje aprašytą laikotarpį, aprašytomis aplinkybėmis, kai D. U. nebesirūpino dukra, ieškovas patyrė su dukters išlaikymu susijusių išlaidų, kurių bendra suma viršija 22 000 Eur. Ieškovas paaiškino išlaidų kilmę ir priežastis lėmusias jų dydį.
9.3. Negali sutikti, kad teismas teisingai nusprendė priteisdamas iš motinos tik apie 16 procentų, nuo visų dukters išlaikymui skirtų išlaidų. Be to, iš ieškovo priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o tai reiškia, kad ieškovas dukters išlaikymui patyręs daugiau kaip 22 000 Eur išlaidų, dar turi mokėti 1 000 Eur atsakovei.
9.4. Atsakovė pati sugriovusi savo santykius su dukra, nesirūpinusi ja beveik metus laiko pasiekė, kad jos prisidėjimas prie dukters išlaikymo būtų lygus per aprašytą laikotarpį apie 2 666 Eur, arba po 266 Eur per mėnesį iki tol, kol dukra buvo nepilnametė. Apeliaciniu skundu D. U. siekia, kad bendra vaiko išlaikymui suma nuo 2 666 eurų sumažėtų iki 1 241,00 Eur, arba 124,10 Eur per mėnesį. Kitaip tariant atsakovė sugebėjo nesąžiningu, nederamu elgesiu, melagingais kaltinimais, apkalbomis, nepagrįstais skundais ir manipuliacijomis sugadinti ne tik ieškovo bet ir dukters gyvenimą. Be to, atsakovė apeliaciniu skundu siekia skirti dukters išlaikymui po maždaug 124,10 Eur per mėnesį aprašytu laikotarpiu, kas sudaro maždaug 5 procentus nuo visų ieškovo patirtų išlaidų, tenkinant dukters poreikius, padedant jai išgyventi įtampas ir baimes.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Pirmosios instancijos teismas nors ir priteisė išlaikymą iš D. U. galimai artimą šiai sumai, tačiau įgyvendinus teismo sprendimo punktą dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei, priteistina suma kinta, ir lieka 2 666 Eur, o tai reiškia, kad priteista iš D. U. suma, pavertus ją periodinėmis išmokomis lygi 266,60 Eur, kas sudaro tik maždaug 75 procentus periodinės išmokos dydžio, kuris laikytinas minimaliu pagal Lietuvos aukščiausiojo teismo išaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
11. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštų reikalavimų
12. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės didesnį vaiko išlaikymui skirtų periodinių išmokų dydį. Dalyje dėl įsiskolinimo dydžio sumažinimo, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, prašo prašymą atmesti, kaip nepagrįstą. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, jei teismas imsis svarstyti iš naujo šį klausimą prašo, toje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, naikinant punktą, kuriuo iš ieškovo priteistas 1 000 Eur atsakovės naudai, taip atleidžiant ieškovą nuo pareigos dengti dalį atsakovės bylinėjimosi išlaidų ir kt.
13. Remiantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Šia teisės norma asmeniui, teikiančiam atsiliepimą į apeliacinį skundą, nėra suteikta teisė reikšti savarankiškus reikalavimus. Tuo atveju, jei ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, jis turėjo CPK nustatytais terminais ir tvarka paduoti apeliacinį skundą, jį apmokėjus nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. To nepadarius jis negali teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą dar pateikti ir savarankiškus reikalavimus nurodydamas kaip turi būti pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Kadangi ieškovas neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo ir savarankiško apeliacinio skundo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, o tai reiškia, jog ieškovas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Dėl nurodytų priežasčių atsiliepime reiškiami savarankiški reikalavimai negali būti apeliacijos objektu.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo teismas tenkino iš dalies ieškovo reikalavimus dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
16. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
17. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio priteisimo, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.
19. Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 31 punktas).
20. Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2524-164/2011 nustatytą dukters U. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatant jos gyvenamąją vietą su tėvu A. U. ir priteisti iš atsakovės D. U. išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą jų dukrai. Bylos duomenimis nustatyta, kad dukra faktiškai nuo 2024 m. balandžio 12 d. gyvena su ieškovu.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė po 400 Eur išlaikymą vaikui ir įsiskolinimą už ieškovo prašomą laikotarpį. Teismas, priteisdamas išlaikymo sumą, savo sprendimą iš esmės motyvavo taip: „atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į šalių pateiktus įrodymus, į dukters amžių, jos būtinus poreikius maistui, sveikatos priežiūrai, aprangai, lavinimui, jos interesus, į institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės nuomonę, šalių turtinę padėtį ir jų sąlygotą galimybę dirbti ir užsidirbti pakankamai pajamų vaikui išlaikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovo reikalavimas iš dalies laikytinas pagrįstas ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas dukrai po 400 Eur kas mėnesį“.
22. Taip pat teismas, priteisdamas įsiskolinimą, nurodė, kad atsakovo prašoma priteisti 2 132,20 Eur išlaikymo suma dukrai kas mėnesį yra nepagrįsta. Nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalių dukrai būtų reikalinga tenkinti ypatingai reikšmingus poreikius, dėl kurių būtų būtina jai skirti tokią sumą. Ieškovui neįrodžius šios aplinkybės ir nepagrindus išlaikymo įsiskolinimo dydžio, iš atsakovės priteistinas 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra iki 2024 m. gegužės 27 d. (400Eur/30 d. x 45 d.= 600 Eur).
23. Vertindamas teismo išvadas (motyvus), apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, priteisdamas išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir atitinkami įsiskolinimą, nenustatė nei vaiko poreikių, nei tėvų turtinės padėties. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokiais konkrečiais įrodymais vadovaujantis teismas padarė savo išvadą dėl išlaikymo dydžio, sprendimo motyvavimas yra formalus ir neatskleidžiantis bylos esmės nei dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, nei dėl vaiko poreikių.
24. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino bylos įrodymų ir neatsakė į esminius materialiosios ir procesinės teisės normų reguliuojamus išlaikymo dydžio pakeitimo klausimus ir būtinąsias išlaikymo padidinimo sąlygas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsni, 263 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnis). Minėtų teisės normų pažeidimas lemia išvadą, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismui neatsakius į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, liko neatskleista bylos esmė ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai ( CPK 327 straipsnio 2 dalis).
26. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
27. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
28. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ji būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis susijusi su išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iki dukros pilnametystės priteisimu, panaikinama ir byla šioje dalyje perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio1 dalies 4 punktas). Likusi sprendimo dalis yra įsiteisėjusi šalims nepateikus apeliacinio skundo dėl jos, todėl paliekama nepakeista. Laikinosios apsaugos priemonės, kurias teismas sprendimu panaikino, nėra aktualios, nes šalių dukra šios nutarties priėmimo metu yra pilnametė, todėl ši dalis taip pat paliekama nepakeista.
29. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimai paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės D. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria priteistas šalių dukrai išlaikymas po 400 Eur nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki dukters pilnametystės, 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas bei bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.