- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1503-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01119-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- D. U.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. U. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4046-351/2024, kuria iš dalies tenkinti ieškovo ir atsakovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. U. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu nustatytą nepilnametės dukters U. U., gimusios (duomenys neskelbtini) d., gyvenamąją vietą ir nustatyti jos gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymą po 470 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; nustatyti atsakovės D. U. bendravimo su dukra U. U. tvarką, nustatant, kad D. U. gali matytis, bendrauti ir kartu praleisti laiką su dukra tik dukrai pageidaujant, neprieštaraujant ir sutikus, atsižvelgiant į dukros užimtumą, poreikius ir interesus.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną dukters U. gyvenamąją vietą su ieškovu iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; nustatyti atsakovės D. U. bendravimo tvarką su dukra U. U., nustatant, kad D. U. gali matytis, bendrauti ir kartu praleisti laiką su dukra, tik dukrai pageidaujant, neprieštaraujant ir sutikus, atsižvelgiant į dukros užimtumą, poreikius ir interesus; laikinai sustabdyti išlaikymo dukrai išieškojimą iš A. U.; uždrausti M. K. bet kokia forma bendrauti ar ieškoti ryšių su U. U., artintis prie jos ar jos gyvenamosios vietos 100 metrų atstumu; uždrausti D. U. bet kokia forma bendrauti su U. U. mokytojais, mokyklos, kurioje U. mokėsi anksčiau ar mokosi šiuo metu darbuotojais, kitais ne U. ugdymosi klausimais. Be to, 2024 m. birželio 26 d. pateiktu prašymu prašė apriboti D. U. teises žinoti apie U. gyvenamąją ar laikino buvimo vietą, mokymosi įstaigą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, ar momento kai pati U. sutiks atskleisti minėtą informaciją.
3. Nurodė, kad D. U. sudarius nesaugias sąlygas nepilnametei dukrai gyventi, dukrai bijant mamos ir jos draugo M. K., dukra apsigyveno jo namuose. D. U., siuntinėdama SMS įvairiu paros metu ir įvairaus turinio, sukelia dukrai nerimą, trukdo pamokų metu susikaupti. Bendraudama su dukters auklėtoja apkalbėjo dukters tėvą ir močiutę, pripasakojo įvairių tikrovės neatitinkančių dalykų, dėl ko dukrai teko aiškintis su klasės auklėtoja ir patirti neigiamus išgyvenimus. Kadangi D. U. daro nepataisomą žalą dukters psichinei savijautai, dukra nenori bendrauti su mama, todėl iki bus priimtas sprendimas šioje byloje prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Atsakovė D. U. su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutiko iš dalies – sutiko, kad būtų nustatyta laikina jos ir dukters bendravimo tvarka, su kitais prašymais nesutiko ir prašė nustatyti atsakovės D. U. ir nepilnametės dukters U. U. bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovė bendrauja su dukterimi pas atsakovės pasirinktą psichologą kiekvienos savaitės antradienį ar kitą psichologo paskirtą darbo dieną 1 valandą psichologo nurodytu metu ir vietoje, susitikimuose nedalyvaujant ieškovui A. U. ir įpareigoti ieškovą užtikrinti dukters pristatymą į bendravimo su motina vietą, nurodytą atsakovės pasirinkto psichologo, kiekvienos savaitės antradienį ar kitu psichologo nurodytu laiku; įpareigoti ieškovą teikti atsakovei informaciją apie dukterį bei derinti su atsakove jos ugdymo ir auklėjimo klausimus.
5. Nurodė, kad neneigia, kad šiuo metu jos ir dukters U. santykiai yra pašliję, tačiau tokia situacija yra laikina ir susiklostė dėl ieškovo dukrai daromos įtakos. Pagrindinis konfliktas tarp atsakovės ir dukters įvyko kelionės į (duomenys neskelbtini) metu. Tačiau tiek ieškovas, tiek ir dukra, apklausiama vaiko teisių apsaugos specialistų nutylėjo pagrindinę buvusio konflikto priežastį, t. y., kad U. itin nepagarbiai elgėsi su atsakovės draugu M., o, kai šis ją negražiai pavadino, ji labai įsižeidė. Atsakovė neteisina savo draugo M. elgesio, tačiau dukrai jau yra (duomenys neskelbtini)metų, ji pagal amžių yra pakankamai subrendusi, kad galėtų atsakyti už savo žodžius, todėl jos elgesys taip pat yra nepriimtinas. Atsakovei atsisakius pasirinkti – dukra ar draugas, U. nutraukė bendravimą su atsakove. Keisti dukters gyvenamąją vietą nėra jokios pagrįstos priežasties, kadangi tokia santykių krizė yra laikina, ji gali būti išspręsta, jeigu ieškovas netrukdytų jų bendravimui, nekurstytų dukters prieš atsakovę, o padėtų bendrauti. Viena konfliktinė situacija negali būti (duomenys neskelbtini) metų vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo priežastimi, juo labiau, įvertinus dukters iškeltų reikalavimų atsakovei turinį. Jeigu jai pavyktų pasikalbėti su dukra pas psichologą, jos išsiaiškintų nesutarimų priežastis ir surastų jų sprendimo būdą ir nereiktų spręsti klausimų dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad iš turimos medžiagos matyti, kad bylos šalis ir nepilnametę dukrą bei jos motiną sieja konfliktiški, konkrečiais atvejais destruktyvūs santykiai, dėl ko pažeidžiami geriausi vaiko interesai, kadangi vaikas yra tėvų tarpasmeninių, konfliktinių santykių liudininkas/įkaitas, o kartu ir asmeniškai dalyvauja konfliktinėse situacijose su mama. Atsižvelgiant į vaiko išsakytą aiškią poziciją bei norą gyventi su tėvu, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra pateisinamas ir užtikrins geriausius vaiko interesus. Ieškovo prašoma nustatyti vaiko ir jo motinos bendravimo tvarka nėra priešinga vaiko interesams ir jo aiškiai išreikštiems poreikiams. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka per tarpininką nėra priešinga vaiko interesams, išskyrus dalį, jog atsakovė bendrauja su dukterimi pas atsakovės pasirinktą psichologą, kadangi nepilnametė yra aiškiai nurodžiusi, pas kokį psichologą sutiktų lankytis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi prašymus tenkino iš dalies:
- pakeitė 2011 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimu nustatytą U. U., gimusios (duomenys neskelbtini) d. gyvenamąją vietą, nustatant U. U. gyvenamąją vietą su tėvu A. U. jo gyvenamojoje vietoje;
- sustabdė išlaikymo teikimą nepilnametei dukrai U. U., kuris buvo nustatytas 2011 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimu;
- nustatė D. U. ir nepilnametės dukters U. U., gimusios (duomenys neskelbtini) d., bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovė bendrauja su dukterimi pas U. U. pasirinktą psichologą kiekvienos savaitės antradienį ar kitą psichologo paskirtą darbo dieną 1 valandą psichologo nurodytu metu ir vietoje, susitikimuose nedalyvaujant ieškovui A. U..
- kitoje dalyje prašymus atmetė.
8. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp atsakovės ir nepilnametės dukters susiklostė įtempti konfliktiniai santykiai. Mergaitė išreiškė aiškią poziciją bei pageidavimą gyventi su tėvu, pas kurį šiuo metu ir gyvena, todėl, siekiant užtikrinti saugią aplinką bei vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, yra pagrindas pakeisti 2011 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2524-164/2011 nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Tėvai turi teisinę ir moralinę pareigą užtikrinti, jog nepilnamečių vaikų interesai, emocinė ir fizinė sveikata būtų apsaugoti ne tėvams, bet patiems nepilnamečiams vaikams geriausiu būdu.
9. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka, nors ir nėra priešinga vaiko interesams, tačiau, siekiant teigiamos pusiausvyros tarp vaiko nuomonės ir jo prigimtinio intereso atkurti, palaikyti ryšį su kartu negyvenančia motina, nustatytinas minimalus bendravimas su motina per tarpininką, D. U. ir nepilnametės dukters U. U. bendravimo tvarką nustatant, kad atsakovė bendrauja su dukterimi pas U. U. pasirinktą psichologą kiekvienos savaitės antradienį ar kitą psichologo paskirtą darbo dieną 1 valandą psichologo nurodytu metu ir vietoje, susitikimuose nedalyvaujant ieškovui A. U.. Net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.
10. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, stabdytinas išlaikymo teikimas nepilnametei dukrai išlaikyti, kuris buvo nustatytas Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
11. Prašymai taikyti kitas prašomas laikinąsias apsaugos priemones atmestini, neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde atsakovė D. U. prašė panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria buvo pakeista 2011 m. gruodžio 12 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta šalių nepilnametės dukters U. U. gyvenamoji vieta, ją nustatant su tėvu, kuria nustatyta atsakovės D. U. laikina bendravimo su nepilnamete dukterimi U. U. tvarka, kartu neišsprendus klausimo dėl ieškovo įpareigojimo užtikrinti dukters pristatymą į bendravimo su motina vietą, taip pat kuria buvo atmestas prašymas įpareigoti ieškovą teikti informaciją atsakovei apie dukterį bei derinti su atsakove dukters ugdymo ir auklėjimo klausimus, bei nurodytus klausimus išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl nustatytos dukters gyvenamosios pakeitimo bei tenkinti atsakovės prašymus nurodytose dalyse; kitoje dalyje Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, visiškai nevertinęs ieškinio pagrįstumo, pasisakė dėl pačios ginčo esmės. Teismas nepagrįstai pakeitė nustatytą U. U. gyvenamąją vietą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą laikinai nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su juo, kadangi jokios grėsmės dukters interesams nebuvo. Atsakovės su dukterimi santykius sureguliuoti šiuo atveju padės bendravimo tvarka, kurios metu atsakovė su dukterimi bendraus, pasitelkiant specialisto – psichologo pagalbą, tokiu būdu atkuriant bei sustiprinat atsakovės ir dukters tarpusavio ryšį. Atsakovė neginčija, kad šiuo metu jos ir dukters U. santykiai yra pašliję, tačiau tokia situacija yra laikina ir susiklostė dėl ieškovo daromos neigiamos įtakos dukrai. Dukra dėl konflikto (duomenys neskelbtini) atsakovei iškėlė ultimatumą – pasirinkti ją arba draugą, o atsakovei atsakius, kad ji neturėtų rinktis, nutraukė bendravimą su atsakove. Toks dukters elgesys vertintinas, kaip paauglės maištas, tačiau nereiškia, kad dėl šio tarpusavio nesutarimo iškilo grėsmė merginos interesams gyventi ir augti jai sveikoje ir saugioje aplinkoje. Iki šiol ieškovas mažai rūpinosi U. auginimu. Ieškovas nuo minėtojo konflikto tarp atsakovės ir jos dukters sąmoningai riboja dukters teisę būti auklėjamai abiejų tėvų. Atsakovei bendraujant su dukterimi, U. laikosi vienintelio ultimatyvaus reikalavimo, kad, jei atsakovė nori atkurti bendravimą su ja, privalo visiškai nebendrauti su savo draugu M., kas rodo, kad nėra jokių kitų priežasčių, dėl kurių šiuo metu atsakovės ir dukters santykiai yra pašliję. Dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų, netrukus ji (duomenys neskelbtini), dėl to dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimo iš viso nėra tikslinga spręsti, kadangi dukra pati yra pakankamai brandi apsispręsti, su kuo šiuo metu nori gyventi, tam tarpe – ir nagrinėjant bylą teisme. Be to, dukters noras greitu metu gali pasikeisti, jeigu tik ieškovas netrukdys atsakovės ir dukters bendravimui, nekurstys dukters prieš jos motiną, o padės jų tarpusavio bendravimui. Ši 2024 m. liepos 4 d. nutarties dalis yra nemotyvuota ir perteklinė.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Atsižvelgus, kad šalių santykiai šiuo metu yra konfliktiški, dukters nenoras bendrauti su skyriumi gyvenančia motina galimai yra lemtas ieškovo elgesio ir jo turimo priešiško nusistatymo atsakovės atžvilgiu, dukteriai išgyvenant lojalumo konfliktą, ši gali vengti nurodyti konkretų psichologą, su kuriuo norėtų bendrauti su mama, taip pat gali vengti pati savarankiškai atvykti į paskirtąjį bendravimą su psichologu. Todėl teismo nustatyta laikina atsakovės bendravimo su dukterimi tvarka, dukters nebendradarbiavimo atveju, negali būti laikoma realiai vykdytina. Mamos santykiams su dukra atkurti yra būtinas kiek galima dažnesnis tiesioginis ir nepertraukiamas mamos ir dukters buvimas kartu, nuolatinis jų tarpusavio bendravimas, kuris pagal teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką negali būti tinkamai užtikrinamas. Teismas nepagrįstai tėvams tenkančią pareigą – pasiūlyti galimo bendravimo su vaiku per tarpininką specialisto kandidatūras, perkėlė nepilnametės U. U. atsakomybėn. Nustatydamas atsakovės bendravimo su dukra tvarką, teismas neišsprendė atsakovės prašymo dėl ieškovo įpareigojimo užtikrinti dukters pristatymą į bendravimo su motina vietą. Nenustačius tokio įpareigojimo ieškovui, o pačiai nepilnametei dukteriai vengiant atvykti pas psichologą, nebus užtikrinama atsakovės ir jos dukters teisė atkurti jų sutrikusį emocinį ryšį. Pačiai nepilnametei nevykdant teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su savo motina tvarkos, ji negalės būti laikoma vykdymo proceso šalimi, kuriai už teismo nutarties netinkamą vykdymą galėtų būti taikomi atitinkami teisiniai padariniai. Teismui ginčijama 2024 m. liepos 4 d. nutartimi neišsprendus klausimo dėl ieškovo įpareigojimo užtikrinti dukters pristatymą į bendravimo su motina vietą, tokiu būdu buvo paneigta ieškovo turima kooperavimosi su skyriumi nuo dukters gyvenančia atsakove pareiga, atitinkamai, tokiu būdu sudarant ieškovui prielaidas net nesistengti, jog teismo nutarties dalis dėl dukters bendravimo su skyriumi gyvenančia motina apskritai būtų realiai vykdoma.
12.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nepagrindė jos prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo ieškovui teikti atsakovei informaciją apie dukterį bei derinti su atsakove jos ugdymo ir auklėjimo klausimus būtinumo, ir nepagrįstai šio prašymo netenkino. Nurodyta situacija dėl ieškovo nebendradarbiavimo su atsakove dukters ugdymo bei auklėjimo klausimais buvo pagrįsta ne tik atsakovės atsiliepime/prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytais argumentais, bet ir atsakovės kartu su juo pateiktu tarpusavio susirašinėjimu su ieškovu. Aplinkybę, kad nurodytos informacijos atsakovei ieškovas iš esmės neteikia pagrindė ir pats ieškovas, prašydamas teismo uždrausti D. U. bet kokia forma bendrauti su U. U. mokytojais, mokyklos, kurioje U. mokėsi anksčiau ar mokosi dabar darbuotojais bei apriboti D. U. teisę žinoti apie dukters U. naująją mokymosi įstaigą.
13. Ieškovas A. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė šiuos argumentus:
13.1. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad jos su dukra santykių krizę lėmė vienas konfliktinis įvykis (duomenys neskelbtini). Atsakovės nesutarimai su dukra tęsiasi jau tris metus. Ji klaidina teismą teiginiais, kad konfliktas realiai vyksta tarp ieškovo ir D. U.. D. U. pati savo elgesiu neigiamai paveikė savo ir dukters santykius. U. pavargo nuo D. U. elgesio, nuo keliamos įtampos, nežinios jausmo. Šioje byloje U. išgyvena dideles įtampas ir patiria stresą. To nebūtų, jei D. U. nustotų piktnaudžiauti savo teisėmis ir suteiktų galimybę U. pailsėti. D. U. reikalauja konkrečių sąlygų bei atsakomybių, teigdama, kad taip ji siekia atkurti mamos ir dukters ryšį, bet bendraudama su U. telefonu, susirašinėdama žinutėmis, ir toliau demonstruoja savo priešiškumą, priešingą U. interesams požiūrį į U. teises. U. laisva valia pasirinko, su kuo ir kokioje aplinkoje nori gyventi, jai yra žinoma apie mamos siekį atkurti mamos ir dukters ryšį. U. yra pakankamai suaugusi, pasiekusi pakankamą brandą išsakyti savo mintis, priimti tam tikrus sprendimus, teikti visaverčius paaiškinimus ir apginti savo poziciją.
13.2. D. U. prašymas nustatyti jos pageidaujamą bendravimo su U. tvarką, laikytinas priešingu U. interesams. Betarpiškas buvimas nemaloniuose mamos sukeltuose įvykiuose, jų išgyvenimas, gali turėti neigiamų pasekmių ir U. gali būti pakankamas pagrindas vengti bendravimo su mama. Ieškovas niekada neribojo U. galimybių bendrauti su mama, su ja susitikti, tačiau ji kol kas su mama bendrauti vengia. Nėra žinomi būdai, kaip priversti dukrą, norėti susitikti su mama, todėl atsakovė prašo teismo priimti sprendimus, kurie virstų prievole U. eiti į susitikimus su ja, prieš jos valią. D. U. prašymai yra savanaudiški ir atitinka tik jos interesus. Atsakovė siekia sąlygų, kurioms esant, nereikėtų dėti jokių pastangų, neieško būdo geranoriškai susitarti su dukra dėl susitikimo. Pastaruoju metu U. su mama bendrauja telefonu, tačiau dalyvauti susitikimuose atsisakė. Prisidengdama formalumais, D. U. reikalauja U. nepriimtinos bendravimo su mama tvarkos nustatymo, reikalauja informacijos apie U. mokymosi planus, kurių U. nenori atskleisti, nes baiminasi, kad D. U. ją persekios, skleis apkalbas mokykloje, dėl ko U. ir vėl teks išgyventi nemalonumus.
14. Ieškovas 2024 m. spalio 16 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2024 m. rugsėjo mėn. Vaiko situacijos vertinimo anketą.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš dalies tenkinti šalių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinės instancijos teismui 2024 m. spalio 16 d. pateikta 2024 m. rugsėjo mėn. Vaiko situacijos vertinimo anketa negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, šis dokumentas yra susijęs su byloje sprendžiamu klausimu ir teisingam jo išsprendimui gali būti teisiškai reikšmingas, jo vėlesnis pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, atsakovė turėjo galimybę su naujai pateiktu dokumentu susipažinti ir pakankamai laiko teikti dėl jo paaiškinimus, todėl minėtas ieškovo pateiktas naujas rašytinis įrodymas priimamas ir vertinamas bendrame bylos įrodymų kontekste (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
19. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje.
20. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
21. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko interesai suprantami kaip sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.
22. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir nesprendžia ginčo iš esmės. Teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą ir, esant poreikiui, jas taiko laikinai – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. kol šalių ginčas bus išspręstas iš esmės.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs poreikį, laikinai sureguliavo vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo teikimo ir bendravimo su vaiku tvarkos klausimus iki kol jie bus išspręsti, išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau tai nereiškia teismo išsakytos nuomonės dėl ginčo esmės. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti, atskirojo skundo argumentai, kad teismas, nevertinęs ieškinio pagrįstumo, pasisakė dėl pačios ginčo esmės. Tenkindamas dalį ieškovo prašymų, teismas išreiškė sutikimą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nors atskirai dėl to ir nepasisakė.
Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo
24. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, be kitų, yra numatytos šeimos bylose galimos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, tarp kurių – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
25. Nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2524-164/2011 šalių nepilnametės dukters U. U. gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. U. (CPK 179 str. 3 d.). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu teismo nustatytą nepilnametės U. U. gyvenamąją vietą ir jos laikiną gyvenamąją vietą nustatė su tėvu A. U. jo gyvenamojoje vietoje.
26. Apeliantės teigimu, keisti dukters gyvenamąją vietą nebuvo pagrindo, tarp jų kilę nesutarimai yra laikino pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmeta kaip nepagrįstus.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
28. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) byloje pateiktoje 2024 m. birželio 27 d. išvadoje nurodė, kad iki 2023 metų ieškovas ir atsakovė tinkamai vykdė pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tačiau šiuo metu situacija yra dalinai pakitusi. Tarnyba išvadoje nurodė, kad iš turimos medžiagos matyti, kad bylos šalis ir nepilnametę dukrą bei jos motiną sieja konfliktiški, konkrečiais atvejais destruktyvūs santykiai, dėl ko pažeidžiami vaiko interesai. Pažymėjo, kad, vaiko teigimu, namuose įtampa tvyro apie 2-3 metus, tarpusavyje nesikalbama, ignoruojama, todėl jaučiasi emociškai nesaugi, įsitempusi. Nėra identifikuota aplinkybių, jog ieškovo namuose esanti aplinka, priešingai nei atsakovės, vaikui yra / tapo nesaugi, ieškovas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo pareigas ar veikimu / neveikimu pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus. Nepilnametė U. U. vaiko situacijos vertinimų metu ne kartą yra išsakiusi poziciją, iš kurios yra akivaizdu, jog vaikas savo santykį su tėčiu charakterizuoja teigiamai, o santykį su mama įvardija, kaip keliantį stiprius emocinius ir psichologinius išgyvenimus, dėl ko atsiranda vaiko sveikatos problemos, neigiamai veikiamas ugdymosi procesas. Tarnyba akcentavo, kad vaikas išsako tvirtą, nekintančią aiškiai ir išsamiai argumentuotą poziciją dėl noro gyventi su tėčiu. Tarnybos nuomone minėtos priemonės taikymas galimai eliminuotų / sušvelnintų destruktyvius susiklosčiusios situacijos padarinius nepilnametei U. U. arba galimai būtų prevencinė priemonė konfliktinių situacijų vengimo kontekste, padėtų užtikrinti vaiko interesą palaikyti bei puoselėti ryšį su abiem tėvais.
29. Iš minėtos Tarnybos išvados ir su ja pateiktų dokumentų matyti, kad ji duota, įvertinus 3 vaiko situacijos vertinimų metu surinktus duomenis. Pažymėtina, kad teismui pateikta 2024 m. rugsėjo mėnesio vaiko situacijos vertinimo anketa leidžia preliminariai spręsti, kad ir šiuo metu nepilnametės U. U. santykiai su mama išliko konfliktiški, teigiamai nepasikeitė. U. patvirtino, kad su tėvu jaučiasi saugesnė nei su mama, tėtis tinkamai ja rūpinasi, juo pasitiki. Nustatyta, kad šiuo atveju faktinė padėtis, susijusi su šalių nepilnametės dukters gyvenamąja vieta, yra pasikeitusi – vaikas jau faktiškai savo pasirinkimu gyveno su tėvu, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis situacija buvo laikinai sureguliuota ir teisine prasme – vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Pažymėtina, kad šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, taigi, pakankamai brandi, kad galėtų adekvačiai pasirinkti jai emociškai saugiausią gyvenamąją aplinką, o duomenų, sudarančių pagrindą į jos nuomonę neatsižvelgti, nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės rodo, šalių nepilnametės dukters gyvenimas su motina (atsakove) gali kenkti U. psichologinei būsenai, gerai savijautai, turėti įtakos jos socialinei raidai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatytą gyvenamąją vietą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės laikinai pakeisti ir ją nustatyti su tėvu. Kartu pažymėtina, kad nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta, tik išsprendus šalių ginčą iš esmės.
Dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
30. Pagal teisinį reglamentavimą vaikas turi teisę turėti tiek motiną, tiek tėvą. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams.
31. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
32. Tarnyba savo išvadoje šiuo klausimu nurodė, kad ieškovo prašomos nustatyti laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovės bendravimo su dukra tvarkos nėra priešingos vaiko interesams ir jo aiškiai išreikštiems poreikiams.
33. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi nustatė, kad atsakovė D. U. bendrauja su dukterimi pas U. U. pasirinktą psichologą kiekvienos savaitės antradienį ar kitą psichologo paskirtą darbo dieną 1 valandą psichologo nurodytu metu ir vietoje, susitikimuose nedalyvaujant ieškovui A. U..
34. Apeliantė teigia, kad 2024 m. liepos 4 d. nutarties dalis, kuria atsakovės laikinoji bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi nustatyta vykdyti ne per atsakovės, bet per pačios dukters pasirinktą psichologą, yra nepagrįsta ir negali būti realiai vykdoma. Sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
36. Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės nustatė atsakovės prašomą bendravimo su dukra tvarką, tik bendravimo metu dalyvausiantį psichologą leisdamas pasirinkti pačiai U.. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnametė U. U. dėl konfliktinių, įtemptų tarpusavio santykių su mama jaučiasi emociškai nesaugi, patiria psichologinius išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, U. nepriimtino specialisto – psichologo dalyvavimas bendravimo su mama metu tik dar labiau skatintų priešiškumą mamai, keltų jai įtampos jausmą ir nemalonius psichologinius išgyvenimus. Tokia situacija ne tik duotų priešingą rezultatą, nei siekia pati atsakovė – neskatintų šiltų mamos ir dukros tarpusavio santykių atstatymo, noro bendrauti su mama, bet ir būtų priešinga vaiko interesams. Darytina išvada, kad nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka užtikrina tiek nepilnametės šalių dukros, tiek kiekvieno iš tėvų interesų pusiausvyrą.
37. Pažymėtina, kad šalys turi ieškoti kompromisų, gali geruoju susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos be teismo įsikišimo, jei rastų bendrą joms ir jau pakankamai brandžiai nepilnametei dukrai priimtiną sutarimą, įskaitant ir dėl psichologo parinkimo, dukters atvykimo į bendravimo su motina vietą. Atskirojo skundo teiginiai dėl nesutikimo su nustatyta galimybe pačiai nepilnametei pasirinkti psichologą, ieškovo įpareigojimo užtikrinti dukters pristatymą į bendravimo su motina vietą duoda pagrindą spręsti, kad atsakovė labiau siekia priversti nepilnametę bendrauti su mama, nubausti ieškovą, o ne atkurti šiltą, artimą mamos ryšį su dukra. Prievartos taikymas tik dar labiau atitolintų U. nuo mamos, neigiamai veiktų jos psichologinę savijautą. Juo labiau, kad, jeigu vaikas atsisako nutartyje numatytu metu vykti pas vieną iš tėvų, jis neprivalo vykti, ir tai nebūtų laikoma teismo nutarties pažeidimu. Dar kartą pabrėžtina, kad abu tėvai turėtų dėti pastangas ir ieškoti būdų palaikyti artimą ryšį su vaiku, kad vaikas jaustųsi saugus ir abiem tėvams vienodai svarbus.
Dėl ieškovo įpareigojimo teikti atsakovei informaciją
38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu dėl ieškovo įpareigojimo teikti atsakovei informaciją apie dukterį, derinti su atsakove jos ugdymo ir auklėjimo klausimus.
39. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalies nuostatas tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais.
40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
41. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju esminis vaiko tėvų nesutarimas kilęs dėl dukters ugdymo mokymo įstaigoje. Pati nepilnametė yra išreiškusi kategorišką nuomonę neatskleisti mamai jos dabartinės mokymosi įstaigos, kadangi ji bijo vėl patirti nemalonius psichologinius išgyvenimus, susijusius su galimu mamos elgesiu, ją atskleidus. U. nurodė, kad, mamai sužinojus jos naująją mokymosi įstaigą, ji nustos ją lankyti, nes yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir turi tokią teisę.
42. Nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo mėnesio Vaiko situacijos vertinimo anketoje Tarnyba yra pateikusi nuomonę, kad šiuo metu ugdymo įstaigos neatskleidimas vaiko mamai atitinka vaiko interesus, nes priešingu atveju, vaikas gali patirti emocinius išgyvenimus, bus nepaisoma vaiko nuomonės, gali nukentėti vaiko ugdymo procesas.
43. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu, šiuo konkrečiu atveju svarbesniais laikytini nepilnametės U. U. interesai, todėl šiuo metu pagrįstai netaikytas atsakovės prašymas dėl ieškovo įpareigojimo teikti atsakovei informaciją apie dukterį, derinti su atsakove jos ugdymo ir auklėjimo klausimus. Mama, savo CK 3.170 straipsnyje garantuotoms teisėms įgyvendinti, turi siekti atnaujinti iš esmės nutrūkusį savo ryšį su nepilnamete dukra, vėl po truputį įsitraukti į jos kasdienį gyvenimą ir tokiu būdu neliktų būtinybės riboti įstatymo numatytas jos teises dalyvauti dukros auklėjime ir gauti informaciją apie ją. Abu tėvai ragintini siekti kompromisinio, taikaus tarpusavio bendravimo geriausio vaiko interesų tenkinimo tikslu, kadangi mamos dalyvavimas vaiko auklėjime vaikui yra labai svarbus (CK 3.161 str. 3 d., 3.165 str. 1, 3 dalys).
44. Pažymėtina, kad tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu galima ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus. Tuo tarpu nustatant specialias laikinąsias apsaugos priemones, kaip minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.
45. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą). Tuo tarpu į esminius atskirojo skundo argumentus yra atsakyta.
46. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.