Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.5

2024 m. rugsėjo 24 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams I. K., A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės O. L. ieškinį atsakovui R. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo iš tėvo, laikino tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Trakų rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė O. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. Č. prašydama: 1) pakeisti 2014-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1159-127/2014 ir nustatyti nepilnamečio vaiko M. Č. gyvenamąją vietą su motina O. L.; 2) pakeisti 2014-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1159-127/2014 ir priteisti iš vaiko tėvo R. Č. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. Č. periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskirti motiną O. L.; 3) nutraukti 2014-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1159-127/2014 priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui M. Č. išieškojimą iš motinos O. L. pagal vykdomąjį raštą, išduotą 2014-03-19 Nr. N2-1159-127/2014; 4) laikinai apriboti tėvui R. Č. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. Č. atžvilgiu; 5) priteisti iš atsakovo R. Č. visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1159-127/2014 buvo laikinai apribota ieškovės kaip motinos valdžia, nepilnamečio vaiko M. Č. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. Č., priteistas išlaikymas vaikams iš motinos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-26 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-7747-1093/2023 panaikinus motinos valdžios apribojimą bei atsižvelgiant į vaiko prašymą pasiimti jį iš tėvo globos, yra būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko tėvas vaiku nesirūpina, neteikia jam išlaikymo, nemaitina, neprižiūri ir visus gaunamus vaiko išlaikymo pinigus išleidžia savo reikmėms, į paties vaiko pageidavimą gyventi su motina, yra būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Esant galimybei privalo būti apklaustas ir pats nepilnametis vaikas bei į jo nuomonę atsižvelgta pilnai. Vaikas gyvena kartu ir su pilnamete seserimi. Sesuo yra nedirbanti, augina mažametį vaiką, jos vaiko tėvas šiuo metu yra teisiamas ir artimiausiu metu pasak vaiko žodžių, jis ketina su apykoje grįžti namo, todėl gyvens vienoje aplinkoje su M. Č.. Iš vaiko motinos gaunamas išlaikymas vaikui yra išleidžiamas sesers K. N. poreikiams ir tėvo (atsakovo) asmeniniams poreikiams, kai tuo tarpu vaikas neturi nei maisto, nei drabužių, nei mokyklos priemonių. K. N. skambina vaikui mokyklos pamokų metu ir prašo ateiti pabūti su jos dukra, kol ji nuvyks apsipirkti. Vaikas praleidžia pamokas dėl sesers. Mokykla ne kartą jau yra kvietusi motiną dėl to, kad M. Č. neturi mokyklos priemonių. Tėvas neaprūpina vaiko mokyklos reikmėmis, nors išlaikymą iš motinos gauna. Pažymėjo, jog šiuo metu atsakovas nesirūpina vaiku finansiškai, nemaitina jo, neperka būtiniausių reikmių. Nustačius vaiko gyvenamą vietą su motina, vaiko tėvas turi teikti išlaikymą periodinėmis įmokomis po 250 Eur per mėnesį. Toks išlaikymo dydis yra normalus, susiformavęs ir teismų praktikoje kaip minimalus, nepažeidžiantis tėvo interesų. Ieškovės manymu šiai dienai atsižvelgiant į konkrečius ir normalius kiekvieno vaiko poreikius, vidutiniškai vaiko išlaikymui per mėnesį turi būti skirtina ne mažiau nei 1 MMA, todėl atsakovas turi mokėti po 250 EUR/mėn. iki vaiko pilnametystės. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina nepilnamečio vaiko motina O. L.. Kadangi prašoma priteisti išlaikymą iš vaiko tėvo motinos naudai nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, atitinkamai turi būti sustabdomas išlaikymo išieškojimas pagal vykdomąjį raštą, išduotą byloje Nr. N2-1159-127/2014. Vaiko nurodymu, tėvas juo nesirūpina, vartoja alkoholį vaiko akivaizdoje, nemaitina, gaunamus vaiko išlaikymo pinigus slepia nuo vaiko, išleidžia savo reikmėms, o vaikui neperka nieko. Vaikas slapta bendrauja su motina, prašo jos pagalbos, ima pinigus iš jos, kad galėtų gyventi. Jis nenori likti su tėvu, kadangi jis visiškai neatlieka savo kaip tėvo pareigų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-20 sprendime už akių civilinėje byloje Nr.e2-21243-534/2022 teismas konstatavo, jog tėvas (atsakovas) netinkamai prižiūrėjo ir auklėjo nepilnametį sūnų M. Č. ir tai sąlygojo, kad sūnus atlieka neteisėtus veiksmus. Taip pat vaiko mokymosi įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ skambina motinai ir teigia, kad vaikas praleidžia pamokas, nėra tinkamai pasiruošęs mokyklai mokymosi priemonėmis. Tai parodo, kad vaikas netinkamai prižiūrimas ir jam daromas neigiamas poveikis, dėl kurio jis daro nusižengimus, vaikas šiuo metu gyvena su motina, kadangi grįžti pas tėvą jis nenori, prašo gyventi su motina, su motina gyvena jau apie 2-3 mėn. ir neketina grįžti pas tėvą. Atsižvelgiant į tai ir (svarbiausia) į paties vaiko prašymą pasiimti jį greičiau iš tėvo namų ir apsigyventi su motina yra svarbus pagrindas laikinai apriboti tėvo valdžią.

Rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-26440) ieškovė nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos institucija nuo 2021-07-15 taiko atvejo vadybos procesą atsakovui, kas parodo, kad atsakovas nėra itin tinkamai savo tėvo pareigas vykdantis asmuo. Vaikas bėga iš pamokų, neturi ką valgyti, mokosi prastai. Iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, kad vaikas neturi valgyti, tėvas girtauja, sesuo nesirūpina, vaikui reikalingas psichologas. Ieškovė yra pridėjusi byloje sprendimą, kur sūnus, būdamas tėvo priežiūroje atlikdavo administracinius nusižengimus, taip pat būdavo sumuštas ar išgerdavo. Tai yra tėvo netinkamas pareigų vykdymas ir aplaidumas vaiko atžvilgiu. Vaiko tėvas posėdžio metu teigė, kad motina vaikui sąskaitą atidarė neseniai, vaiko pinigus pradėjo vesti neseniai, neklausinėja apie vaiką nieko, nebendravo niekada. Tėvas pripažino, kad vaikui mokslai sekasi sunkiai. Tėvas pamokų nelankymo negali pateisinti. Galima suprasti, kad jam tai yra normalu. Tėvas nepagrindžia jokių savo gaunamų pajamų, išskyrus žodiniais parodymais, kas leidžia teigti, kad tėvo pajamos byloje nėra įrodytos ir negalima vertinti, ar tikrai jam pakanka lėšų išlaikyti vaiką. Ieškovės teikiamą išlaikymą gauna K., t.y. ieškovės dukra, gyvenanti kartu su nepilnamečiu ieškovės sūnumi ir atsakovu. Paties atsakovo žodžiais, jis neperka nepilnamečiam sūnui būtinųjų dalykų, juos perka dukra K., jokių įrodymų apie tai, ar K. tikrai rūpinasi broliu, byloje nėra, išskyrus tik pačios ieškovės pridėtus susirašinėjimus su vaiku, kuriuose matyti, kad juo nėra rūpinamasi. Pati ieškovė yra charakterizuojama teigiamai, yra dirbanti, jai grąžinta motinos valdžia teismo sprendimu, kadangi išnyko visi pagrindai dėl ko jai buvo apribota motinos valdžia. Esant į bylą pateiktam tokiam teismo sprendimui tai yra teisinis pagrindas remtis šiuo sprendimu vertinant motinos tinkamumą būti mama nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ir vertinti esant įrodytas aplinkybes, kad ji pasikeitė ir yra pasiruošusi vaiko priežiūrai, pakeitė savo gyvenimą – rado darbą, įsigijo būstą. Teismas byloje dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo konstatavo: “Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja pakeitė savo elgesį iš esmės, pareiškėja turi ryšį su vaiku, kad nėra duomenų apie tai, jog mama negalėtų ar nesugebėtų tinkamai auklėti ir ugdyti vaiko, įgyvendinti savo motinos valdžios vaiko atžvilgiu, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą O. L. jos nepilnamečio vaiko M. Č. atžvilgiu. Laikytina, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja nepilnamečio M. Č. interesams.” Šioje byloje teismas konstatavo ir tai, kad: “Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja po to, kai 2014 m. buvo apribota jos motinos valdžia vaikų atžvilgiu, savo gyvenimo būdą pakeitė, alkoholiu nepiktnaudžiauja, dirba, moka skolas, įsigijo nekilnojamojo turto. Iš pareiškėjos pateiktų susirašinėjimo tekstinėmis žinutėmis su nepilnamečiu M. Č. kopijų taip pat matyti, jog vaiko motina stengiasi palaikyti ryšį su vaiku, vaikas noriai atsako į motinai rūpimus klausimas, guodžiasi jai apie kilusius nesutarimus su tėvu.” Taip pat teismas šioje byloje konstatavo, kad: “Šiuo atžvilgiu teismas pažymi, kad, nors piniginiai išieškojimai antstolių vykdomosiose bylose yra dideli, tačiau visi jie vykdomi priverstine tvarka, pareiškėja šių prievolių nevengia, nesislapsto nuo jų, dirba oficialiai ir išmoka minėtas skolas, todėl teismo vertinimu, pareiškėjos finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, tarp jų ir kreditoriams išlaikymo prievolėje (savo vaikams) negali būti pagrindas riboti motinos valdžią, kadangi tai neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.”. Taigi, ieškovė nevengia išlaikymo vaikui ir jį moka. Turi darbą ir jai yra padidintas atlyginimas, sugebėjo pati įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena. Tai yra itin svarbios aplinkybės vertinti motinos galimybę auginti vaiką. Ieškovei nuo šių metų yra padidintas darbo atlyginimas. 2023-06-29 ieškovė atidarė vaikui banko sąskaitą. Vaikų išlaikymo fondo 2009-05-05 sprendimu buvo nuspręsta ieškovei išmokėti kas mėnesį išmokas vaiko auginimui. Tai parodo, kad tada motina rūpinosi vaiku ir visais įmanomais būdais siekė finansiškai juo pasirūpinti prašant ir Valstybės pagalbos. Dar 2009 metais pats atsakovas mokėjo išlaikymą vaikui į ieškovės sąskaitas ir vykdė šį įsipareigojimą priverstinai. Papildomai paaiškino, kad atsakovas klaidingai nurodo, jog ieškovė nedalyvavo vaiko gyvenime, neteikė išlaikymo ir atsirado tik per paskutinius metus, kadangi išlaikymo priverstiniam išieškojimui prašymas antstoliams buvo pateiktas dar 2014 metais. Paaiškino, kad vaiko išlaikymą iš ieškovės tiesiogiai gaunanti K. N., be to, kad turi mažametį vaiką, nedirba ir jos vaiko tėvas turi būti paleistas iš įkalinimo įstaigos, dar papildomai ieškovė šių metų vasario mėnesio 1 d., gavo policijos skambutį dėl jos, nes išaiškėjo, kad K. dalyvauja lošimuose. Kadangi ji yra nedirbanti ir gauna tik vaiko išlaikymo pinigus iš ieškovės, kyla abejonių dėl pinigų leidimo M. Č. naudai.

Rašytiniuose paaiškinimuose (DOK- 67935) ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) 2023-09-18 rašte-atsakyme, kuriuo suteikta informacijos apie vaiko ugdymą, nurodoma, kad 2022-2023 mokinys pamokas lankė nesistemingai, kartais savavališkai išeidavo iš paskutiniųjų. Pamokos nepateisintos, tėvas žadėjo motyvuoti vaiką. Rašte teigiama, kad berniukas mokosi pagal pritaikytas Bendrąsias programas, tačiau jam teikiama spec. pedagogo - logopedo, mokytojo pagalba. Tai parodo, kad berniukui reikalinga papildoma pagalba moksluose, o tėvo nebuvimas su vaiku, nepriežiūra ir normalus žiūrėjimas į pamokų praleidimą yra ne kas kita, kaip vaiko nepriežiūra. Rašte teigiama, kad vaikas vartoja necenzūrinius žodžius. Akivaizdu, kad gyvenant su tėvu jam daroma neigiama įtaka ir pavyzdys imamas iš tėvo. 2023-03-07 Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje yra užfiksuoti dar tuometiniai atvejai šeimoje, kurie byloje parodo tikrąją situaciją ir vaiko gyvenamos aplinkos ypatumus. Ta aplinka, kurioje dabar yra vaikas ir iš kurios vaiką nori paimti ieškovė, nėra tinkama vaikui auginti. Vaiko aplinkoje gyvena girtaujantis tėvas, kuris net nesirūpina vaiku, o gaunamą iš mamos išlaikymą teikia savo reikmėms, nes vaikas neturi net maisto, ką pagrindžia ir pridėti ieškovės su vaiku susirašinėjimai. Vaiko tėvas moko vaiką necenzūrinių žodžių, taip pat gerti alkoholį, praleidinėti pamokas, vaikas paliekamas be jo priežiūros. Toje pačioje aplinkoje gyvena vaiko sesė, kuri niekur nedirba ir augina vaiką. Sesers vaiko tėvas yra kalinimo įstaigoje. Taip pat iš pridedamos Institucijos išvados matyti, kad kartu gyvena (gyveno) nuo 2022-02-09 sūnus D. Č., kuris gyveno su motina, kuriai taikomas atvejo vadybos procesas, o pats D. kelia problemų, nes turi mokymosi sunkumų, eksperimentuoja psichotropinėmis medžiagomis ir t.t. Aplinkoje, kur dabar gyvena vaikas, nėra nei vieno tinkamo jam auginti asmens, o kas daugiau, visi esantys asmenys yra socialiai neigiamai vertinami ir turi visas blogiausias vaiko augintojams skirtas savybes, todėl atsižvelgiant ir į tam tikrą vaiko elgesį, jam jau yra daroma neigiama įtaka. Tuo tarpu mamos aplinka – negerianti, neturinti kitų žalingų įpročių, dirbanti, uždirbanti, turinti savo būstą, tinkama auginti vaiką. Nėra nei vienos priežasties, kodėl vaikas negali gyventi su ja.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti pilna apimtimi.

Atsakovas R. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pateikė teismui pranešimą (DOK- 9889), kuriame nurodė, kad jo sūnus M. Č. apie 10 metų gyvena tik su atsakovu. Kaip ir jo sesuo K., kuri šiuo metu jau yra pilnametė. Atsakovas tuos metus rūpinasi visapusiška vaiko priežiūra, auklėjimu, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimu bei gynimu. Kol jo motina O. L. nedalyvavo vaikų gyvenime, o vėliau jai buvo ribota motinos valdžia. Niekada neprieštaravo ir leido vaikui su motina palaikyti ryšį, bendrauti, tačiau pats M. ir atsakovas nori, kad viskas išliktų kaip ir iki šiol – vaikas gyvena su atsakovu, o bendrauti su motina gali tiek, kiek pats to nori, jokių kliūčių tam niekada atsakovas nesudarė. Atsakovas yra pasiruošęs ir toliau, iki M. pilnametystės, juo visapusiškai rūpintis, juo labiau, kad ir pats vaikas to nori. Vaiko motinai nesudarys kliūčių bendrauti su sūnumi ar dalyvauti jo gyvenime. Vaiko namai yra (duomenys neskelbtini), kur jis jau ilgus metus gyvena, yra prie jų prisirišęs. Su kartu gyvenančia seserimi K. jie turi labai artimą ryšį, vienas kitą palaiko, rūpinasi. M. atsakovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis. Čia jo artima aplinka: pažįstamas kiemas, gatvės, keliai ir maršrutai, kuriais jis keliauja į greta esančią mokyklą, bei jo artimos aplinkos draugai, jo laisvalaikis.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (DOK-181967), kurioje nurodė, kad Tarnybos vyriausioji specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu buvo nustatyta, jog ieškovė bendrabučio tipo kambaryje su koridoriumi, apie 18,44 m², kuris, ieškovės teigimu, nuosavybės teise priklauso jai. Apsilankymo nustatyta, kad yra vandentiekis, šildymas centrinis. Tualeto bei vonios patogumai bendri. Kambaryje yra virtuvėlė, kurioje yra šaldytuvas, viryklė, arbatinukas, taip pat virtuvė yra bendro naudojimo patalpose. Apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga. Vaikas turi atskirą išskleidžiamą lovą tame pačiame kambaryje su mama ir sugyventiniu. O. teigė, jog vietos kambaryje mažai, tačiau yra pasiruošusi gerinti gyvenimo sąlygas. Nėra erdvės vaikui mokytis. Trūksta rašomojo stalo, kėdės. Ieškovė teigė, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, gyvenimo sąlygas pagerintų. Nupirktų rašomąjį stalą, kėdę. Ateityje planuotų įsigyti didesnį būstą. Ieškovė nurodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) Mėnesio pajamos apie 750 Eur gaunamas darbo užmokestis. Pokalbio metu ieškovė nurodė, kad nori susigrąžinti sūnų, nes mato, jog sūnus gyvendamas su tėvu gali prapulti. Tėvas nesirūpina sūnumi, neparuošė mokyklai, nesirūpina vaiko ugdymo procesu, sveikatos priežiūra, jų namuose trūksta maisto. Iki šiol vaiko tėvui sūnų auginti padėjo ieškovės brolis, kursi prisidėjo finansiškai, remontavo butą, kuriame gyvena sūnus. Šiuo metu sūnus gyvena su tėvu, tačiau tėvo ten nebūna, sūnus gyvena su vyresniąja seserimi, kuri taip pat neužtikrina sūnaus priežiūros, nesirūpina ugdymo procesu, pamokų metu liepia sūnui prižiūrėti jos dukrą. M. praleidžia pamokas, tėvas tuo metu būna neblaivus, nesidomi. Nuo jos gaunamo darbo užmokesčio yra atskaitomas išlaikymas vaikui, kurį gauna vaiko tėvas, tačiau tuos pinigus praleidžia savo reikmėms: alkoholiui, cigaretėms. Į sūnaus gyvenamąją vietą ieškovės neįleidžia. Ieškovė rūpinasi sūnumi, sūnaus sveikatos priežiūra, ugdymo procesu. Bendrauja su ugdymo įstaigos specialistais, veda sūnų į gydymo įstaigą, perka vaistus, vedė pas dantistę, sumokėjo už gydymą. Sūnus nori gyventi kartu su ieškove, visą vasarą praleido pas ją, todėl mano, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Ieškovė nurodė, jog sūnus su sugyventiniu J. M. sutaria labai gerai. Tarnybos vyriausioji specialistė 2023-10-17 telefonu bendravo su atsakovu. Atsakovas nurodė, jog dirba nuo 7:30 iki 20 val., todėl jo nuomonė išklausyta telefonu. Atsakovas sutiko, kad būtų apsilankyta jo gyvenamojoje vietoje, namuose esant pilnametei dukrai K. N. ir pabendrauta su sūnumi. Atsakovas nurodė, jog nesutinka su pateikto ieškinio reikalavimais. Atsakovas teigė, jog ieškovė O. L. vaiko gyvenime nedalyvavo apie 10 metų, vaiku nesirūpino, nesidomėjo, neauklėjo ir pan. Pasak atsakovo, būsto ½ priklauso pilnametei dukrai K. N., o kita ½ būsto priklauso nepilnamečiui sūnui M. Č.. Pasak atsakovo, ieškovės interesas yra ne sūnus, o būstas. Atsakovas nurodė, jog ieškovė teikia apie 160 Eur/mėn. išlaikymą sūnui, tačiau pradėjo teikti tik prasidėjus teisminiam procesui. Taip pat sakė, jog ieškovė vaiko išlaikymui yra įsiskolinusi apie 12 000 Eur. Atsakovas teigė, jog vaiko gyvenamoji vieta tegul būna sprendžiama pagal vaiko norą. Atsakovas informavo, jog šeimos aplinkos sąlygos nepakito pro praeito specialistės apsilankymo 2023 m. kovo 21 d. (Nr. 1ŠTA-169, reg. data 2023 m. kovo 31 d.). M. Č. mokosi (duomenys neskelbtini), 7-oje klasėje. Anot ieškovės, sūnaus sveikatos priežiūra yra atliekama Centro poliklinikoje. Įvardijo, kad vaikas turi mažakraujystę, sirgo plaučių uždegimu, buvo atliktas dantų gydymas. Pasak mamos, sūnui mokslai sekasi vidutiniškai, bendraujant su ugdymo įstaigos specialistai sužinojo, kad sūnui taikoma lengvesnė programa. M. pasakojo, jog su mama susitinka 1-2 k./sav., važiuoja į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), namuose kalbasi, bendrauja. M. nurodė, jog nenori gyventi su mama, nes jos namuose mažai vietos. Vaikinas nurodė, jog mama gyvena su sugyventiniu J.. M. sakė, jog tėtis daug dirba – iš namų išvyksta labai anksti ir labai vėlai grįžtą, grįžęs eina miegoti, todėl bendros veiklos nėra. Pasak jaunuolio, jis nori bendrauti su mama, nori lankytis jos gyvenamojoje vietoje, kartais likti su nakvyne. Teigė, jog mamos namuose jaučiasi normaliai ir laisvai, su mama nesipyksta. Anot vaikino, mama nori jį susigrąžinti, nori tėvą paduoti į teismą, nes labai pyksta ant tėčio, dėl ko pyksta – nežinantis. M. sakė, jog tėtis pyksta, kad jis bendrauja su mama – „tyliai pyksta, skandalų nekelia“. M. nurodė, jog tėtis yra baldininkas – pagal užsakymus gamina ir montuoja baldus. Teigė, jog vasaros metu, kai tėtis nesuranda pagalbininko, kviečiasi jį padėti. Vaikinas sakė, jog jau apie 3 metus padeda tėčiui ir užsidirba pinigų (apie 70 – 400 Eur). M. sakė, jog tėtis jam skiria apie 5-20 Eur/d. (pagal poreikį); o mama – apie 5-15 Eur susitikimo metu. Vaikinas tėtį apibūdino – „geras, protingas, laimingas“, o mamą – „gera, tvarkinga, jautri, viską priimą į širdį“. M. pasakojo, jog su juo kartu gyvena sesuo K. su dukra (dukterėčia) M..

M. nurodė, jog sesuo jam padaro valgyti – „neskaniai gamina, bet valgoma“; namų darbus namuose nedaro, nes nusirašo per pamokas; savo kambarį pats susitvarko; rūbus skalbia pats arba sesė. M. apie sesę kalbėjo – „negraži, neprotinga, pikta, labai prikoliname, žostky prikolai“. Pasak vaikino, jis su sese nesipyksta, labiausiai nepatinka dukterėčia M., nes ji yra maža, visko nori. M. nesupranta jos kalbos ir ko būtent ji nori. Vaikinas sakė, jog sesuo su tėčiu labiausiai pykstasi. Šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. Šiais metai 2023-03-13 ir 2023-10-18 Skyriaus specialistai atliko vaiko situacijos vertinimą. 2023-03-13 atlikus situacijos vertinimą buvo nustatytas apsaugos poreikis, priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, kuri 2023-05-16 buvo nutraukta. Atsakovui nuo 2021-07-15 taikomas atvejo vadybos procesas VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. 2023-09-05 įvyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu priimtas sprendimas tęsti atvejo vadybos procesą. Nuo 2023-03-13 iki 2023-04-07 buvo sudaryta mobili komanda darbui su atsakovu. Pažymėjo, kad ieškovei buvo taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečio M. Č. atžvilgiu, kuris panaikintas 2023-06-26 teismo sprendimu. Tarnyba, susipažinusi su šiuo metu byloje esančia medžiaga, vaiko nuomone, taip pat Tarnybos duomenų bazėje esančia informacija, šiuo metu Skyrius negali pasisakyti dėl šio ieškinio reikalavimo ir dėl jo pasisakys vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 252 straipsnio nuostatomis, t. y. po įrodymų ištyrimo. Skyriaus vertinimu, galimai prašoma priteisti išlaikymo suma atitiktų nepilnamečio prioritetinius interesus. Pažymėjo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos jaunuolio geriausių interesų naudai, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus,

galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius. Šeima Tarnybai dėl vaiko teisių pažeidimų yra žinoma, atvejo vadybos procesas šeimai šiuo metu taikomas, atsiliepimo iš Atsakovo pusės pateikta į bylą nėra, todėl atsižvelgiant į visas šiai dienai esančias aplinkybes, šioje proceso stadijoje Skyrius negali pasisakyti dėl ieškinio reikalavimo dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, todėl Skyrius dėl ieškinio reikalavimo pasisakys po įrodymų ištyrimo.

Tarnyba pateikė paaiškinimus (DOK-114474), kuriuose nurodė, kad Tarnyba, atsižvelgdama į ieškovės paaiškinamus, jog namuose, kuriuose gyvena nepilnametis M., apsigyveno iš įkalinimo įstaigos išleistas M. sesers vaiko tėvas, pakartotinai apsilankė atsakovo ir nepilnamečio gyvenamoje vietoje, su tikslu įvertinti esamas šeimos aplinkos sąlygas ir nustatė, kad ieškovės nurodomas asmuo M. namuose negyvena. Taip pat pateikė 2024 m. birželio 26 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktą, kuriame nurodyta, kad “Paklausus, kaip M. įsivaizduoja savo gyvenimą dabar su mama, vaikinas atsakė, kad „sėdėtumėm namuose kiekvieną dieną“. Su mama bendrauti jis nori, bet gyventi „nelabai“. Paklausus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi iki kol jam sueis aštuoniolika, M. atsakė „su tėvu“, nes „tėtis padeda pasiekti tikslą, ragina, visaip bando įkalbėt, pavyzdžiui, stumia iki tikslo, kad išlaikyčiau teises, arba baigčiau šitą mokyklą, pataria ir padeda gyvenime“. Paklausus, kodėl M. nenori su mama dabar gyvent, atsakė, „nes reikėjo, kai man buvo penki metai, nereikėjo manęs palikt, nebendraut, man jos reikėjo vienuolika metų, o ne tada kai aš beveik jau užaugau“. M. jos trūko, o dabar kai mama yra „gerai, tegu būna“. Paklausus, ar tėtis riboja jam bendravimą su mama, vaikinas atsakė, kad ne „jisai sako, kad jei nori, tai eik, daugiau nieko nesako“, nors M. mato, kad tėčiui „nemalonu“. Paklausus, kaip tai M. veikia, atsakė, kad niekaip, jis kiek nori, tiek ir bendrauja. Mama irgi neriboja M. bendravimo su tėčiu, bet jaučia, kad nori apriboti. Paklausus, iš kur tas jausmas kyla, atsakė, „nes teismas vyksta“. Paklausus, ar M. norėtų daugiau ar mažiau su tėčiu ir mama bendrauti negu dabar bendrauja, vaikinas atsakė, kad ne, dabar jam viskas tinka, jaučia, kad bendrauja tiek, kiek jam reikia.“

Tarnyba pateikė paaiškinimus (DOK-128689) kuriuose nurodė, kad pagal 2024-08-03 Skyriuje gautą policijos pranešimą 1GD-17263, jog M. Č. su kitais nepilnamečiais užpuolė asmenį ir M. Č. buvo nustatytas 2,84 prom. girtumas, 2024-08-22 atliko nepilnamečio šalių vaiko M. Č. vaiko situacijos vertinimą (anketos Nr. 1VSV-5038) ir nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, todėl Tarnyba inicijavo šeimai atvejo vadybą; tėvui R. Č. paskirtas LPF „SOS vaikų kaimai Lietuvoje draugijos“ atvejo vadybininkas, motinai O. L. BĮ Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro atvejo vadybininkas.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovai su ieškiniu nesutiko. Tarnybos atstovė nurodė, kad Tarnybos vertinimu byloje nenustatytas pagrindas apriboti tėvo valdžią.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nepilnametis M. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra ieškovės ir atsakovo sūnus (e. bylos 1t. b. l. 44). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovei buvo laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio M. Č. atžvilgiu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. Č. bei priteistas išlaikymas (e. bylos 1t., b. l. 39-43). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimu laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio M. Č. atžvilgiu ieškovei buvo panaikintas (e. bylos 1t., b. l. 35-38).

Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog jos nepilnamečio sūnaus M. tėvas vaiku nesirūpina, gaunamą išlaikymą išleidžia savo ir M. sesers K. reikmėms, tuo tarpu vaikas neturi nei maisto, nei drabužių, nei mokymo priemonių. Jos teigimu, atsakovas neatlieka savo tėvo pareigų, netinkamai prižiūri vaiką, vartoja alkoholį vaiko akivaizdoje, tuo darydamas neigiamą poveikį, dėl ko sūnus daro nusižengimus. Tuo pagrindu ieškovė prašo laikinai apriboti tėvo valdžią.

Remiantis bylos išvadą teikiančios institucijos pateikta informacija, šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. Šeimai buvo taikoma atvejo vadyba nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 25 d. ir nuo 2021 m. liepos 15 d. tęsiama. Per laikotarpį nuo 2016 m. iki 2023 m. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, kuomet vaikas buvo pristatytas į ligoninę dėl apsinuodijimo alkoholiu, neaiškios kilmės medžiagomis, vaikas, būdamas neblaivus, suniokojo automobilį. Be to, bylos nagrinėjimo eigoje 2024 m. rugpjūčio 22 d. VTAĮT atliko nepilnamečio vaiko M. Č. vaiko situacijos vertinimą bei iniciavo šeimai atvejo vadybą. Vertinant vaiko situaciją, buvo nustatyti rizikos bei apsaugos veiksniai, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį (e. bylos 2 t., b. l. 75-85). Susipažinus su išvadą teikiančios institucijos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais matyti, jog nepilnametis vaikas yra linkęs vartoti alkoholį, daryti pažeidimus, pasiduoti neigiamai draugų įtakai. Kita vertus, bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais buvo būdingas abiems nepilnamečio M. tėvams, o nuo 2014 metų, kuomet ieškovei buvo laikinai apribota motinos vadžia dėl jos nuolatinio girtavimo bei nesugebėjimo pasirūpinti vaikais, iki pat šiol nepilnametis M. gyvena su tėvu. Nors šiuo metu ieškovė pakeitė savo gyvenimo būdą ir žalingų įpročių atsisakė, tačiau ilgą laiką savo nepilnamečio sūnaus M. auklėjime nedalyvavo. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad šalių nepilnamečio vaiko ydingo elgesio problemos yra kilusios išskirtinai dėl vaiko tėvo netinkamo auklėjimo ar netinkamo tėvo pareigų vykdymo. Išvadą teikiančios institucijos teigimu, atsakovas savo pareigas sūnaus M. atžvilgiu vykdo, kaip jas supranta, su specialistais bendradarbiauja, stengiasi vykdyti jų nurodymus. Šios aplinkybės iš esmės yra patvirtinamos ir rašytiniais įrodymais, pvz., 2023 m. rugsėjo 5 d. Pagalbos planu, iš kurio matyti, jog atsakovas dalyvavo psichologo individualiose konsultacijose, yra baigęs tėvystės įgūdžių mokymus, dalinai vykdė siūlymą lankyti AA grupę, laikosi taisyklės nevartoti alkoholio vaikų akivaizdoje. Atsakovo bendradarbiavimą su socialiniais darbuotojais patvirtino ir liudytoja – LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje Šeimų stiprinimo programą koordinuojanti atvejo vadybininkė T. L.. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas socialinių darbuotojų pagalbą priima, ja naudojasi, reaguoja į kylančias problemas, bando jas spręsti. Be to, iš šeimos aplinkos tyrimo akto matyti, kad nepilnamečiam vaikui yra sudarytos visos sąlygos, reikalingos jo gyvenimui ir ugdymui, o buitimi, nesant tėvui namuose, rūpinasi suaugusi M. sesuo K.. Pats nepilnametis šalių sūnus, kuriam šiuo metu yra jau 16 metų, su tėvu sutaria gerai.

Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimą tėvo valdžia, nes faktinių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad tėvas vengia atlikti savo pareigas rūpintis vaiku ar daro žalingą įtaką savo elgesiu, nenustatyta. Tuo remiantis ieškinio reikalavimas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad nepilnametis vaikas su tėvu gyvena ilgą laiką, t. y. nuo 2014 metų. Iš Šeimos aplinkos tyrimo akto matyti, kad vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi bei mokytis. Bute yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika (e. bylos 1 t., b. l.73-75). Kartu bute gyvena ir jo suaugusi sesuo su savo mažamečiu vaiku. Nepilnametis M. mokėsi (duomenys neskelbtini), o šiemet įstojo į mokytis (duomenys neskelbtini). Per tą laiką neįvyko jokių esminių pasikeitimų, sudarančių teisinį pagrindą spręsti dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovė su savo sugyventiniu gyvena (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausančiame 18,44 kv. m ploto bendrabučio tipo kambaryje su koridoriumi, kuriame tualeto bei vonios patogumai yra bendri (e. bylos 1 t., b. l. 67-69). Šeimos tyrimo akte pažymėta, jog erdvės vaikui mokytis nėra, trūksta rašomojo stalo, kėdės. Nors ieškovė išsako savo ketinimus įsigyti didesnį būstą, tačiau šiuo metu geresnių gyvenimo sąlygų savo nepilnamečiam sūnui pasiūlyti negali. Taigi šalių sūnus M. gyvena jo poreikius užtikrinančioje aplinkoje, kurioje yra susiformavę bendravimo ryšiai tiek su draugais, tiek ir su bute gyvenančiais šeimos nariais – tėvu, seserim K., jos mažamečiu vaiku, geresnis susiekimas su mokymo įstaiga. Ieškovė savo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo grindžia tuo, kad ji geriau galės pasirūpinti sūnumi, užtikrindama jo geresnę sveikatos priežiūrą, kokybiškesnį maitinimą, laisvalaikio praleidimą ir pan. Teismo vertinimu, ieškovė šių tikslų gali siekti ir gyvendama ne su sūnumi. Bylos duomenimis, ieškovės ryšys su vaiku nenutrūkęs, atsakovas tam netrukdo. Be to, ieškovės teikiamą paramą priima ir nepilnametis sūnus. Kita vertus, teismas negali neatsižvelgti ir į paties nepilnamečio vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Įvertinus jo amžių, vaiko nuomonė šiuo atveju yra reikšminga. Nepilnametis aiškiai ir motyvuotai pasisakė, kad norėtų likti gyventi su tėvu, kurio, kaip jis teigia klauso, atsižvelgia į jo nuomonę. Kalbėdamas apie mamą, nurodė, kad su mama jis bendrauti nori, bet gyventi „nelabai“. Iš pasisakymo taip pat justi ir nuoskauda, kad „man jos reikėjo, kai man buvo penki metai <...>, o ne tada, kai aš užaugau“. (e. bylos 2 t., b. l. 60-66). Svarbu pažymėti ir tai, kad tokio amžiaus jaunuoliui nebėra reikalingas nuolatinis fizinis tėvų buvimas šalia, nuolatinė jų priežiūra. Daugelį dalykų ieškovės ir atsakovo sūnus gali atlikti savarankiškai, žinodamas, kad iškilus sunkumams, galės kreiptis pagalbos į vieną, ar kitą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametis vaikas apie 10 metų gyveno su tėvu bei seseria, su kuriais jau yra susiklostę tamprūs emociniai ryšiai, namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyvenimui bei mokymuisi, vaiką supa jam pažįstama aplinka, draugai, patogesnis susisiekimas su mokymosi įstaiga, keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su mama, teisinio pagrindo nėra. Tokio sprendimo priėmimui svarbi ir paties nepilnamečio M. nuomonė dėl jo pasirinkimo, su kuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Spręstina, jog ieškovė, kuriai iš esmės netrukdoma bendrauti su sūnumi, įgyvendindama motinos valdžią, turi visas galimybes dalyvauti sūnaus auklėjime, rūpintis juo. Remiantis nurodytais argumentais, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 150 Eur žyminis mokestis, 720 Eur teisinės pagalbos išlaidų (DOK-90865). Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nėra. Ieškinį atmetus pilnai, ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Teismas patyrė 54,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92 str.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 54,22 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.