Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Ričardui Noreikai, institucijos atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal K. R. A. ieškinį atsakovui M. R. R. A., vaiko teisių apsaugos institucijai, dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, vaiko gyvenamos vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepaskyrė atstovo byloje, todėl byla iš esmės nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246, 805 str.).

Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ieškovės atstovo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kas šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo pat santuokos sudarymo šalys kartu negyvena, vienas kitu nesirūpina, neišlaiko ir nesiekia atkurti šeimyninių santykių.

Dėl santuokos nutraukimo

Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos 3K-3-2/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo pat santuokos sudarymo, duomenų, kad kuris nors būtų rodęs iniciatyvą puoselėti normalų šeimos gyvenimą, byloje nėra. Taigi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Nutraukus santuoką šalims paliktinos santuokinės pavardės.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Iš ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia jau kurį laiką, vaikas gyvena su ieškove. Ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. jo gaunamas pajamas byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra. Ieškovės teigimu atsakovas dirba kruiziniuose laivuose A. V. tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji vaikų rūpinimosi našta. Byloje duomenų apie nepilnamečio vaiko specialius (išskirtinius) poreikius nėra.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžio ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą.

Minėta, kad išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo vaikams neteikia jau pusę metų. Byloje duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes nepateikta. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis sūnus A. R. A. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja retai, todėl vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilį Fiat Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Eur, ieškovė įsigijo 2013 m., gyvenant atskirai nuo atsakovo, todėl po santuokos nutraukimo šis turtas priteistinas jai asmeninės nuosavybės teise (CK 3.86 straipsnio 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos CPK 88, 96, 98 straipsnių tvarka - iš atsakovo ieškovei bei valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. R. R. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti nenustatant nei vieno jų kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – R. A..

Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. R. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove K. R. A.. Priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. R. A. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kasmet išlaikymui skirtą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės ir 1100 Eur išlaikymo įsiskolinimą. K. R. A. paskirti šių lėšų valdytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo M. R. R. A. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. R. A. tvarką:

Atsakovas gali neribotai bendrauti su sūnumi A. R. A. telefonu, per skype programą ir kitais būdais, jei tai neprieštarauja sūnaus interesams ir nepažeidžia sūnaus dienos režimo.

Atsakovas norėdamas atvykti į Lietuvą aplankyti sūnaus A. R. A. turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesj laiko. Atsakovas atvykęs į Lietuvos Respubliką aplankyti sūnaus A. R. A. neturi teisės jo išsivežti į užsienį be ieškovės sutikimo.

Atsakovui pageidaujant sūnus A. R. A. gali vykti aplankyti atsakovo į Peru valstybę bet kada, iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį, suderinus laiką su ieškove. Sūnų iki kol jam sueis 18 metų į kelionę privalomai lydi ieškovė.

Priteisti automobilį Fiat Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Eur, K. R. A., asmeninėn nuosavybėn.

Priteisti iš M. R. R. A., gim. (duomenys neskelbtini), 808,01 Eur bylinėjimosi išlaidų K. R. A. ir 72 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.