Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos F. Š. 2019 m. sausio 20 d. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: Jonavos rajono savivaldybės administracija, A. D., G. T., V. T., valstybės įmonė Registrų centras ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame pareiškime nurodyta, jog pareiškėjos mama I. D. dar prieš pareiškėjos (buv. D.) gimimą gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, vėliau apie 1948 m. perstatė savo būstą, o 1958 m. šalia dar kartą pasistatė namuką, kuriame ir gyveno jų šeima. Tik vėliau namui buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Namų valdoje be namo stovėjo tvartas, pirtis, kas atsispindi Kauno regiono valstybės archyvo pažymoje. Visi statiniai buvo pastatyti legaliai, nes fiksuoti to meto dokumentuose. Statinius pastatė pareiškėjos mama I. D., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties namų ūkį paveldėjo pareiškėja šeimos pritarimu. Kauno regioninio valstybės archyvo 2018 m. birželio 11 d. pažymoje Nr. (10.6) V10-1128 patvirtinamas (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose atliktas įrašas apie D. I. N. ūkį. Nei Valstybės archyve, nei VĮ Registrų centre duomenų apie I. D., gim. (duomenys neskelbtini), šeimos sudėtį nėra. VĮ Registrų centras nurodo, kad Irina turi dukrą F. Š., t. y. pareiškėją, o dukra K. I. mirė (duomenys neskelbtini) Tai ne visai tiesa, nes yra dukra A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (trečiasis asmuo, buvo dukra F. T., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini) Giminystės ryšys tarp F. T. ir pareiškėjos atsekamas tik iš gimimo ir santuokos dokumentų, nes nei registre, nei archyve nėra išsamių duomenų apie I. D. šeimos sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2019 m. sausio 22 d. teisme gautas patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, jog pareiškėjos F. D., gimusios (duomenys neskelbtini), kurios tėvai L. (arba N.) D. (arba D.), M. (arba M.) ir T. I., N. (b. l. 48) po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). – A. ir po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) – Š.) (b. l. 50–51), mama I. D. N., gimusi 1889 m. ir 1918 m. ištekėjusi už N. M. D. (b. l. 54), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 53).

2018 m. gruodžio 4 d. Gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-3793 (b. l. 62) patvirtina, jog D. I. (t. y. pareiškėjos mama) gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jos vaikai: F. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), ir K. I., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) Gimimo ir santuokos liudijimų kopijos (b. l. 79–81) patvirtina, jog I. D. (T.) N. taip pat turėjo dukterį D. F., L. (L.), gimusią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ištekėjusią už T. L., M. ir (duomenys neskelbtini) pagimdžiusią dukrą V. T. L. (b. l. 103) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagimdžiusią sūnų G. T. (b. l. 104). 2019 m. sausio 4 d. Gyventojų registro pažyma Nr. GR.1A-57 (b. l. 101) patvirtina, jog F. T., gimusi (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 77), kurios tėvas N. D., gimęs 1880 m. ir miręs (duomenys neskelbtini), motina – I. D., gimusi (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo dukrą V. T., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų G. T., gimusį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjos teigimu, I. D. dar yra pagimdžiusi dukrą A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), kuri byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu.

Pareiškėjos teigimu, jos mama dar iki pareiškėjos gimimo gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau apie 1948 m. perstatė savo būstą, o 1958 m. šalia dar kartą pasistatė namuką, kuriame ir gyveno jų šeima. Tik vėliau namui buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Namų valdoje be namo stovėjo tvartas, pirtis, kas atsispindi 2018 m. birželio 11 d. Kauno regiono valstybės archyvo pažymoje Nr. (10.6) V10-1428.

Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma Nr. (10.6) VI0-1428 (b. l. 45) patvirtina, jog Jonavos rajono Dumsių apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1967–1985 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose įrašytas D. I. N. ūkis. Knygų skiltyse ,,Šeimos narių sąrašas“ įrašyta D. I. N. (1983–1985 metų ūkinėje knygoje pavardė išbraukta, įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė). Knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ 1967–1979 metais įrašyta: gyvenamasis namas (statytas 1960 m.), tvartas (1925 m), 1980–1982 metais – gyvenamasis namas (1958 m.), tvartas (1958 m.), 1983–1985 metais – gyvenamasis namas (1948 m.), tvartas (1948 m.), pirtis (1948 m.). 1973–1979 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose įrašytas ,,Š. F. L. ūkis, 1973–1975 m. ūkinėje knygoje įrašyta ,,išvyko į Kauną 1973.VIII“, 1976–1979 m. ūkinėje knygoje įrašyta: ,,78.12.25 išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini)“ Knygų skiltyse ,,Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašų nėra. Skiltyse papildomos žinios“ įrašyta: ,,gyvena pas D. I.“. 1986–1990 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje D. I. ir F. Š. vardu ūkis neįrašytas.

Byloje ginčas dėl to, kad Ginčo statinius pastatė pareiškėjos mama I. D., gimusi (duomenys neskelbtini), 1918 m. ištekėjusi už Nifantij M. D. (b. l. 54), ir (duomenys neskelbtini) mirusi, nekilo. Teismo nuomone, tai patvirtina ir pareiškėjos teismui pateikta 1968 m. birželio 19 d. Kauno miesto inventorizacijos biuro sudaryta bylutė, ant kurios viršelio užrašyta ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 130) bei kurioje esantis Gyv. namo, kurio bendras naudingas plotas 47,20 kv. m, planas patvirtintas 1968 m. birželio 26 d. Kauno miesto inventorizacijos biuro viršininko parašu (b. l. 7), ir Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma Nr. (10.6) VI0-1428 (b. l. 45), ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2018 m. spalio 16 d. parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (nekilnojamojo turto objektas: žemės sklypas su statiniais, Registro Nr. 746/6430 (Žemės sklypas su statiniais), adresas: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 8–44), kurioje nurodyti statybos metai: gyvenamojo namo 1A1m ir priestato 1a1ž – 1958 m. (b. l. 16–17), viralinės 2I1ž – 1982 m. (b. l. 19), ūkio pastato 3I1ž – 1982 m. (b. l. 21), tvarto 4I1m – 1958 m. (b. l. 23), pirties 6I1m –1948 m. (b. l. 26) ir kitų statinių, plane pažymėtų ,,k“ –1958 m. (b. l. 28).

Kaip matyti iš Jonavos rajono 2–ojo notaro biuro 2018 m. gegužės 30 d. pažymos Nr. S-116/2018 (b. l. 49), po I. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai nesikreipė su pareiškimu užvesti paveldėjimo bylą, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pareiškime nurodyta, kad po mamos I. D. mirties namų ūkį paveldėjo pareiškėja šeimos pritarimu.

Pareiškėjos teigimu, būtent jai po mamos I. D. mirties 1985 m. birželio 17 d. atiteko namų valda (tuo metu visa žemė buvo valstybės nuosavybė). Tačiau, kaip nustatyta pačios pareiškėjos paaiškinimu teismo posėdyje, tai nėra tiesa, kadangi po mamos mirties namų valdoje liko gyventi pareiškėjos sesuo F. T., kuriai 1994 m. lapkričio 28 d. Jonavos rajono valdybos potvarkiu Nr. 309pv buvo atstatytos teisės į mamos turėtą 2,21 ha žemės sklypą. Pati pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog tik po sesers F. T. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) Ginčo statiniais ir žemės sklypu, kuriame jie stovi ir kurio nuosavybės teisė 1994 m. lapkričio 28 d. potvarkiu buvo suteikta Fotinijai, rūpintis ir juos prižiūri ėmėsi pareiškėja, po sesės mirties apsigyvenusi Ginčo statiniuose. Nors, pareiškėjos teigimu, jai teko pagyventi ir kitur, nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. ji nuomoja butą Rukloje, nes jai kaip senyvo amžiaus žmogui tenai geresnės gyvenimo sąlygos ir medicina, tačiau, gyvendama netoliese, niekados ji nepaliko namo be priežiūros, atvažiuodavo nukasti sniegą, rūpinasi namu visus metus, remontuoja jį, sumoka visus mokesčius, draudžia nuo nelaimingų atsitikimų, o šiltuoju sezonu ji gyvena (duomenys neskelbtini).

Teismas, vertindamas CK 4 knygos 68 straipsnio nuostatas, atkreipia dėmesį, kad šio straipsnio 1 dalyje yra įsakmiai nurodyta prievolę nekilnojamąjį daiktą valdyti ne mažiau kaip dešimt metų ir nuoroda, kad teismas turi aiškintis aplinkybes, ar daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teises į daiktą.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų (...), kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Jis taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Asmuo, įgijęs nekilnojamąjį daiktą sandoriu, kuris atitiko sandorio šalių valią ir įstatymo reikalavimus, tačiau jo neįregistravęs ir dėl to sandoriui tapus negaliojančiam (1964 m. CK 255 straipsnis), savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2015 ir kt.) nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu, be kita ko, yra šios sąlygos:

1. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

2. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis).

3. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre.

4. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo.

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

6. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus.

Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Kadangi dešimties metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kada asmuo, siekiantis įgyti nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, įgijo valdymo teisę į šį turtą, nagrinėjamoje byloje aktuali aplinkybė, kada pradinis pareiškėjas įgijo valdymo teisę į pastatą, t. y. kada jis visą pastatą pradėjo valdyti kaip savininkas, o ne kaip pastato bendraturtis. Pažymėtina, kad tik tai, jog niekas neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti asmens naudojamo daikto patys, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai daiktą valdo kaip savą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007). Taip pat pažymėtina, kad jeigu asmuo valdo turtą kaip savo, tačiau jis žino, kas yra šio turto savininkas, nors šis savininkas ir neįgyvendina savo teisių į turtą, jo ilgą laiką neprižiūri ir juo nesirūpina, tai įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes jis taikomas tik tada, kai valdytojui toks savininkas nėra žinomas (pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas – žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016).

Kaip jau nurodyta, teismas prieš nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą turi nustatyti, ar pareiškimas atitinka jam įstatyme ir teismų praktikoje keliamus standartus. Pirmąja sąlyga Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad daiktas buvo valdomas teisėtai. Aiškindamas daikto valdymo teisėtumą Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodo, kad pareiškėja turi būti įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, nustatyta, kad po I. D. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno pareiškėjos sesuo F. T., po kurios mirties (duomenys neskelbtini) nekilnojamuoju turtu ėmė rūpintis ir jame apsigyveno pareiškėja. Šį faktą pareiškėja įrodinėja mokėtais mokesčiais už elektrą (b. l. 56–59). Be to, pareiškėjos teigimu, ji rūpinosi ir žemės sklypu, jį šienavo, prie namo kasė sniegą. Suinteresuotas asmuo G. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad po jo mamos F. T. mirties gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena pareiškėja, ji šiuo namu ir prie jo esančiu žemės sklypu rūpinasi. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad po jo mamos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir nei jis, nei jo sesuo V. T., kurios globėjas yra G. T., nepretenduoja į šį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja Ginčo statinius valdė teisėtai.

Antrąja sąlyga Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad visą laiką daiktas turi būti valdomas teisėtai. Atkreiptinas dėmesys, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo G. T. pasisakė, kad pareiškėja nekilnojamąjį turtą valdė sąžiningai ir atvirai. Neįrodžius fakto, kad daiktas buvo valdomas neteisėtai, teismas laikosi pozicijos, kad pareiškėja po savo sesers F. T. mirties nekilnojamąjį turtą valdė sąžiningai ir teisėtai.

Trečiąja sąlyga Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad daiktas turi būti valdomas viešai. Aiškindamas valdymo nepertraukiamumo sąlygą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad aiškinant CK 4 knygos nuostatas, nėra būtinybės daikto valdymo faktą įregistruoti viešame registre. Atkreiptinas dėmesys, kad iš proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos valdymas buvo atviras, žinomas visiems giminaičiams, kurie galėjo turėti suinteresuotumą valdyti žemės sklypą ir jame esančius statinius, tačiau tokio savo reikalavimo nebuvo pareiškę. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuotas asmuo G. T., nurodydamas, kad jam buvo žinoma apie tai, kad po jo mamos mirties name gyvena jo teta (civilinės bylos pareiškėja), pas kurią jis atvažiuodavo, ją nuveždavo į (duomenys neskelbtini) arba atgal į gyvenamąjį namą. Teismas, vertindamas tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad pareiškėja nekilnojamąjį turtą valdė atvirai.

Ketvirtąja sąlyga Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad daiktas turi būti valdomas nepertraukiamai. Aiškindamas daikto valdymo nepertraukiamumą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas argumentuoja, kad svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad dėl savo amžiaus (pareiškėjai šiuo metu yra 77 metai) ir sveikatos žiemos metu ji gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) negyvena, žiemą ji gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau šiltuoju sezonu gyvena (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo G. T. teismo posėdyje tai patvirtino, nurodęs, kad nors žiemą jo teta (civilinės bylos pareiškėja) (duomenys neskelbtini) negyvena, tačiau dažnai su juo važiuoja į gyvenamąjį namą jį prižiūrėti, nukasti sniegą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėja daiktą valdo nepertraukiamai.

Penktąja sąlyga Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad daiktas turi būti valdomas kaip savas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas šią sąlygą jau yra aptaręs nagrinėdamas pirmąją sąlygą, todėl nekartojant tai, kas jau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja nekilnojamąjį turtą valdė kaip savo.

Šeštąja sąlyga Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų. Teismui nustačius, kad pareiškėja nekilnojamąjį turtą valdė kaip savo nuo 2003 metų iki dabar, darytina išvada, kad įstatymo nustatytas 10 metų terminas suėjo jau 2013 metais ir tęsiasi iki šiol.

Atsižvelgiant į tai, kad visos šešios sąlygos yra išpildytos, teismas tenkina pareiškimą ir nustato nuosavybės, pažymėtos Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų (duomenys neskelbtini) bylos: gyvenamojo namo (41,62 kv. m), plane pažymėtas lAlm su priestatu (5,15 kv. m), plane pažymėtas lalž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato – viralinės, plane pažymėtos 2Ilž su priestatu – ūkio priestatu, plane pažymėtų Ii1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato – ūkio pastato, plane pažymėto 3I1ž su priestatu - ūkio priestatu, plane pažymėtu Ii1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato – tvarto, plane pažymėto 4I1m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato – malkinės, plane pažymėto 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato – pirties, plane pažymėtos 6I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito inžinerinio statinio – šulinio, plane pažymėto k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais ir 533 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti nuosavybės, pažymėtos Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų (duomenys neskelbtini) bylos: gyvenamojo namo (41,62 kv. m), plane pažymėtas lAlm su priestatu (5,15 kv. m), plane pažymėtas lalž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato – viralinės, plane pažymėtos 2Ilž su priestatu – ūkio priestatu, plane pažymėtų Ii1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato – ūkio pastato, plane pažymėto 3I1ž su priestatu - ūkio priestatu, plane pažymėtu Ii1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato – tvarto, plane pažymėto 4I1m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato – malkinės, plane pažymėto 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato – pirties, plane pažymėtos 6I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito inžinerinio statinio – šulinio, plane pažymėto k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos F. Š., gim. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Sprendimo patvirtintas kopijas siųsti pareiškėjai, jos atstovui advokato padėjėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą dieną sprendimo kopiją siųsti Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.