- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2-1266-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00127-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Šiaulių
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-446-372/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEG Recycling“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau ir – VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (toliau ir – atsakovė) 369 313,92 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą ir / arba pinigines lėšas, esančias pas atsakovę 369 313,92 Eur sumai.
3. Prašyme nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, taip pat ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui kyla dėl atsakovės nepagrįsto vengimo atsiskaityti su ieškove ir prastos atsakovės finansinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus.
6. Teismas, išanalizavęs ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos taikymo nurodomas aplinkybes ir argumentus, prie šio prašymo pridėtus įrodymus, sprendė, kad ieškovė grėsmės jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui neįrodė. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ir duomenų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turto atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes ieškovė tiesiog nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba jo įvykdymas gali tapti neįmanomu, nes atsakovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – jog yra reali grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu atsakovės finansinė padėtis yra bloga, nes atsakovė 2020 metais gavo 10 793 065,49 Eur pajamų, tačiau patyrė 11 000 549,88 Eur išlaidų, susijusių su vykdoma veikla, taip pat atsakovė 2021 metais prarado 489 114,09 Eur iš finansinės ir investicinės veiklos, o Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1080-881/2020 nustatė, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga.
7.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės ieškinio suma yra itin didelė ir reikšminga sprendžiant šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
7.3. Pirmosios instancijos teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir nebuvo užtikrintos ieškovės procesinės teisės, nes ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui pasunkėjus arba tapus neįmanomam dėl atsakovės finansinių sunkumų, šioje byloje pasiektas teisingumas būtų iš esmės tik deklaratyvus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
8.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus deklaratyvius teiginius dėl didelės ieškinio reikalavimo sumos bei atsakovės tariamo nesąžiningumo ir duomenis dėl vykstančių teisminių ginčų, vadovaudamasis galiojančiomis teisės normomis bei aktualia teismų praktika, darė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – jog yra reali grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
8.2. Nepagrįsti ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad ieškinio suma yra didelė ir reikšminga sprendžiant šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Aktualioje teismų praktikoje pripažįstama, kad didelė ieškinio suma pati savaime negali būti pripažįstama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.3. Atsakovė su ieškove pagal pareikštą ieškinį neatsiskaito, nes tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl ieškovės netinkamo 2013 m. gruodžio 2 d. projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-371-856/2021).
9. Ieškovė 2021 m. lapkričio 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo aplinkybes, susijusias su ieškovės ieškinio reikalavimu. Taip pat ieškovė kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Teismas kartu su atsakovės atsiliepimu į atskirąjį skundą gavo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 1) antstolio A. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo (el. bylos tomas 1, b. l. 33-40), 2) atsakovės atliktus mokėjimus pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (el. bylos tomas 1, b. l. 41-76), 3) atsakovės 2021 m. rugpjūčio 6 d. finansinės būklės ataskaitą 2021 m. birželio 30 d. duomenimis (el. bylos tomas 1, b. l. 77-78). Šiais duomenimis grindžiami atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai dėl atsakovės turtinės padėties.
14. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai, kuriais atsakovė įrodinėja pagerėjusią savo finansinę padėtį, neturi teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, todėl atsakovės pateiktus dokumentus atsisakytina priimti.
15. Ieškovė 2021 m. lapkričio 24 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus – 1) atsakovės 2021 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. SD-777 „Dėl apmokėjimo“, 2) ieškovės 2021 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 2021/11/11-2 „Dėl apmokėjimo pagal pagrindinę sutartį“, 3) 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RCM00000151, 4) 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RCŠ00000153, 5) atsakovės 2021 m. spalio 12 d. raštą Nr. SD-705 „Dėl sąskaitos ir darbų akto grąžinimo“, 6) atsakovės 2021 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. SD-795 „Dėl PVM sąskaitos faktūros ir atliekų perdavimo ir priėmimo akto“.
16. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės teikiami nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su aplinkybėmis, atsiradusiomis po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir iki atskirojo skundo pateikimo, todėl neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai ir negali paneigti ar patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių, buvusių skundžiamos nutarties priėmimo metu, be to, jų pridėjimas prie bylos užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi būtina suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018), todėl juos atsisakytina pridėti prie bylos.
17. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus skundo padavimo terminui keisti (papildyti) skundą.
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai savo turiniu yra pateikto skundo argumentų papildymas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus skundo padavimo terminui apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau nenustatė grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė atskirajame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
20. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad egzistuoja neabejotina grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi šiuo metu atsakovės finansinė padėtis yra bloga, nes atsakovė 2020 metais gavo 10 793 065,49 Eur pajamų, tačiau patyrė 11 000 549,88 Eur išlaidų susijusių su vykdoma veikla, taip pat atsakovė 2021 metais prarado 489 114,09 Eur iš finansinės ir investicinės veiklos, o Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1080-881/2020 nustatė, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga. Atsakovės vertinimu, aplinkybė, kad ieškinio suma yra didelė, nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
21. Teismas nustatęs, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus nukreiptus į galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl darytina išvada, kad šiuo metu byloje nėra duomenų apie bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
24. Ieškovė taip pat pateikia argumentus dėl blogos atsakovės finansinės padėties. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai.
25. Šioje nutartyje nurodyti motyvai ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė atskirajame skunde nepateikė argumentų ir nenurodė duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
26. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.