- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-27
- Bylos Nr.
- e2-1080-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00053-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, viešajai įstaigai Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- Neo Power Sp
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Energijos parkas“ ir atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energijos parkas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl nuostolių priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Neo Power Sp.Z.o.o.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 171- 569/2019 iš dalies tenkino ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Energijos parkas“ ieškinį atsakovei VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui – priteisė ieškovei iš atsakovės 1 416 695 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 177,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią bylos dalį nutraukė.
2. Atsakovė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pateikė teismui prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki 2021 m. balandžio 1 d. Nurodė, kad neturi finansinių galimybių iš karto įvykdyti teismo sprendimą. Anot atsakovės, teismui neišdėsčius sprendimo vykdymo, sutriktų atsakovės atsiskaitymai, nutrūktų statybos darbai, kiltų grėsmė projektų įgyvendinimui, o to pasekmė – projektų įgyvendinimui jau gautų ne mažiau kaip 7 000 000 Eur ES lėšų grąžinimo grėsmė. Kadangi VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras neturi galimybės atsiskaityti su ieškove iš karto, vykdymo procese areštavus atsakovės sąskaitas ir (ar) turtą atsakovės veikla iš esmės būtų sustabdyta – atsakovė negalėtų atsiskaityti su tiekėjais ir taip užtikrinti nepertraukiamą atliekų surinkimą ir tvarkymą Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonuose. Neišvengiamai kiltų ekologinė katastrofa, kadangi viešojo subjekto, atsakingo už atliekų surinkimo administravimą, veikla, negalint atsiskaityti su tiekėjais, būtų paralyžiuota. Atsakovė nurodė, kad vienintelė galima išeitis būtų prašymas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro dalininkams – Šiaulių regiono savivaldybėms – skirti papildomas dotacijas atsakovės veiklai. Tačiau kadangi savivaldybių biudžetai yra tvirtinami ir formuojami metų gale, ši galimybė negalėtų būti užtikrinta iki naujų savivaldybių biudžetų suformavimo, t. y. 2021 metų.
Atsiliepimas
3. Ieškovė RUAB ,,Energijos parkas“ atsiliepime į atsakovės prašymą prašė jį atmesti arba atidėti atsakovės prašymo nagrinėjimą bei įpareigoti / pasiūlyti atsakovei pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos realias galimybes ir perspektyvas ateityje (t. y. 2021 m. balandžio 1 d.) įvykdyti sprendimą, arba (jei nebūtų atidėtas atsakovės prašymo nagrinėjimas ir būtų nuspręsta atidėti sprendimo įvykdymą) atidėti ne viso teismo sprendimo, o tik jo dalies, viršijančios 870 811,19 Eur, įvykdymą. Anot ieškovės, nėra pagrindo atidėti sprendimo įvykdymą. Atidėjus teismo sprendimo įvykdymą atsakovės nurodytam terminui, būtų iš esmės iškreipta šalių interesų pusiausvyra ir pažeisti šalių lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kitaip tariant, atsakovei būtų suteiktas nepagristas pranašumas, o ieškovės kaip išieškotojos interesai būtų visiškai paneigti. Ieškovės manymu, atsakovės turtinė padėtis nėra tokia bloga, kokia yra vaizduojama prašyme dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo. Priešingai, atsakovė yra moki, stabiliai ir pelningai veikianti, neabejotinai turinti galimybių atsiskaityti su ieškove, tuo tarpu ieškovė yra restruktūrizuojama įmonė. Tai reiškia, jog ieškovė turi finansinių sunkumų ir siekia, nenutraukdama ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas bei išvengti bankroto. Ieškovės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas sueina 2020 m. liepos 31 d., o iki šiol nepadengti jos kreditorių reikalavimai yra 870 811,19 Eur. Jeigu ieškovė iki restruktūrizavimo termino pabaigos neįvykdys restruktūrizavimo plano, nebus parengtas, pasirašytas ir teismui pateiktas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas, dėl ko teismas nutrauks restruktūrizavimo bylą ir ieškovei bus iškelta bankroto byla. Be to, atsakovė neįrodė, jog anksčiau nei po vienerių metų tikrai neturės galimybių kokiu nors būdu įvykdyti sprendimo ar bent tam tikros jo dalies. Ieškovės manymu, atsakovė turi galimybę įvykdyti sprendimą arba atitinkamą jo dalį, pasiskolindama tam reikalingas lėšas iš kredito įstaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies – atidėjo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalies, viršijančios 870 811,19 Eur, įvykdymą iki 2021 m. balandžio 1 d.
5. Iš atsakovės pateiktų finansinių dokumentų teismas nustatė, kad 2019 metais atsakovė gavo 8 429 862,21 Eur pagrindinių veiklos pajamų ir patyrė 8 421 854,88 Eur veiklos sąnaudų. Galutinis metinis atsakovės veiklos rezultatas buvo 22,67 Eur. Atsakovės turtas 2019 m. buvo 16 090 952,88 Eur, įsipareigojimai – 4 865 772,50 Eur (ilgalaikiai – 3 020 972,60 Eur, trumpalaikiai – 1 844 799,90 Eur). Didžiąją dalį turto sudarė įranga ir statiniai, atsakovės teigimu, specifiškai naudojami ir reikalingi tik atsakovės paslaugų teikimui – atliekų rūšiavimo konteineriai, atliekų tvarkymo įranga, technika, skirta atliekoms tvarkyti, programinė įranga, skirta atliekų apskaitai ir tvarkymui, ir kita sunkiai kitur pritaikoma technika ir įranga. Atsakovės pagrindines pajamas sudaro rinkliava už atliekų tvarkymą, kurią moka viso Šiaulių regiono gyventojai. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras veikia kaip šią rinkliavą administruojantis subjektas – paskirstantis surinktas lėšas atliekas tvarkantiems subjektams pagal faktiškai suteiktas paslaugas. Šiaulių regiono gyventojų ir juridinių asmenų sumokėta rinkliava metų eigoje yra paskirstoma tiekėjams. Atsakovė taip pat įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiaulių regione“. Pagal pasirašytas sutartis rangovai be trijų didelio gabarito aikštelių įrengimo visame Šiaulių regione įrenginėja konteinerines aikšteles gyvenamuosiuose mikrorajonuose. Papildomai šiam projektui planuojama iš ES lėšų skirti 3 000 000 Eur.
6. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes, jog ji neturi pakankamai lėšų priteistą sumą ieškovei sumokėti iš karto, o vykdymo procese areštavus atsakovės sąskaitas ir turtą atsakovės veikla būtų sustabdyta arba sutriktų – atsakovė negalėtų atsiskaityti su tiekėjais ir taip užtikrinti nepertraukiamo atliekų surinkimo ir tvarkymo Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo vykdymą.
7. Teismas nurodė, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra restruktūrizuojama įmonė. Tai reiškia, jog ieškovė taip pat turi finansinių sunkumų. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas sueina 2020 m. liepos 31 d., o iki šiol nepadengti jos kreditorių reikalavimai yra 870 811,19 Eur. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad pagal finansinės būklės ataskaitą 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo 1 848 437,36 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų, kuriuos pagal aiškinamąjį raštą sudaro pinigai bankų sąskaitose, grynieji pinigai kasose ir kasos aparatuose. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovė disponuoja piniginėmis lėšomis, todėl privalo užtikrinti sprendimo vykdymą. Tai, kad atsakovė turi viešosios įstaigos statusą, besąlygiškai neatleidžia jos nuo sprendimo vykdymo ir nesuteikia neproporcingų privilegijų šalių atžvilgiu. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sutiko su ieškove, jog, jeigu ieškovė iki restruktūrizavimo termino pabaigos neįvykdys restruktūrizavimo plano (t. y. nepatenkins visų kreditorių reikalavimų), nebus parengtas ir pasirašytas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas, gali būti nutraukta ieškovės restruktūrizavimo byla ir ieškovei iškelta bankroto byla.
8. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas tiek dėl atsakovės veiklos, nes dėl lėšų trūkumo gali sutrikti atliekų surinkimas ir tvarkymas Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajono gyventojams, tiek dėl ieškovės restruktūrizavimo, nes negautos lėšos taip pat pakenks bendrovei bei jos kreditorių interesams, be to, gali tekti ieškovei kelti bankroto bylą. Todėl teismas sprendė, jog tikslinga ieškovės prašymą tenkinti iš dalies. Teismo vertinimu, toks sprendimo įvykdymo atidėjimas išlaikys išieškotojo (ieškovės) ir skolininko (atsakovės) teisėtų interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovei, o ieškovė nepatirs nepagrįstų nuostolių.
9. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė neįrodė, jog ateityje turės galimybę įvykdyti sprendimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė gali gauti papildomų dotacijų, tačiau biudžetas tvirtinamas tik ateinantiems metams, todėl, patvirtinus Šiaulių regiono savivaldybių biudžetus 2021 metams, atsakovė turės lėšų įvykdyti sprendimą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė restruktūrizuojama UAB „Energijos parkas“ prašo iš dalies panaikinti arba pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo atmesti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir nepagrįstai atidėjo sprendimo dalies įvykdymą.
10.2. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės turtinės padėties, neatliko savarankiško byloje esančių įrodymų, visų pirma, pačios atsakovės į bylą pateikto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, teisinio vertinimo, o jei ir atliko tokį vertinimą, tai akivaizdžiai netinkamai. Bylos medžiaga liudija, jog atsakovė yra moki, stabiliai ir pelningai veikianti, be kita ko, akivaizdžiai nestokojanti apyvartinių lėšų (galimai netgi turinti jų perteklių), kas ginčo atveju paneigia būtinybę atidėti sprendimo dalies, viršijančios 870 811,19 Eur, įvykdymą vieneriems metams.
10.3. Konstatuodamas 2019 m. atsakovės veiklos rezultatą (lygindamas uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas), teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad net 2 333 099,93 Eur atsakovės sąnaudų buvo nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, kurios nėra realiai (faktiškai) išleistos lėšos; taip pat, kad ankstesniais finansiniais metais atsakovės veiklos rezultatas buvo žymiai geresnis (paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną atsakovė buvo sukaupusi 360 323,41 Eur perviršio).
10.4. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės turimu turtu ir įsipareigojimais, yra teisingos, tačiau jos taip pat nepagrindžia sunkios atsakovės finansinės situacijos, o, priešingai, parodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra itin gera – jos turtas daugiau kaip tris kartus viršija įsipareigojimus.
10.5. Teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovė disponuoja 1 848 437,36 Eur lėšomis, neginčytinai patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, ir kad ji yra finansiškai pajėgi čia ir dabar įvykdyti visą sprendimą.
10.6. Spręsdamas dėl atsakovės turtinės padėties, teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino Pinigų srautų ataskaitos. Iš pastarosios matyti, kad 2019 metais atsakovės pagrindinės veiklos pinigų srautai buvo teigiami ir siekė net 2 316 044,43 Eur. Nors sutiktina, kad 2019 metais atsakovė turėjo ne tik 6 609 185,09 Eur išmokų, bet taip pat pervedė 4 988 254,14 Eur lėšų į savivaldybių biudžetus, ir šiais metais galimai teks pervesti į savivaldybių biudžetus panašaus dydžio sumą, tačiau Šiaulių regione esančios savivaldybės yra atsakovės dalininkės, kurios, jos pačios teigimu, yra pasirengusios „pagelbėti“ įvykdyti teismo sprendimą.
10.7. Aplinkybės, susijusios su Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimu, nepagrindžia sunkios atsakovės finansinės situacijos ir apskritai yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą. Neatidėjus sprendimo ar jo dalies įvykdymo neegzistuoja grėsmė, jog ieškovės naudai vykdomas išieškojimas bus nukreiptas į atsakovės remiamiems projektams vykdyti gautas ar gautinas Europos Sąjungos paramos ar bendrojo finansavimo lėšas, nes išieškojimo nukreipimas į tokias lėšas yra draudžiamas pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį.
10.8. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kokias konkrečiai sutartis yra sudariusi su tiekėjais, iki kada šios sutartys galioja, kokius įsipareigojimus pagal jas yra prisiėmusi, kokie atsiskaitymo terminai jose yra numatyti, už kokią sumą vidutiniškai yra parduodama prekių, atliekama darbų ar suteikiama paslaugų pagal kiekvieną iš sutarčių ir t. t.; taip pat įrodymų, patvirtinančių, kokios konkrečiai yra (iš ko susideda) jos pajamos ir išlaidos, atitinkamai gautinos ir patirtinos, pavyzdžiui, per vieną mėnesį, t. y. kiek jai objektyviai reikia „laisvų“ lėšų, siekiant palaikyti normalią veiklą. Taigi teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja rizika, jog atsakovei įvykdžius visą sprendimą galėtų būti sutrikdyta ar netgi sustabdyta atliekų tvarkymo veikla Šiaulių regione ir (ar) kad egzistuoja grėsmė, jog atsakovė, visiškai ar iš dalies atsiskaičiusi su ieškove, nebeišgalėtų atsiskaityti su kitais savo kontrahentais.
10.9. Teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog ateityje atsakovė galės įvykdyti sprendimą. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad jos dalininkai iš tikrųjų (realiai) ketina skirti jai lėšų, reikalingų sprendimui įvykdyti, taip pat kad ji apskritai kreipėsi į savo dalininkus, prašydama šiuo tikslu skirti jai lėšų.
10.10. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, nepagristai neatsižvelgė ir neįvertino atsakovės nebendradarbiavimo ir tikėtinai sąmoningo vengimo (delsimo) vykdyti sprendimą.
10.11. Atsakovė jau šią dieną turi realią galimybę savo pačios turtu (lėšomis) įvykdyti sprendimą arba atitinkamą jo dalį. Kita vertus, atsakovė turi galimybę (mažų mažiausiai tokia galimybė nėra paneigta) įvykdyti sprendimą arba atitinkamą jo dalį pasiskolindama tam reikalingų lėšų iš kredito įstaigos, tačiau, kaip galima suprasti, atsakovė net nesvarsto tokios galimybės. Be to, ieškovei kyla abejonių, ar atsakovės dalininkai iš tikrųjų neturi galimybės dar šiais metais vienokia ar kitokia forma skirti jai finansavimo (plačiąja prasme), kuris galėtų būti panaudotas sprendimo arba atitinkamos jo dalies įvykdymui.
10.12. Atsakovė neieško jokių sprendimo įvykdymo gražiuoju galimybių. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų kokias nors atsakovės pastangas, siekiant geranoriškai įvykdyti bent dalį sprendimo. Vietoje to atsakovė galimai sąmoningai (tyčia) siekia užvilkinti sprendimu priteistų sumų išieškojimą. Toks įspūdis susidaro įvertinus atitinkamą atsakovės procesinį elgesį, vos sužinojus tai, kad pagal ieškovės prašymą buvo užvesta vykdomoji byla.
Žemesnės instancijos teismas
10.13. Byloje esančioje Finansinės būklės ataskaitoje teismo sprendimu priteistos sumos nėra atspindėtos kaip atidėjinys, kas rodo, jog atsakovė ne tik nesirengia vykdyti sprendimo, bet apskritai „neigia“ jį esant.
Atsiliepimas
11. Atsakovė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Teismas iš dalies (tiek, kiek tenkino atsakovės prašymą) tinkamai aiškino ir taikė CPK 284 straipsnio 1 dalį bei vadovavosi kasacinio teismo praktika.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovė akivaizdžiai siekia suklaidinti, teigdama, kad faktiškai atsakovės pajamos buvo 2 333 099,93 Eur didesnės nepatyrus faktinių sąnaudų, o tik nudėvėjus turtą, nes amortizacija yra faktiškai patirtų sąnaudų išdėstymas ataskaitiniais laikotarpiais. Taip pat ieškovė sutapatina veiklos rezultatus su piniginiais srautais.
11.3. Vertinant atsakovės būklę reikia sistemiškai analizuoti ne tik konkrečias balanso eilutes, bet ir pinigų srautų ataskaitą, kitus finansinius dokumentus. Ieškovė, siekdama parodyti, jog atsakovė disponuoja laisvomis lėšomis, kurios yra pakankamos sprendimui įvykdyti, manipuliuoja skaičiais ir neteisingai nurodo faktinius duomenis, taip iškreipdama realią atsakovės situaciją bei galimybes atsiskaityti su ieškove nedelsiant.
11.4. Vertinant atsakovės galimybę nedelsiant atsiskaityti su ieškove, būtina atsižvelgti ne tik į turimo turto masę bendrąja prasme, bet ir į šio turto sudėtį. Nagrinėjamu atveju atsakovės valdomas turtas yra tikslinės paskirties ir sunkiai pritaikomas kitose srityse bei yra skirtas atliekoms tvarkyti ir utilizuoti, todėl jo turėjimas niekaip nereiškia, kad atsakovė valdo likvidų turtą, kuris galėtų būti realizuojamas įsiskolinimams padengti.
11.5. Ieškovės argumentas, kad atsakovė gali nedelsiant atsiskaityti su ieškove yra nepagrįstas, kadangi, pradėjus bent dalies sumos išieškojimą nedelsiant, finansinių lėšų stygius sukeltų neprognozuojamų pasekmių Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymui. Atsakovė nėra pelno siekianti įstaiga ir neturi atidėjinių, iš kurių galėtų sumokėti ieškovei. Lėšos atsiskaitymui su ieškove bus naudojamos iš atsakovės dalininkių – Šiaulių regiono savivaldybių – biudžeto, todėl, bent dalį pinigų išieškojus 2020 metais, atsakovės veikla neabejotinai sutriktų.
11.6. Ieškovės argumentas, kad, kadangi 2019 m. atsakovė surinko ir paskirstė 4 988 254,14 Eur Šiaulių regiono savivaldybių lėšų, šios savivaldybės 2020 metais galėtų geranoriškai šias lėšas skirti atsakovės įsipareigojimų padengimui, yra prieštaraujantis galiojančiam teisiniam reglamentavimui.
11.7. Ieškovės argumentai, kad byloje nėra duomenų, jog ateityje atsakovė galės įvykdyti savo įsipareigojimus, yra prieštaringi, kadangi, viena vertus, ieškovė teigia, kad atsakovė turi pakankamai lėšų, kad galėtų sprendimą įvykdyti nedelsiant, kita vertus, teigia, jog nėra įrodymų, kad sprendimas galės būti įgyvendintas ateityje. Atsakovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, kuri galėtų generuoti pajamas, ir yra priklausoma nuo nustatytos rinkliavos už atliekų tvarkymą dydžio bei savivaldybių skiriamų lėšų, todėl akivaizdu, kad, nesant finansinių resursų, atsakovės dalininkai, siekdami užtikrinti tinkamą atliekų surinkimą bei šalinimą, turės priimti sprendimus dėl atsakovės veiklos finansavimo iš savivaldybių biudžeto.
11.8. Būtent ieškovės agresyvus elgesys sąlygojo tai, jog atsakovė buvo priversta kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
11.9. Ieškovės argumentas, kad atsakovė galėtų bent dalį teismo sprendimo įvykdyti geruoju, yra nepagrįstas, kadangi objektyviai atsakovė to negali padaryti – tam reikėtų naudoti lėšas, kurios yra skirtos atliekų tvarkymui Šiaulių regione. Ieškovės pageidaujamos minimalios 870 811,19 Eur sumos sumokėjimas reikštų atsakovės negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimų ir užtikrinti atliekų surinkimo ir tvarkymo Šiaulių regione.
12. Atskiruoju skundu atsakovė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą tenkinti visiškai; priimti su atskiruoju skundu teikiamus dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į aplinkybes, kad didžioji dalis atsakovės turimų lėšų yra trečiųjų asmenų lėšos, o likusios lėšos yra būtinos viešosios funkcijos įgyvendinimui, be kurių atliekų surinkimas Šiaulių regione sutriks bei galimai nutrūks.
12.2. Ieškovės restruktūrizavimo planas gali būti ir buvo koreguojamas atsižvelgiant į faktinę situaciją, todėl akivaizdu, kad teismui nusprendus atidėti sprendimo vykdymą iki objektyviai būtinos datos – 2021 m. balandžio 1 d., ieškovės restruktūrizavimo planas taip pat galėtų būti koreguojamas.
12.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nedelsiant pradėjus bent dalies sumos išieškojimą finansinių lėšų stygius sukeltų neprognozuojamų pasekmių Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymui, o su paslaugų nutraukimu dėl neatsiskaitymo susijęs ir skolų tiekėjams išieškojimas teismine tvarka galėtų privesti atsakovę prie greito bankroto.
12.4. Atsakovė nėra pelno siekianti įstaiga ir neturi atidėjinių, iš kurių galėtų sumokėti ieškovei. Lėšos atsiskaitymui su ieškove bus naudojamos iš atsakovės dalininkių – Šiaulių regiono savivaldybių – biudžeto, todėl bent dalį pinigų išieškojus 2020 metais atsakovės veikla neabejotinai sutriktų, kadangi neturėdama lėšų atsakovė negalėtų užtikrinti atliekų surinkimo ir perdirbimo Šiaulių regione.
12.5. Sėkmingas atsakovės veiklos išsaugojimas ir atliekų surinkimas bei perdirbimas Šiaulių regione yra viešasis interesas, kuris turi būti ginamas. Skundžiama nutartis užkerta kelią tinkamai atsakovės veiklai, todėl turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
13. Ieškovė restruktūrizuojama UAB „Energijos parkas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį, jos privačius interesus ir restruktūrizavimo nulemtą viešąjį interesą, pagristai neatidėjo sprendimo dalies įvykdymo.
13.2. Atsakovės turtinė padėtis yra gera, ji neabejotinai pajėgi įvykdyti sprendimo dalį, neviršijančią 870 811,19 Eur.
13.3. Tą aplinkybę, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, patvirtina byloje esantis atsakovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat papildomai patvirtina tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys. Atsakovės 2020 m. I ketv. finansinių ataskaitų rinkinio duomenys patvirtina, jog šiandien atsakovės turtinė padėtis yra netgi dar geresnė nei buvo 2019 m. gruodžio 31 d.
13.4. Tą aplinkybę, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, ir kad ji neabejotinai pajėgi čia ir dabar įvykdyti sprendimo dalį, neviršijančią 870 811,19 Eur, akivaizdžiai patvirtina jos kritinis likvidumo koeficientas, apskaičiuotas pagal 2020 m. I ketv. finansinės būklės ataskaitos duomenis.
13.5. Atsakovė netinkamai analizuoja ir vertina savo turtinę padėtį bei mokumo galimybes, be kita ko, nepagrįstai šią dieną banko sąskaitose turimas lėšas „rezervuoja“ ateityje vykdytiniems įsipareigojimams. Toks išankstinis lėšų „rezervavimas“ nepradelstiems, ateityje (metų eigoje) vykdytiniems įsipareigojimams, kuriems vykdyti, be kita ko, bus gauta pakankamai papildomų lėšų, yra nepagristas nei teisiškai, nei finansiškai (ekonomiškai) bei grubiai pažeidžia ieškovės, kuri atsakovės atžvilgiu turi galiojantį, vykdytiną ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą reikalavimą, teises ir teisėtus interesus.
13.6. Atsakovė neįrodė ir, panašu, net nesiekė įrodyti, kad atskirajame skunde įvardyti apie 2 mln. Eur dydžio trumpalaikiai įsipareigojimai yra vykdytini čia ir dabar, kitaip tariant, kad jau yra suėję arba artimiausiu metu sueis visų jų įvykdymo terminai, kad jie bus vykdomi būtent iš šią dieną banko sąskaitose sukauptų lėšų ir kad objektyviai negalės būti vykdomi iš jokių kitų lėšų.
13.7. Atsakovė taip pat „užmiršo“, kad be šią dieną banko sąskaitose sukauptų 1 636 571,98 Eur ji per vienerius metus gaus dar 2 023 822,10 Eur lėšų, tad metų eigoje iš viso turės 3 660 394,08 Eur lėšų. Įvertinus tai, akivaizdu, jog atsakovei negresia susidurti su jokiomis mokumo problemomis, todėl nėra jokios objektyvios būtinybės visas šiuo metu banko sąskaitose turimas lėšas „užšaldyti“ ateityje vykdytiniems trumpalaikiams įsipareigojimams, nes jų vykdymui bus gauta pakankamai papildomų lėšų.
13.8. Atsakovė nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kokios nors jos banko sąskaitose turimos lėšos nepriklauso jai nuosavybės teise. Tokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytą aplinkybę ir kuriuos būtų galima laikyti patikimais bei pakankamais, atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
13.9. Net ir darant prielaidą, jog atsakovė iš tikrųjų turi (turėjo) pareigą 2020 m. kovo 31 d. banko sąskaitose sukauptus 439 363,29 Eur pervesti savivaldybėms, šia suma negali būti mažinamas jos trumpalaikis turtas, nes savivaldybės, pagal su atsakove sudarytas administravimo sutartis vykdydamos priešpriešinę pareigą, privalės (privalėjo) ir pačiai atsakovei pervesti lėšų – ne daugiau nei per praėjusį laikotarpį gavo iš jos rinkliavos įmokų.
13.10. Atsakovė visiškai deklaratyviai ir akivaizdžiai hiperbolizuotai konstatuoja, kad nedelsiant pradėjus bent dalies sumos išieškojimą finansinių lėšų stygius sukeltų neprognozuojamų pasekmių Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymui. Išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus bei įvertinus aktualią atsakovės finansinę situaciją, konstatuotina, kad nėra nei realios, nei menamos grėsmės, jog įvykdžiusi 870 811,19 Eur neviršijančią sprendimo dalį atsakovė galėtų susidurti su finansiniais, juo labiau, nepakeliamais sunkumais, dėl kurių sutriktų jos vykdoma atliekų tvarkymo veikla.
13.11. Nors galima iš dalies sutikti su atsakovės argumentu, kad sėkmingas atsakovės veiklos išsaugojimas ir atliekų surinkimas bei perdirbimas Šiaulių regione yra viešasis interesas, tačiau kategoriškai nesutiktina su tuo, kad ginčo atveju yra poreikis (būtinybė) ginti šį viešąjį interesą. Tokio poreikio nesama, nes nesama grėsmės (rizikos), jog šis viešasis interesas galėtų būti pažeistas. Kita vertus, kategoriškai nesutiktina su tuo, kad šis viešasis interesas turėtų būti ginamas išimtinai ieškovės sąskaita, galimai netgi privedant ją prie bankroto, ypač kai pačios atsakovės dalininkai nėra nusiteikę finansiškai prisidėti prie jos gelbėjimo ir, atitinkamai, viešojo intereso aplinkos apsaugos srityje gynimo.
13.12. Nei kartu su prašymu dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, nei kartu su atskiruoju skundu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos dalininkai ateinančiais metais iš tikrųjų ketina skirti jai lėšų, reikalingų sprendimui įvykdyti. Be to, neseniai paaiškėjo, kad bent jau didžiausias atsakovės dalininkas (Šiaulių miesto savivaldybė) neketina teikti atsakovei finansinės pagalbos. Šiaulių miesto savivaldybės vadovai viešai išreiškė nuomonę (poziciją), jog svarsto galimybę ne gelbėti atsakovę, bet „daryti“ jai bankrotą ir vietoje jos įsteigti kitą identišką veiklą vykdantį juridinį asmenį.
13.13. Ieškovo restruktūrizavimo plano įvykdymo terminas, pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytą reguliavimą, negalės būti pratęstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu ir ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Atsakovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl teikiamų naujų įrodymų (administravimo, koncesijos sutarčių, kitų susitarimų su savivaldybėmis ir pažymos) negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad teikiami nauji įrodymai, dėl toliau nurodomų teisinių argumentų, neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, atsisako juos priimti.
17. Ieškovė nurodo, kad jos teikiami nauji įrodymai (atsakovės 2020 m. I ketv. finansinių ataskaitų rinkinys ir 2020 m. gegužės 8 d. publikuotas straipsnis) neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl CPK 314 straipsnyje numatyti apribojimai priimti naujus įrodymus dėl jų neturėtų būti taikomi. Iš tiesų kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 314 straipsnis neriboja įrodymų, kurie neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atsirado po jos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, priėmimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Tačiau CPK 306 straipsnio 2 dalyje taip pat yra įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme nurodyti naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, ir šis draudimas, priešingai nei draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Todėl ieškovės teikiamus naujus įrodymus atsisakoma priimti tuo pagrindu, kad jais įrodinėjamos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 17 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl atskirųjų skundų
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atidėtas dalies teismo sprendimo įvykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas: ieškovė skundžia tą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo patenkintas, o atsakovė – kuria atmestas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti.
21. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
22. Įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir teisinį rezultatą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CPK 284 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamos praktikos ir priėmė nutartį, kurioje tinkamai įvertino abiejų šalių teisėtus interesus bei užtikrino jų teisingą pusiausvyrą.
23. Pirmiausia pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į abiejų šalių teisinį statusą ir jų vykdomą veiklą – ieškovės kaip restruktūrizuojamos įmonės ir atsakovės kaip viešosios įstaigos, veikiančios atliekų tvarkymo srityje.
24. Nors atskirajame skunde ieškovė plačiai analizuoja atsakovės 2019 m. finansinius duomenis ir daro išvadą, kad jie pagrindžia itin gerą atsakovės turtinę padėtį, nes atsakovė, be kita ko, turi 1 848 437,36 Eur lėšų (kurių visiškai užtenka įvykdyti teismo sprendimą) ir atsakovės turtas daugiau kaip tris kartus viršija atsakovės įsipareigojimus, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys, vertinami atsakovės vykdomos veiklos kontekste, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl egzistuojančio pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą.
25. Atskirajame skunde ieškovė iš esmės neneigia aplinkybės, kad didžioji dalis atsakovės turto yra specifinis turtas, t. y. tiek nulemtas, tiek būtinas atsakovės vykdomai atliekų tvarkymo veiklai, kurios tinkamas vykdymas yra viešasis interesas. Taigi aplinkybė, kad visas atsakovės turtas kelis kartus viršija atsakovės įsipareigojimus, nagrinėjamu atveju neturėtų būti suabsoliutinama.
26. Teismo sprendimu, dėl kurio įvykdymo atidėjimo sprendžiama nagrinėjamoje byloje, ieškovei iš atsakovės priteista 1 416 695 Eur nuostolių atlyginimo, tai yra 76,64 proc. visų minėtų atsakovės lėšų. Nors, kaip ir nurodo ieškovė, pastarųjų užtenka įvykdyti visą teismo sprendimą, vis dėlto ieškovės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad toks teismo sprendimo įvykdymas (viso iš karto) turėtų esminės neigiamos įtakos sklandžiai atsakovės veiklai, kurios tinkamas vykdymas, kaip minėta, susijęs su viešojo intereso užtikrinimu.
27. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad viešasis interesas neturėtų būti užtikrinamas vien ieškovės teisėtų interesų sąskaita, tačiau nagrinėjamu atveju to ir nebuvo padaryta, nes skundžiama nutartimi atsakovės prašymas buvo patenkintas iš dalies – teismo sprendimo dalies, kuri yra lygi ieškovės restruktūrizavimo byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai, įvykdymas nebuvo atidėtas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal pačios ieškovės cituojamą teismų praktiką, tiek teismas, tiek ir pats kreditorius, atsižvelgdamas į skolos dydį, skolininko elgesį bei jo turtinę padėtį, gali sutikti su prievolės įvykdymo atidėjimu ar išdėstymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-291-516/2020). Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į atsakovės prašymą, be kita ko, prašė teismo, tuo atveju, jei būtų nuspręsta atidėti teismo sprendimo įvykdymą, atidėti ne viso teismo sprendimo, o tik jo dalies, viršijančios 870 811,19 Eur, įvykdymą. Nagrinėjamu atveju į šį ieškovės pageidavimą (ir teisėtą interesą) buvo atsižvelgta.
28. Atsakovės atskirojo skundo argumentas, kad, teismui nusprendus atidėti viso teismo sprendimo vykdymą iki 2021 m. balandžio 1 d., ieškovės restruktūrizavimo planas taip pat galėtų būti koreguojamas, nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai, todėl nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotos būtinybės atsižvelgti į ieškovės, kaip restruktūrizuojamos įmonės, teisinį statusą ir neužkirsti kelio sėkmingam restruktūrizavimo bylos užbaigimui.
29. Su kitais atsakovės atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka, nes, jiems pritarus ir atsakovės prašymą tenkinus visiškai, būtų nukrypta nuo pirmiau minėtų kasacinio teismo išaiškinimų, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Atsakovė pareikštu prašymu siekia tik savo interesų užtikrinimo, tačiau visiškai neatsižvelgia į ieškovės teisėtus interesus, todėl tokio prašymo tenkinimas visa apimtimi prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
30. Jau minėta, kad viešasis interesas, susijęs su atsakovės veikla, negali būti užtikrinimas vien ieškovės teisėtų interesų sąskaita (juo labiau kad ieškovės restruktūrizavimo byla taip pat yra susijusi su viešuoju interesu). Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kokių veiksmų ėmėsi, siekdama įvykdyti teismo sprendimą, kaip šį klausimą sprendė su savo dalininkais, todėl vien abstraktus nurodymas, kad lėšos, būtinos teismo sprendimui įvykdyti, galės būti gautos tik kitais metais, yra nepakankamas siekiant pagrįsti būtinumą atidėti viso teismo sprendimo įvykdymą.
31. Nors ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad bus pajėgi įvykdyti ir dalį teismo sprendimo, kurios vykdymas skundžiama nutartimi atidėtas, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, be kita ko, susijusių su atsakovės finansine padėtimi, kuriais vadovaujasi ir pati ieškovė, kad atidėta teismo sprendimo dalis ateityje galės būti įvykdyta.
32. Dėl atsakovės argumento, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, kadangi neįvertino, jog didžioji dalis atsakovės disponuojamų lėšų yra trečiųjų asmenų lėšos, o turimos lėšos yra tikslinės ir negali būti skiriamos kitoms nei tiesioginėms funkcijoms, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, jog dalis į įmonės balansą įtrauktų lėšų jai nepriklauso, pati atsakovė pirmosios instancijos teismui tinkamai neatskleidė, kita vertus, aplinkybė, kad atsakovei trūksta lėšų įvykdyti teismo sprendimą, nustačius, kad ieškovei šių lėšų taip pat trūksta, savaime nėra pagrindas atidėti viso teismo sprendimo įvykdymą.
33. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. balandžio 2 d., jau kitą dieną ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, kaip galima spręsti iš jos atskirojo skundo argumentų, gautą vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstoliui. Šioje byloje pripažinta, kad atsakovės prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą yra iš dalies pagrįstas. Esant šioms aplinkybėms, spręsti apie esminį atsakovės nebendradarbiavimą, kaip savarankišką pagrindą atmesti jos prašymą, nėra pagrindo.
34. Dėl kitų šalių argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturėtų teisinės reikšmės galutiniam bylos rezultatui.
35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskiruosiuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.