Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-184-212/2016

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-10-04
Bylos Nr.: 2A-184-212/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė
Ieškovas: A. T.
Atsakovas: Z. T.

Civilinė byla Nr. 2A-184-212/2016Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01584-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.2.4.3; 2.6.2.6.1;2.6.4.4.2; 2.6.5.2.1; 3.3.1.22

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,Sekretoriaujant D. B., Loretai Talžūnienei,Dalyvaujant ieškovės (apeliantės) A. T. atstovui adv. D. Ž.,Atsakovui (apeliantui) Z. T. ir jo atstovui adv. A. L.,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ir atsakovo Z. T. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-11-356/2015 pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui Z. T. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo bei pagal atsakovo Z. T. priešieškinį ieškovei A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Swedbank, AB, institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. T. prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo Z. T. kaltės; jai palikti ikisantuokinę M. pavardę, atsakovui palikti jo pavardę – T.; santuokos nutraukimo teisines pasekmes turtinėms teisėms taikyti nuo 2013-08-20; nustatyti nepilnamečio sūnaus K. gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. 700 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki sūnaus pilnametystės; padalyti santuokos metu įgytą turtą ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 4/63 dalis bendro 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 4.000 Lt, koridoriaus spintą, vertė – 3.000 Lt, minkštą svetainės kampą, vertė – 4.000 Lt, miegamojo spintą, vertė – 2.600 Lt, miegamojo baldus, vertė – 2.800 Lt, vaikų kambario baldus, vertė – 11.000 Lt, virtuvės baldus, vertė – 8.000 Lt, pietų stalą su 6 kėdėmis, vertė – 2.400 Lt, šviestuvus, vertė – 1.000 Lt, indaplovę „Siemens“, vertė – 2.730 Lt, orkaitę „Siemens“, vertė – 2.960 Lt, kaitlentę „Siemens“, vertė - 2.060 Lt, mikrobangų krosnelę, vertė – 1.545 Lt, šaldytuvą „Liebher“, vertė – 2.330 Lt, skalbyklę, vertė – 1.000 Lt, džiovyklę, vertė – 1.910 Lt, sekciją su staliuku televizoriui, vertė – 670 Lt, puodus, bendra vertė – 300 Lt, stalo indus bei įrankius, bendra vertė – 500 Lt, roletus langams, vertė – 1.770 Lt, tinklelius nuo uodų, vertė – 920 Lt, lauko baldus, vertė – 1.500 Lt, lauko kavos staliuką su 2 kėdėm, vertė – 600 Lt, aplinkos stebėjimo kameras su įrašymo blokeliu, vertė – 3.000 Lt, automobilį „Mazda“ 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1 litas, automobilį Audi Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 4.000 Lt; jai iš atsakovo priteisti 33.673 Lt dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį turtą natūra; priteisti iš atsakovo 32.500 Lt kompensaciją (½ dalį atsakovo žinioje esančių piniginių lėšų statomo namo statybinėms medžiagoms įgyti); pripažinti 0,1202 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – malkinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų valymo įrenginį - biologinį valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bendra turto vertė - 101.367 Eur (350.000 Lt); padalyti šį turtą ir visus nekilnojamuosius daiktus priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovo jai priteisti 50.683,50 Eur (175.000 Lt) dydžio piniginę kompensaciją už 1/2 dalį jam natūra tenkančio turto; pripažinti 2005-11-11 Swedbank, AB, kredito sutartimi Nr.05-077744-FA prisiimtus skolinius įsipareigojimus jos ir atsakovo solidariosiomis prievolėmis; priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalių bendras gyvenimas nutrūko nuo 2013-08-20 tik dėl atsakovo kaltės, nes jis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas.

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. 500 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; nustatyti, kad jam priklauso ¾ dalys, o ieškovei – ¼ dalis jų bendro turto, kurio vertė yra 35.828 Eur, ir padalyti turtą taip, kad jam asmeninės nuosavybės teise natūra atitektų: 4/63 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), automobilis Audi Avant, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų valymo įrenginys - biologinis valymo įrenginys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); o iš ieškovės jam priteisti 6.550 Eur piniginę kompensaciją, jos dydį nustatyti atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pasisavino 31.014 Eur bendrų lėšų (1/2 dalis – 15.507 Eur); jeigu būtų dalijami kiti bendros 59.345 Lt vertės daiktai, prašė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: koridoriaus spintą, minkštą svetainės kampą, miegamojo spintą, miegamojo baldus, vaikų kambario baldus, virtuvės baldus, pietų stalą su 6 kėdėmis, šviestuvus, indaplovę „Siemens“, orkaitę „Siemens“, mikrobangų krosnelę, šaldytuvą „Liebher“, skalbyklę, džiovyklę, sekciją su staliuku televizoriui, puodus, stalo indus bei įrankius, roletus langams, tinklelius nuo uodų, lauko baldus, lauko kavos staliuką su 2 kėdėm, aplinkos stebėjimo kameras su įrašymo blokeliu, o iš ieškovės jam priteisti 29.672,50 Lt piniginę kompensaciją; pripažinti 2005-11-11 Swedbank, AB, kredito sutartimi Nr.05-077744-FA prisiimtus skolinius įsipareigojimus jų abiejų solidariosiomis prievolėmis; priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas siekė išsaugoti šeimą, dėl to nuolaidžiavo, tikėjosi, kad ieškovė pasikeis, tačiau tai santuokos nuo iširimo neišgelbėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo A. T. paliko pavardę – M., o Z. T. – T.; šalių nepilnamečio sūnaus K. T. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 21 d. iki jo pilnametystės periodinėmis kas mėnesį mokamomis 202,73 Eur dydžio išmokomis.

Pripažino A. T. ir Z. T. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: 0,1202 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – malkinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų valymo įrenginį - biologinį valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nekilnojamieji daiktai suvaržyti hipoteka.

Asmeninės nuosavybės teise atsakovui priteisė:

• 0,1202 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

• sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius daiktus: koridoriaus spintą, minkštą svetainės kampą, miegamojo spintą, miegamojo baldus, virtuvės baldus, pietų stalą su 6 kėdėmis, šviestuvus, indaplovę „Siemens“, orkaitę „Siemens“, kaitlentę „Siemens“, mikrobangų krosnelę, šaldytuvą „Liebher“, skalbyklę, džiovyklę, sekciją su staliuku televizoriui, puodus, stalo indus bei įrankius, roletus langams, tinklelius nuo uodų, lauko baldus, lauko kavos staliuką su 2 kėdėm, aplinkos stebėjimo kameras su įrašymo blokeliu;

• garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

• pastatą – malkinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini);

• kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

• nuotekų valymo įrenginį - biologinį valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 101.367,00 Eur vertės, nekilnojamieji daiktai suvaržyti hipoteka;

• 4/63 dalis bendro 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1.158,48 Eur vertės;

• automobilį „Mazda“ 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 0,29 Eur;

• automobilį Audi Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1.158,48 Eur;

Priteisė iš atsakovo ieškovei 33.209,91 Eur piniginę kompensaciją, 3.167,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, pripažino, kad piniginė prievolė, atsiradusi A. T. su Swedbank, AB, 2005-11-11 sudarytos kredito sutarties Nr.05-077744-FA pagrindu, yra A. T. ir Z. T. solidari; priteisė iš atsakovo valstybei 72,98 Eur žyminio mokesčio ir 12,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2005-08-11 Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.150, šalių sūnus K. T. gimė (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovė būtų pažeidusi sutuoktinės pareigas. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jie susitaikydavo ir vėl gyvendavo kartu, tačiau galutinai nutraukti santykius iniciatyva buvo jo. Tuo tikslu jis 2013-08-13 atvyko į Lietuvą, kreipėsi teisinės pagalbos, o kaip nurodė ieškovė, 2013-08-24 jai liepė pasirašyti dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Vėliau, t. y. 2013-09-05, ji atvyko į Lietuvą, tačiau jau nebegalėjo patekti į šeimos gyvenamąjį būstą - sodo pastatą, nes buvo pakeistas užraktas.

Teismo vertinimu, atsakovo apsisprendimui nutraukti santykius su ieškove, suvaržyti jos teisę naudotis jų šeimos gyvenamąja patalpa įtaką turėjo liudytojų M. M., D. S., D. Č. nurodytos faktinės aplinkybės apie kitą atsakovo gyvenime atsiradusį asmenį ir jų bendravimo laikotarpį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, kad svarstė visas įmanomas galimybes, sprendė šeimos problemas, intensyviai ieškojo sutarimo šiuo klausimu, ėjo į kompromisus, nuolaidas ir pan. Santykių pablogėjimo 2013 m. vasarą metu atsakovas nebebuvo suinteresuotas santuokos išsaugojimu, taip jis pažeidė sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojaliu ir vienas kitą gerbti, nes santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra kiekvieno iš sutuoktinių pareiga. Bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes atsakovas nutraukė bendrą šeimos reikalų tvarkymą. Teismas padarė išvadą, kad šalys nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. gyvena skyrium dėl atsakovo kaltės, nes jis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3. 27 str. ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra deklaruota kartu su ieškove, ieškovės nuomojamo būsto patalpos apstatytos visais reikiamais baldais, yra buitinė technika. Sūnaus K. elgesys mokykloje pastaruoju metu pasikeitė į gerąją pusę, mokykloje lankosi ir bendrauja su mokytojais tik ieškovė. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2013 m. vasaros pabaigos ieškovė gyvena kartu su sūnumi ir betarpiškai juo rūpinasi, o atsakovas gyvena skyrium ir neprieštarauja, kad vaikas gyvena kartu su motina, teismas sprendė, kad yra pagrindas K. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesus.

Šalių sūnui K. sukako 13 metų, jis kartu su motina gyvena (duomenys neskelbtini), tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jis ten lanko mokyklą, duomenų, kad vaikas turėtų specialių poreikių, dėl kurių tenkinimo susidarytų didelių papildomų išlaidų, nepateikta. Ieškovės nuomone, jos apskaičiuotiems vaiko poreikiams esant 2.000 Lt dydžio, būtina, kad prie vaiko išlaikymo atsakovas prisidėtų ne mažesne, nei 700 Lt suma. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad yra pajėgus teikti 150 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovė pateikė išlaidų – 2.000 Lt apskaičiavimą: maistui – 700 Lt, drabužiams, batams, patalynei - 400 Lt, mokymosi priemonėms, knygoms, žurnalams – 100 Lt, vaistams ir vitaminams – 100 Lt, būstui – 400 Lt (įskaitant būsto nuomą, mokesčius už komunalines paslaugas), laisvalaikiui ir pramogoms – 100 Lt, higienos priemonėms – 200 Lt. Atsakovas iš esmės neginčijo nei vieno iš ieškovės apskaičiuotų konkrečių išlaidų dydžio ar jų būtinumo, todėl teismas vertino, kad jo pareiškimas dėl išlaidų dydžio yra tik deklaratyvus. Pažymėjo, kad abu vaiko tėvai nusprendė, jog jų sūnus gyvens ir mokysis Norvegijoje. Atsakovas neginčijo, kad gyvenimo lygis Norvegijoje yra aukštesnis nei Lietuvoje, todėl pripažino, kad ieškovės nurodyto dydžio išlaidos – 2.000 Lt vaiko poreikiams tenkinti nėra neprotingai didelės.

Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų pripažintas nedarbingu, neturi, periodiškai dirba, yra gavęs išmokų, susijusių su nekilnojamojo turto, šalių įgyto Norvegijoje, pardavimu, su atleidimu iš darbo, turi nekilnojamųjų daiktų, pareigos išlaikyti kitus nepilnamečius vaikus neturi. Atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, nes, kaip pripažino pats, yra dirbęs nelegaliai. Iš atsakovo išlaikymas sūnui K. N. nebuvo išieškomas tuo pagrindu, kad jis neturi reikiamų lėšų vaiką išlaikyti, nes gauna tik bedarbio pašalpą. Ieškovė yra darbingo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, tačiau dėl to nedarbinga nepripažinta, dirba, jai mokamas valandinis įkainis yra 167,27 NOK, gavo išmoką, susijusią su nekilnojamųjų daiktų pardavimu, turi bendro su atsakovu turto. Ieškovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti sūnaus turtines teises ir interesus: betarpiškai jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, nes šalių sūnus gyvena kartu su ieškove, teikia jam išlaikymą, nuomoja gyvenamąjį būstą, ji taip pat rūpinasi, kad sūnus būtų lavinamas, kad pagal jo sveikatos būklę jam būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jo poilsiu ir laisvalaikiu.

Teismas vertino, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, atsakovas turi sąlygas dirbti, jis privalo stengtis gauti pakankamas pajamas sūnaus poreikiams pilnai tenkinti. Pažymėjo, kad išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, t.t. ir pagerėjus/pablogėjus tėvo ar motinos turtinei padėčiai, pasikeitus darbingumo lygiui ir kt., išlaikymo dydis ar jo forma gali būti pakeisti. Teismas vertino, kad pagal turtinę padėtį, atsakovas turi galimybę prie vaiko išlaikymo prisidėti 700 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, o tuo pačiu pilnai galėtų tenkinti ir savo poreikius. Ieškovei tektų pareiga prie vaiko poreikių tenkinimo prisidėti didesne dalimi (1.300 Lt).

Ieškovė laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2007m. ir 2008 m. periodiškai dirbo, jai taip pat buvo mokamos nedarbingumo, motinystės išmokos, atsakovas laikotarpiu nuo 1978 iki 2001 metų dirbo UAB „Rokiškio pieno gamyba“, IĮ „Santekas“ 2006-07-10 įsidarbino, bet nepradėjo dirbti, UAB „Umaras“ dirbo nuo 2004-12-14 iki 2006-06-19, UAB „Nerada“ dirbo nuo 2006-08-11 iki 2007-02-19. Ieškovė, kai su atsakovu apsigyveno Norvegijoje ir ten pradėjo dirbti, prie bendro turto sukūrimo ir įgijimo prisidėjo didesne dalimi nei atsakovas: ji pastoviai nuo 2008-10-22 dirbo be laisvadienių, o taip pat ir už atsakovą, kuris dirbo pastoviai nuo 2008-10-22, tačiau nepilną darbo dieną, jų abiejų valandinis įkainis – 167,27 NOK, jo darbo etatas panaikintas nuo 2014-01-31, buvo kilęs darbo ginčas dėl atsakovo darbo santykių. Atsakovas 2014 m. registruotas kaip bedarbis, gavo išmokas. Atsakovas teigė, kad jo įnašas nebuvo mažesnis, jis, pagal susitarimą su ieškove, tuo pačiu laikotarpiu dirbo dar ir kitą darbą, tačiau nelegaliai, pajamas skyrė šeimai, tarp jų, ir ieškovės trijų vaikų iš jos ankstesnės santuokos poreikiams tenkinti, ir bendro turto įgijimui, kito turto pagerinimui. Ieškovė neginčijo atsakovo nurodyto fakto, kad jai buvo suteikta teisė laisvai disponuoti ne tik savo, bet ir atsakovo pajamomis, kurias šalys laikė jų bendromis.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad iš jam priklausančios sąskaitos banke laikotarpiu nuo 2009 sausio iki 2013 rugsėjo buvo pervesta į ieškovės sąskaitą viso 224.159,22 Lt. Ieškovė rūpinosi vaikų auklėjimu, tvarka namuose, pagal atsakovo poreikius gamino kokybišką maistą, į Norvegiją nuolat vežėsi produktus iš Lietuvos, jai teko organizuoti turto pagerinimo darbus, rūpintis medžiagų įgijimu ir kt. Atsakovas stengėsi savo darbu (dirbdamas legaliai ir nelegaliai) prisidėti prie turto įgijimo, pagerinimo, vaikų, t. t. ir prie trijų ieškovės vaikų iš ankstesnės jos santuokos išlaikymo, auklėjimo, pasitikėjo ieškove ir neprieštaravo, kad ji valdytų ir tvarkytų šeimos biudžetą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, jog neįrodyta, kad santuokos metu kuri nors viena iš šalių prie namų ūkio tvarkymo, bendro turto sukūrimo ir pagerinimo savo pajamomis, darbu būtų prisidėjusi esmingai didesne dalimi.

Teismas nustatė, kad 0,1196 ha (pagal preliminarius matavimus) žemės sklypas su jame esančiu mūriniu sodo nameliu, garažu, šiltnamiu ir kiemo įrenginiu atsakovo buvo įgytas pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 1998-06-30, pagrindu už 25.000 Lt, rinkos vertė tuo metu buvo 38.208 Lt. Atsakovui priklausančiame sodo name 1999-11-15 buvo kilęs gaisras, todėl nurodyta aplinkybė, kad gaisras kilo 1997 m., o 1998 m. sodo pastatas jau buvo pilnai suremontuotas, neatitinka tikrovės. Šis turtas 2004 m. buvo įvertintas Alytaus turto vertinimo agentūros Utenos atstovo 31.500 Lt sumai. Šalys neginčijo fakto, kad sodo name, kuris nuosavybės teise priklausė asmeniškai atsakovui, jie kartu su jų 2002 m. gimusiu sūnumi bei ieškovės 3 nepilnamečiais vaikais iš ankstesnės jos santuokos apsigyveno dar iki jų santuokos 2005 m. sudarymo, šis turtas tapo šeimos turtu.

Ieškovė su AB banku „Hansabanku“ 2005 m. lapkričio 11 d. sudarė kredito sutartį Nr.05-077744-FA, kurios pagrindu šalims šeimos poreikiams tenkinti buvo suteiktas 50.000 Lt kreditas laikotarpiui iki 2025 m. lapkričio 11 d. Šie pinigai buvo iš dalies investuoti į nekilnojamųjų daiktų pagerinimą, o taip pat panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, o 8.000 Lt sudegė automobilyje, kurį 2006 m. buvo padegęs atsakovas. Nors atsakovas ir liudytoja O. R. teigė, kad nebuvo automobilyje pinigų, nes ieškovė O. R. sakė, kad: „gerai, kad nebuvo automobilyje pinigų“, tačiau, teismo vertinimu, labiau tikėtina tokias aplinkybes buvus, nei jų nebuvus, nes jas patvirtina 2006-07-23 surašytas aktas dėl kilusio gaisro, kuriame toks gaisro padarinys buvo nurodytas tuoj pat po įvykio. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovė nuslėpė 8.000 Lt, gautų kaip paskola, ir panaudojo tik savo poreikiams tenkinti.

Nuo 2006 metų pavasario šalys pradėjo sodo pastato, kitų statinių remontą, žemės sklypo pagerinimo darbus. 2006 m. buvo pradėti mansardos remonto, antrojo aukšto sienų įrengimo, stogo keitimo darbai, pakeisti antrojo ir dalis pirmojo aukšto langų. 2006 m. ieškovė kreipėsi dėl paramos gavimo, tuo tikslu 2006-07-21 buvo surašytas buities tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad sodo namo vidų susitvarkė patys, tačiau būtinas stogo remontas, todėl ieškovės prašymu, esant piniginių lėšų stygiui, buvo paskirta vienkartinė 5.000 Lt dydžio materialinė parama, akcentuojant, kad šalių šeimos materialinė padėtis yra sunki dėl sveikatos sutrikimų (ieškovės sveikatos sutrikimų) ir gaisro. Taip buvo baigti stogo rekonstrukcijos darbai. Namo šildymui, vietoje buvusių pečių, buvo išvedžiotas grindų šildymas ir užbetonuota. 2007 m. buvo nugriautas prie sodo namo pastatytas šiltnamis.

Sodo namo viduje 2007 m. gruodį buvo sumontuota židinio kapsulė, pradėti namo apšiltinimo iš vidaus bei sienų apdailos darbai. Namo antras aukštas 2008 m. pradėtas kalti medinėmis dailylentėmis, sumontuoti latakai, apskardinti langai ir durys, įrengti balkonai. 2009 m. buvo pradėti kambarių vidaus apdailos darbai, išvedžiota nauja elektros instaliacija, sudėtos grindys, sudėti pirmojo aukšto vitrininiai ir virtuvės langai, užsakyti ir pagaminti vaikų kambario baldai, pakeistos visos vidaus ir lauko durys, pradėti pirties rekonstrukcijos darbai, namo viduje padaryti laiptai, aplink židinio kapsulę padaryta akmens apdaila, svetainėje sudėtos grindys ir įgyti svetainės baldai, įgytas centrinio šildymo katilas. 2009-2010 metais buvo atlikti šulinio gręžimo darbai, sumontuotas nuotekų valymo įrenginys, giluminis siurblys bei hidroforas. 2010 m. buvo pakeisti garažo vartai.

Atsakovo prašymu 2010 m. sodyboje buvo įrengtas trifazis atvadas, sudaryta elektros energijos tokiomis sąlygomis tiekimo sutartis. 2011 m. namo viduje buvo klijuojamos plytelės, dažoma, tinkuojama, o aplink namą klojamos dekoratyvinės trinkelės, suformuota riba, skirianti sklypą nuo kaimyninių sklypų, sudėti metaliniai strypai tvorai, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, įgyta džiovyklė. 2010 m. buvo įgyti virtuvės baldai ir įmontuojama virtuvės buitinė technika, ieškovė rūpinosi aplinkos tvarkymu, 2012 m. buvo pradėti įrengti alpinariumai, prie jų išbetonuota ir apklijuota skaldytu akmeniu, ji su R. Grižu tarėsi dėl apmokėjimo už gerbūvio darbus, pervedė jam pinigus, buvo pakeista šulinio medinė apdaila, šulinys apklijuotas skaldytais akmenimis, už tai ji mokėjo UAB „Sodbaldis“, lauko laiptai buvo apklijuoti plytelėmis, įrengta malkinė. 2013 m. dar buvo sumontuoti ant langų roletai ir tinkleliai nuo uodų, nupirkti lauko baldai. Ieškovės teigimu, visi darbai buvo baigti 2013 m. birželį, o atsakovo vertinimu - 2012 metais.

Šalys 2012 m. liepos 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 4/63 dalis 0,6300 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. y. įgijo kaimyninį žemės sklypą, kuriame buvo vandens telkinys. Šį vandens telkinį šalys valė, didino, tvirtino jo krantus, sutvarkė aplinką. Šis žemės sklypas nėra kaip nors atskirtas nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sudaro vientisą teritoriją. Po 2014 m. padarytų registro duomenų pakeitimų atsakovui nuosavybės teisės yra registruotos į šiuos nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): 0,1202 ha (po kadastrinių matavimų) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esančius: sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų valymo įrenginį - biologinį valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą atsakovas nurodė, kad buvo atliktas sodo pastato paprastas remontas, pastogės patalpų, priestatų nauja statyba, garažo ir malkinės paprastas remontas, valymo įrenginio ir kiemo statinių nauja statyba. Pažymėjo, kad malkinė buvo ne remontuota, o pastatyta šalių santuokos metu vietoje šiltnamio.

Atsakovas pripažino, kad sodo namas buvo pagerintas, kad santuokos metu naujai buvo įrengtas biologinis valymo įrenginys, todėl yra pagrindas pripažinti jį bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

Pagal NILL NILL, UAB 2013-09-06 ieškovei išduotą konsultacinę pažymą, žemės sklypo su sodo pastatu, garažu ir kiemo statiniais vertė yra 350.000 Lt. Atsakovas pripažino, kad minėtų nekilnojamųjų daiktų bendra vertė gali būti 350.000 Lt. Vėliau atsakovas pateikė UAB „Lituka ir KO“ namų valdos turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, kuri patvirtina, kad sodo pastato vertė – 100.000 Lt, garažo – 3.000 Lt, malkinės – 4.100 Lt, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių – 1.700 Lt, nuotekų valymo įrenginio – 19.500 Lt, žemės sklypo – 22.700 Lt, bendra vertė - 151.000 Lt, ir teismo posėdžio metu pareiškė, jog fakto pripažinimas nebeteko galios, nes yra pateikta turto vertinimo pažyma.

Atsakovo pripažinimas fakto, jog jo asmeninės nuosavybės teise valdomas sodo pastatas santuokos su ieškove metu jų abiejų bendromis lėšomis ir darbu buvo iš esmės pagerintas, atitinka tikrovę, o pripažinimas pareikštas ne dėl apgaulės, smurto, grasinimų, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, todėl jį laikė nustatytu.

Teismas sodo pastatą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį įtraukė į dalintino turto balansą, kaip ir santuokos metu įrengtą nuotekų valymo įrenginį - biologinį valymo įrenginį bei pastatą – malkinę, kuris taip pat buvo pastatytas šalių santuokos metu vietoje buvusio šiltnamio.

Atsakovas nepripažino, kad žemės sklypas, garažas ir kiemo statiniai būtų pagerinti iš esmės, todėl laikėsi pozicijos, kad jie priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, juo labiau, kad šie nekilnojamieji daiktai yra savarankiški nekilnojamojo turto objektai ir gali būti realizuoti skyrium nuo sodo namo. Teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas garažą ir kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (šulinį) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto balansą.

Atsakovas nepaneigė, kad 0,1202 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. iki 2013 m. buvo atliekami sodo pastato, kitų statinių pagerinimai, tvarkoma aplinka, įrengtas trifazis atvadas, sumontuotas nuotekų valymo įrenginys. Šiame žemės sklype šalys ketino statyti dar vieną namą iš rąstų, buvo parengtas jo projektas, parengta vieta ir padaryti pamatai. Be to, abu žemės sklypai, nors yra registruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, sudaro vientisą teritoriją, kurioje yra iš esmės pagerinti statiniai, įrengti alpinariumai, gerai įrengtas vandens telkinys bei pamatai naujo rąstinio namo statybai. Visa tai, teismo vertinimu, kartu sąlygoja ir paties atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Agrastų g. 9, vertės pokyčius, todėl pripažino, kad 0,1202 ha žemės sklypas šalių santuokos metu buvo taip pat iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ir darbu, todėl jį pripažintino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto balansą.

Nustatė, kad ieškovės vardu registruotas 1992 m. pagamintas automobilis Audi, 100 Avant, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) o atsakovo - 1988 m. pagamintas automobilis Mazda, 626, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini). Ieškovė automobilį Audi, 100 Avant įvertino 4.000 Lt, o automobilį Mazda, 626 – 1 Lt. Atsakovas nurodė esant tik vieną automobilį – Audi, 100 Avant, 100 Eur vertės.

Šalys nurodė, kad santuokos pabaigoje yra toks turtas: koridoriaus spinta, minkštas svetainės kampas, miegamojo spinta, miegamojo baldai, vaikų kambario baldai, virtuvės baldai, pietų stalas su 6 kėdėmis, šviestuvai, indaplovė „Siemens“, orkaitė „Siemens“, kaitlentė „Siemens“, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas „Liebher“, skalbyklė, džiovyklė, sekcija su staliuku televizoriui, puodai, stalo indai bei įrankiai, roletai langams, tinkleliai nuo uodų, lauko baldai, lauko kavos staliukas su 2 kėdėm, aplinkos stebėjimo kameros su įrašymo blokeliu, šį turtą ieškovė įvertino viso 62.595 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas, nors nurodė, kad brangesnius daiktus (indus, staltieses, vazas ir kt.) ieškovė pasiėmė sau dar iki turto padalijimo teismine tvarka, tačiau nenurodė jokių konkrečių daiktų, neprašė juos įtraukti į turto balansą. Atsakovas taip pat išsakė savo poziciją, kad ieškovė nurodė baldų ir kt. daiktų didesnę vertę, todėl jis nesutiko, jog šis turtas atitektų jam, kartu ieškovei išmokant kompensaciją, nes šiuo turtu keletą metų naudojosi ieškovės vaikai, todėl turtas nusidėvėjo. Teismas atsakovo pareiškimą pripažino deklaratyviu, nes jis nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad baldai, buitinė technika yra nusidėvėję. Savo nuomonės ar šio turto vertę patvirtinančių įrodymų atsakovas neteikė, todėl teismas rėmėsi ieškovės nurodytais duomenimis apie šio turto vertę.

Žemesnės instancijos teismas

NILL NILL, UAB, teikdamas konsultaciją dėl turto vertės, be kriterijų, į kuriuos atsižvelgė UAB „Lituka ir KO“, įvertino ir tai, kad sodo pastatas yra pilnai įrengtas, t. y. vidaus apdaila geros būklės (plastikiniai langai, parketas, plytelės, sienos tinkuotos), kad name yra visi baldai, kokybiška virtuvė su įmontuotais baldais, židinys, pirtis, baseinas. UAB „Lituka ir KO“ turtą įvertino taikant lyginamąjį metodą. Buvo lyginami tik 3 objektai, esantys ne Utenos, o Kaišiadorių, Prienų, Molėtų rajonuose, nes Utenos rajone nekilnojamojo turto rinka neaktyvi. Namo vidaus būklė nebuvo vertinama, ataskaitoje tik užsimenama, kad vertinimo metu sodo namas yra gyvenamas. Vertinant buvo atsižvelgta tik į turto buvimo vietą, žemės sklypo plotą, jo paskirtį – žemės ūkio paskirties sklypas, namo ir kitų statinių plotą, patalpų skaičių, kai kurias panaudotas statybai medžiagas. Ataskaitoje tik kaip pastaba yra nurodyta, kad žemės sklype yra išlieti statinio pamatai bei yra vandens gręžinys, kurie dar nėra inventorizuoti.

Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta turto vertė – 350.000 Lt labiau atitinka tikrąsias faktines aplinkybes, nes buvo vertinama namo vidaus būklė, jo apstatymas baldais, buitinės technikos buvimas ir kt., todėl rėmėsi šia verte, tačiau vertino, kad kartu yra pagrindas pripažinti ir nustatyti, jog ieškovės nurodyta bendra nekilnojamųjų daiktų vertė – 350.000 Lt apima ir visus jos skyrium nurodytus dalintinus daiktus: baldus, buitinę techniką ir kt. daiktus, esančius sodo name.

Teismas į dalintino turto balansą įtraukė šiuos nekilnojamuosius daiktus: 4/63 dalys bendro 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 4.000 Lt; 0,1202 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – malkinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžineriniai) - kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų valymo įrenginį - biologinį valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), su sodo name esančiais daiktais: koridoriaus spinta, minkštu svetainės kampu, miegamojo spinta, miegamojo baldais, virtuvės baldais, pietų stalu su 6 kėdėmis, šviestuvais, indaplove „Siemens“, orkaite „Siemens“, kaitlente „Siemens“, mikrobangų krosnele, šaldytuvu „Liebher“, skalbykle, džiovykle, sekcija su staliuku televizoriui, puodais, stalo indais bei įrankiais, roletais langams, tinkleliais nuo uodų, lauko baldais, lauko kavos staliuku su 2 kėdėm, aplinkos stebėjimo kameromis su įrašymo blokeliu, bendros 101.367,00 Eur (350.000,00 Lt) vertės.

Į dalintino turto balansą teismas įtraukė transporto priemones: automobilį „Mazda“ 626, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė, ieškovės teigimu, 1 litas, automobilį Audi Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 4.000 Lt, imdamas ieškovės nurodytą vertę, nes atsakovas, teigdamas, kad toks automobilis yra vertas tik 100 Eur, nepateikė jokių įrodymų, kad paneigtų ieškovės nurodytą automobilio vertę.

Atsakovo vardu yra rašytinis E. Č. patvirtinimas, kad 2012 m. jis yra gavęs iš atsakovo 30.000 Lt pirties medienai įsigyti, mediena liko neperduota iki tarp šalių išsispręs ginčas dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo. Ieškovė E. Č. 2012 m. yra pervedusi 10.000 Lt, kiti pinigai, jos teigimu, buvo duoti grynaisiais. Teismas pripažino, kad atsakovas turi rašytinį E. Č. patvirtinimą apie 30.000 Lt jam perdavimą, kad ateityje E. Č. šiai sumai perduotų medieną rąstinio namo statybai, kurio pamatai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jau yra išlieti, todėl 30.000 Lt sumą įtraukė į dalintino turto balansą.

Šalies argumentai

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovė 2013-08-16 perdavė atsakovui 35.000 Lt, skirtų apmokėti naujai sklype statomo namo stogo dangą, kaminą ir stoglangius. Atsakovas neigė gavęs iš ieškovės tokią sumą ir atitinkamai priešieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-09-30 iš jos vardu Norvegijos banke „SpareBank“ ir „Swedbank“, AB, esančių sąskaitų nuėmė ir pasisavino viso 107.084,99 Lt, todėl prašė ½ šios sumos – 15.507 Eur priteisti/užskaityti jam kaip kompensaciją, nes ieškovė sumažino jų bendrą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatė, kad laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki 2013-08-20 bendros šalių lėšos buvo naudojamos ne tik būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti, šalims pajamų pakako ir brangioms stomatologų paslaugoms apmokėti, už kurias laikotarpiu nuo 2012-07-02 iki 2013-09-01 sumokėjo 10.078,78 Eur (34.800 Lt). Šalys siekė Lietuvoje sau sukurti geras gyvenimo sąlygas, pagerinant sodybą, kurioje buvo jų šeimos gyvenamasis būstas.

Atsakovas suteikė teisę ieškovei valdyti ir tvarkyti jų bendras lėšas ir savalaikiai nekontroliavo ir nesidomėjo šeimos biudžeto pajamomis ir išlaidomis, todėl tik nurodė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-09-30 iš savo sąskaitos, esančios Norvegijos banke „Sparebank“, be 42.000 Lt, kurie nuimti iš sąskaitos Swedbank, AB, pasisavino dar 65.085 Lt, tačiau to nepagrindė neginčijamais įrodymais – banko sąskaitų išrašai tik patvirtino, jog buvo atliekamos tam tikros bankinės operacijos, tačiau savaime nepatvirtino pinigų pasisavinimo fakto, t. y. jų nepanaudojimo šeimos poreikiams tenkinti. Garso įrašas, atsakovo teigimu, padarytas 2013-08-11, kuriame ieškovė teigia, kad advokatas patarė: „<...> nuimti pinigus iš sąskaitos <...> dėti juos į kojinę <...>“, atsakovo vertinimu, patvirtina, jog ieškovė buvo linkusi savintis pinigus. Teismas šio įrašo nevertino kaip leistino rašytinio įrodymo, neginčijamai patvirtinančio atsakovo nurodytų piniginių sumų pasisavinimą, nes nenustatyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis garso įrašas buvo padarytas, apie jo darymą ieškovei nebuvo žinoma, ieškovės paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai paneigė atsakovo nurodytą įrašo padarymo datą.

Atsakovo iniciatyva apklaustos liudytojos O. R., ieškovės sesers, parodymai apie tai, kad ieškovė nesąžiningai elgėsi ir jos atžvilgiu, savinosi jos pinigus, nepatvirtino, kada ir kokias bendras šalių pinigų sumas ieškovė panaudojo išimtinai savo poreikiams ar kitiems tikslams, nesusijusiems su šalių šeima. Liudytojo D. S. parodymai apie tai, kad atsakovas jam yra sakęs, jog ieškovė išlaidauja, nepatvirtino pinigų pasisavinimo fakto. Ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kad ji bendromis jų lėšomis mokėjo už įvairius darbus, pirko medžiagas, baldus, buitinę techniką, maisto produktus ir kt. patvirtino liudytojai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, suteikęs teisę ieškovei laisvai disponuoti bendromis lėšomis, t.t. ir buvusiomis jo banko sąskaitoje, pavedęs jai rūpintis nekilnojamųjų daiktų pagerinimo darbais ir savalaikiai nesidomėjęs šeimos biudžetu, nepateikė neginčijamų įrodymų, kokią pinigų sumą iš sąskaitos, esančios Norvegijos banke „Sparebank“, ieškovė panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-09-30.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad ji 2013 m. liepos 1 d. iš savo banko sąskaitos, esančios Norvegijos banke „SpareBank“, į savo sąskaitą, esančią banke Swedbank, AB, pervedė 80.215,00 NOK. Šie pinigai buvo skirti statomo naujo sodo namo čerpinei stogo dangai, stoglangiams ir kaminui. Šie pinigai buvo jos Swedbank, AB, sąskaitoje iki tol, kol 2013-08-15 80.000 NOK buvo konvertuota į litus, kursu 0,4339 Lt už 1 NOK, t. y. viso už 80.000 NOK buvo gauta 34.712,00 Lt, be to, 2013-08-15 jos sąskaitoje buvo 9.362,84 Lt pinigų likutis, tai viso jos sąskaitoje 2013-08-15 buvo 44.074,84 Lt, ji nuėmė 42.000 Lt, iš kurių 35.000 Lt perdavė atsakovui, o likusius panaudojo maisto produktams, skirtiems vežtis į Norvegiją, pirkti. Kadangi ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai, teismas padarė išvadą, kad iš sąskaitos nuėmė 42.000 Lt. Šią sumą pripažino buvus ieškovės žinioje ir įtraukė į dalintino turto balansą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti/užskaityti kaip kompensaciją už atsakovui tenkantį turtą natūra 65.085 Lt, kaip ieškovės savavališkai paimtų laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-09-30, teismas netenkino, nes laikė jį neįrodytu. Nurodė, kad pateikti įrodymai, kad nuo 2013-07-01 iki 2013-08-31 į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 10.000 NOK, kad bankomate buvo nuimta 2 kartus po 4.000 NOK ir vieną kartą – 9.000 NOK, nepatvirtinta, jog šiuos pinigus nuėmė ieškovė ir kad jie buvo panaudoti ne šeimos poreikiams tenkinti.

Atsakovas prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir jam priteisti ¾ dalis bendro turto, nes jo indėlis buvo didesnis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai dar iki santuokos su ieškove sudarymo priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo tik dalyje dėl 350.000 Lt bendros vertės žemės sklypo ir jame esančių statinių bei kitų daiktų, esančių sodo pastate, padalijimo ir nustatė, kad ieškovei tenka 1/3 dalis šio turto, o atsakovui – 2/3 dalys, kitus daiktus, pinigines lėšas padalino sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Pagal šalių pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad santuokos pabaigoje yra toks turtas: 2 transporto priemonės bendrai 4.001 Lt sumai, 4.000 Lt vertės žemės sklypas, žemės sklypas, jame esantys nekilnojamieji daiktai ir sodo pastate esantys baldai, buitinė technika ir kt. daiktai bendrai 350.000 Lt sumai, atsakovo žinioje esantys 30.000 Lt (sumokėta už medieną) ir ieškovės žinioje esantys 42.000 Lt. Viso turto ir piniginių lėšų yra už 430.001 Lt, tame tarpe piniginių lėšų ir turto, kuris dalijamas sutuoktiniams po ½ dalį, yra už 80.001 Lt, todėl kiekvienam sutuoktiniui tenka šio turto ir piniginių lėšų už 40.000,50 Lt. Kito bendros 350.000 Lt vertė turto ieškovei tektų už 116.666,67 Lt (1/3), o atsakovui – 233.333,33 Lt (2/3). Taigi viso ieškovei turėtų tekti turto už 156.667,17 Lt, o atsakovui – 273.333,83 Lt. Šiuo metu ieškovės žinioje yra 42.000 Lt, o atsakovo – 30.000 Lt.

Atsakovui nuosavybės teise priteisus visus nekilnojamuosius daiktus, transporto priemones, baldus, buitinę techniką ir kt. daiktus, esančius sodo name, jo žinioje paliekant ir 30.000 Lt, viso atsakovui tektų turto ir piniginių lėšų už 388.001 Lt (4.000 Lt + 4.000 Lt +1 Lt + 350.000 Lt + 30.000 Lt = 388.001 Lt), o jam turėtų tekti turto ir piniginių lėšų 273.333,83 Lt sumai. Ieškovės žinioje yra 42.000 Lt, o jai viso turėtų tekti turto ir piniginių lėšų už 156.667,17 Lt. Atsakovą įpareigojo ieškovei išmokėti 33.209,91 Eur (156.667,17 Lt – 42.000 Lt = 114.667,17 Lt : 3,4528 = 33.209,91 Eur) dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkantį turtą natūra.

2013-08-22 duomenimis negrąžinta paskolos suma – 31.219,48 Lt. Ieškovė kredito sutartį sudarė būdama susituokusi, esant atsakovo sutikimui, kreditas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, todėl pripažino, kad atsakovo atsakomybė pagal šią sutartį yra solidari ne tik kaip laiduotojo, bet ir kaip ieškovės sutuoktinio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria teismas nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant 350‘000 Lt vertės bendrąja jungtine nuosavybe pripažintą turtą; sprendimo dalį, kuria teismas tenkino priešieškinio reikalavimą dėl 42‘000 Lt įtraukimo į dalintino turto balansą ir sprendimo dalį, kuria teismas atmetė dalį jos reikalavimo dėl 17‘500 Lt kompensacijos priteisimo iš atsakovo dėl ryšium su atsakovui perduotais 35‘000 Lt būsimo rąstinio namo stogo, kamino ir stoglangio darbais.

Minėtose teismo sprendimo dalyse prašo priimti naują sprendimą – 1) 350‘000 Lt vertės bendrąja jungtine nuosavybe pripažintą turtą padalyti šalims lygioms dalimis, iš atsakovo ieškovei priteisiant 175‘000 Lt kompensaciją (50‘683,50 Eur) dėl atsakovui tenkančias ieškovės ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini); 2) atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą įtraukti į dalintino turto masę 42‘000 Lt; 3) ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 32‘500 Lt kompensaciją, t. y. ½ dalį atsakovui perduotų būsimo rąstinio namo statybinėms namo medžiagoms įgytų lėšų: 30‘000 Lt medienai ir 35‘000 Lt stogui, kaminui ir stoglangiams, tenkinti pilnai. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo remiantis tik ta aplinkybe, jog žemės sklypas su priklausiniais atsakovui priklausė iki santuokos sudarymo. Teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, atsižvelgė į atsakovo interesus, tačiau visiškai neatsižvelgė į ieškovės interesus, jos sveikatos būklę, į aplinkybę, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus ir, kad būtent ieškovei teks didesnė vaiko išlaikymo našta. Teismas turėjo įvertinti ir tą faktą, kad atsakovas nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios (2013-08-20) iki teismo sprendimo priėmimo neskyrė lėšų nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Vien tik faktas, kad pats turtas iki santuokos priklausė atsakovui, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovui priklausančiame sodo name 1999 m. lapkričio 15 d. kilo gaisras ir turto vertė ženkliai sumažėjo. Nuo turto įsigijimo iki 2013-09-06 turto vertė padidėjo daugiau nei 11 kartų ir visa tai sąlygojo būtent santuokos metu atlikti turto pagerinimai, todėl teismas visiškai nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas ieškovės dalį turte sumažino bene 60‘000 Lt, tuo tarpu atsakovo dalį padidino bene 100‘000 Lt vien dėl turto įgijimo iki santuokos už 25‘000 Lt sumą. Atsakovo naudai teismas sukūrė situaciją, kuomet atsakovo poreikis gauti didesnę turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo užtikrintas ieškovės teisėtų lūkesčių bei turtinių interesų sąskaita.

Teigia, kad teismas nepagrįstai įtraukė į dalintino turto balansą – 42‘000 Lt. Šie pinigai buvo nuimti nuo sąskaitos dukrai matant ir ji paliudijo teisme, jog 35‘000 Lt buvo atiduota atsakovui už statybinių medžiagų sumokėjimą, o likusi dalis išleista apsipirkimui šeimos poreikiams, todėl teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių. Teismas ieškovės paaiškinimais, liudytojos V. M. parodymais bei prieštaringa atsakovo pozicija remdamasis įrodymu visete turėjo visus svertus pagrįstam įsitikinimui, kad pinigai naujo rastinio namo stogui, kaminui ir stoglangiams 2013-08-20 dieną 35‘000 Lt sumoje atsakovui buvo perduoti, todėl teismo sprendimo dalis dėl 42‘000 Lt įtraukimo į dalintino turto balansą naikintina, ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 32‘500 Lt kompensaciją, t. y. ½ dalį atsakovui perduotų būsimo rąstinio namo statybinėms namo medžiagoms įgytų lėšų: 30‘000 Lt medienai ir 35‘000 Lt stogui, kaminui ir stoglangiams, tenkinant pilnai.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo:1) panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą dalyje dėl 0,1202 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti;

2) pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, turto padalinimo bei piniginių kompensacijų padalijimo:

2.1. Nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2.2. Priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui K. T. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo, įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės;

2.3. Nustatyti atsakovui 3/4 dalis, o ieškovei – 1/4 dalį turto jų bendroje jungtinėje nuosavybėje, kurios bendra vertė yra 35‘828 Eur;

2.4. Priteisti atsakovui natūra:

Žemesnės instancijos teismas

- 4/63 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurių rinkos kaina 1‘118 Eur;

- automobilį (duomenys neskelbtini) AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 1992 m., kurio rinkos kaina 100 Eur;

- sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 28‘962 Eur;

- nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 5‘648 Eur;

Iš viso priteisti atsakovui turto, kurio rinkos kaina 35‘828 Eur.

2.5. Priteisti iš ieškovės atsakovui 6‘550 Eur piniginės kompensacijos bei bylinėjimosi išlaidas.

Mano, jog teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų ir tokiu būdu pažeidė CPK 376 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.60 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, bei CK 3.26-3.30, 3.35 - 3.36 straipsnius, reglamentuojančius sutuoktinio pareigas bei nepagrįstai neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose nurodytais klausimais. Šalių ginčo dėl jų nepilnamečio vaiko teisių ir interesų iš esmės nebuvo, todėl bylos aplinkybės nepatvirtino, kad byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas. Atsižvelgiant į tai, teismui šioje byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, tarp jų ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvius šalių (sutuoktinių) teisių gynimo būdus.

Šalies argumentai

Ieškovė atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo grindė savo paaiškinimais apie aplinkybes, vykusias 2006 metais (automobilio padegimas), 2011 metais (galimas smurtavimas). Tačiau pati ieškovė 2015-04-17 vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad šalys susitaikydavo bei gyveno toliau ir kad dar 2013 m. vasarą šalių santykiai buvo geri. Į užduotus klausimus, kuo pasireiškė atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, ieškovė atsakyti negalėjo. Be to, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių dėl atsakovo kaltės dėl šalių santuokos iširimo, kuri galimai galėjo pasireikšti atsakovo suinteresuotumu nutraukti santuoką dėl bendro ūkio nevedimo, nenorėjimu išsaugoti ją ar dėl neva dėl kitos moters. Dėl nežinomų priežasčių teismas atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo iš esmės nustatė, grįsdamas ją prielaidomis ir aplinkybėmis, kurios nebuvo net pačios ieškovės nurodytos, kaip vienos iš ieškinio faktinio pagrindo, ir net nebuvo nagrinėjamos byloje. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 376 straipsnyje įtvirtintu aktyvaus teismo vaidmeniu, viršijo pareikštus šalių reikalavimus, nekonstatavęs teisinio pagrindo peržengė ieškinio ribas. Ieškovė nenurodė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius dėl atsakovo kaltės dėl šalių santuokos iširimo, o jos kviesti liudytojai – vaikai tiesiogiai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Būtent ieškovė pažeidė tiek bendrąsias sutuoktinių pareigas, tiek ir finansines sutuoktinio pareigas, tokias kaip sąžiningas, apdairus ir rūpestingas šeimos turto valdymas bei, su šiuo turtu susijusių sandorių sudarymas, turtinių prievolių prisiėmimas ir jų vykdymas, o taip pat ir moralės normas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: atsakovo paaiškinimai dėl nuolatinio psichologinio smurto šeimoje šalims nuo 2006 metų gyvenant Norvegijoje; liudytojos O. R. parodymai, kad ieškovė šalių šeimoje elgėsi netinkamai moralės požiūriu; liudytojo G. M. parodymai, kad ieškovė nevengė kitų žmonių akivaizdoje panaudoti fizinį smurtą atsakovo atžvilgiu; garso įrašas, kuriame ieškovė aiškiai išsako savo poziciją dėl bendro turto, t. y. kad pinigus reikia „...nuimti iš sąskaitos ir dėti juos į kojinę...“; 2013 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė iš savo atsikaitomosios sąskaitos paėmė grynaisiais pinigais 42‘000 Lt sumą, o jų panaudojimo ji pagrįsti negalėjo; dar iki ieškinio teisme pareiškimo (2013 m. rugpjūtį) ieškovė kreipėsi į NILL HILL, UAB dėl konsultacinės pažymos apie galimą šalių ginčo turto vertę išdavimo ir tokią pažymą gavo. Mano, kad ieškovė iš anksto ėmė ruoštis šalių santuokos nutraukimui ir nesiekė išsaugoti šeimos.

Nurodo, kad šalims dar gyvenant Norvegijoje ieškovė be atsakovo žinios pardavė Norvegijoje registruotą bendrą automobilį VW SHARAN, kurio vertė buvo 40‘000 NOK (17‘320 Lt), o gautus pinigus už nurodytą automobilį pasisavino bei nepaaiškino jų panaudojimo reikmių. Dėl to šalims pardavus Norvegijoje turėtą gyvenamąjį namą ir laikotarpiu nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2014 metų vykdant Norvegijoje už realizuotą bendro turtą gautų piniginių lėšų pasidalinimą buvo padarytas įskaitymas iš ieškovei tenkančios pinigų dalies. Ši aplinkybė reikšminga tuo, kad parodo pačios ieškovės požiūrį į šalių bendrą gyvenimą ir iš jo kilusių pareigų savanaudišką vykdymą, taip pat ir tai, jog ir pati ieškovė nesistengė išsaugoti šalių santuokos, o iš anksto netiesiogiai rengėsi jos nutraukimui. Būtent ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų nevykdymas, taip pat neatsakingas elgesys ir požiūris į šeimą, itin neapdairus šeimos lėšų naudojimas, sąmoningas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų nuslėpimas ir moralės normų nepaisymas taip pat nulėmė šalių santuokos iširimą.

Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių (sutuoktinių) kaltės, nes abu nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, moraliai nepalaikė vienas kito, atsiradus nesutarimų nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, nedemonstravo vienas kito atžvilgiu tolerancijos ir moralinės pagarbos.

Nesutinka su teismo išvada, kad šalių nepilnamečiui vaikui K. reikalingas 2‘000 Lt/mėn. dydžio išlaikymas, nes ieškovės nurodyta suma yra orientacinė, jokiais įrodymais nepagrįsta. Mano, kad vaiko išlaikymui turėtų būti skirta suma – 1‘800 Lt per mėnesį, o atsižvelgiant į tai, jog ieškovės atlyginimas per mėnesį yra 2,5 karto didesnis nei atsakovo, tai iš jo priteistinas vaikui išlaikymas turi būti proporcingas šalių turtinei padėčiai - 150 Eur.

Teigia, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1202 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai. Šalys santuokos metu bendromis lėšomis ir jų bendru darbu iš esmės pagerino atsakovui priklausantį sodo pastatą, taip pat įrengė nuotekų valymo įrenginį. Ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pakeista ginčo žemės sklypo paskirtis, konfigūracija, jo paviršius, padidintas jo plotas ar į jį atvesti bendro naudojimo inžinierinių tinklų įvadai, tačiau teismas, tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų visumos, nepagrįstai sprendė, kad ginčo žemės sklypas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai, kad buvo pagerintas sodo pastatas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad padidėjo žemės sklypo vertė. NILL HILL, UAB 2013-09-06 konsultacinėje pažymoje nurodytų nekilnojamojo turto rinkos kainos nėra individualizuotos (detalizuotos), tačiau teismas visiškai į tai neatsižvelgė, taip pat nepagrįstai nevertino UAB „Lituka ir Ko“ turto vertės nustatymo ataskaitą. Dėl nežinomų priežasčių ginčo žemės sklypo vertė byloje iš viso nebuvo nustatinėjama, o ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių turto vertinimo ataskaitoje nurodytą ginčo žemės sklypo vertę. Be to, pradiniame ieškinyje ieškovė prašė pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe 3/4 dalį sodo pastato.

Ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl ginčo žemės sklypo ir jame esančių ginčo statinių (sodo pastato, garažo, malkinės, šulinio ir nuotekų valymo įrenginio) pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe. Ieškovė ne tik, kad nenurodė visų ginčo nekilnojamųjų daiktų, prašomų pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, rinkos kainų, bet ir neįrodė, kokia apimtimi bei kokia verte šalims gyvenant santuokoje buvo pagerinti ginčo žymės sklypas ir jame esantys garažas, malkinė, šulinys. Byloje nebuvo pateikta įrodymų apie šių ginčo nekilnojamųjų daiktų pagerinimą iš esmės šalių santuokos metu ir bendromis sutuoktinių lėšomis.

Be to, iš nekilnojamojo turto registro matyti, jog ginčo žemės sklype esantys garažas ir malkinė yra pastatyti dar 1985 metais, o šulinys - 2000 metais, t. y. dar tada, kai šalys nebuvo sudariusios santuokos. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl šių pastatų iš esmės pagerinimo, bei kokia jų rinkos kaina buvo 2005 metais, kai šalys sudarė santuoką ir nutraukiant šalių santuoką. Ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl garažo, malkinės ir šulinio pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe pagrįstumo. Šie daiktai yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinka su teismo išvadomis dėl turto balanso sudarymo. Teismas turėjo turto balansą sudaryti pagal šalių pateiktus duomenis, visiškai nepagrįstai vertino kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus viena bendra suma, neišskiriant jų vertės atskirai (sodo namelį su jame esančiais daiktais, garažą, malkinę, žemės sklypą). Apeliantas pateikė teismui turto vertinimo ataskaitą, tačiau teismas ją visiškai ignoravo ir nepagrįstai rėmėsi ieškovės konsultacine pažyma, kurioje nėra tikslių duomenų apie kiekvieno byloje ginčijamo nekilnojamojo daikto individualią rinkos kainą. Teismas netinkamai sudarė šalių bendro tarto balansą, nes nebuvo nustatytos kiekvieno daikto kaina. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Komisijos privalomam turtui įvertinti prie Finansų ministerijos 2007-01-26 nutarimu Nr. 1 „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2007 m. vasario 1 d.“ Teismas taip pat nepagrįstai į dalintino turto sąrašą įtraukė automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 1 Lt, nes jis realiai neegzistuoja. Automobilio Audi Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminto 1992 metais (tokau - Automobilis), rinkos kaina – 100 Eur, nes jis yra 23 metų senumo, nevažiuojantis, jam neatlikta techninė apžiūra ir jis iš viešojo registro yra išregistruotas.

Teismas negalėjo įtraukti į šalių turto balansą 30‘000 Lt už medieną, nes nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apie medienos egzistavimą, t. y. apie tokio turto buvimo vietą ar jo valdymą. Be to, teismas turėjo įtraukti į dalintiną turtą medieną, o ne pinigų sumą už ją.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo prašė padalinti kilnojamąjį turtą, tačiau jokių įrodymų apie šio turto egzistavimą byloje nepateikė, taip šio turto nurodomos kainos niekuo nepagrįstos.

Šalys turi bendrą kreditorių AB „Swedbank“, jam įsiskolinimas 2013 m. rugpjūčio 22 d. sudarė 31‘219,48 Lt arba 9‘041,78 Eur. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo duomenų apie jam šalių neįvykdytų prievolių apimtis nepateikė. Todėl teismas šalių bendro dalytino turto visumą privalėjo sumažinti 31‘219,48 Lt arba 9‘041,78 Eur suma.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė pasisavino 42‘000 Lt arba 12‘164,04 Eur sumą, todėl ši suma negalėjo būti įtraukiama į bendro turto balansą, o atsakovui priteistina piniginė kompensacija priklausomai nuo šalims nustatytos dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-08-01 iš atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Norvegijos kredito įstaigoje (banke SpareBank), į ieškovės vardu esančias ir jos kontroliuojamas atsiskaitomąsias sąskaitas, esančias tiek Norvegijos, tiek Lietuvos bankuose ieškovė pervedė beveik 518‘527 NOK arba 64‘920,99 Eur sumą, kurios tikslaus panaudojimo taip pat negalėjo nei nurodyti, nei pagrįsti - apsiribojo formaliais ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad šios lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Be to, nurodytu laikotarpiu iš atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos ieškovė atliko tarptautinius pavedimus bendrai 238‘109,63 NOK arba 29‘653,36 Eur sumai. Mano, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė be atsakovo žinios pasiėmė grynaisiais pinigais dideles pinigų sumas, taip pat atliko pavedimus į kitas jos valdomas atsiskaitomąsias sąskaitas ir tokiu būdu pasisavino ne mažiau kaip 150‘000 NOK arba 18‘850 Eur sumą. Kadangi ieškovė nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais sumažino šalių bendro turto vertę bendra 31‘014 Eur suma (18‘850 + 12‘164 = 31‘014 Eur), todėl CK 3.98 straipsnio 1 dalies prasme iš ieškovės atsakovui priteistina 15‘507 Eur piniginės kompensacijos. Byloje atlikus galutinį įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 6 550 Eur piniginės kompensacijos.

Byloje esantys įrodymai bei atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas žymiai didesne turto dalimi prisidėjo prie bendro turto įgijimo (nekilnojamojo turto turėjimas, ieškovė valdė atsakovo sąskaitas ir persivedinėjo pinigus).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovui. Nenurodant jokių motyvų visiškai nepagristai atsisakė įvertinti atsakovo paaiškinimus dėl ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo. Be to, visiškai nepagrįstai vertino išskirtinai tik ieškovės paaiškinimus ir jos vaikų iš pirmosios santuokos liudytojų parodymus, kurie yra subjektyvaus pobūdžio ir dėl to vertintini kritiškai. Mano, kad teismo sprendime tik vieno atsakovo kaltė nėra visiškai ir neginčijamai pagrįsta byloje esančiais duomenimis, todėl atsakovas, prisiimdamas dalį atsakomybės dėl santuokos iširimo, pabrėžia, kad kaltė dėl šalių santuokos nutraukimo tenka abiems šalims, tačiau teismas šios aplinkybės visiškai nepagrįstai nevertino. Teismas visiškai nepagrįstai iš esmės nustatė, jog nurodyti atsakovo paaiškinimai dėl ieškovės kaltės nepatvirtinti jokiais įrodymais. Taip pat nepagrįstai nesivadovavo turto vertinimo ataskaita, suteikdamas didesnę įrodomąją reikšmę konsultacinei pažymai.

Šalys pareiškė reikalavimus padalinti šalių bendrą turtą tačiau teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kaip ir kokiomis dalimis yra padalijamas šalių bendras turtas. Tai reiškia, kad teismas neišsprendė nurodyto šalių reikalavimo, todėl sprendimas surašytas pažeidžiant CPK 270 straipsnio reikalavimus.

Teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės ir neatitinka Rekomendacijose numatytų išlaidų dydžio. Teismas neatsižvelgė, kad būtent ieškovės prašymu buvo apklausiami liudytojai, kurių apklausos truko nepateisinamai ilgai, todėl teismo išvada, jog teismo posėdžiuose bendra bylos nagrinėjimo trukmė sudaro pagrindą nustatyti, jog ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 3‘000 Eur, yra visiškai nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Z. T. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė tik išreiškia savo nepasitenkinimą jai nepalankiu teismo sprendimu, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo dalyje dėl jos pareikštų reikalavimų atmetimo bei atsakovo reikalavimų patenkinimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Ieškovės teiginiai yra formalūs ir deklaratyvaus pobūdžio, nenurodo teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo žemės sklypo, sodo pastato, garažo, malkinės, šulinio ir nuotekų valymo tikslią rinkos kainą, t. y. kokia buvo nurodyto ginčo nekilnojamojo turto rinkos kaina šalims sudarius santuoką ir kokia šio turto rinkos kaina šalių santuokos nutraukimo metu.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. T. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatydamas kaltąjį dėl santuokos iširimo sutuoktinį atsižvelgė ne tik į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, tačiau ir į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Teismas neginčijamai nustatė, kad atsakovas nepaneigė, kad egzistavo ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, t. y., kad šalys susitaikydavo ir vėl gyvendavo kartu, tačiau galutinai nutraukti santykius iniciatyva buvo atsakovo. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovas nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, kad sprendė šeimos problemas, intensyviai ieškojo sutarimo šiuo klausimu, ėjo į kompromisus, nuolaidas ir pan.

Atsakovo prielaidos dėl teismo sprendimo motyvų deklaratyvumo yra visiškai nepagrįstos, tuo tarpu atsakovo argumentai dėl teismo aktyvumo šioje byloje apskritai niekiniai. Nesutinka su atsakovo argumentais dėl vaiko išlaikymo, nes atsakovas nededa maksimalių pastangų ir nesiima visų priemonių, kad gautų savo amžių bei galimybes atitinkančias pajamas, todėl, vien tik dėl tos priežasties, kad būdamas darbingas ir turėdamas visas galimybes dirbti darbus, atsakovas turi mažesnes pajamas nei ieškovė negali būti pateisinama priežastis priteisti iš atsakovo mažesnį išlaikymą savo sūnui. Atsakovas neginčijo nei vieno iš ieškovės apskaičiuotų konkrečių išlaidų dydžio ar jų būtinumo, todėl teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovo pareiškimas dėl išlaidų dydžio yra deklaratyvus. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama tam, kad jis perskirstytų prioritetus ir siekdamas veikti prioritetiniais nepilnamečio sūnaus interesais teiktų jam 52,73 Eur/mėn. didesnį išlaikymą, nei, kad atsakovas teigia sutinkąs teikti. Atsakovas ginčija į dalintino turto balansą įtraukimą ir pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamuosius daiktus, kurie buvo pagerinti iš esmės šalims gyvenant kartu ir bendromis lėšomis, tačiau tokie teiginiai yra klaidinantys apeliacinės instancijos teismą. Atsakovas visiškai neginčijo fakto, kad 2002 m. (dar iki santuokos) šalys apsigyveno sodo name kartu su trimis ieškovės nepilnamečiais vaikais iš pirmos santuokos, dėl ko turtas tapo šeimos turtu. Kita svarbi aplinkybė, kurią nustatė teismas, kad 50‘000 Lt kreditas (AB „Hansabankas“ išduotas 2005 m. lapkričio 11 d. kredito sutarties Nr. 05-077744-FA pagrindu) iš dalies buvo panaudotas nekilnojamųjų daiktų pagerinimui. Kaip teisingai nustatė teismas, atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų ir rašytiniais įrodomais bei liudytojų parodymais patvirtintų faktų, kad 0,1202 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2006 metų iki 2013 metų buvo atliekami sodo pastato, kitų statinių pagerinimai, tvarkoma aplinka, įrengtas trifazis atvadas, sumontuotas nuotekų valymo įrenginys. Šiame žemės sklype šalys ketino statyti dar vieną namą iš rąstų, buvo parengtas jo projektas, parengta vieta ir padaryti pamatai. Be to, teismas akcentavo, kad abu žemės sklypai nors yra registruoti kaip atskiri nekilnojamo turto objektai, sudaro vientisą teritoriją, kurioje yra pagerinti statiniai, įrengti alpinariumai, gerai įrengtas vandens telkinys bei pamatai naujo rąstinio namo statybai. Remdamasis visomis šiomis aplinkybėmis, vertindamas žemės sklypo vertės pokyčius (nulemtus atliktų pagerinimų) pagrįstai pripažino 0,1202 ha Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip ir kitus nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini)) iš esmės pagerintu santuokos metu ir pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe.

Nesutinka su apelianto argumentais dėl nekilnojamojo turto komplekto, adresu: (duomenys neskelbtini), vertės. Pats apeliantas pripažino, jog šio turto vertė yra 350‘000 Lt, todėl teismas vėliau pateiktus atsakovo turto vertinimus pagrįstai nebekreipė dėmesio. Be to, į visą nekilnojamąjį turtą įėjo ir visi apstatyti kilnojamieji daiktai, kurių teismas atskirai nebedalino. Atsakovas norėjo viso turto sau, todėl nėra pagrindo vertinti turtą dalimis.

Nesutinka su apelianto argumentais, jog turėjo būti dalinama mediena, o ne pinigai sumokėti už ją. Kadangi mediena nebuvo šalims perduota (juridinis faktas neįvyko iki šiol), todėl dalintino turto masę šioje bylos dalyje sudaro 30‘000 Lt suma. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis AUDI būtų vertas 100 Eur. Kas liečia automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai teigdamas, kad jo vardu registruotas automobilis realiai neegzistuoja būtent atsakovas ir privalėjo šias aplinkybes įrodyti.

Atsiliepimas

Atsakovas apeliaciniame skunde kelia argumentą dėl kilnojamojo turto realaus egzistavimo, teigdamas, kad tokie įrodymai iš ieškovės pusės nebuvo pateikti. Tačiau tokio realaus turto egzistavimo klausimo pirmos instancijos teisme atsakovas nekėlė, pripažino, atitinkamą kilnojamąjį turtą esant įgytą šalių santuokoje, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo remtis nauju argumentu ir kelti klausimo apeliacinės instancijos teisme ginčijant teismo sprendimą šiuo pagrindu.

Šalys nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. negyveno santuokinio gyvenimo, nevedė bendro ūkio, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti nuo to laiko iki 2014 m. rugsėjo 30 d. ieškovės pačios uždirbtų pinigų ar jų dalies. Tuo pagrindu teismas pagal atskirą ieškovės prašymą visiškai pagrįstai santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikė nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios ir atmetė visiškai nepagrįstą atsakovo reikalavimą.

Laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2013-08-20 šalys gyveno santuokinį gyvenimą ir gautas pajamas panaudojo maisto, rūbų, kitų prekių įsigijimui, kredito dengimui, automobilių išlaikymui, mokesčių mokėjimui, lėktuvo bilietų į Lietuvą ir atgal įsigijimui ir statomo namo medžiagoms įsigyti. Tuo pagrindu teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad atitinkami pinigai buvo panaudoti ne šeimos poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas neteisingai nurodo, jog ieškovė 2013 m. rugpjūčio 16 d. be atsakovo žinios ir sutikimo iš savo sąskaitos banke pasiėmė 12‘164 Eur (42‘000Lt) grynaisiais pinigais. Šie pinigai buvo skirti statomo naujo sodo namo čerpinei stogo dangai, stoglangiams ir kaminui. 35‘000 Lt buvo perduoti atsakovui ir šias aplinkybes patvirtino dukros V. M. parodymai, o likusi dalis buvo išleista šeimos poreikiams tenkinti.

Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą aiškina atsietai nuo faktinių bylos aplinkybių bei teisės normų. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas atsakovo skundžiamose dalyse tinkamai ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus K., santuoka įregistruota 2005 m. rugpjūčio 11 d. (1 t., b. l. 104, 107). Šalys pripažino, kad jų bendras santuokinis gyvenimas nutrūko 2013 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovė teigė, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas – dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nukrypo nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtine nuosavybe pripažintą turtą; tenkino priešieškinio reikalavimą dėl 42‘000 Lt įtraukimo į dalintino turto balansą; atmetė ieškovės reikalavimą dėl 17‘500 Lt kompensacijos priteisimo iš atsakovo.

Apeliantas (atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria santuoka nutraukta dėl jo kaltės; priteistas 202,73 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui; bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas 0,1202 ha žemės sklypas, garažas, malkinė ir kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini); padalintas turtas, įgytas santuokos metu.

Dėl santuokos nutraukimo.

Utenos rajono apylinkės teismas santuoką nutraukė dėl atsakovo Z. T. kaltės. Atsakovas su šia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo nuomone, teismas jo kaltę nustatė grįsdamas prielaidomis ir aplinkybėmis, kurių net ieškovė nenurodė. Ieškovė jo kaltę grindė abstrakčiais teiginiais, 2006, 2011 metų įvykių aplinkybėmis ir subjektyvia nuomone, pripažindama, kad po konfliktų jie susitaikydavo ir gyveno toliau, kad iki 2013 m. vasaros santykiai buvo geri.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto (atsakovo) argumentais, paneigiančiais tik jo kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iš pareigų – vienas kitą remti. Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu šis nebuvo lojalus, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys, ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-298/2014 ir kt.). Šalis, pareiškusi ieškinį (priešieškinį) dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir, kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui tai buvo antra santuoka. Šalys, gyvendami santuokoje, rūpinosi šeimos gerove, tiek jų bendru vaiku K., tiek ieškovės trimis vaikais iš pirmosios santuokos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šalys gan dažnai konfliktavo, 2006 m. liepos 23 d. atsakovas, būdamas neblaivus, sumušė ieškovę, padegė automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pripažino, kad 2011 m. gruodžio pabaigoje 2012 m. sausio pradžioje su ieškove buvo stipriai susipykę, viskas ėjo link skyrybų, todėl tuo metu vartojo alkoholį (2 t., b. l. 35-38, 3 t., b. l. 45). Tačiau dėl šių konfliktų šeima neiširo, ieškovė pripažino, kad su atsakovu susitaikė ir toliau gyveno santuokinį gyvenimą. Nors ieškovė ir nurodo, kad atsakovas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu negalėjo susirasti darbo Lietuvoje ir todėl kartu su atsakovu išvyko gyventi ir dirbti į Norvegiją, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nepateikta.

Pateikti duomenys apie atsakovo gautas pajamas Norvegijoje, šalių įgytą turtą, turėtas santaupas neleidžia daryti išvados, kad atsakovas dažnai piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima ir jos poreikiais. Nepaneigti liudytojų M. T., O. R. paaiškinimai apie šalių šeimoje dažnus konfliktus ir, kad dažniau konfliktai kildavo dėl ieškovės valdingo būdo, dažnų priekaištų atsakovui, draudimo bendrauti su sūnumi, netinkamo elgesio tvarkant atsakovo finansus.

Pažymėtina, kad įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus, ir abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, kt.).

Teisėjų kolegija, įvertusi apeliacinio skundo argumentus, faktines bylos aplinkybes visų bylos duomenų kontekste, daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu prisidėjo prie to, pažeisdami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas savo, kaip sutuoktinių, lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui.

Utenos rajono apylinkės teismas priteisė iš atsakovo Z. T. išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. T. po 202,73 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2013 m. spalio 21 d. iki K. pilnametystės.

Atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu ir prašo sumažinti išlaikymą iki 150 Eur. Jo nuomone ieškovės pateiktas sūnaus išlaikymo paskaičiavimas yra tik orientacinis, neparemtas leistinais įrodymais, neatitinka tikrųjų vaiko poreikių ir turi būti mažinamas. Jis negali mokėti priteisto išlaikymo, nes niekur nedirba, pajamų neturi, o išlaikymą už jį moka sūnus M..

Ieškovė nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir nurodė, kad sūnui prasidėjo brendimas, jis sparčiai auga ir dėl to tenka dažnai keisti rūbus bei kitus daiktus. Teismo priteistas išlaikymas sūnui būtinas, o atsakovas tikrosios turtinės padėties neatskleidžia, nes dirba Norvegijoje, gauna pajamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti atsakovo reikalavimą ir mažinti iš jo priteisto išlaikymo sumą nėra pagrindo. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Taigi, pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba ir neieško darbo, negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civ.. byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, kt.).

Kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktoje sūnaus poreikių lentelėje (8 t., b. l. 152) išlaidos, reikalingos sūnaus išlaikymui per mėnesį, yra šiek tiek užaukštintos, nes žiemos (vasaros) avalynė neperkama kas mėnesį, kaip ir megztiniai, akiniai, laisvalaikio reikmenys. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus su ieškove gyvena Norvegijoje, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis, nei Lietuvoje, teismo priteistas 579,24 Eur išlaikymas nėra per aukštas ir atitinka vaiko poreikius.

Apelianto argumentai, kad jis negali mokėti priteisto išlaikymo sūnui todėl, kad nedirba, negali būti pagrindu priteistą išlaikymą sumažinti. Atsakovas yra darbingas ir sveikas žmogus, turi profesiją. Teigdamas, kad nedirba ir neturi pajamų, gan dažnai vyksta į Norvegiją ir ten kurį laiką lieka gyventi. Įvertinus tai, kad atsakovas Norvegijoje dirbo ir gaudavo nemažas pajamas, neatmetama galimybė, kad jis turi galimybę įsidarbinti Norvegijoje ir teikti priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo padalijimo.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo dalimi dėl turto padalijimo, dalies turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe.

Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, dalijant bendrąja jungtine nuosavybe pripažintą turtą, be pagrindo įtraukė į dalintiną turtą 42‘000 Lt ir atmetė jos reikalavimą dėl 17‘500 Lt kompensacijos priteisimo. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino 0,1202 ha žemės sklypą, garažą, malkinę, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini) bei automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; netinkamai sudarė bendro turto balansą, nesumažino turto vertės nesumokėto kredito dalimi.

Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas. Tik konstatavęs pakankamą teisinį pagrindą ginčo turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti.

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas, turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą.

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 2005 m. rugpjūčio 11 d., o bendro ūkio vedimas nutrūko 2013 m. rugpjūčio 20 d. Neginčijama, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 4/63 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų valymo įrenginį - biologinį valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį Audi, 100 Avant, įvairų kilnojamąjį turtą, iš esmės pagerino sodo namą ir aplinką sutuoktinių bendromis lėšomis.

Nustatyta, kad 0,1202 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) bei automobilis Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo Z. T. nuosavybė Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo pagrindu, nutraukiant santuoką su T. T. (2 t., b. l. 164-173, 7 t., b. l. 193-194).

Ieškovė A. T. 2005 m. lapkričio 11 d. sudarė kredito sutartį su AB banku „Hansabanku“ (šiuo metu „Swedbank“, AB), kurios pagrindu sodo pastato, esančio SB „Stumbras“ 73 sklypas, (duomenys neskelbtini), remontui suteiktas 50‘000 Lt kreditas iki 2025 m. lapkričio 11 d. Atsakovas Z. T. kredito grąžinimą užtikrino laidavimu bei asmeninės nuosavybės teise valdomo turto įkeitimu (1 t., b. l. 38-62). Įkeičiamą turtą , UAB „Lituka“ ir Ko 2005 m. spalio 7 d. įvertino 80‘000 Lt (23‘169,60 Eur), tame tarpe 0, 1196 ha žemės sklypą (neatlikus kadastrinių matavimų) – 6‘000 Lt (1‘737,72 Eur) (1 t., b. l. 63-64).

Kreditą šalys panaudojo sodo namo pagerinimui. Neįvykdytų pagal Kredito sutartį įsipareigojimų bankui suma 2013 m. rugpjūčio 22 d. yra 31‘219,48 Lt (9‘041,79 Eur) (1 t., b. l. 65).

Pirmosios instancijos teismas, nežiūrint į tai, kad atsakovas neigė, jog žemės sklypas, garažas ir kiemo statiniai buvo iš esmės pagerinti, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino 0,1202 ha žemės sklypą, sodo pastatą, garažą, malkinę, kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (šulinį), nuotekų valymo įrenginį - biologinį valymo įrenginį, esančius (duomenys neskelbtini).

Dėl namų valdos ir 4/63 dalies žemės sklypo, esančių Eiguvos g. 8/Agrastų g. 9, Voverynės vs., Utenos r. sav.

Atsakovas pripažįsta, kad sutuoktinių bendromis lėšomis iš esmės buvo pagerintas sodo namas ir įrengtas nuotekų valymo įrenginys. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš esmės buvo pagerintas 0,1202 ha žemės sklypas, garažas, malkinė, kiemo statiniai.

Kaip nurodyta aukščiau, ginčo turtas atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise dar iki santuokos su ieškove. Ieškovė teigia, kad buvo iš esmės pagerintas visas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas ir tam buvo naudojamos bendros sutuoktinių lėšos.

Įstatymas reglamentuoja, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma teisiškai reikšmingų faktų visuma, o būtent: kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-476-916/2015 ir kt.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto balansą 0,1202 ha žemės sklypą, kuris atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, nes duomenų, kad sklypas buvo iš esmės pagerintas nėra pateikta.

Atsižvelgdama į tai, kad šalys pateikė prieštaringus duomenis apie nekilnojamojo turto vertę, kad NILL NILL, UAB 2013 m. rugsėjo 6 d. konsultacinė pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos normatyviniais dokumentais nustatyto turto vertinimo ataskaitų formos ir turinio (1 t., b. l. 67), teisėjų kolegija 2016 m. kovo 2 d. nutartimi pareikalavo, kad šalys pateiktų nekilnojamojo turto - 0,1202 ha žemės sklypo, sodo pastato ir visų priklausinių bei nuotekų valymo įrenginio, esančių (duomenys neskelbtini), 4/63 dalių bendro 0,6300 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) įvertinimą 2013 m. rugpjūčio 20 dienai, o atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto – 2005 m. rugpjūčio 11 d. bei šio turto pagerinimo vertę šalims būnant santuokoje (7 t., b. l. 170-173).

Atsakovas nepateikė nekilnojamojo turto įvertinimo 2005 m. rugpjūčio 11 dienai ir 2013 m. rugpjūčio 20 dienai, o pateikta UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita, pagal kurią turtas vertintas 2016 m. birželio 6 dienai, vadovautis nėra pagrindo (CK 3.119 straipsnis, 8 t., b. l. 53-116).

Ieškovės prašymu byloje buvo paskirta kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizė, kurią atliko ekspertas J. A.. Kolegija, spręsdama šalių ginčą dėl santuokoje įgyto turto vertės, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, vadovaujasi ekspertizės akto išvadomis, kurios yra išsamios, argumentuotos, pagrįstos byloje esamais įrodymais ir jiems neprieštarauja. Be to, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 straipsnis).

Ekspertas, atsakydamas į pateiktus klausimus, nurodė, kad nekilnojamojo turto, kurį sudaro: 0,1202 ha žemės sklypas, sodo pastatas, garažas, malkinė, kiti kiemo statiniai, nuotėkų valymo įrenginys bei 4/63 dalis bendro 0,63 ha žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini) vertė 2013 m. rugpjūčio 20 dienai buvo 68‘600 Eur.

Kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad garažas, malkinė, kiemo statiniai iš esmės pagerinti nebuvo. Atsakovas Z. T., 2014 m. balandžio 17 d. kreipdamasis į VĮ Registrų centro Utenos filialą, nurodė, kad malkinė, veranda, priestatas, patalpos pastogėje, šulinys ir valymo įrenginiai yra pastatyti naujai. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą, užpildytoje 2014 m. balandžio 30 d., taip pat nurodyta, kad priestatai, valymo įrenginys, kiemo statiniai yra nauja statyba (4 t., b. l. 72, 80-83). Akivaizdu, kad malkinė yra naujas statinys, nes duomenų, kad toks statinys buvo šioje namų valdoje iki 2005 m. rugpjūčio 11 d., nėra. Nors garažui buvo atliktas tik remontas, tačiau jis vertintinas kartu su viso namo pagerinimu, nes yra neatskiriama jo dalis.

Atsižvelgiant į tai, kad namų valda 2005 m. spalio 7 d. buvo įvertinta 23‘169,60 Eur (80‘000 Lt), o laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2013 metų šalys į jos pagerinimą investavo 36‘970 Eur (127‘650 Lt), darytina išvada, kad namų valda buvo pagerinta iš esmės (ekspertizės akto 34-35 psl.).

Kadangi 0,1202 ha žemės sklypo ekspertas atskirai nevertino, o jis pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe, kolegijos nuomone, tikslinga šį sklypą vertinti pagal UAB „Lituka“ ir Ko pateiktą įvertinimą 2014 m. gruodžio 10 d. (4 t., b. l. 143-145), nes šis vertinimas labiausiai atitinka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą. Taigi, įvertinus tai, kad 0,1202 ha sklypo vertė yra 6‘574 Eur, bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro 62‘026 Eur (68‘600 – 6‘574) vertės nekilnojamas turtas, o būtent: sodo namas, garažas, malkinė, kiti kiemo statiniai, nuotėkų valymo įrenginys, esantys (duomenys neskelbtini) bei 4/63 dalis bendro 0,63 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl kilnojamojo turto vertės.

Šalys skirtingai vertino ir santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Ieškovė automobilį Audi, 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 1‘158,48 Eur suma, kilnojamąjį turtą, esantį name (įvairūs baldai, šviestuvai, buitinė technika, indai, įrankiai, roletai langams, tinkleliai nuo uodų, aplinkos stebėjimo kameros su įrašymo blokeliu) – 18‘129 Eur.

Atsakovas teigia, kad automobilio Audi, 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 100 Eur, o nesant įrodymų apie ieškovės nurodomo kilnojamojo turto egzistavimą, toks turtas negalėjo būti įtrauktas į bendrą balansą.

Nesutiktina su šiais atsakovo argumentais. Ekspertizės aktas patvirtina, kad šalys įgijo ieškovės išvardintą kilnojamąjį turtą. Ekspertas, apžiūrėjęs vertinamą turtą vietoje, padarė išvadą, kad 2013 m. rugpjūčio 20 dienai šalių įgyto kilnojamojo turto vertė yra 13‘270 Eur, o automobilio Audi, 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 750 Eur (ekspertizės akto 30-33, 36-37 psl.). Taigi į sutuoktinių turto balansą įtrauktinas minėtas turtas 14‘020 Eur vertės.

Dėl 65‘000 Lt panaudojimo.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo žinioje yra 30‘000 Lt (8‘688,60 Eur) suma, sumokėta už medieną, o ieškovės žinioje – 42‘000 Lt (12‘164 Eur) suma ir šias sumas įtraukė į bendro sutuoktinių turto balansą.

Ieškovė nesutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu 42‘000 Lt (12‘164 Eur) suma įtraukta į dalintino turto balansą. Teigia, kad iš šios sumos 35‘000 Lt (10‘136,70 Eur) grynais ji perdavė atsakovui 2013 m. rugpjūčio 16 d. Šie pinigai buvo skirti stogui, kaminui ir stoglangiams pirkti naujai statomam rąstiniam namui, o pinigų perdavimą patvirtino ieškovės dukra V. M.. Atsakovas neigia šias aplinkybes, jam pinigų ieškovė neperdavė.

Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai į dalintino turto balansą įtraukė 30‘000 Lt (8‘688,60 Eur) sumą, sumokėtą už medieną. Jis pripažįsta, kad 8‘688,60 Eur buvo sumokėta už medieną, skirtą būsimos pirties statybai, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių medienos realų egzistavimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių apeliacinių skundų argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kurių pagrindu teismas 30‘000 Lt (8‘688,60 Eur) ir 42‘000 Lt (12‘164 Eur) sumas, t. y. 20‘852,60 Eur, įtraukė į bendro sutuoktinių turto balansą.

Byloje pateiktas E. Č. rašytinis patvirtinimas, kad 2012-12-07 iš Z. T. jis paėmė 30‘000 Lt pirties medienai pirkti (2 t., b. l. 89). Atsakovas šios aplinkybės neneigia, tačiau įrodymų, kad E. Č. jam medieną perdavė ir, kad būtent medieną, o ne pinigų suma turėjo būti įtraukta į dalintino turto balansą, nepateikė. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad šias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovė, nes pinigus E. Č. perdavė jis, todėl, jei E. Č. iki šiol medienos nenupirko, būtent atsakovas turi teisę reikalauti iš E. Č. perduotą pinigų sumą arba atitinkamą medienos kiekį.

Kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad jos dukros V. M. paaiškinimai dėl 35‘000 Lt (10‘136,70 Eur) perdavimo atsakovui 2013 m. rugpjūčio 16 d. yra pakankami ir teismas turėjo pripažinti, kad atsakovui ši pinigų suma buvo perduota.

Iš liudytojos V. M. paaiškinimų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji matė pinigų perdavimą, kad atsakovui buvo perduoti būtent 35‘000 Lt. Tai, kad liudytoja kartu su ieškove vyko į banką, kad ieškovė banke gavo 42‘000 Lt, neįrodo, kad ieškovė 35‘000 Lt perdavė atsakovui, o 7‘000 Lt išleido šeimos poreikiams. Liudytoja V. M. yra ieškovės dukra iš pirmosios santuokos, buvo apklausiama vykstant šalių ištuokos procesui, todėl labiau tikėtina, kad ji palaiko ieškovę, duodama jai naudingus paaiškinimus. Be to, liudytoja nematė pinigų perdavimo, ji tik girdėjo šalių pokalbį apie pinigus reikalingus medžiagoms. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai jau kurį laiką buvo konfliktiški, pinigų perdavimas, nesant rašytinių įrodymų, kelia pagrįstų abejonių, todėl ieškovės nurodoma aplinkybė apie 35‘000 Lt perdavimą atsakovui negali būti laikoma įrodyta. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 7‘000 Lt ji panaudojo šeimos poreikiams, sūnaus pasiruošimui į mokyklą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 42‘000 Lt (12‘164 Eur) neįrodytas ir šią sumą įtraukė į bendro turto balansą.

Dėl bendro turto vertės sumažinimo.

Atsakovas teigia, kad ieškovė nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais sumažino šalių bendro turto vertę bendra 31‘014 Eur suma. Nurodė, kad ieškovė nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. iš jo sąskaitos, esančios Norvegijos banke, į savo sąskaitą pervedė beveik 64‘920,99 Eur sumą ir nepagrindė jos panaudojimo. Tuo pat laikotarpiu ieškovė atliko tarptautinius pavedimus 29‘653,36 Eur sumai. Ieškovė 2013 m. rugpjūčio 16 d. paimtus iš banko 42‘000 Lt (12‘164 Eur) taip pat pasisavino. Remdamasis įrodymų tikėtinumo taisykle tvirtina, kad ieškovė be jo žinios pasisavino ne mažiau kaip 18‘850 Eur. Kadangi ieškovė bendrai pasisavino 31‘014 Eur, prašo priteisti jam 15‘507 Eur kompensaciją.

Kaip žinia, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas ir negali būti grindžiamas prielaidomis (CPK 263 straipsnis). Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 42‘000 Lt (12‘164 Eur) sumą, kurią ieškovė paėmė iš banko 2013 m. rugpjūčio 16 d. įtraukė į bendro turto balansą, nes ieškovė neįrodė, kad šie pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau atsakovui nepateikus pagrįstų ir neginčijamų įrodymų, kad be jo žinios ieškovė pasisavino ne mažiau kaip 18‘850 Eur, darytina išvada, kad šis atsakovo argumentas pagrįstas prielaidomis. Byloje nustatyta, kad atsakovas suteikė teisę ieškovei valdyti ir tvarkyti jų bendras lėšas. Tai, kad jis nekontroliavo ieškovės veiksmų, nesidomėjo, kaip naudojamos bendros šeimos lėšos, nereiškia, kad ieškovė šias lėšas pasisavino.

Dėl kito turto ir prievolės bankui.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sudarė šalių bendro tarto balansą ir nepagrįstai į jį įtraukė automobilį „Mazda“ 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesumažino šalių nesumokėto kredito dalimi.

Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu buvo nutraukta Z. T. ir T. T. santuoka ir patvirtinta jų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią automobilis „Mazda“ 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo Z. T. nuosavybė (7 t., b. l. 193-194).

Įstatymas reglamentuoja, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad neįvykdytų pagal Kredito sutartį įsipareigojimų bankui suma 2013 m. rugpjūčio 22 d. yra 9‘041,79 Eur (31‘219,48 Lt, 1 t., b. l. 65) ir šia suma mažinamas šalių dalintinas turtas.

Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad šalių bendro turto balansą sudaro 87‘856,81 Eur vertės turtas (62‘026 Eur nekilnojamasis turtas + 14‘020 Eur kilnojamasis turtas + 20‘852,60 Eur piniginės lėšos – 9‘041,79 Eur nesumokėto kredito dalis).

Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.118 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai.

Nagrinėjamojoje byloje kolegija pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė dalintina lygiomis dalimis, t. y. po 43‘928,40 Eur (87‘856,81:2=43‘928,40 Eur).

Dalijant šalių santuokoje įgytą turtą, atsakovui priteistinas visas nekilnojamasis turtas, t. y. sodo namas, garažas, malkinė, kiti kiemo statiniai, nuotėkų valymo įrenginys, esantys (duomenys neskelbtini) bei 4/63 dalis bendro 0,63 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o taip pat kilnojamasis turtas, esamas sodo name bei automobilis Audi, 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 76‘046 Eur vertės.

Kilnojamasis turtas, esantis sodo name priteistinas atsakovui kartu su namu todėl, kad didžioji baldų dalis bei buitinė technika yra pagaminti pagal kambarių matmenis ir integruoti, roletai ir tinkleliai nuo uodų pagaminti pagal langų matmenis. Kilnojamąjį turtą sudaro 14‘020 Eur vertės turtas, o būtent: koridoriaus spinta, minkštas svetainės kampas, miegamojo spinta, miegamojo baldai, vaikų kambario baldai, virtuvės baldai (1 kompl.), pietų stalas su 6 kėdėmis (1 kompl.), šviestuvai (34 vnt.), indaplovė „Siemens“, orkaitė „Siemens“, kaitlentė „Siemens“, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas „Liebher“, skalbyklė, džiovyklė, sekcija su staliuku televizoriui, puodai (3 vnt.), stalo indai (14 vnt.) ir įrankiai (69 vnt.), roletai langams (11 vnt.), tinkleliai nuo uodų (8 vnt.), lauko baldai (1 kompl.), lauko kavos staliukas su 2 kėdėm (1 kompl.), vidaus kavos staliukas su 2 kėdėm (1 kompl.), aplinkos stebėjimo kameros su įrašymo blokeliu (1 kompl.) - 13‘270 Eur vertės bei automobilis Audi, 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 750 Eur vertės.

Byloje nustatyta, kad ieškovė disponuoja 12‘164 Eur (42‘000 Lt) suma, todėl iš atsakovo, už jam tenkančią didesnę turto dalį, ieškovei priteistina 31‘764,40 Eur (43‘928,40 – 12‘164=31‘764,40) kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pakeitus skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) tarp šalių, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovė A. T. pirmosios ir apeliacinė instancijos teismuose patyrė šias išlaidas: sumokėjo 2‘552,41 Eur žyminio mokesčio, 1‘101,86 Eur vertimo išlaidų, 8‘626,12 Eur advokato pagalbos išlaidų, 1‘800 Eur už kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizę (1 t., b. l. 12; 3 t., b. l. 26, 172-173; 6 t., b. l. 67-70, 87, 130-133, 188-195; 8 t., b. l. 12, 33, 40, 193).

Atsakovas Z. T. pirmosios ir apeliacinė instancijos teismuose patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 2‘071,91 Eur žyminio mokesčio, 175,22 Eur (605 Lt) už turto įvertinimą, 1‘790 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 75 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (1 t., b. l. 103, 154; 4 t., b. l. 85; 5 t., b. l. 3-4, 30-32, 47; 8 t., b. l. 194-195).

Ieškovės A. T. apeliaciniu skundu ginčijama suma 34‘126,89 Eur (ginčijama 1/6 dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei 12‘164 Eur (42‘000 Lt) suma, esanti pas ieškovę) ir žyminis mokestis už paduodamą apeliacinį skundą sudaro 728 Eur.

Ieškovės turtiniai reikalavimai patenkinti 72 proc. (ieškovė reikalavo ½ dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš šios dalies minusuojama 12‘164 Eur (42‘000 Lt) suma, esanti pas ieškovę, ši suma nuo ½ turto dalies sudaro 27,69 proc.), atsakovo – 28 proc. (reikalavo pripažinti asmenine nuosavybe 0,1202 ha žemės sklypą, automobilį Mazda 626, garažą, malkinę, kitus inžinerinius statinius).

Ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės nepatenkintas, todėl už šį reikalavimą atsakovui priteistinas 72 Eur (41 Eur I inst.+ 31 Eur apel. inst.) žyminis mokestis iš ieškovės.

Atsakovo Z. T. apeliaciniu skundu ginčijama suma 43‘010,76 Eur (42‘378 Eur ginčijama bendrosios jungtinės nuosavybės suma bei 632,76 Eur ginčijama išlaikymo sūnui suma) ir žyminis mokestis už paduodamą apeliacinį skundą sudaro 862 Eur už turtinius reikalavimus bei 31 Eur už neturtinį reikalavimą (ištuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės).

Atsakovo reikalavimas sumažinti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui nepatenkintas, o jis nuo bendros ginčijamos sumos sudaro 1,47 proc., todėl priteisiant šalims sumokėtą žyminį mokestį proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsakovui priteistinas žyminis mokestis mažinamas 1,47 proc.

Žyminis mokestis už ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės (43‘928,40 Eur) sudaro 1‘167,33 Eur, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis: iš atsakovo - ieškovei – 1‘681,56 Eur (840,78 Eur x 2 (už I ir apel. inst.),iš ieškovės - atsakovui 716,10 Eur (326,85 Eur – 1,47 % x 2 (už I ir apel. inst.) + 72 Eur (ištuoka)).

Už vertimo paslaugas ieškovė sumokėjo 1‘101,86 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 793,34 Eur (1‘101,86 x 72 %=793,34).

Už kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizę ieškovė sumokėjo 1‘800 Eur, iš atsakovo priteistina 1‘296 Eur (1‘800 x 72 % = 1‘296).

Už turto įvertinimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje atsakovas sumokėjo 255,22 Eur (175,22 +75), todėl iš ieškovės priteistina atsakovui 70,06 Eur (255,22 x 28 % = 70,06).

Advokatų pagalbos išlaidos pirmosios ir apeliacinė instancijos teismuose sudarė: ieškovės - 8‘626,12 Eur, atsakovo – 1‘790 Eur. Kolegijos nuomone, ieškovės patirtos advokatų pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 redakciją (toliau – Rekomendacijos).

Iš pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas bei suteiktų paslaugų detalizacijų teisėjų kolegija sprendžia, jog už nagrinėjamoje byloje, ieškovei suteiktas paslaugas priteista maksimali 6‘034,70 Eur suma. Suteiktos advokato paslaugos įvertintos atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus koeficientus už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį (priešieškinį), apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, vieną atstovavimo valandą teisme (Rekomendacijų 8 punktas). Advokatų pagalbos išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, o būtent: iš atsakovo ieškovei priteistina 4‘344,98 Eur (6034,70 x 72 %= 4‘344,98), o iš ieškovės – atsakovui – 501,20 Eur (1‘790 x 28 % = 501,20).

Apibendrinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsakovas Z. T. turėtų atlyginti ieškovei A. T. 7‘601,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (1‘167,33 + 793,34 + 1‘296 + 4‘344,98 = 7‘601,65), o ieškovė A. T. – atsakovui Z. T. –– 1‘287,36 Eur (716,10 + 70,06 + 501,20 = 1‘287,36). Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų, iš atsakovo Z. T. priteistina ieškovei A. T. 6‘314,29 Eur (7‘601,65 – 1‘287,36 = 6‘314,29) bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 27,56 Eur (1 t., b. l. 1, 2 t., b. l. 2, 7 t., b. l. 175) ir priteistinos iš šalių proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, t. y. iš ieškovės A. T. – 7,72 Eur (27,56 x 28 % = 7,72), iš atsakovo Z. T. – 19,84 Eur (27,56 x 72 % = 19,84).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„A. T. ieškinį ir Z. T. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2005 m. rugpjūčio 11 d. Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.150, tarp A. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir Z. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. T. palikti pavardę – M., o Z. T. palikti pavardę – T..

Nepilnamečio sūnaus K. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina A. T..

Priteisti iš atsakovo Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. T., gim. (duomenys neskelbtini) po 202,73 Eur (du šimtus du eurus 73 euro centus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. spalio 21 d. iki K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo, skirto K. T., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. T..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. spalio 21 d. nukreipti vykdyti skubiai.

Nuo teismo sprendimo priėmimo panaikinti 2015 m. kovo 24 d. teismo nutartimi Nr.2-11-356/2015 taikytą laikinąją apsaugos priemonę - laikino materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimą iš atsakovo Z. T. sūnui K. T..

Pripažinti 0,1202 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Mazda“ 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Pripažinti A. T. ir Z. T. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – malkinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų valymo įrenginį - biologinį valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nekilnojamieji daiktai suvaržyti hipoteka; 4/63 dalis bendro 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); kilnojamuosius daiktus, esančius sodo pastate ir automobilį Audi Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise:

sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

pastatą – malkinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini);

kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

nuotekų valymo įrenginį - biologinį valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nekilnojamieji daiktai suvaržyti hipoteka;

4/63 dalis bendro 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

sodo name esančius daiktus: koridoriaus spinta, minkštas svetainės kampas, miegamojo spinta, miegamojo baldai, vaikų kambario baldai, virtuvės baldai (1 kompl.), pietų stalas su 6 kėdėmis (1 kompl.), šviestuvai (34 vnt.), indaplovė „Siemens“, orkaitė „Siemens“, kaitlentė „Siemens“, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas „Liebher“, skalbyklė, džiovyklė, sekcija su staliuku televizoriui, puodai (3 vnt.), stalo indai (14 vnt.) ir įrankiai (69 vnt.), roletai langams (11 vnt.), tinkleliai nuo uodų (8 vnt.), lauko baldai (1 kompl.), lauko kavos staliukas su 2 kėdėm (1 kompl.), vidaus kavos staliukas su 2 kėdėm (1 kompl.), aplinkos stebėjimo kameros su įrašymo blokeliu (1 kompl.) - 13‘270 Eur vertės;

automobilį Audi Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 750 Eur vertės.

Viso Z. T. tenkančio turto vertė – 76‘046 Eur).

Priteisti ieškovei A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 31‘764,40 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį.

Pripažinti, kad piniginė prievolė, atsiradusi A. T. su Swedbank, AB, 2005 m. lapkričio 11 d. sudarytos kredito sutarties Nr.05-077744-FA pagrindu, yra A. T. ir Z. T. solidari.

Priteisti iš Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini), A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 6‘314,29 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų 29 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini) - 19,84 Eur (devyniolika eurų 84 euro centus), o iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) - 7,72 Eur (septynis eurus 72 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, jas sumokant į VMI prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui perduoti santuokos liudijimą AA Nr.150183.“

Teisėjai Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė