Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje, J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 4 (keturių) MGL (150 eurų) dydžio bauda;

4) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 18 (aštuoniolikos) MGL (677 eurų 88 ct) dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui ir konfiskuotas automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

7) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimties) MGL (380 eurų) bauda;

8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimas - konfiskuota automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 820 eurų ir uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones - 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

- kvito duomenimis, kuriuose matyti, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. 13:59 val. prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0139, patikros sertifikato Nr. 1713733, J. K. nustatytas 2,01 promilės girtumas (b. l. 20-22);

- kvito duomenimis, kuriuose matyti, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. 14:17 val. prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0139, patikros sertifikato Nr. 1713733, J. K. nustatytas 1,82 promilės girtumas (b. l. 20-22);

- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriais nustatyta, kad automobilio „VW PASSAT“, kategorija M1-AC, pasirinkti metai1 998 m., dyzelis, variklio darbinis tūris 1896 cm³, variklio galia 81 KW, kaina Lietuvoje be PVM 837,40 Eurų. Kaina Lietuvoje su PVM 1060,00 Eurų (b. l. 30);

- Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus raštu, kuriame nurodoma, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendį, pagal kurį J. K. (J. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metams 6 mėnesiams. Informuoja, kad J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei sąlygomis buvo supažindintas raštiškai 2020 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 36);

- 2020 m. rugsėjo 3 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 5DN-6511, kuriame nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. J. K. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemone ir sąlygomis bei atsakomybe už jos nevykdymą (b. l. 37-55);

- 2020 m. liepos 10 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu iš kurio matyti, kad J. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimas - konfiskuota automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 820 eurų ir uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones - 4 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 31 d. (b. l. 139);

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, administracinių nusižengimų registro išrašus, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,82 promilės), kai nustatytas neblaivumas žymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, bei suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę ir turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti. Tai įrodo, jog paskutinį kartą J. K. teistas už analogišką nusikalstamą, taip pat yra baustas administracine tvarka už tai, jog vairavo dviratį būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės šiuo atveju nebuvo, kas patvirtina jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą. Aptarti įrodymai yra pakankami J. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti ir leidžia daryti išvadą, kad J. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – vengdamas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Tokiu būdu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (1,82 promilės). Toks kaltinamojo elgesys atskleidžia antivisuomenines jo elgesio tendencijas, ne atsitiktinį, o piktybišką nustatytos baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikymą. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad J. K., nesilaikydamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų, demonstruoja nepagarbą teismo sprendimui bei ignoruoja teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Aptartų įrodymų ir jų pagalba nustatytų aplinkybių visuma yra pakankama J. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju J. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors šioje teisės normoje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, idealioji sutaptis.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į J. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 243 straipsnyje – baudžiamiesiems nusižengimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas (b. l. 120-130), baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 131-138), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą. Pažymėtina, kad paskutinį kartą kaltinamasis J. K. teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 10 nuosprendžiu iš kurio matyti, kad J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui J. K. padarė analogišką nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, šios savo pozicijos nekeitė, jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad anksčiau kaltinamajam paskirtos bausmės (terminuotas laisvės atėmimas bausmės vykdymą atidedant) nepasiekė savo tikslų, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 4 d. 14.20 val. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. 10.59 val. (b. l. 78-80, 96-97), vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia teise, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 1,82 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Pažymėtina, kad padaryta nusikalstama veika, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek keleiviams, kurie įvykio metu buvo kartu automobilyje, tiek visuomenės saugumui, kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę esant vidutiniam girtumo laipsniui. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Pažymėtina, kad kaltinamasis už analogišką veiką teisiamas ne pirmą kartą. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik paties kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Šios aplinkybės rodo J. K. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog J. K., sėsdamas prie vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, važiavo būdamas ne vienas automobilyje, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei suvokė, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau vis tiek taip elgėsi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 5 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos medžiagoje nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – R. K. (b. l. 29), tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis naudojosi automobiliu jam žinant. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats R. K. jis automobilį nusipirko prieš dvejus metus, juo naudojasi ir prižiūri. Paaiškino, kad aptariamą automobilį paliko prie savo tėvų namų (duomenys neskelbtini), ir pats kitu automobiliu išvyko į Kauną dirbti. Automobilio raktelius paliko minėtu adresu esančiuose tėvų namuose, spintelėje ir nežinojo, kad brolis J. K. juo naudosis. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės - automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 1060 eurų su PVM (b. l. 30). Tokia suma išieškotina iš kaltinamojo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 99-102) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – 1 (viena) CD-R laikmena su „Body“ kameros vaizdo įrašais – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir skirti:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 243 straipsnį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu J. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai J. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 4 d. 14.20 val. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. 10.59 val., vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. K. konfiskuotino automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1060 eurų (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – 1 (viena) CD-R laikmena su „Body“ kameros vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.