Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-11-16 · Civilinė byla Nr. e2A-481-569/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-05-18Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-16Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-16
Bylos Nr.
e2A-481-569/2022
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00067-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-481-569/2022 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00067-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vikreda“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1830,70 Eur nuostolių atlyginimo, 41,00 Eur žyminio mokesčio bei 165,87 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Vikreda“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai: 1830,70 Eur nuostolių; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1830,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 206,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas konstatavo, kad ieškovas, priešingai nei nurodo atsakovė, pateikė eismo įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Atsakovės deklaratyvūs nurodymai dėl nesutikimo su žalos dydžiu, nepateikiant jokių jos argumentus pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių ir tinkamų įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytą aplinkybę, kad paskaičiuota netinkama stogo remonto darbų kaina. Deklaratyvus atsakovės nurodymas, kad nesutinka su žalos dydžiu, neteikiant jokių kitų įrodymų, nesudaro pagrindo savaime abejoti dėl žalos dydžio tinkamo nustatymo. Teismas vertino, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju žalos dydis yra aiškiai per didelis, neatitinkantis tikrovės.

4. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nebuvo įvykdžiusi TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą pranešti Biurui, o tai leidžia žalos administravimo klausimą spręsti šiam asmeniui nedalyvaujant (TPVCAPD 12 straipsnio 3 dalimis). Atsakovė šios savo pareigos neįvykdė, apie minėtą žalą per 3 dienas nuo įvykio padarymo ieškovės neinformavo ir žalos administravimo procese nedalyvavo.

5. Teismas nurodė, kad atsakovei buvo žinoma apie žalos administravimo procesą ir ji turėjo galimybę dalyvauti administravimo procese, tačiau šia savo galimybe atsakovė iš esmės nepasinaudojo. Gavusi informaciją iš ieškovo, nesusisiekė su Vokietijos nacionaliniu draudikų biuru ir nesiekė gauti jokios informacijos apie vykstantį žalos administravimo procesą, t. y. nesidomėjo, kas ir kokį žalos dydį nustatė, t. y. nesidomėjo žalos administravimo eiga. Tai rodo, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad sužinoti apie žalos administravimo procesą iš Vokietijos institucijų. Tokia atsakovės pozicija negali būti laikoma tinkamu savo interesų gynimu.

6. Teismas vertino, kad ieškovo pateiktų duomenų pakanka daryti išvadai, jog dėl minėto įvykio, kurį sukėlė atsakovės darbuotojas, patyrė būtent 1830,70 Eur žalą. Atsakovė savo ruožtu teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį žalos dydį. Konstatavo, kad atsakovė nesinaudojo savo teisėmis ir galimybėmis tiek iki teismo, tiek ir teismo proceso metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vikreda“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka atmesti; priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro visas atsakovės UAB „Vikreda“ turėtas bylinėjimosi išlaidas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad „žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui administravo Vokietijos biuras „DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.“ Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis), todėl minėtas Vokietijos automobilių draudikų biuras žalą administravo savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais“. Minėtas teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių bei padarytas neįvertinus atsakovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose.

7.2. Skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jame nurodyti ieškovo ieškinio tenkinimo motyvai yra tik deklaratyvūs, vadovaujamasi išskirtinai tik ieškovo pateiktais teiginiais dėl biuro išimtinės teisės spręsti žalos klausimus, visiškai neatsižvelgiant į atsakovės atsiliepime į ieškovo ieškinį bei triplike, tiek šiame apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklą, ir negali būti taikomi atsakovei. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo aukščiau nurodytais išaiškinimais ir tenkindamas ieškovo ieškinį pritaikė biurų vidaus nuostatus ir atsakovei, kas akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus.

7.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to fakto, kad atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio ir Vokietijos teisės aktų taikymo bei teikti prieštaravimus dėl Vokietijos biuro nustatyto žalos dydžio.

7.4. Teismas visiškai netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolių dydžio, o skundžiamame sprendime tik besąlygiškai pritarė ieškovo pateiktiems skaičiavimams, nesigilinant į šių skaičiavimų pagrįstumą, teisingumą, visiškai nesigilinant į tai, ar realiai eismo įvykio metu, ar žalos administravimo etape buvo kreiptasi dėl stogo tvarkymo darbų pasiūlymų pateikimo, kad būtų išsirinktas optimaliausias remonto darbų vykdytojas, o ne didžiausią kainą pasiūliusi bendrovė, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovės nurodytais teiginiais visiškai nesivadovavo ir jų nevertino, o tik, remdamasis deklaratyviais teiginiais apie tariamą atsakovės pareigą dalyvauti žalos administravime, priėmė skundžiamą sprendimą.

7.5. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas, visiškai nevertino ir nesivadovavo, atsakovės nurodomais kasacinio teismo išaiškinimais.

7.6. Teismas privalėjo tirti visas eismo įvykio aplinkybes iš naujo, tirti žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus iš esmės, tačiau to nedarė, todėl visiškai nepagrįstai Vokietijos biuro pateiktiems dokumentams suteikė prejudicinę galią, nors tai yra tik rašytiniai įrodymai.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

8.1. Atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo (duomenys neskelbtini) įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 3 dalis).

8.2. Nepaisant to, kad Biuras informavo atsakovę apie Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pradėtą administruoti žalą, atsakovė neteikė savalaikių paaiškinimų bei savo argumentus pagrindžiančių įrodymų Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui.

8.3. Pastebėtina, kad atsakovė apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu. Tuo tarpu LAT 2020-02-20 nutartyje yra konstatavęs, jog rungtyniškumo principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo poziciją dėl prašomos priteisti žalos dydžio nepagrįstumo, teismui nėra pagrindo nagrinėti ir vertinti atsakovo keliamų klausimų (LAT 2020-02-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 40, 41, 44 punktai).

8.4. Tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik Biuras, o atsakovas kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino regresinį ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimą atsakovei UAB „Vikreda“ dėl išmokėtos sumos grąžinimo iš neapdrausto ir atsakingo už žalą transporto priemonės valdytojo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vokietijoje dėl V. K., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio kaltininkas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. vairuotojas V. K.. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Atsakovės valdoma transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir šio fakto atsakovė neginčija.

12. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras 2019 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pateikė reikalavimą atlyginti 1 830,70 Eur žalą, kuri susideda: 952,50 Eur išmoka už sugadintą metalinę stogo konstrukciją; 538,00 Eur išmoka už lietaus vamzdį; 116,62 Eur išmoka už išorės paslaugas, t. y. už žalos vertinimus; 223,58 Eur žalos administravimo mokestis. Ieškovas, gavęs minėtą reikalavimą bei informaciją apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes, duomenis apie dėl įvykusio eismo įvykio apskaičiuotą žalos dydį, 2020 m. sausio 23 d. atlygino Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui patirtą 1830,70 Eur dydžio žalą ir kreipėsi raštu į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą sumą, tačiau atsakovė negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos. 2019 m. balandžio 24 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad ji neįvykdė pareigos per 3 dienas nuo eismo įvykio padarymo pranešti Lietuvos Respublikos transporto draudikų biurui. 2020 m. vasario 5 d. ieškovas atsakovei išsiuntė pretenziją dėl 1830,70 Eur grąžinimo.

Dėl vidaus nuostatų taisyklių taikymo, jų galiojimo tretiesiems asmenims

13. Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, jog Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklą ir negali būti taikomi atsakovei. Teigia, kad teismas pritaikė biurų vidaus nuostatus ir atsakovei, kas akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus.

14. 1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečiui rekomendavus Vyriausybėms sudaryti sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo buvo sukurta žaliosios kortelės sistema. Ši sistema užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Žaliosios kortelės sistema yra papildyta Europos Sąjungos (toliau – ES) antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103 dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.

15. Teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad eismo įvykis, dėl kurio ieškovo buvo prašoma atlyginti žalą, įvyko Vokietijoje. Taigi Vokietijos biuras veikia pagal žaliosios kortelės sistemą, todėl Lietuvos draudikų biuras regresinį reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo reiškia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemą reguliuojančiais teisės aktais.

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė apeliantės nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktiką ir Vidaus nuostatas taikė atsakovei, priešingai, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vidaus nuostatais vertindamas valstybių draudikų biurų santykius ir vertindamas, ar ieškovė turėjo pareigą atlyginti Vokietijos biurui žalą.

Dėl apeliantės nedalyvavimo žalos administravime

17. Apeliantė teigia, jog teismas nevertino to fakto, kad atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio, ir Vokietijos teisės aktų taikymo bei teikti prieštaravimus dėl Vokietijos biuro nustatyto žalos dydžio.

18. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota. Atsakingas už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant. Asmuo, dėl kurio sukelto eismo įvykio yra mokama išmoka, turi pateikti Biurui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

19. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nei Vidaus nuostatuose, nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nėra nustatytos eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareigos informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstančią žalos administravimo procedūrą, galima situacija, kai į eismo įvykį patekęs transporto priemonės valdytojas nemano esąs atsakingas už eismo įvykį, o apie įvykusią žalos administravimo procedūrą, jos metu priimtus sprendimus ir nukentėjusiems asmenims sumokėtas sumas sužino tik Lietuvos draudikų biurui pateikus reikalavimą jas grąžinti ir (ar) pareiškus regresinį reikalavimą teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

20. Nagrinėjamu atveju 2019 m. balandžio 24 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad ji neįvykdė pareigos per 3 dienas nuo eismo įvykio padarymo pranešti Lietuvos Respublikos transporto draudikų biurui. Biuras informavo apeliantę apie Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pradėtą administruoti žalą, tačiau apeliantė neteikė savalaikių paaiškinimų bei savo argumentus pagrindžiančių įrodymų Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui. Byloje nėra duomenų, kad apeliantei nebuvo žinoma apie eismo įvykį, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliantė, būdama atsakinga už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, pažeidė pareigą per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti ieškovei, todėl pagrįstai žalos administravimo ir atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas nedalyvaujant apeliantei ir nelaikytina, kad apeliantei nedalyvaujant žalos administravimo procese buvo pažeistas teisingumo principas, juo labiau, kad pagal Vidaus nuostatus, trečiasis asmuo į žalos administravimą nėra įtraukiamas. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė turėjo galimybę pasinaudoti procesine teise teikti byloje įrodymus atsikirtimams pagrįsti ( CPK 142 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Dėl žalos atlyginimo dydžio

21. Apeliantė teigia, jog teismas visiškai netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolių dydžio. Tenkindamas ieškinį visiškai, teismas ignoravo atsakovės nurodytus argumentus dėl žalos dydžio nustatymo, visiškai jais nesivadovavo ir jų nevertino, o tik remdamasis deklaratyviais teiginiais apie tariamą atsakovės pareigą dalyvauti žalos administravime priėmė skundžiamą sprendimą.

22. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto 5 dalį nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos.

23. Kasacinis teismas yra taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovo, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. dvi sąlygas: 1) transporto priemonės savininko civilinės teisinės atsakomybės sąlygas, 2) aplinkybę, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą. Tai, kad išmoka buvo išmokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas. Tais atvejais, kai Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018). Lietuvos draudikų biuras eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtas sumas atlygina tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu ir, kai yra įvykdytos TPVCAPDĮ nurodytos sąlygos, įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas grąžintų atsakingas asmuo (asmenys).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-393-313/2017). Taigi atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017).

25. Atsakovė UAB „Vikreda“ nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Kaip teisingai nurodo ieškovas, jis pateikė į bylą visus atsakovės civilinės atsakomybės kilimą bei žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Vokietijoje. Papildomai buvo pateikta Biuro Žalų administravimo departamento išvada dėl Biuro reikalavimo pagrįstumo.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovei buvo sudarytos sąlygos teikti įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovo išmokėtas žalos dydis buvo nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nesutiko su žalos dydžiu, tačiau į bylą nepateikė savo žalos paskaičiavimo, tik išreiškė abejonę, jog nurodyta žala viršija realius nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, teisingai sprendė, kad ieškovas įrodė savo regresinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą ir ieškovui iš apeliantės priteisė 1830,70 Eur nuostolių.

27. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

29. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas neprašė priteisi patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jas pagrindžiančių duomenų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė