- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- ATP-36-785/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07195-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. spalio 5 d. apie 15.40 val. Kaune, Savanorių pr. 346, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs galimai nuo narkotinių, psichotropinių ar kitą psichiką veikiančių medžiagų, tai pat vairuodamas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį, po to pavažiavo į priekį ir vėl, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė dar į kitą automobilį. Įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 101 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu A. V. pripažino padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad sužinojęs apie motinos ligą, labai išgyveno, todėl naktį išgėrė raminamųjų vaisų. Prekybos centro aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, kliudė du automobilius. Vairavo automobilį apie 15.00 val. ir jokio vaistų poveikio negalėjo būti. Po padaryto eismo įvykio buvo šoko būsenoje, todėl kalba policijos pareigūnams pasirodė nerišli. Gydytoja J. B. preliminarioje išvadoje nurodė: „Apsvaigimas. Negali vairuoti“. Taip pat nurodė, kad galutinę išvadą pateiks po kraujo ir šlapimo tyrimo. Tačiau tokių duomenų byloje nėra, kaip nėra kraujo ir šlapimo tyrimo rezultatų pažymos. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, išvadą, kad A. V. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, padarė jos nepagrįsdamas jokiais realiais ir patikrintais įrodymais. A. V. teigia, jog eismo įvykį padarė dėl neapsižiūrėjimo, o transporto priemonę vairavo blaivus ir nebuvo apsvaigęs nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į A. V. skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimą. Nurodo, kad byloje yra pirminė KAPLC medikų išvada, kad vairuotojas yra apsvaigęs ir vairuoti negali. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad A. V. eismo įvykio vietoje elgėsi keistai, kalbėjo nerišliai, neaiškiai, džiūvo lūpos, jis svirduliavo, matėsi, kad yra apsvaigęs, nuo vairuotojo alkoholio kvapas nesklido. Byloje esančiame paaiškinime vairuotojas parašė, kad gėrė 3 tabletės „Lorazepam, 2.5 mg.“ vaistų. Šių vaistų informaciniame lapelyje yra nurodyta, kad šie vaistai stipriai veikia gebėjimą valdyti įvairius mechanizmus bei sugebėjimą vairuoti transporto priemones. Taigi vairuotojas, prieš vairuodamas transporto priemonę, turėjo būti rūpestingas, atsakingas ir pasidomėti kaip jo vartoti vaistai veikia šį gebėjimą.
Motyvuojamoji dalis
A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pažymėtina, kad ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tame tarpe ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), šiuo atveju teismas. Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmos instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis, 257 straipsnis, 284 straipsnis).
Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tačiau analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų apie teismo aktyvumą, siekiant pašalinti prieštaravimus, nėra. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamame nutarime Kauno apylinkės teismas A. V. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu (b. l. 2), pirmine medikų išvada (b. l. 7), eismo įvykio schema (b. l. 3), V. G. paaiškinimu (b. l. 4), A. N. paaiškinimu (b. l. 5), A. V. paaiškinimu (b. l. 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 8), automobilių fotonuotraukomis (b. l. 7-11).
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog A. V. savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad jis nebuvo apsvaigęs. Taigi esant prieštaravimams tarp A. V. paaiškinimų bei kitų byloje esančių duomenų, teismas privalėjo juos pašalinti ir pagrįstai motyvuoti dėl ko vieni duomenys pripažįstami įrodymais, o kiti atmetami ir, kodėl gali būti laikomi pakankamais A. V. kaltei pagrįsti. Tačiau Kauno apylinkės teismas apsiribojo vien tik byloje esančių duomenų išvardijimu ir visiškai neatliko jų analizės. Teismas taip pat nesiaiškino, kodėl byloje nėra pateikta galutinė išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimo apsvaigimo ir neapklausė preliminarią išvadą pateikusios gydytojos J. B.. Iš bylos duomenų matyti, kad KAPLC gydytoja J. B. nustatė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad A. V. yra apsvaigęs ir negali vairuoti. Gydytoja pavedė asmens sveikatos priežiūros įstaigai atlikti siunčiamo asmens medicininę apžiūrą; įvertinti bendrą asmens būklę; paimti tiriamąsias medžiagas kraują ir šlapimą; pateikti išvadą dėl atlikto tyrimo. Taip pat pavedė Valstybės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialistams atlikti objektų tyrimą: ištirti tiriamoje medžiagoje alkoholio kiekį; nustatyti tiriamoje medžiagoje psichiką veikiančias medžiagas: kanabinoidus, benzodiazepinus, medikamentus. Gydytoja nurodė, jog galutinę išvadą galima pateikti po kraujo ir šlapimo tyrimo (b. l. 7), tačiau, kaip minėta, byloje nėra pateikta ir išreikalauta galutinė išvada ir skundžiamame nutarime dėl jos nėra pasisakyta. Gavus galutinę išvadą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimo apsvaigimo ir siekiant pašalinti galimus byloje prieštaravimus, gali būti svarstytinas klausimas dėl ekspertizės skyrimo.
Konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko būtinų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.
Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmos instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.