Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu A. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, padarymą paskirta administracine nuobauda – 1160 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. 2016 m. liepos 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas ir A. V. apeliacinis skundas netenkintas.

Kauno apylinkės teisme gautas A. V. pakartotinis prašymas, kuriuo jis prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir panaikinti piniginę baudą. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga asmeniniams poreikiams tenkinti – vežti artimą giminaitį į gydymo įstaigas, o pažeidimas buvo padarytas būnant streso būsenoje, po nemiegotos nakties sužinojus apie artimo žmogaus ligą. Baudos sumokėti negali, gyvena žemiau skurdo ribos. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas yra nedirbantis, teisės atėmimo laikotarpių naujų teisės pažeidimų nepadarė, nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo nuobaudos laiko, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, pridėtas UAB A. Šimkaus klinikos „Therapia scientifica“ pažyma, kad pacientas A. V. neturi priklausomybių alkoholiui, narkotikams ar psichotropiniams vaistams, dėl pažeidimo labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Šią nuostatą pabrėžia ir formuojama teisinė praktika (bylos Nr. N444-2128/2006, Nr. N575-3843/2009).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. V. yra praėję daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų pareiškėjas nepadarė. Nurodė, kad teisė vairuoti jam reikalinga asmeninėje veikloje, rūpinantis šeimos nariais. Tačiau, teismo nuomone, A. V. paskirtos nuobaudos griežtumas yra proporcingas A. V. padarytam pažeidimui. Pažymėtina, kas A. V. pažeidimą padarė apsvaigęs ir tokiais savo veiksmais sukėlė potencialiai realų pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų bei eismo dalyvių sveikatai ir saugumui.

Aplinkybės, kad A. V. po nuobaudos skyrimo nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra formaliosios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje numatytos sąlygos. A. V. praeityje nebuvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi 22 metų vairavimo stažą, apgadinimai nėra žymūs, įvykio metu žmonės nenukentėjo, vairavo transporto priemonę apsvaigęs ne nuo narkotinių medžiagų, o nuo psichotropinių vaistų. Į šias aplinkybes buvo atsižvelgta skiriant nuobaudą – pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnis ir paskirta žymiai mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali, todėl pareiškėjui dar labiau sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia nuobauda taptų tik simboline. Pažymėtina, kad tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą.

Be to, pareiškėjas prašo panaikinti jam paskirtą piniginę baudą, nes gyvena žemiau skurdo ribos, neretai badauja. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad priimant nutarimą dėl nuobaudos skyrimo buvo įvertintos jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Pažymėtina, kad nuobaudos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant tam tikrus suvaržymus, tačiau A. V., darydamas pažeidimą, pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

Pažymėtina, kad A. V. dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo kreipiasi antrą kartą. A. V. 2016-12-20 pateiktas prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo Kauno apylinkės teismo nutartimi 2016-12-22 buvo atmestas. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės nutarties, kuria buvo atmestas prašymas, nusprendė palikti Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir A. V. skundą atmesti. Pareiškėjas, pateikdamas pakartotiną prašymą, ypatingų, išskirtinų aplinkybių, kodėl jam būtina sutrumpinti teisės vairuoti atėmimą ir panaikinti piniginę baudą, nenurodė. Išvados, jog nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau pasiekti, daryti negalima. Esant nurodytoms aplinkybėms, A. V. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, teismas

nutaria:

A. V. prašymo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.