Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jo atstovui advokatui R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turintis 20 procentų darbingumo lygį, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 5 d. apie 15.40 val. Kaune, Savanorių pr. 346, A. V., būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, bei vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko pavažiavo į priekį ir vėl važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė dar į kitą automobilį Toyota Rav 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Tuo pažeidė KET 9, 14, 101 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. kaltės dėl vairavimo esant apsvaigus nuo psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nepripažino, dėl eismo įvykio savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2015 m. spalio 5d. jis buvo iškankintas nemigos, be to buvo sunkios dvasinės būsenos, kadangi buvo sužinojęs apie mamos sunkią ligą. Iš vakaro buvo išgėręs vieną Lorazepamo tabletę, nes nesisekė užmigti. Ryte nuo galvos skausmo buvo išgėręs tik aspirino tabletę bei tabletę Actilife. Paaiškinime nurodė, jog buvo išgėręs tris tabletes Lorazepamo, nes buvo labai išsigandęs ir kalbėjo bet ką. Kad atsitrenkė į du automobilius, pripažįsta. A. V. apžiūrą atliekančiai gydytojai jis sakė, kad yra vartojęs tokių vaistų, kurie nurodyti akte, bet juos yra vartojęs senai ir sakė bet ką, kad tik jį greičiau išleistų.

Liudytoja J. B. parodė, kad prisimena kai 2015 m. spalio 5d. policijos pareigūnai pristatė A. V.. Buvo tikrinama jo klinikinė būsena-eidamas per tiesią liniją jis ėjo mėtydamas kojas, stovėdamas Rombergo pozoje svyravo, buvo stebimas pirštų virpėjimas, kalbant buvo stebimas burnos džiūvimas, buvo vangus, psichomotoriškai sulėtėjęs, lėtai, kiek nerišliai kalbėjo. Paklausus kokia A. V. savijauta, jis pasakė, jog jaučiasi pavargęs, apspangęs, sulėtintas. Pasiteiravus kokius vaistus tyrimo dieną gėrė, jis nurodė visus vaistus, kurie yra surašyti medicininės apžiūros akte. Pavartojus tokius vaistus, jie su šlapimu pasišalina panašiai per vieną parą. Matėsi, kad tiriamasis domisi savo vartojamais vaistais, žino kokiais kiekiais juos reikia vartoti, pasakė savo susirgimus. Buvo paimti kraujo ir šlapimo mėginiai. J. B. iš A. V. klinikinės būsenos buvo aišku, kad jis yra apsvaigęs ir tokios būsenos vairuoti transporto priemones negali, tačiau neatlikus kraujo ir šlapimo tyrimų, galutinės išvados pateikti negalima, todėl ji pateikė tik preliminarią išvadą. Gavus toksikologijos laboratorijos išvadas, pirminė išvada buvo patvirtinta, todėl J. B. pateikė galutinę išvadą, kad A. V. 2015 m. spalio 5d. buvo nustatytas neuroleptikų, benzodiazepinų ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo faktas ir dėl to vairuoti negali.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys (b. l. 1), tarnybinis pranešimas (b. l. 2), iš kurio matyti, kad vairuotojas A. V. eismo įvykio vietoje elgėsi keistai, kalbėjo nerišliai, neaiškiai, džiūvo lūpos, jis svirduliavo, matėsi, kad yra apsvaigęs, nuo vairuotojo alkoholio kvapas nesklido. Vairuotojas pristatytas į KAPLC, Kaunas, Giedraičių g.8, apsvaigimui nustatyti. Pirminė medikų išvada - apsvaigęs, vairuoti negali. Vairuotojas nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Eismo įvykio medžiaga pristatyta į Kaunas, Chemijos g.4b., eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Kaunas, Savanorių pr. 346, bei nurodyti automobilių apgadinimai (b. l. 3), V. G. paaiškinimas(b. l. 4), A. N. paaiškinimas (b. l. 5), A. V. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2015 m. spalio 5d. įvažiavo į PC „Savas“ automobilių aikštelę. Jautėsi prastai, matyt dėl nemigos ir iš ryto išgertų vaistų 3 tablečių Lorazepamo. Manevruodamas ir ieškodamas vietą automobilio pastatymui, kliudė kitą automobilį. Po to dar vieną automobilį. (b. l. 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 8), automobilių fotonuotraukos (b. l. 7-11), specialisto išvada (b. l. 48), iš kurios matyti, kad A. V. kraujyje rasta pėdsakų paroksetino, risperidono, diazepamo, nordazepamo, metokloparmido ir triheksifenidilio. Šlapime rasta pėdsakų paroksetino, risperidono, oksazepamo, lorazepamo, metokloparmido ir triheksifenidilio. Kraujyje etilo alkoholio nerasta. Šlapime kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (b. l. 49), kurio galutinėje išvadoje nurodyta- neuroleptikų, benzodiazepinų ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo faktas ir dėl to vairuoti negali.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau Taisyklės) (2006 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 452). Pagal šių Taisyklių 9 ir 9.1 punktus, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), policijos ar inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru. Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505) II skyriaus 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Iš byloje esančio patrulio R. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad vairuotojas A. V. eismo įvykio vietoje elgėsi keistai, kalbėjo nerišliai, neaiškiai, džiūvo lūpos, jis svirduliavo, matėsi, kad yra apsvaigęs, nuo vairuotojo alkoholio kvapas nesklido. Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Iš R. Š. tarnybinio pranešimo bei kitų surinktų įrodymų matyti, kad A. V. buvo pristatytas į KAPLC apsvaigimui nustatyti.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų, medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios metodikos 11 punkte atskirai reglamentuojamas išvados formulavimas. Iš nuostatų išplaukia, kad išvados formulavimui reikalingos tam tikros sąlygos. Metodikos 11.1 punkte nustatyta, kad medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo tik gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, vadinasi, nagrinėjamos bylos kontekste, tik atlikus kraujo ir šlapimo tyrimą ir gavus jo rezultatus. Vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, bet nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą), reiktų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo). Pabrėžtina, kad medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2014).

Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą yra absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme, todėl pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., yra asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Iš byloje esančio medicininės apžiūros akto Nr. 555 matyti, kad A. V. medicininė apžiūra buvo siejama su bendru asmens būklės įvertinimu, tiriamųjų medžiagų paėmimu (šlapimo ir kraujo) ir išvados dėl atlikto tyrimo pateikimu. Be to, šiame medicininės apžiūros akte yra įrašų apie asmens psichikos būklę (elgseną, nuotaiką, sąmoningumą, atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, mimiką, gestikuliavimą). Pagal medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 10.4 punktą greito tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti šios metodikos 10.3 punkte nurodytus metodus, t. y. psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir (ar) šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Taigi teigiami rezultatai, gauti atliekant imuninę analizę, taip pat turi būti patvirtinti 10.3 punkte nurodytais metodais. Kaip matyti iš medicininės apžiūros akto Nr. 555, galutinė išvada pateikta gavus specialisto išvadą Nr. T-N2860/15 (01) dėl A. V. kraujyje ir šlapime rastų psichiką veikiančių medžiagų. Tiek iš preliminarios išvados, tiek iš galutinės išvados matyti, kad buvo nustatyta, jog A. V. buvo apsvaigęs bei nustatytas neuroleptikų, benzodiazepinų ir kt. psichotropinių medžiagų vartojimo faktas, dėl ko jis vairuoti negali. Iš byloje esančio A. V. pirminio paaiškinimo matyti, kad jis iš karto po įvykio neneigė, jog buvo vartojęs psichotropinį vaistą-3 tabletes Lorazepamo, o atliekant medicininę apžiūrą gydytojai J. B. nurodė visą eilę psichotropinių vaistų, kuriuos buvo vartojęs pažeidimo padarymo dieną. Vertinant A. V. pirminius paaiškinimus ir specialisto išvadą bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, matyti, kad atlikus A. V. kraujo ir šlapimo tyrimą, buvo rasta beveik visų jo nurodytų 2015 m. spalio 5d. vartotų vaistų pėdsakų. Abejoti minėtomis išvadomis nėra pagrindo.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. – būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), todėl yra baustinas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

A. V. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, turintis 20 procentų darbingumo lygį.(Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 10 p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad A. V. praeityje nebuvo baustas už KET pažeidimus. Jo vairavimo stažas yra 22 metai, taigi jis yra pakankamai drausmingas vairuotojas. Jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Teismas pažymi, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos pakankamai nežymiai. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. V. vairavo transporto priemonę ne būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau apsvaigęs nuo psichotropinių vaistų, kuriuos vartoja dėl savo sveikatos būklės.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, A. V. asmenybę, įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą A. L., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. V. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jam skirtina bauda bei papildoma nuobauda – specialiosios teisės atėmimas, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. sankcijos ribose.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti jam administracinę nuobaudą – 1160 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekusiu nuo nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.