Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tiketa“ ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui UAB „Bravo events“, išvada teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau - Tarnyba) priėmė nutarimą Nr. 10E-1725 dėl A. K. prašymo, kuriuo UAB „Tiketa“ (toliau – Tiketa) buvo įpareigota grąžinti vartotojui A. K. už nesuteiktą paslaugą sumokėtus pinigus (t. y. grąžinti pinigus už bilietus į atšauktą renginį) – 112,20 Eur. Tiketa, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 28 straipsnio 1 dalimi, nepraleidusi 30 dienų termino, pareiškė ieškinį dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, kadangi Tiketa yra bilietų platinimo paslaugą teikiantis asmuo, o ne renginio organizavimo paslaugos teikėjas ir pareigos grąžinti pinigus už bilietus atsakovui A. K. Tiketa neturi. Be to, nepriklausomai nuo to, kam tenka pareiga grąžinti pinigus už bilietus bilietų pirkėjui, Tarnyba netinkamai taikė įstatymo Dėl Covid-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui (2020 m. balandžio 30 d. Nr. XIII-2876) (toliau – Įstatymas), numatančio pinigų už bilietus grąžinimo tvarką tiems renginiams, kurie neįvyko dėl karantino metu nustatytų draudimų, nuostatas. Remiantis 2014 m. sausio 13 d. tarp Tiketos ir UAB „Bravo events“ sudaryta bilietų platinimo sutartimi Nr. KL-20140113/02 (toliau – Sutartis) Tiketa platino bilietus į UAB „Bravo events“ organizuotus renginius, tarp jų ir į 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje turėjusį vykti Filipo Kirkorovo koncertą (toliau - Renginys). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbė ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, o 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė karantiną, dėl ko buvo uždrausta vykdyti renginius ir apribota renginių vietų ir juos organizuojančių asmenų veikla, 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje turėjęs vykti Filipo Kirkorovo koncertas (toliau - Renginys) buvo perkeltas į 2020 m. spalio 6 d. Nauja koncerto data buvo pasirinkta renginio organizatoriaus UAB „Bravo events“ sprendimu. Bilietų pirkėjai buvo informuoti apie tai, kad jų įsigyti bilietai galios ir naujai paskelbtam renginiui. Įsigiję bilietus į Renginį, bilietų pirkėjai sudarė renginio organizavimo paslaugų teikimo sutartis su renginio organizatoriumi UAB „Bravo events“, dalyvaujant atsiskleidusiam tarpininkui – Tiketai. Informacija apie tai, kad renginio organizatorius yra ne Tiketa, o UAB „Bravo events“, vartotojams buvo pateikiama prie renginio aprašymo internete, Tiketos paslaugų teikimo taisyklėse, taip pat bilietų pardavimo kasose. Bilietų pirkėjai, įsigydami bilietus, buvo informuoti apie tai, kad Tiketa renginio organizavimo paslaugų neteikia, nėra atsakinga už renginio kokybę, taigi ir jo įvykimą ar neįvykimą, ir už pinigų už bilietus grąžinimą renginio atšaukimo atveju neatsako. Renginiui neįvykus ar pasikeitus jo datai, vartotojams pinigus už įsigytus bilietus privalo grąžinti paslaugos teikėjas, t. y. renginio organizatorius. 2020 m. balandžio mėnesį Tiketa gavo Tarnybos raštą dėl vartotojo A. K. prašymo (rašto data – 2020 m. balandžio 3 d., Nr. 4E-8105). Iš minėto prašymo, adresuoto Tarnybai, matyti, kad vartotojas kreipėsi dėl pinigų už bilietus į nukeltą renginį grąžinimo. Tarnyba, siūlydama ginčą išspręsti taikiai arba pateikti paaiškinimus, dėl ko ginčas išspręstas taikiai būti negali, išsiuntė vartotojo prašymą Tiketai, kaip bilietų platintojui. 2020 m. rugpjūčio 13 d. Tarnyba priėmė nutarimą dėl A. K. prašymo (nutarimo Nr. 10E-1725), kuriuo, visiškai palikdama nuošalyje renginio organizatorių ir visiškai paneigdama jo atsakomybę prieš vartotoją, be to, neatsižvelgdama į Įstatymo nustatytą reglamentavimą dėl pinigų už bilietus vartotojams grąžinimo, kai renginiai neįvyko dėl karantino metu nustatytų draudimų, įpareigojo Tiketą grąžinti pinigus už bilietus į neįvykusį renginį. Šis Tarnybos nutarimas yra absoliučiai nepagrįstas ir teisiškai ydingas. Pažymime, jog šiuo ieškiniu ieškovas nesiekia apskųsti 2020 m. rugpjūčio 13 d. Tarnybos nutarimo Nr. 10E-1725, nors su jame išdėstytais argumentais bei priimtu sprendimu ir nesutinka – Tiketa siekia Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka užkirsti kelią teisiškai nepagrįsto nutarimo įsigaliojimui, perduodant civilinio ginčo nagrinėjimą bendrosios kompetencijos teismui (Ieškovui nesikreipus į bendrosios kompetencijos teismą per nustatytą laikotarpį, minėtas Tarnybos nutarimas įsigaliotų ir įgautų vykdomojo dokumento galią (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 str. 2 d.). Ieškovo manymu, sprendžiant byloje iškilusį ginčą, yra svarbu nustatyti Tiketos atsakomybės prieš atsakovą A. K. ribas, o tam yra privaloma išsiaiškinti, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovo, kaip bilietų pirkėjo, ieškovo, kaip bilietus į renginį platinančio asmens, bei renginio organizatoriaus. Be to, kitas esminis klausimas šioje situacijoje yra Lietuvos Respublikos dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo (toliau - Įstatymas) taikymas. Dėl Tarnybos neteisingai kvalifikuotų tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių (paneigiant prekybos agento / atsiskleidusio tarpininko teisinį reglamentavimą ir tokia veikla užsiimančių asmenų teisinį statusą, nepagrįstai šiuos teisinius santykius tapatinant su sutarties trečiojo asmens naudai reglamentavimu ir nepagrįstai perkeliant paslaugų teikėjo atsakomybę už sutarties įvykdymą tarpininkui). Visų pirma, įsigydamas bilietą į renginį, vartotojas sudarė renginio organizavimo paslaugų teikimo sutartį su renginio organizatoriumi UAB „Bravo events“, dalyvaujant atsiskleidusiam tarpininkui – Tiketai, kurį renginio organizatorius pasitelkė papildomai paslaugai (prie renginio organizavimo paslaugos), t. y. bilietų platinimo paslaugai, teikti. Informacija apie tai, kad renginio organizatorius yra ne Tiketa, o UAB „Bravo events“, atsakovui buvo pateikiama tiek prie renginio aprašymo internete – Tiketos interneto tinklapyje nenurodyti renginio organizatoriaus sistemiškai yra neįmanoma, tiek Tiketos paslaugų teikimo taisyklėse (su kuriomis yra supažindinamas kiekvienas asmuo (padedant varnelę), prieš sudarant jam galimybę įsigyti bilietus internetu). Atsakovas, įsigydamas bilietus, buvo informuotas apie tai, kad Tiketa renginio organizavimo paslaugų neteikia, nėra atsakinga už renginio kokybę, taigi ir jo įvykimą ar neįvykimą, ir už pinigų už bilietus grąžinimą renginio atšaukimo atveju neatsako. Taigi visa viešai prieinama ikisutartinė informacija bylojo apie tai, jog: 1) renginio organizatorius yra UAB „Bravo events“ ir apie tai, kad 2) Tiketa nėra renginio organizatorius, o veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas. Pagrindinis Tarnybos argumentas, dėl ko ši priėmė sprendimą atsakomybės subjektu pasirinkti renginio organizatoriaus papildomų paslaugų teikimui (bilietų platinimui) pasitelktą asmenį - Tiketą, yra tai, jog renginio organizatoriaus pavadinimas nebuvo nurodytas ant bilieto į renginį. Pabrėžiame, jog ši aplinkybė jokiais būdais nepaneigia fakto, kad Tiketa renginio organizavimo paslaugų neteikia, bei fakto, kad vartotojas, prieš įsigydamas bilietą, buvo apie tai informuotas – ši informacija buvo skelbiama renginio aprašyme internete, Tiketos bilietų platinimo paslaugų teikimo taisyklėse, ji taip pat buvo pateikta ant atsakovo bilietų į renginį (t. y. nors ant bilietų nebuvo nurodytas renginio organizatoriaus pavadinimas, tačiau buvo nurodyta, jog Tiketa renginio organizavimo paslaugų neteikia, o veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas). Bilietas išduodamas klientui jau įsigijus paslaugą, t. y. jau sudarius paslaugų teikimo sutartį, tokiomis sąlygomis, kokios yra nurodytos prie renginio aprašymo bei Tiketos taisyklėse, kur labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog Tiketa nėra renginio organizatorius, o yra atsiskleidęs tarpininkas, veikiantis organizatoriaus vardu ir interesais. Parduodama bilietą, Tiketa neįsipareigoja suteikti renginio organizavimo paslaugų – šias paslaugas įsipareigoja suteikti renginio organizatorius, o Tiketą jis pasitelkia tik papildomai paslaugai – bilietų išplatinimui – suteikti. Savo paslaugą – bilietų platinimo paslaugą – Tiketa suteikė tinkamai, o už paslaugas, kurių neteikia, neatsako ir negali atsakyti – apie tai vartotojai yra informuojami iš anksto, prieš perkant bilietą. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ir buvo nurodyta Tarnybai Tiketos teiktuose paaiškinimuose, renginio organizatoriaus pavadinimas nebuvo nurodytas ant bilietų į renginį dėl techninės Tiketos bilietavimo sistemos klaidos. Pirkėjai, įsigiję bilietus į renginį, šiuos bilietus gauna dviem būdais - elektroniniu paštu bei savo paskyroje Tiketos sistemoje. Kurį laiką bilietų pirkėjams elektroniniu paštu buvo siunčiami bilietai, kurių skiltyje „Renginio organizatorius“ nebuvo sugeneruoti renginio organizatoriaus duomenys, tačiau bilietuose, kurie buvo siunčiami į vartotojų paskyras, renginio organizatoriaus duomenys buvo pateikti. Pastebėjus klaidą, ji buvo nedelsiant ištaisyta, o visiems vartotojams, kuriems jie buvo išsiųsti iki šios klaidos ištaisymo, Tiketa bilietus išsiuntė pakartotinai, taip užtikrindama, kad visais būdais vartotojams pateiktuose bilietuose būtų aiškiai matomas renginio organizatorius ir jo duomenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog renginio organizatorius nė karto neneigė savo atsakomybės dėl atsakovo (ir apskritai visų vartotojų) patirtų nuostolių dėl nesuteiktos renginio organizavimo paslaugos – pinigų už bilietus į perkeltą renginį grąžinimas renginio organizatoriaus UAB „Bravo events“ bus vykdomas Įstatymo nustatyta tvarka. Aplinkybę, jog Tiketa veikia kaip renginio organizatoriaus tarpininkas, taip pat pagrindžia ir Sutartis, sudaryta tarp Tiketos bei UAB „Bravo events“. Konkrečiai – Sutarties 5 punktas, kuriame nurodoma, jog „Tiketa, teikdama Sutartyje nurodytas paslaugas, veikia kaip Organizatoriaus tarpininkas – Bilietai platinami Organizatoriaus vardu ir interesais.“ Organizatoriaus pareiga grąžinti bilietų pirkėjams pinigus, jeigu renginys neįvyksta, yra įtvirtinta minėtos sutarties 15 punkte, numatančiame, jog „Nutraukus Bilietų platinimą, Tiketa pinigų už Bilietus grąžinimą pradeda nedelsiant, tačiau bet kokiu atveju ne anksčiau nei sekančią dieną po to, kai Organizatorius perveda Tiketai visus pinigus, gautus už Bilietus į neįvykusį ar nukeltą Renginį.“ Ieškovė Tiketa savo ruožtu negali ir neturi prisiimti atsakomybės už paslaugos, kurios teikėja nėra, suteikimą ar nesuteikimą. Be to, visos sąskaitos faktūros, išrašytos to pageidavusiems bilietų pirkėjams, buvo išrašomos renginio organizatoriaus vardu, kadangi vienintelis renginio organizavimo paslaugų teikėjas yra būtent renginio organizatorius UAB „Bravo events“. Perkant bilietus į renginį, buvo išrašytos trys skirtingos sąskaitos faktūros už bilietus – renginio organizatoriaus UAB „Bravo events“, už arenos paslaugas – renginio vietos administratoriaus UAB „Universali arena“, už bilietų platinimo paslaugas – Tiketos, kaip bilietų platintojo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „Jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo“. Taigi, šiuo atveju paslaugai įvykdyti renginio organizatorius į pagalbą pasitelkė bilietus platinančią įmonę – Tiketą. Iš to seka, kad renginio organizavimas yra kompleksinė paslauga ir bilietas yra neatsiejamas nuo pačios paslaugos, nes tam, kad būtų parduota paslauga (renginio organizavimo paslauga), vartotojas turi pirkti ir patį bilietą (už kurio suformavimą ir išspausdinimą bilieto į renginį pirkėjas moka nustatytą mokestį). Dėl neįvykusio renginio vartotojas patiria žalą, į ją įskaičiuojama ne tik bilietų kaina, bet ir bilietų suformavimo/spausdinimo mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojas bilietų spausdinimo mokestį mokėjo tam, kad įsigytų bilietus į renginį ir į tai, kad už neįvykusį renginį yra atsakingas renginio organizatorius, darytina išvada, kad renginio organizatorius turi atlyginti vartotojui visą patirtą žalą ? grąžinti pinigus ir už bilietus ir už bilietų suformavimą/spausdinimą.

Nors atsakovas už paslaugas sumokėjo ne tiesiogiai paslaugų teikėjui (renginio organizatoriui UAB „Bravo events“), o paslaugų teikėjo pasitelktam asmeniui – Tiketai, kaip tarpininkui, t.y. bilietų platintojui, prieš atsakovui sudarant renginio organizavimo paslaugų teikimo sutartį, t.y. prieš įsigyjant bilietus, atsakovas buvo supažindintas su informacijai apie tai, kas yra perkamų paslaugų teikėjas ir apie tai, jog Tiketa renginio organizavimo paslaugų neteikia ir už jų suteikimą ar nesuteikimą neatsako. Taigi atsakomybės subjektu yra būtent UAB „Bravo events“, kaip renginio organizavimo paslaugų teikėjas. Taip pat pažymime, kad Tiketa, kaip paslaugų teikėjas, rezervuojantis ir parduodantis bilietus, savo paslaugas suteikė tinkamai, o už paslaugas, kurių neteikia, Tiketa atsakomybės negali ir neturi prisiimti. Tiketos vykdoma bilietų pardavimo į trečiųjų asmenų organizuojamus renginius veikla yra kvalifikuotina kaip komercinio atstovavimo teisiniai santykiai, o Tiketa yra laikytina prekybos agentu / atsiskleidusiu tarpininku galiojančio teisinio reglamentavimo prasme. Ieškovas užsiima bilietų pardavimo į trečiųjų asmenų organizuojamus renginius veikla, bilietus parduoda renginių organizatorių (šiuo atveju – UAB „Bravo events“) vardu, tuo tarpu, renginių organizavimo veikla neužsiima ir atsakomybės už renginių organizavimą ir su tuo susijusias aplinkybes neprisiima. Pažymi jog informacija, kad ieškovas veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas / prekybos agentas, jog renginį organizuoja ne ieškovas, o būtent renginio organizatorius - UAB „Bravo events“, taip pat, jog ieškovas už renginį ar bilietų kainos grąžinimą neatsako, buvo nurodyta ir išviešinta tiek (i) ant atsakovo įsigyto bilieto į renginį, tiek (ii) ieškovo paslaugų teikimo taisyklėse, su kuriomis atsakovas susipažino bilieto įsigijimo metu, ir įsipareigojo jų laikytis kaip sudaromo sandorio sąlygų dalies, tiek (iii) patvirtina pati ieškovo veiklos specifika (bilietų į trečiųjų asmenų organizuojamus renginius platinimo veikla). Anot ieškovo, Tarnyba vertino tik formaliai bilieto įsigijimo procedūroje dalyvavusius asmenis (bilietą į renginį įsigijusį atsakovą ir tiketa.lt internetinę sistemą eksploatuojantį ieškovą), galimo sutarties sudarymo trečiojo asmens naudai atvejį (LR CK 6.191 str.), vertinant prievolių trečiojo asmens naudai šioje sutartyje egzistavimą, nepagrįstai sutapatindama šį visiškai atskirą ir atskirų materialinės teisės normų reglamentuotą teisės institutą / teisinį santykį su ieškovo nurodytais susiklosčiusiais komercinio atstovavimo teisiniais santykiais, tuo tarpu, komercinio atstovavimo teisinių santykių reglamentavimo nevertino ir netaikė. Komercinio atstovavimo teisiniai santykiai yra reglamentuojami LR CK antrosios knygos nuostatose bei iš dalies LR pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. LR CK 2.152 str. 1 d. nustato, jog „Prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita.“. LR CK 2.133 str. 1 d. nustato, jog „Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.“. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 6 d. nustato, jog „Atsiskleidęs tarpininkas – apmokestinamasis asmuo, kuris tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje kito vardu ir sąskaita.“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog komercinio atstovavimo formalieji požymiai ir jų esmė yra aptarti nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje, jie yra tokie: 1) esminė atstovo funkcija – tarpininkauti arba sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir sąskaita; 2) atstovo savarankiškumas; 3) pagrindinės veiklos kriterijus; 4) atstovo veiklos nuolatinis pobūdis; 5) atstovo veiklos atlygintinumas. Todėl tarnyba, kaip ginčą nagrinėjanti institucija, kvalifikuodama tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, visų pirma turėjo išnagrinėti aukščiau nurodytų komercinio atstovavimo teisinių santykių požymių egzistavimą. Nepaisant to, Tarnyba neanalizavo ir nevertino minėtų komercinio atstovavimo veiklos požymių, kurių analizė ginčo atveju neabejotinai patvirtina, kad ieškovo veikla pripažintina komerciniu atstovavimu, o atsakovo atliktas bilieto į renginį įsigijimas pripažintinas kaip sutarties tarp atsakovo ir renginio organizatoriaus sudarymas, sutarties sudarymo metu renginio organizatorių atstovaujant ieškovui. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, jog tinkamai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, turėtų būti laikoma, jog sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir renginio organizatoriaus, ieškovas neatsako ir nelaikytinas atsakingu už renginio organizatoriaus atliktą netinkamą minėtos sutarties įvykdymą. Remiantis LR CK 2.133 str. 1 d., teisės ir pareigos atsirado būtent tarp atsakovo ir renginio organizatoriaus, todėl ieškovas nelaikytinas atsakingu už renginio organizatoriaus nesuorganizuotą renginį ir / ar tu pagrindu atsakovo patirtus nuostolius. Aukščiau išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad Tarnyba, priimdama 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 10E-1725, suformavo ydingą precedentą, pagal kurį nepagrįstai ir neteisėtai perkeliamos bilieto pirkėjo ir atstovaujamojo sudarytos sutarties nevykdymo neigiamos pasekmės už sutarties įvykdymą neatsakingam ir sutarties vykdymo neįtakojančiam atstovui. Renginio organizavimą vykdė UAB „Bravo events“ ir renginys, susiklosčius pasaulinės pandemijos aplinkybėms, dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino metu nustatytų ribojimų, buvo perkeltas UAB „Bravo events“ sprendimu. Taigi vartotojui nebuvo suteikta renginio organizavimo paslauga, kurią renginio organizatorius buvo įsipareigojęs suteikti pagal sudarytą renginio organizavimo paslaugų teikimo sutartį (t. y. bilieto įsigijimo sutartį). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.205 straipsniu, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą, o remiantis CK 6.245 straipsnio 3 dalimi, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Taigi renginio organizatorius, neįvykdęs sutarties, turi pareigą atlyginti atsakovui šio patirtus nuostolius, tačiau kompensavimo vartotojams tvarka, esant išskirtinėms aplinkybėms dėl pasaulinės pandemijos, yra numatyta Įstatyme. Remiantis Įstatymo nuostatomis, Įstatymas taikomas vartojimo sutartims dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo, sudarytoms iki 2020 m. kovo 15 d., vykdyti, kai renginio data yra karantino metu nustatytų draudimų, dėl kurių organizuoti renginius tapo neįmanoma ar gerokai sunkiau, laikotarpiu. Įstatymas numato, jog dėl karantino metu nustatyto draudimo neįvykus renginiui, paslaugų teikėjas (remiantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, „Paslaugų teikėjas – verslininkas, kuris siūlo ir atlygintinai suteikia renginio organizavimo paslaugas“) per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo turi teisę nustatyti vėlesnę renginio datą. Renginys turi įvykti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo karantino metu nustatyto draudimo panaikinimo. Vartotojui nesutinkant su vėlesne renginio data, vartotojas turi ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pranešimo apie vėlesnę renginio datą pranešti paslaugų teikėjui apie savo nesutikimą. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo suteikti vartotojui kuponą, kurio vertė negali būti mažesnė nei už bilietą sumokėtų pinigų suma. Kuponu vartotojas gali apmokėti bilietų į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius kainą arba jos dalį. Nepasinaudojus kuponu per 12 mėnesių, vartotojas turi teisę per 14 dienų nuo kupono galiojimo pabaigos susigrąžinti kupono vertę pinigais. Pagal Įstatymo nuostatas, paslaugų teikėjui nesuteikus vartotojui kupono, už bilietą sumokėta suma vartotojui turi būti grąžinta per 14 dienų nuo nustatytos vėlesnės renginio datos. Jei vėlesnė renginio data nenustatoma, paslaugų teikėjas privalo grąžinti už bilietą sumokėtus pinigus ne vėliau kaip per 44 dienas nuo karantino metu nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo panaikinimo. Įstatymas taip pat numato, jog vartotojas, įsigijęs bilietą, neturi teisės kitomis, negu nurodytos Įstatyme, sąlygomis vienašališkai nutraukti vartojimo sutarties dėl renginio organizavimo paslaugų teikimo ir reikalauti grąžinti už bilietą sumokėtą kainą (Įstatymo 3 straipsnis). Tarnyba, priimdama 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 10E-1725, minėtos Įstatymo nuostatos netaikė, argumentuodama tuo, jog bilietų pardavimo (t. y. renginio organizavimo paslaugų teikimo) sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. kovo 14 d., kuomet vartotojas informavo apie savo reikalavimą grąžinti pinigus. Vis dėlto, platesnių paaiškinimų apie bilietų pirkimo sutarties nutraukimo pagrindus Tarnyba nepateikia, taigi nėra aišku, kokiu pagrindu bilietų pirkimo sutartis galėjo būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo teisėto pagrindo šią sutartį nutraukti, manytina, jog Tarnyba nepagrįstai vertino, kad renginio organizavimo (bilieto įsigijimo sutartis) sutartis buvo nutraukta, taigi nepagrįstai ir netaikė Įstatymo nuostatų, reglamentuojančių pinigų už bilietus į atšauktus / nukeltus renginius grąžinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo manymu, Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 10E-1725 buvo priimtas nesilaikant teisės aktų, dėl to yra neteisėtas ir negali būti vykdomas.

Atsakovas A. K. pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jo netenkinti. Prašo įpareigoti ieškovą UAB „Tiketa“ grąžinti atsakovui 112,20 Eur sumą už neįvykusį Filipo Kirkorovo koncertą. Nurodo, kad teismas sprendime už akių tinkamai vertino visas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo teisingas išvadas ir atsižvelgė į vartotojo teisių ir interesų apsaugos principą. Kadangi teismas nutarė įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Bravo Events“, atsakovas atkreipė dėmesį, kad dėl pinigų grąžinimo už neįvykusį Filipo Kirkorovo koncertą 2020 m. kovo 14 d. kreipėsi el. paštu ir į UAB „Tiketa“ bei 2020 m. balandžio 2 d. el. paštu į UAB „Bravo Events“, Tačiau nei vienas iš jų nesutiko grąžinti pinigų ir per 30 dienų nekompensavo neįvykusį bilietą kuponu, kaip tai nustatyta COVID-19 Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Be to, nurodo, jog reginys buvo perkeliamas jau 3 kartus, kurių datos atsakovui irgi netinka. Kadangi sutartį atsakovas sudarė su ieškovu, kuriam sumokėjo visus pinigus, atsakovo manymu, būtent ieškovas ir yra atsakingas už neįvykusį renginį.

Trečiasis asmuo UAB „Bravo events“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad kategoriškai nesutinka su atsakovo bei išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pozicija byloje, todėl prašo teismo pakeisti trečiojo asmens procesinį statusą į trečiąjį asmenį nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus ieškovo pusėje; panaikinti 2020 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą Nr. 10E-1725; atmesti Atsakovo A. K. reikalavimą dėl vienašališko paslaugų teikimo sutarties nutraukimo ir pinigų (112,20 EUR) už bilietus į Filipo Kirkorovo koncertą grąžinimo; įpareigoti UAB „Bravo events“ 2020 m. gegužės 13 d. įsigaliojusiame COVID-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatyme nustatyta tvarka išduoti Atsakovui A. K. už bilietus į Filipo Kirkorovo koncertą sumokėtų pinigų sumos kuponą, atleidžiant UAB „Bravo events“ nuo pareigos atlyginti Atsakovo A. K. patirtus nuostolius, t. y. bilietų platinimo mokestį. Nurodo, kad 2020 m. kovo 12 d. Vyriausybės pasitarimo sprendimas ir 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, terminuotai uždraudę organizuoti renginius atvirose ir uždarose erdvėse, neabejotinai vertintini kaip force majeure aplinkybė organizatorių santykiuose su vartotojais, kaip tai įtvirtinta LR Vyriausybės nutarimo Nr. 840 dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo (toliau – Nutarimas) 3.5 punkte (teisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai). Sistemiškai vertinant aktualų teisinį reguliavimą, o būtent paslaugų teikėjo (organizatoriaus) pareigas, kurios yra įtvirtintos tiek 2008 m. birželio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 623 dėl sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklių patvirtinimo, tiek LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.127 str. 1 d. normoje, numatančioje, jog skolininko (šiuo atveju organizatoriaus) prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kuria? jis neatsako, darytina išvada, jog paslaugų teikėjo (organizatoriaus) pareiga, nesuteikus paslaugų ne dėl vartotojo kaltės, grąžinti už paslaugas sumokėtą bilieto kainą išlieka net tais atvejais, kai dėl force majeure aplinkybių renginys yra atšaukiamas ir renginio organizatorius ne dėl savo kaltės negali įvykdyti bilietų pirkėjui prisiimtos pareigos. Tačiau visiškai priešinga situacija susiklosto, kuomet dėl force majeure aplinkybių renginys neįvyksta, tačiau yra perkeliamas, o ne atšaukiamas. Pažymėtina, jog vartotojo įsigytas bilietas patvirtina jo įsigytą paslaugą, t. y. teisę dalyvauti koncerte. Bilietas atitinkamai sukuria organizatoriui pareigą surengti koncertą/renginį, t. y. užtikrinti šio koncerto/renginio buvimą. Taigi, esminė susitarimo tarp renginio organizatoriaus ir bilieto pirkėjo sąlyga yra renginys (koncertas, spektaklis ar bet koks kitas pasirodymas). Esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, įsipareigojimų vykdymas yra atidedamas (Nutarimo 8 punktas, CK 6.212 str. 2 d.), todėl Vyriausybei nustačius laikinus organizatorių veiklos draudimus, organizatorius nėra atleidžiamas nuo esminio savo įsipareigojimo bilietų pirkėjui įvykdymo, t. y. nuo pareigos surengti koncertą/renginį, tačiau dėl force majeure aplinkybių nesurengus jo ant bilieto nurodytą datą, įsipareigojimų vykdymas, jei įmanoma, nukeliamas į kitą datą, o būtent į laikotarpį, kuomet renginių draudimas bus atšauktas ir renginių organizatorių veikla Vyriausybės sprendimu nebebus draudžiama. Taigi, renginys, dėl kurio sudarydami bilieto pirkimo–pardavimo bei paslaugų teikimo sutartis susitarė bilietą įsigijęs pirkėjas ir renginių organizatorius, įvyks, t. y. renginių organizatorius įvykdys savo esminę prievolę dėl kurios susitarė šalys: suorganizuos tą renginį, į kurį buvo įsigytas bilietas, tik kitu laiku nei nurodyta ant bilieto dėl nuo organizatoriaus nepriklausančių aplinkybių ir ne dėl jo kaltės. Sutiktina, jog CK 6.212 straipsnis, atleidžiantis skolininką? (šiuo atveju organizatorių) nuo atsakomybės uz? sutarties neįvykdymą?, neatima is? kitos šalies galimybės imtis gynybos priemonių?, kurios nėra civilinė atsakomybė. Viena tokių priemonių galėtų būti teisė nutraukti sutarti?, kaip tai numatyta CK 6.212 str. 4 d., tačiau ši teisės norma neatsako į klausimą, ar tokiam sutarties nutraukimui būtinas teismo sprendimas, ar s?alis gali nutraukti sutarti? neteismine tvarka, t. y. nedetalizuoja sutarties nutraukimo tvarkos, kurios nesilaikius toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Todėl būtina vadovautis kitomis CK normomis. Štai CK 6.217 straipsnio 5 dalis numato, jog vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Tačiau bilieto pirkimo – pardavimo sutarties viena esminių sąlygų - bilietas nėra grąžinamas ar keičiamas, todėl konstatuotina, jog bilieto pirkimo sutartis nenumato atvejų, kuomet ši sutartis galėtų būti nutraukta. Todėl kai sutartis nevykdoma dėl atsiradusiu? force majeure aplinkybių?, s?alis (vartotojas) galėtu? remtis tik CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia vienašališka? sutarties nutraukimą?, nesikreipiant i? teisma?, dėl esminio sutarties pažeidimo: bilieto pirkėjas galėtų nutraukti sutarti?, jeigu organizatorius sutarties neįvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (t. y. renginio atšaukimo, o ne jo nukėlimo atveju). Esminiu sutarties pažeidimu laikomas vienos is? s?aliu? įvykdytas pažeidimas, kuris is? esmės atima antrajai s?aliai galimybe? tikėtis, kad sudaryta sutartis bus tinkamai įvykdyta. Tačiau renginio organizatoriui ne atšaukus renginio, o radus galimybę jį nukelti ir įvykdyti bilietų pirkėjams prisiimtus įsipareigojimus pasibaigus force majeure aplinkybėms, negali būti konstatuotas esminis sutarties (t. y. biliete nurodytos paslaugos) pažeidimas, nes akivaizdu, jog pasibaigus force majeure aplinkybėms sutartis bus įvykdyta ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tuo abejoti, todėl renginio nukėlimo atveju vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties ir atitinkamai reikalauti pinigų grąžinimo. Atsakovas A. K. įsigijo bilietus į 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje turėjusį įvykti Filipo Kirkorovo koncertą (toliau - Renginys), kuris dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. priimto nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, buvo perkeltas į 2020 m. spalio 6 d. Kadangi Atsakovui Renginio data nebuvo tinkama, savo prašyme Tarnybai Atsakovas kėlė reikalavimą nutraukti paslaugos teikimo sutartį (toliau – Sutartis) ir grąžinti už paslaugą sumokėtus pinigus (112,20 Eur), kurį Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 13 d. Tarnybos nutarimu Nr. 10E-1725 (toliau – Tarnybos nutarimas) nepagrįstai tenkino. Trečiasis asmuo pažymi, kad Tarnyba klaidingai vertino susiklosčiusią ginčo situaciją, nurodydama, jog neva tai „ginčas iš esmės kilo dėl neįvykusio Renginio ir pinigų, sumokėtų už bilietus, grąžinimo“, kas galimai ir nulėmė neteisėta ir nepagrįstą Tarnybos sprendimą. Trečiasis asmuo pakartotinai pažymi, kad Renginys, laikantis aktualiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, buvo perkeltas, o ne atšauktas, todėl Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą įpareigoti Ieškovą grąžinti Atsakovui pinigus už bilietus į Renginį, Filipo Kirkorovo koncertą. Taip pat, Tarnyba Tarnybos nutarime, kuriuo Byloje ir grindžiama Trečiojo asmens Tarnybos pozicija, teigia, kad Sutartis, kuri buvo sudaryta tarp Atsakovo ir Ieškovo, buvo nutraukta nuo 2020 m. kovo 14 d., t. y. tada, kada Atsakovas informavo Ieškovą apie savo reikalavimą. Dėl šios priežasties, Tarnybos vertinimu 2020 m. gegužės 13 d. įsigaliojusio COVID-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo (toliau – Įstatymas), numatančio kelias kompensavimo už atšauktus renginius galimybes, nuostatos netaikomos. Nagrinėjamu atveju, Renginio organizatoriui, UAB „Bravo events“, ne atšaukus Renginio, o radus galimybę jį nukelti ir įvykdyti bilietų pirkėjams, įskaitant ir Atsakovą, prisiimtus įsipareigojimus pasibaigus force majeure aplinkybėms, negali būti konstatuotas esminis Sutarties pažeidimas, nes akivaizdu, jog pasibaigus force majeure aplinkybėms Sutartis bus įvykdyta, todėl Renginio nukėlimo atveju Atsakovas neturėjo teisės nutraukti Sutarties ir atitinkamai reikalauti pinigų grąžinimo, o Tarnyba tenkinti tokį Atsakovo reikalavimą. UAB „Bravo events“ atkreipia dėmesį į vieną iš Tarnybos raštų, teiktų Trečiajam asmeniui, kuriame ir pati Tarnyba nurodė vartotojai, kad kol Renginys, Filipo Kirkorovo koncertas, nėra atšauktas, Tarnyba neturi teisinio pagrindo priimti sprendimų įpareigoti UAB „Bravo events“ grąžinti vartotojams pinigus už bilietus į Filipo Kirkorovo koncertą, nagrinėjamu atveju, Renginį. Tokiu būdu, esant akivaizdiems prieštaravimas tarp Tarnybos susiklosčiusios situacijos dėl ne neįvykusio, bet perkelto dėl force majeure aplinkybių Renginio, bei nagrinėjamoje situacijoje kylančių renginio organizatoriaus ir vartotojų teisių ir pareigų vertinimo, Tarnybos pozicijos nenuoseklumui, UAB „Bravo events“ vertinimu, ginčijamas Tarnybos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, nes jį priimdama Tarnyba netinkamai ir siaurinamai aiškino Atsakovo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį bei nepagrįstai netaikė santykiui aktualių 2020 m. gegužės 13 d. įsigaliojusio COVID-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų. Įstatymo 4 str. 1 d. numatyta, jog kai renginys neįvyksta dėl karantino metu nustatytų draudimų, paslaugų teikėjas (šiuo atveju Trečiasis asmuo) per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo turi teisę nustatyti vėlesnę renginio datą. Trečiasis asmuo, laikydamasis Įstatyme nustatytų sąlygų ir terminų, apie draudimų laikotarpiu neįvykusių renginių perkėlimus, įskaitant Renginį, paskelbė viešai ir informavo visus pirkėjus, nors iki šiol draudimai nėra panaikinti. Įstatymo 3 str. 1 d. numatyta, jog vartotojas, įsigijęs bilietą, neturi teisės kitomis, negu Įstatymo 4 straipsnyje nurodytos, sąlygomis vienašališkai nutraukti vartojimo sutarties dėl renginio organizavimo paslaugų teikimo ir reikalauti grąžinti už bilietą sumokėtą kainą dėl to, kad dėl karantino metu nustatytų draudimų, dėl kurių organizuoti renginius tapo neįmanoma ar gerokai sunkiau, paslaugų teikėjas negali suteikti paslaugų. Tuo tarpu Įstatymo 4 str. 3 d. numato, jog kai vartotojas nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data, paslaugų teikėjas už neįvykusį renginį per Įstatyme nustatytus terminus kompensuoja vartotojui suteikdamas kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma, netaikydamas vartotojui jokių papildomų mokesčių. Įstatymo 4 str. 4 d. nustatyta, jog jeigu vartotojas nurodytu kuponu neapmoka bilietų į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius kainos ar jos dalies per 12 mėnesių nuo kupono suteikimo dienos, jis turi teisę reikalauti, kad paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio termino pabaigos grąžintų vartotojui kupono vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, kadangi Atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties, Atsakovas įsigijo bilietus į Renginį iki 2020 m. kovo. 15 d. (Įstatymo 1 str. 2 d.), o Renginys neįvyko dėl karantino metu nustatytų draudimų, kurie ir šiai dienai nėra atšaukti, Atsakovo atžvilgiu yra taikytinas Įstatymas ir jame nustatytas draudimų pasekoje neįvykusių renginių kompensavimo mechanizmas, t. y. Atsakovas neturėjo ir neturi teisės nutraukti Sutarties ir/ar reikalauti pinigų už bilietus grąžinimo, todėl jo prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Teismas atkreipė dėmesį, jog Renginio biliete yra nurodytos atskiros su bilieto įsigijimu ir renginio organizavimu susijusios taisyklės, tarp kurių, be kita ko, nurodyta, kad už pinigų už bilietą grąžinimą visiškai atsako organizatorius, nagrinėjamu atveju, Trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo pažymi, jog Ieškovas teikia tik bilietų platinimo paslaugas ir veikia kaip tarpininkas tarp renginių organizatorių ir bilietų pirkėjų. Tačiau atsakomybę dėl biliete nurodytos paslaugos prisiima ir paslaugų teikėju laikomas renginių organizatorius, UAB „Bravo events“. Ši informacija vartotojams yra pateikiama ne tik ant bilieto, bet ir bilietų pirkimo taisyklėse bei prie renginių aprašymų. Taigi, kadangi Ieškovas nėra Renginio paslaugos teikėjas, todėl Atsakovo reikalavimas grąžinti pinigus už bilietus į Renginį iš Ieškovo yra nepagrįstas. Bilietų platintojai, šiuo atveju, Ieškovas (kaip ir UAB „Bravo events“, Renginio organizatorius) teikia paslaugas ne tik organizatoriams, jų vardu platindami bilietus į renginius, bet ir vartotojams, sudarydami galimybę jiems gauti informaciją apie renginius bei įsigyti į juos bilietus vartotojams patogiausiu būdu. Būtent už bilieto įsigijimo paslaugą pirkėjai moka platintojams papildomus mokesčius (paslaugos ir administravimo mokesčiai). Taigi, perkant bilietą vartotojas sudaro sutartį su renginio organizatoriumi dėl renginio, už kurį sumoka biliete nurodytą bilieto kainą, ir sutartį su bilietų platintoju dėl bilieto nusipirkimo paslaugos. Pastaroji sutartis (tarp pirkėjo ir bilietų platintojo) pasibaigia nuo to momento, kai bilietas nusiunčiamas pirkėjui, t. y. paslauga pirkėjui laikoma suteikta ir nebelieka jokių santykių tarp pirkėjo ir bilietų platintojo nuo to momento, kai pirkėjas gauna bilietą el. paštu arba fiziškai atspausdintą bilietą kasoje. Sutiktina, jog renginio atšaukimo atveju, pirkėjo platintojui (šiuo atveju Ieškovui) sumokėti papildomi mokesčiai laikytini vartotojo nuostoliu, tačiau renginio neįvykimo dėl force majeure aplinkybių atveju, nuostoliai, remiantis Vyriausybės nutarimo Nr. 840 dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo nuostatomis, nėra kompensuojami, t. y renginių organizatoriai yra atleisti nuo prievolės atlyginti tokius pirkėjų nuostolius. Todėl vartotojai neturi teisės reikalauti ir bilietų platintojui sumokėtų mokesčių grąžinimo tiek į COVID-19 pasekoje atšauktus, tiek į nukeltus renginius. Taigi, Atsakovo nurodytas Renginys neįvyko ir buvo perkeltas būtent dėl force majeure aplinkybių, todėl Atsakovas turi teisę į už bilietus į Renginį sumokėtų pinigų sumos kuponą, išduodamą UAB „Bravo events“ kaip Renginio organizatoriaus, bet UAB „Bravo events“ turi būti atleistas nuo prievolės atlyginti Atsakovo nuostolius, t. y. bilietų platinimo mokesčius, kurie bus patikslinti Bylos nagrinėjimo metu. Taip pat, Trečiasis asmuo pažymi, jog UAB „ Bravo events“ nesuteikus Atsakovui kupono per Įstatymo 4 str. 3 dalyje nurodytą terminą, UAB „Bravo events“ turėtų pareigą grąžinti Atsakovui už bilietus sumokėtą kainą per 14 dienų nuo vėlesnės renginio datos, nustatytos pagal Įstatymo 4 str. 1 dalį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo atstovės paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Bravo events“ 2014 m. sausio 13 d. sudarė Bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartį NR. RL-20140113/02 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas, be kita ko, įsipareigojo platinti UAB „Bravo events“ bilietus (Sutarties 2.10 p., 4 p., 7.1 p.) už Sutartyje numatyta užmokestį (Sutarties 1 p., 4 p.). Ieškovas platino bilietus ir į UAB „Bravo events“ organizuojamą Filipo Kirkorovo koncertą, turėjusi įvykti 2020 m. kovo 17 d., kuris dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“) buvo perkeltas į 2020 m. spalio 6 d. Atsakovas 2019 m. spalio 18 d. iš ieškovo įsigijo 2 E-Bilietus į Filipo Kirkorovo 2020 m. kovo 17 d. turėjusį įvykti koncertą. Ieškovas 2020 m. kovo 13 d. el. paštu informavo atsakovą, kad atsižvelgiant į koronaviruso plitimą Europoje ir Vyriausybės sprendimą 2020 m. kovo 13-27 d. Lietuvoje planuojami renginiai stabdomi. Apie konkrečią tvarką dėl bilietų grąžinimo žiūrovai bus informuojami atskirai „Tiketa“ ir renginio organizatoriaus kanalais. 2020 m. kovo 25 d. pranešimu ieškovas atsakovą informavo, kad Filipo Kirkorovo koncertas perkeliamas į 2020 m. spalio 6 d., nurodė, kad dabar bilietus grąžinti negalima. 2020 m. kovo 14 d. atsakovas informavo ieškovą, kad jam netinka 2020 m. spalio 6 d. koncerto data, todėl prašo grąžinti pinigus už bilietus. Atsakovas 2019 m. spalio 18 d. mokėjimo pavedimu (AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 427) sumokėjo ieškovui 112,20 Eur (Tiketa bilietai, Rezervacijos kodas R7923348W1G). Atsakovas 2020 m. balandžio 1 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau- VVTAT), prašydamas nutraukti sutartį ir grąžinti už prekę (paslaugą) sumokėtus pinigus. VVTAT 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 10E-1725 patenkino atsakovo prašymą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Byloje ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų sutartis, nėra. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo prievolės grąžinti atsakovui pinigus už neįvykusį koncertą.

Ieškovas nurodo, jog jis yra tik tarpininkas, todėl neprivalo grąžinti atsakovui pinigų už bilietus, nes įsigiję bilietus į renginį, bilietų pirkėjai, tame tarpe ir atsakovas, sudarė renginio organizavimo paslaugų teikimo sutartis su renginio organizatoriumi UAB „Bravo events“, dalyvaujant atsiskleidusiam tarpininkui ieškovui.

Pirmiausia pažymėtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. e3K-3-112-421/2020, 23 punktas).

Civilinėje teisėje galioja sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3850-803/2020). Sutarties uždarumo principo išimtys tai tik įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, jos esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-261-340/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Sutartį sudarė ieškovas UAB „Tiketa“ ir UAB „Bravo events“, todėl atsakovas A. K. nėra Sutarties šalis, todėl neturi teisės reikalauti iš UAB „Bravo events“ prievolės vykdymo ar taikyti UAB „Bravo events“ sutartinę civilinę atsakomybę. Atsakovas Sutarties atžvilgiu yra trečioji šalis, tačiau Sutartyje nenumatyta išlyga kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui (CK 6.191 straipsnio 1 d.), šiuo atveju atsakovui, todėl sutartinės atsakomybės taikymas atsakovui dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar nevykdymo, taip pat neįmanomas. Taigi atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas negalėtų kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo dėl netinkamo Sutarties vykdymo reikalaudamas sutartinės atsakomybės UAB „Bravo events“ (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.260 straipsnio 1 ir 3 dalys), nes atsakovo ir UAB „Bravo events“ nesieja joks dvišalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 6 dalis) – sutartis.

Pažymėtina, jog 2014 m. sausio 13 d. Bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartis Nr. RL-20140113/02, yra atlygintinė (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Minėta Sutartis sudaryta dviejų verslo subjektų, kurioje, be kita ko, numatytas gaunamų iš pardavimų pajamų paskirstymas ir pinigų grąžinimo vartotojams (bilietų pirkėjams) už bilietus dėl neįvykusio renginio tvarka. Sutarties 15 punktu šalys susitarė, jog: „Nutraukus Bilietų platinimą, Tiketa pinigų grąžinimą pradeda nedelsiant, tačiau bet kokiu atveju ne anksčiau nei sekančią dieną po to, kai Organizatorius perveda Tiketai visus pinigus gautus už Bilietus į neįvykusį ar nukeltą Renginį. ..>“. 40 punktu sulygta, jog: „<... jeigu Renginys neįvyksta, yra nukeliamas ir/arba dėl bet kokių priežasčių yra grąžinami, Organizatoriaus prievolė, nurodyta šiame Sutarties punkte, t. y. įsipareigojimas už kiekvieną išplatintą (parduotą) Bilietą mokėti Sutarties 1.1 ir 1.1 punktuose nurodytą Komisinį mokestį, išlieka.“ Darytina išvada, kad šalys Sutartyje sulygo, jog už pinigų grąžinimą dėl neįvykusio/nukeliamo renginio bilietų pirkėjams yra atsakingas ieškovas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat nurodo, jog atsakovas nesilaikė COVID-19 Įstatymo, nuostatų, į kurias taip pat neatsižvelgė VTAT.

COVID-19 Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas, įsigijęs bilietą, neturi teisės kitomis, negu šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytos, sąlygomis vienašališkai nutraukti vartojimo sutarties dėl renginio organizavimo paslaugų teikimo ir reikalauti grąžinti už bilietą sumokėtą kainą dėl to, kad dėl karantino metu nustatytų draudimų, dėl kurių organizuoti renginius tapo neįmanoma ar gerokai sunkiau, paslaugų teikėjas negali suteikti paslaugų šioje dalyje nurodytoje sutartyje numatytomis sąlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas neužkerta kelio paslaugų teikėjui ar vartotojui nutraukti vartojimo sutarties dėl renginio organizavimo paslaugų teikimo kitais Civiliniame kodekse ir (ar) paslaugų teikėjo patvirtintose paslaugų teikimo taisyklėse nustatytais pagrindais. Kai renginys neįvyksta dėl karantino metu nustatytų draudimų, dėl kurių organizuoti renginius tapo neįmanoma ar gerokai sunkiau, arba renginio data yra šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu laikotarpiu, paslaugų teikėjas per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo turi teisę nustatyti vėlesnę renginio datą (COVID-19 Įstatymo 4 straipsnio 1 d. nustatyta). Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai vartotojas nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data, paslaugų teikėjas už neįvykusį renginį ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto vartotojo pranešimo gavimo dienos kompensuoja vartotojui suteikdamas kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma, netaikydamas vartotojui jokių papildomų mokesčių. Kuponu vartotojas gali apmokėti bilietų į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius kainą ar jos dalį. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paslaugų teikėjas nesuteikia vartotojui kupono per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vėlesnės renginio datos, nustatytos pagal šio straipsnio 1 dalį.

Byloje nustatyta, jog atsakovas pirmą kartą pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus už neįvykusį renginį 2020 m. kovo 14 d., t. y. nepraleidęs COVID-19 Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyto 60 dienų termino.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovą ir atsakovą nesieja jokie sutartiniais teisiniai santykiai, o sutartiniais teisiniais santykiais yra susieti ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Bravo events“, ir iš tarp jų sudarytos Sutarties sulygtų sąlygų konstatuota, jog už pinigų grąžinimą už neįvykusį/nukeltą renginį yra atsakingas būtent ieškovas UAB „Tiketa“. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas suteikė atsakovui kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietus sumokėta pinigų suma. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad nuo atsakovo kreipimosi į ieškovą dėl pinigų grąžinimo praėjo gerokai daugiau nei 30 dienų, todėl atsakovas įgijo teisę reikalauti iš ieškovo grąžinti už bilietus sumokėta pinigų sumą (COVID-19 Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis).

Teismas daro išvadą, jog ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo jam nepriteisiamos.

Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, be to, atsakovas neturėjo atstovo, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas (CPK 178 straipsnis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.