Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo Š. Š. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 357-148 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Š. Š. nuteistas 2013 m. vasario 27 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujant BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šios bausmės iš dalies pridėta 2012 m. rugpjūčio 1 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams su 19 MGL dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2012 m. sausio 19 d., o pabaiga – 2018 m. balandžio 29 d. Neatlikta bausmės dalis nurodyta Komisijos nutarime – 2 metai 23 dienos.

Komisija 2016-04-06 nutarimu Nr. 357-148 nutarė netaikyti nuteistajam Š. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-05-04 nutartimi atmetė Š. Š. skundą dėl Komisijos 2016 m. balandžio 6 d. priimto nutarimo Nr. 357-148. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, jo pastangas ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis skundžia šią Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-04 nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti jį tenkinantį sprendimą. Skunde nuteistasis nurodė, kad ir Komisija, ir apylinkės teismas pridarė klaidų. Teigia, kad nutarime neteisingai nurodytas bausmės laikas, taip pat Komisija, vertindama ir surašiusi išvadas pagal šabloną, neteisingai nurodė, kad jis atlikęs tik ½ bausmės, kadangi iš tikrųjų yra atlikęs ¾ bausmės.

Skunde taip pat teigiama, kad priteistų civilinių ieškinių jis neturi, o moka tik už avarijos metu sudaužytą automobilį, bet moka tiek, kiek gali ir teigia, kad nors komisija ir teismas žiūri, kiek jis išleidžia savo reikmėms – jis tą daro dėl to, kad valgyklos maistas yra nekaloringas. Š. Š. nurodo, kad yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skatintas 3 kartus, nuobaudų neturi, dirba staliumi, mokosi suvirintojo specialybės, turi įgijęs tekintojo ir elektriko specialybes. Jis taip pat teigia, kad turi draugę, su kuria nori sukurti šeimą. Nurodo, kad išėjęs į laisvę dirbs IĮ „A“.

Nuteistojo Š. Š. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Š. Š., laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 d. numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama esant tiek žemai, tiek vidutinei, tiek ir aukštai nusikalstamumo rizikai.

Kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui, be formaliojo pagrindo, taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, Š. Š. nustatyta vidutinė rizika (84 balai), kas laikoma artima aukštai rizikai, tad šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Atkreiptinas dėmesys, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei iš teismui pateiktos Š. Š. asmens bylos matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką įvertinta kaip vidutinė ir ankstesniuose Komisijos nutarimuose (2015-05-06 priimtame nutarime Nr. 94-219 rizika įvertinta 91 balu, 2015 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 94-453 – 89 balais, o šiuo skundžiamu 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu – 84 balai). Nors nuteistasis skunde ir nurodo, kad yra jau viską padaręs, ir nežino kaip dar ką padaryti, kad būtų paleistas į laisvę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal „OASys“ metodiką, vidutinė rizika priskiriama nuo 41 iki 99 balų. Tai, kad pagal minėtą metodiką Š. Š. rizika vertinama net 84 balais, parodo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nežymi, vis tiek išliekanti artimesne aukštai rizikai. Pažymėtina ir tai, kad Komisijų vertinimų metu, Š. Š. nustatyti kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip ankstesni teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas, gyvenimo stilius ir draugai – išlieka.

Tiek šio 2016-04-06 Komisijos svarstymo metu, tiek ankstesniuose nutarimuose Š. Š. nustatytas vienas iš kriminogeninių veiksnių, kuris išlieka toks pats svarstant lygtinio paleidimo klausimą ir trečiąjį kartą – lėšų tvarkymas ir pajamos. Nors ankstesniuose nutarimuose viena iš rekomenduojamų probacijos sąlygų Š. Š. būtent buvo dengti finansinius įsipareigojimus – nuteistasis į šias rekomendacijas atsižvelgia atmestinai. Iš Socialinės tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki įkalinimo gyveno iš savo ir savo artimųjų pašalpų. Antstolio vykdomasis raštas Š. Š. vardu išduotas 815, 79 Eur sumai, pats nuteistasis atlygino tik 68,06 Eur, 108 Eur sumokėjo jo motina, tačiau į paties Š. Š. sąskaitą įkalinimo įstaigoje per metus laiko pervesta daugiau nei 4300 Eur ir beveik visus šiuos pinigus nuteistasis išleido savo poreikių tenkinimui. Nors skunde Š. Š. nurodo, kad dengia už sudaužytą automobilį tiek, kiek gali, tačiau pagal pateiktus duomenis, jo gautos ir sumokėtos sumos santykis charakterizuoja nuteistąjį neigiamai, kaip vengiantį prievolės. Be to, nuteistojo skunde nurodomą aplinkybę, kad pinigus išleidžia dėl to, kad įstaigos valgyklos maistas nekaloringas, paneigia tai, kad 2016 m. balandžio 12 įkalinimo įstaigoje gautas jo prašymas skirti jam vegetarinį maistą (asm. b. t. 3, b. l. 102).

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra būtina išvadai apie tai, ar lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra nežymi ir vis dar išlieka vidutinės rizikos, artimos aukštai, ribose, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo metu nuteistojo pažanga šioje bausmės vykdymo stadijoje nėra pakankama ir nesudaro sąlygų manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir panaikinti apylinkės teismo nutartį nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo Š. Š. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.