Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Š. Š. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015-05-06 priimto nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. Š. Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi prie šios bausmės iš dalies pridėta 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams devyniems mėnesiams su 2 470 Lt (19 MGL) bauda. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. sausio 19 d., pabaiga – 2018 m. spalio 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 13 dienų, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio 2015 m. gegužės 6 d.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-01-19, pabaiga – 2018-10-19.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi atmetė nuteistojo Š. Š. skundą dėl Komisijos 2015-05-06 nutarimo Nr. 94-219 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad Š. Š., šiuo metu paleistas lygtinai, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ir laikysis įstatymų.

Nuteistasis Š. Š. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad įvykdė individualias socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jas įsisavino. Nuobaudų neturi. Paskatintas du kartus. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo tekintojo, elektriko specialybes. Jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Lygtinio paleidimo instituto svarba yra pabrėžiama Europos Tarybos Ministrų komiteto aktuose bei Lietuvos Respublikos įvairių subjektų priimtuose aktuose. Prašo taikyti lygtinį paleidimą, nustatant institucijų priežiūrą, kad galėtų įsilieti į visuomenę. Pabrėžė, kad neatsisakė siūlomo darbo, nes vidaus tvarkos taisyklėse yra numatyta siūlyti darbą žmogui pagal specialybę. Bet apeliantui buvo siūlytas darbas ne pagal specialybę. Parašė pakartotinį prašymą dėl darbo į darbo zoną, ten nepriėmė.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo Š. Š. skundas atmestinas.

Š. Š. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 5 mėn. 13 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos, t.y. 2015-05-06).

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas (BVK 157 str. 1 d.), o skunde išdėstyti motyvai apylinkės teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog Komisija 2015-05-06 nutarimu vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam Š. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas netenkindamas nuteistojo prašymo, priėmė sprendimą, atsižvelgęs į Komisijos nutarimu nustatytas aplinkybes, t.y. nurodė, jog nuteistasis Š. Š. per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, t.y. pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, dėl to buvo apsiribota drausminio pobūdžio pokalbiais. Pažymėjo, kad anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes teismas darė išvadą, kad nuteistojo taisymosi progresas dar nėra pakankamas ir dar nėra pagrindo teigti, kad jo gyvenimas pasikeitė teigiama linkme ir jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apylinkės teismo vertinimu, įvertinus nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos Komisijos nutarime, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atlieka bausmę už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą pagrįstai konstatavo, jog Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir teisingas. Nuteistasis skunde pabrėžė lygtinio atleidimo nuo bausmės atlikimo instituto taikymo svarbą, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Tai taip pat paneigia nuteistojo nurodytus argumentus, į kokias aplinkybes turėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, pagrįstumą.

Teismas tik įvertinęs materialiąsias aplinkybes (nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir padarymo aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes) gali padaryti išvadą, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Manytina, kad vien tik nuteistojo Š. Š. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, tokios neabejotinos išvados nesuponuoja.

Bylos duomenys patvirtina, kad Š. Š. bausmės atlikimo laikotarpiu buvo baustas vieną kartą dėl dienotvarkės reikalavimų nesilaikymo, pareiškiant papeikimą. Padarė tris vidaus tvarkos pažeidimus, dėl ko buvo apsiribota pokalbiu. Skatintas du kartus už nepriekaištingą elgesį. Nuteistajam buvo atliktas vertinimas pagal OASys metodiką ir nustatyta vidutinė (91 balai) nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika. Pažymėtina, kad nusikaltimai, dėl kurių padarymo atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra padaryti grupėje. Jo padaryti nusikaltimai sunkėja. Š. Š. kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius. Savo problemas atpažįsta, tačiau problemoms spręsti kartais naudoja fizinę agresiją (b.l. 15-18). Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, jog savo elgesį vertinti ir analizuoti sugeba, tačiau kartais gan vienpusiškai, stokoja savikritikos, stebimas polinkis save pateisinti ir apginti. Pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys pakartotinio nusikaltimo padarymo tikimybę ateityje, yra ankstesni pažeidimai; gyvenimo stilius ir draugai (kai kuriuos nusikaltimus padarė su kitais asmenimis); mąstymas ir elgesys; nuostatos (anksčiau yra nusikaltęs bausmės atidėjimo metu; pataisos namuose baustas drausmine tvarka; baustas už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą). Teigiami veiksniai: sugebėjimas analizuoti savo elgesį ir noras mokytis iš senų klaidų; pozityvus požiūris į darbą (pataisos įstaigoje įgijo kelias specialybes); priklausomybių nebuvimas; artimųjų palaikymas (b.l.19). Minėtieji duomenys parodo, kad Š. Š. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti Š. Š. skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose užfiksuotus duomenis, neatliktos bausmės dalį, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paleidus nuteistąjį anksčiau laiko iš pataisos namų nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai ir bus pažeistas teisingumo principas.

Teismo nutartis išsamiai motyvuota, išvados paremtos byloje esančių duomenų visumos vertinimu, o nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Š. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.