Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) P. C. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1454-470/2019 pagal pareiškėjo P. C. pareiškimą civiliniam ieškovui S. D. dėl nuosprendžio vykdymo atgręžimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-333/2015, kurioje P. C. buvo išteisintas neįrodžius, jog padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 5 dalyje. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. apeliacine tvarka baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-383/2017 priėmė nuosprendį, kuriuo panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir P. C. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, civiliniam ieškovui S. D. iš P. C. priteisė 1618 Eur proceso išlaidų. Šio nuosprendžio pagrindu antstolių G. P. ir A. P. kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą. Minėtoje vykdomojoje byloje iš P. C. buvo išieškota 490 Eur suma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017 panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-634/2018, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeitė ir nustatė, kad P. C. išteisinamas kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau priimdamas minėtą nutartį, teismas neišsprendė panaikinto nuosprendžio įvykdymo atgręžimo klausimo.

3. Pareiškėjas P. C. padavė pareiškimą Kauno apygardos teismui, kuris priėmė galutinę 2018 m. gegužės 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-634/2018, tačiau teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-634/2018 P. C. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-383/2017 įvykdymo atgręžimo persiuntė nagrinėti nuosprendį priėmusiam Alytaus apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosprendžio įvykdymo atgręžimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

9. Viena iš tinkamo teisės į teisminę subjektinių materialinių teisių gynybą įgyvendinimo prielaidų yra bylos (reiškiamo reikalavimo) teismingumas konkrečiam teismui. Teismingumo instituto tikslinė paskirtis – užtikrinti civilinio proceso tvarka nagrinėtinų bylų paskirstymą tarp bendrosios kompetencijos teismų. Vadinasi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio patikrinti, ar kreipdamasis į teismą teisminės materialinių subjektinių teisių gynybos, ieškovas šią teisę įgyvendina tinkamai, t. y. nepažeidžia civilinio proceso įstatymuose nustatytų teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

10. CPK 29 straipsnis numato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas (ieškovas) P. C. pareiškime nurodė, kad civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje S. D. gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo civilinėje byloje S. D. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Alytaus apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, kaip neteismingą šiam teismui ir išaiškino pareiškėjui, jog pareiškimas (ieškinys) yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjas P. C. nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo nutartimi argumentavo, kad teismas netinkamai išsprendė teismingumo klausimą, nes CPK 762 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui.

11. Iš byloje esančių duomenų ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu P. C. buvo išteisintas neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-383/2017 Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir P. C. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis – P. C. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Tuo pačiu nuosprendžiu, nukentėjusiajam S. D. iš nuteistojo P. C. priteista 1618 Eur proceso išlaidų. Pagal šį nuosprendį vykdomojoje byloje iš P. C. buvo išieškota 490 Eur suma S. D. naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-634/2018 Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendis dėl P. C. išteisinimo pagrindo pakeistas nustatant, kad P. C. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

12. Teismas pažymi, kad sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760-762 straipsniai. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014). Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo.

13. CPK 762 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui, kuris išnagrinėja ir išsprendžia pareiškimą pagal CPK 760 ir 761 straipsnių nuostatas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nei apeliacinės instancijos, nei kasacinis teismas neišsprendė nuosprendžio įvykdymo atgręžimo klausimo.

14. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi neišsprendė priimto procesinio sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, todėl vadovaujantis CPK 762 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turi teisę paduoti pareiškimą pirmosios instancijos teismui - Alytaus apylinkės teismui, kuris priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 762 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, jog sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas išimtinai turi būti nagrinėtinas to pirmosios instancijos teismo, kurio sprendimas vykdomas.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo (nuosprendžio) įvykdymo atgręžimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Tai yra atskira civilinė byla, kuria pareiškimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo nagrinėtinas bendra tvarka. Pažymėtina, kad pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimas gali būti nukreipiamas tik į tą asmenį, kurio naudai išieškota, ir pritaikytas tik byloje dalyvaujantiems asmenims.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinį atsisakoma priimti, kai byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau pareiškimas paduotas nesilaikant CPK nustatytų rūšinio ar teritorinio teismingumo taisyklių, pagal kurias nustatomas konkretus pirmosios instancijos teismas, kuriam byla yra teisminga. Kadangi CPK 29 straipsnis numato, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o šiuo atveju atsakovo S. D. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad Alytaus apylinkės teismas teisingai išsprendė ieškinio pareiškimo pagal atsakovo gyvenamąją vietą priėmimo klausimą, išaiškindamas pareiškėjui, jog šiuo atveju pareiškimas (ieškinys) yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

18. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosprendžio įvykdymo atgręžimo, tinkamai išsprendė teismingumo klausimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.