Kauno apygardos teismo nuosprendis

P. C. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 28 d. apie 7 val. (duomenys neskelbtini) 28-ame kilometre pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1436 patvirtintos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2013 m. sausio 1 d. ir galiojusios iki 2014 m. spalio 11 d.) 133 punkto reikalavimus – pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino važiavimo greičio ir prireikus nesustojo, kai to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 134 punkto reikalavimus – atsiradus kliūčiai privalėjo sulėtinti važiavimo greitį, sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, darbo metu vairuodamas UAB „Ervesta“ priklausantį automobilį „Opel Vivaro“ v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Alytaus pusės Vilniaus kryptimi atsitrenkė į ant kelio su įjungtomis šviesomis stovėjusį automobilį „Daewoo Espero“ v/n (duomenys neskelbtini) Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusi automobilio „Daewoo Espero“ vairuotoja D. D. dėl daugybinių kairės pusės šonkaulių lūžimų, kairio plaučio sumušimo, ūmios potrauminės pneumonijos, sepsio bei daugiaorganinio nepakankamumo 2014 m. sausio 7 d. 20.10 val. traumos pasėkoje mirė.Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Rytis Kirkliauskas prašė, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir P. C. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti P. C. kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį skiriant jam 3 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir įpareigoti per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu. S. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir jį priteisti ir draudimo kompanijos. Civilinį ieškinį dėl neturinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti 1666 eurus iš draudimo kompanijos ir 4334 eurus iš UAB (duomenys neskelbtini). V. I. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti 1666 eurus iš draudimo kompanijos ir 4334 eurus iš UAB (duomenys neskelbtini). T. R. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti 1666 eurus iš draudimo kompanijos ir 4334 eurus iš UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat atlyginti advokatų atstovavimo išlaidasApeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Išteisinamajame nuosprendyje teismas nurodė, kad nukentėjusiosios apklausos protokolas su jame esančiais duomenimis negali būti laikomas objektyviu įrodymu byloje, kadangi jis yra nepasirašytas. Be to teismui kelia pagrįstų abejonių ir užrašytų nukentėjusiosios parodymų turinys, nes jame nurodytos aplinkybės dėl automobilio šviesos įjungimo, kitų automobilių nebuvimo kelyje prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Prokuroro teigimu, tokie teismo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus, nors nukentėjusioji ir nepasirašė apklausos protokole, tačiau apklausos faktą ir protokole išdėstytas aplinkybes patvirtina apklausą vykdęs pareigūnas, o taip pat apklausoje dalyvavusi nukentėjusiosios dukra. Teismas neatkreipė dėmesio į tas aplinkybes, kad liudytoju apklaustas G. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai bandė lenkti automobilius ir buvo privažiavęs arčiau vidurio linijos jis matė, kad prieš krovininį automobilį, kuris vėliau pateko į eismo įvykį, lėtai važiuoja ar stovi kitas automobilis ir matė šio automobilio įjungtus gabaritus. Taip pat teismas neakcentavo tos aplinkybės, kad apklaustas teisme liudytoju J. taip pat nurodė, kad išlipęs iš automobilio matė, kad griovyje stovinčio automobilio degė priekiniai žibintai, tačiau neakcentavo kokie. Vertinant šiuo visus duomenis, prokuroro nuomone, galima teigti, kad vairuotoja sustojusi važiuojamojoje dalyje buvo įsijungusi automobilio šviesas. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atlikus byloje eksperimentą buvo nustatyta, kad analogiškomis sąlygomis vairuotojas priekyje stovinčią transporto priemonę turėjo pamatyti, kai iki jos buvo 165 metrai ir netgi tikint, kad kaltinamajam tuo metu iš priekio atvažiavo automobilis, kuris jį akino, tai šiuo atveju jis priekyje stovinčią transporto priemonę turėjo pamatyti, kai iki jos buvo likę 148 metrai. Tai, kad automobilis buvo matomas iš toliau, negu jį pastebėjo išteisintasis patvirtina apklaustas liudytoju G. Š., kuris parodė, kad jis matė prieš pirmą automobilį, kurį kaip vėliau išsiaiškino vairavo išteisintasis, lėtai važiuojantį ar stovintį lengvąjį automobilį. Esant tokioms aplinkybėms prokuroro manymu, išteisintasis automobilį Daewoo pamatė per vėlai, todėl nespėjo jo suvaldyti. Jei išteisintasis būtų atidus ir stebėjęs aplinką, jis turėjo realia galimybę laiku pamatyti priekyje stovinčią transporto priemonę ir laiku sustoti arba apvažiuoti. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog apklaustas liudytojas L. P. parodė, kad būdamas įvykio vietoje bendravo su išteisintuoju ir pastarasis jam sakė, kad nepastebėjo ar vėlai pastebėjo automobilį, kuris stovėjo ant važiuojamosios dalies. Kad išteisintasis priekyje stovintį automobilį pastebėjo per vėlai patvirtina ir kartu važiavęs liudytojas M. J.. Dar viena aplinkybė, kad išteisintasis per vėlai pamatė automobilį yra ta, kad įvykio vietoje nėra jokių žymių, paliudijančių apie automobilio stabdymą. Apelianto įsitikinimu, net jei Daewoo vairuotoja būtų pažeidusi KET (stovint automobiliui kelio važiuojamojoje dalyje, be to, dar neįjungus avarinių šviesų), o „Opel Vivaro“ vairuotojas būtų pasirinkęs saugų greitį, būtų pakankamai atidus, esant tokioms meteorologinėms sąlygoms, t. y. nepažeistų KET reikalavimų, jis būtų turėjęs objektyvią galimybę laiku pastebėti kliūtį ir sustabdęs savo vairuojamą automobilį ar apvažiavęs kliūtį ir išvengęs eismo įvykio arba autoavarijos pasekmės būtų kitokios. Apeliaciniame skunde pažymima, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo tiriamos aplinkybės dėl P. C. vairuojamame automobilyje „Opel Vivaro“ vežamo krovinio svorio, tačiau teismo autotechninės ekspertizės išvadoje (išvadų 19(26) punkte) nurodyta, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio krovinio masė būtų viršyta. Šios teismo padarytos išvados nėra teisingos. Teismas turėjo vertinti ne tik ekspertizės išvadą, gautus duomenis iš Lenkijos firmos, bet ir tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją, kitaip dar vadinamą CMR. Byloje esančiame krovinio važtaraštyje nurodyta, kad vežamas krovinio svoris yra didesnis negu leistinas vežamas svoris Opel Vivaro techninėje charakteristikoje. Įvertinus konvencijos nuostatas matyti, kad krovinio vežėjas važtaraštyje neįrašė jokių motyvuotų pastabų, kad krovinio kiekis bus pervežtas per kelis kartus, taip pat nebuvo reikalauta, kad važtaraštis būtų surašytas kiekvienai vežamai partijai. Visa tai jie turėjo padaryti, tačiau nepadarė. Byloje esantis krovinio važtaraštis yra nenuginčytas, todėl teismas turėjo tikėti jame surašytais duomenimis, o ne vėliau teismui pateiktais suinteresuotų asmenų surinktais papildomais duomenimis, kuriais buvo siekiama pasiteisinti, kad jie nevežė tokio krovinio, kuris nurodytas krovinio važtaraštyje. Esant tokioms aplinkybėms prokuroro nuomone, kaltinamasis vežė krovinį, kuris buvo didesnis nei leidžiama transporto priemonės techniniuose duomenyse ir viršytas svoris turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, kadangi esant tokioms aplinkybėms transporto priemonė tampa sunkiau suvaldoma. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog išteisinamajame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad byloje visiškai nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis būtų pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teismas nurodė, kad P. C. važiavo tiesiame kelyje neviršydamas leistino greičio, vairuodamas techniškai tvarkingą automobilį, o atsiradus kliūčiai kelyje, automobilį stabdė. Pastarąją aplinkybę patvirtina ekspertizės akto išvadų 2 punktas, kad automobilių susidūrimo metu P. C. vairuoto automobilio „Opel Vivaro“ važiavimo greitis buvo apie 62 km/h. Apvažiuoti kliūtį kaltinamasis negalėjo, nes iš priekio važiavo kiti automobiliai. Liudytojas G. Š. taip pat parodė, kad pastebėjo, jog jo priekyje važiavęs automobilis stabdė, o iš priekio atvažinėjo kiti automobiliai, dėl ko nebuvo galima daryti lenkimo manevro. Tačiau prokuroro teigimu, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad toje kelio atkarpoje, nuo vietos, kur kelias pradeda leistis žemyn iki tos vietos, kur įvyko eismo įvykis yra apie 400 metrų kelio atkarpa yra tiesi. Jei išteisintasis būtų atidus ir stebėjęs situaciją kelyje, jis tiktai būtų ankščiau pamatęs prieš save esantį automobilį ir būtų spėjęs išvengti eismo įvykio. Šį faktą patvirtina byloje atliktas eksperimentas, kuriame nurodyta, kad vairuotojas analogiškomis sąlygomis vairuotojas priekyje stovinčią transporto priemonę turėjo pamatyti, kai iki jos buvo 165 metrai ir netgi tikint, kad kaltinamajam tuo metu iš priekio atvažiavo automobilis, kuris jį akino, tai šiuo atveju jis priekyje stovinčią transporto priemonę turėjo pamatyti, kai iki jos buvo likę 148 metrai. Nors teismas nurodo, kad išteisintasis negalėjo apvažiuoti stovinčio automobilio, nes iš priekio atvažinėjo kiti automobiliai, tačiau byloje surinktais duomenis yra nustatytos ir kitos aplinkybės, kurios nebuvo vertintos, t.y. teismas turėjo plačiau vertinti liudytojo G. Š. parodymus, nes jis nurodė, jog prieš įvykstant eismo įvykiui matė iš priekio atvažiuojantį automobilį, tačiau jis buvo už 700 metrų. Prieš įvykstant eismo įvykiui nei viena jo kryptimi važiavusi transporto priemonė neprasilenkė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Prokuroro pastebėjimu, taip pat reikėtų vertinti ir dar vieną aplinkybę, kad iš karto po eismo įvykio paskui išteisintąjį važiavęs krovininis automobilis apvažiavo eismo įvykio vietoje susidariusias kliūtis (transporto priemonės, šukės) ir nuvažiavo toliau. Šiam automobiliui nemaišė jokie automobiliai, kurie atvažinėjo iš priekio. Reiškia, kad ir P. C. esančioje situacijoje savalaikiai pamatęs kliūtį ir laiku pradėjęs stabdyti taip pat galėjo kliūtį apvažiuoti per kairę pusę.Prokuroro įsitikinimu, šioje baudžiamojoje byloje Alytaus rajono apylinkės teismas neatliko bylos duomenų lyginamosios analizės, o tiesiog konstatavo, kad visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad visos bylos duomenų kontekste teismas nepagrįstai pabrėžtinai svaresniais įrodomąja prasme laikė išteisinamojo parodymus, rėmėsi tik tais duomenimis, kurie teisina asmenį. Teismas, padarydamas išvadas dėl išteisintojo P. C. nekaltumo, nepagrįstai abejojo nuketėjusiosios parodymais, savaip vertino liudytojų G. Š., M. J. parodymus, įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito, vienpusiškai.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. D. prašė, panaikinti 2015 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, atlikti skunde nurodytų aplinkybių įrodymų tyrimą ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat, patenkinti jo ir kitų byloje pripažintų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, jog išteisinamasis nuosprendis nepagrįstas, kadangi jame padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos neišsamiais ir nepilnai ištirtais ir todėl neteisingai įvertintais įrodymais. Nesutinku su teismo išvadomis, kad motinos vairuojamas automobilis „Daewoo Espero" buvo techniškai netvarkingas. Automobilio techninio apžiūros talono duomenimis, automobilis „Daewoo Espero" buvo techniškai tvarkingas. Galiojanti techninė apžiūra buvo iki 2015 m. liepos 21 d. Tai, kad važiuojant automobilio prietaisų skydelyje užsidegdavo daviklis „POWER“, savaime nereiškė, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas ir valdytojui negalima jo naudotis. Nei ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, nei nagrinėjant bylą teismas, konkrečiai nesiaiškino šių aplinkybių. Nenustatyta byloje, ką reiškia, kai automobilyje „Daewoo Espero" užsidega daviklis „POWER“.Nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad D. D. vairuojamas automobilis „Daewoo Espero" stovėjo ne kelkraštyje, o stovėjo važiuojamojoje dalyje. Ekspertizės akte nurodyta, kad automobilis „Daewoo Espero" stovėjo dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, užpakalinės dalies kairės pusės gabaritų tikėtina apie 1.6 m. atstumu nuo dešiniosios eismo juostos kraštą žyminčios punktyrinės linijos. Automobilio „Daevvoo Espero" plotis yra 1.72 m. todėl galima teigti, jog automobilio „Daevwoo Espero" dešinys priekinis ir galinis ratai buvo kelkraštyje, priekinis daugiau, galinis mažiau, bet buvo kelkraštyje. Tai objektyviai patvirtina D. D. ir V. I. parodymus dėl automobilio stovėjimo kelyje prieš avariją. Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje įtikinančiai ir nenurodė, kodėl nepatikėjo D. D. pirminiais parodymais, kodėl nesivadovavo pilnai ir sesers V. I. parodymais. Vertintina yra ir versija, jog nuo stipraus automobilio smūgio ir kūnui stipriai atsitrenkiant į vairą, o rankomis tuo pačiu atsitrenkiant į automobilio priekinę panelę, šviesos signalizacijos mygtukas galėjo savaime atšokto ar atsijungti. Nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme šios aplinkybės nuodugniai netirtos ir neaptartos. Nukentėjusiojo manymu, šių aplinkybių patikrinimui būtina paskirti kompleksinę autotechninę ir medicininę ekspertizę ar gauti atitinkamų ekspertų ar specialistų išvadas. Tik gavus papildomas specialistų ar ekspertų išvadas galima objektyviai spręsti automobilio „Daevvoo Espero" vairuotojos D. D. ir automobilio „Opel Vivaro" vairuotojo P. C. dėl eismo įvykio kilimo kaltės klausimą, kuris pasak teismo tiesiogiai siejamas su ta aplinkybe, ar buvo įjungta stovinčio neapšviestame kelio ruože automobilio „Daevvoo Espero" šviesos signalizacija ar ne.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog vertinant P. C. ir liudytojo G. Š. parodymus teismas nepilnai ir nenuosekliai juos įvertino ir todėl padarė tokias neteisingas išvadas. Analizuojant P. C. parodymus akivaizdžiai matosi, jog jo parodymai nenuoseklus. Tas pačias įvykio aplinkybes jis kas kartą aiškina skirtingai ir sau naudinga linkme. Jo parodymai taip pat neatitinka bylos duomenims, todėl negalima sutikti su teismo išvadomis, kad nuo pirmos apklausos P. C. kategoriškai teigė, kad nedegė jokios kelyje stovėjusio automobilio šviesos nes parodydavo, kad buvo apakintas iš priešpriešos važiuojančio automobilio ir todėl konkrečiai nematė. P. C. nurodo skirtingai aplinkybes, o būtent, kada pastebėjo stovintį automobilį DAEWOO. Pradžioje, kad automobilį pastebėjo, kai nuo jo vairuojamo automobilio buvo apie 15 metrų atstumas. Po to parodė, kad „likus apie 50 m. iki prasilenkimo su priešpriešais artėjančiu automobiliu, pamačiau savo eismo juostos viduryje stovintį automobilį“. Galiausiai nurodė, kad „kai pravažiuojantis automobilis jį apakino ir tik jam pravažiavus prieš save apie 40-50 m. atstumu, ant kelio važiuojamosios dalies pamatė kitą stovintį lengvąjį automobilį“. Šie pavyzdžiai aiškiai iliustruoja P. C. parodymų netikslumą ir melagingumą.Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas M. J., (P. C. draugas), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad važiuojant kartu su P. C. išgirdo, kad pastarasis nusikeikė, jis pajuto, kad P. C. staigiai pasuko vairą kairiau, po to pajuto stiprų smūgį į savo pusę. Automobilio stabdymo jis nejautė, tik bandymą apvažiuoti kliūtį. Po įvykio, leisdamasis į griovį pamatė, kad griovyje užsidegė automobilio šviesos, pradėjo mirksėti priekiniai avariniai signalai. Tik iš P. C. žodžių žino, kad ant kelio be šviesų stovėjo automobilis, kurį jis pamatė per vėlai, stabdyti nespėjo ir tik bandė apvažiuoti, bet jei būtų staigiai sukęs vairą, būtų apvertęs mašiną. Šie liudytojo M. J. parodymai paneigia P. C. parodymus, kur jis teigė, jog stabdė savo vairuojamąjį automobilį bet nestaigiai, važiavo kairiau ir atsitrenkė į stovintį automobilį, kad iš priešpriešos niekas faktiškai nevažiavo ir P. C. neapakino, kad griovyje pamatė automobilį, kuriame užsidegė automobilio šviesos, pradėjo mirksėti priekiniai avariniai signalai, kad P. C. nestabdė automobilio nes bijojo, kad apvirs ir sugadins krovinį. Teisme apklaustas liudytojas M. J. iš dalies pakeitė savo parodymus, tačiau teismas to nuosprendyje neanalizavo ir nuosprendyje nenurodė, kokiais parodymais tiki ir kodėl. Be to, apelianto teigimu, nuosprendyje liudytojo G. Š. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu aprašyti nepilnai, netiksliai ir neišsamiai. Nuosprendyje tik nurodyta, kad G. Š. parodė, kad ketindamas aplenkti automobilius išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir tuomet pamatė, kad priekyje, dar prieš pirmą lenkiamą automobilį, yra automobilis. Apšvietęs jo galinę dalį, matęs gabaritus, avarinių signalų nebuvo. Šis automobilis buvo eismo juostos viduryje. Priekyje važiavęs pirmas automobilis pradėjo stabdyti, susimėtė lyg bandydamas apvažiuoti kliūtį. Paskui G. Š. pamatė į griovį lekiantį automobilį. Automobilis, kuris važiavo priešpriešinio eismo juostoje ir dėl kurio nedaręs lenkimo manevro, iki susidūrimo nebuvo prasilenkęs su autobusiuku. Į pievą nusviesto automobilio jokie žibintai nešvietė. G. Š. liudytojo apklausos protokole parašyta, kad prieš jį važiavo du mikroautobusai su „būdom“. Jis pamatė, kad priekyje, dar prieš tą pirmąjį mikroautobusą apie 100-200 metrų yra automobilis, nes jis tą automobilį apšvietė su savo šviesomis. (P. C., kuris važiavo prieš G. Š., to savalaikiai nepastebėjo, nors G. Š. pamatė kliūtį pasak jo dar didesniu atstumu nei 100-200 metrų) Jis (G. Š.), suprato, kad negalės aplenkti dviejų mikroautobusų, todėl persirikiavo atgal į dešinę eismo juostą ir toliau važiavo iš paskos. Tuo metu pamatė, kad užsidegė pirmojo mikroautobuso stabdžių lemputės, mikroautobusas kelis kartus susimetė ant kelio, lyg bandydamas apvažiuoti kliūtį. Pradėjo stabdyti ir tas antras mikroautobusas. Po to pastebėjo, kad į dešinės pusės griovį lekia lengvasis automobilis. Pirmas mikroautobusas, kuris parbloškė lengvąjį automobilį kiek nuvažiavęs sustojo kelkraštyje, o už jo važiavęs antras mikroautobusas apvažiavęs sustojusi mikroautobusą, nuvažiavo toliau. Jis, taip pat sustojo dešinės pusės kelkraštyje. Automobilis, kuris važiavo priešpriešinėje eismo juostoje ir dėl kurio jis negalėjo atlikti lenkimo manevro, iki susidūrimo nebuvo prasilenkęs su tuo pirmuoju mikroautobusu. Priešpriešinėje eismo juostoje važiavęs automobilis buvo apie 15 metrų atstumu nuo pirmojo mikroautobuso, kai jis pradėjo vingiuoti po kelią. Jis galvojo, kad tas mikroautobusas išvažiuos į priešpriešinę eismo juostą, kad išvengti susidūrimo su tuo ant kelio buvusiu automobiliu, tačiau jis būtu atsitrenkęs į atvažiuojantį automobilį. Apvažiuoti kliūties tam mikroautobusui nebuvo galimybės, tačiau sustoti iki kliūties galimybė buvo. Parblokštame automobilyje jokios šviesos nedegė, o moteris buvusi automobilyje jokių šviesų neįjungė. Apelianto teigimu, liudytojo G. Š. parodymai, kad automobilis, kuris važiavo priešpriešinėje eismo juostoje ir dėl kurio jis negalėjo atlikti mikroautobusų su „būdom“ lenkimo manevro, iki susidūrimo nebuvo prasilenkęs su tuo pirmuoju mikroautobusu (kurį vairavo P. C.), neatitinka P. C. parodymų, kad pravažiuojantis automobilis P. C. apakino ir tik jam pravažiavus, prieš save apie 40-50 m. atstumu, ant kelio važiuojamosios dalies pamatė kitą stovintį lengvąjį automobilį. Be to, nukentėjusiojo teigimu, būtina pažymėti, jog pagal G. Š. parodymus, jo automobilis tiesiame kelyje prieš patį įvykį buvo tik ketvirtas ir pilnai galėjo nematyti, ar automobilyje DAEWOO degė gabaritų šviesos ar šviesos signalizacija prieš patį susidūrimą nes susidūrimo momento jis faktiškai nematė. Esant tokiems neatitikimams parodymuose, teismas negalėjo vertinti liudytojo G. Š. parodymus, kaip patikimus ir vienareikšmiškai gristi jais išteisinamąjį nuosprendį. Net iš G. Š. parodymų, kuriuos jis davė teismo posėdžio metu akivaizdu, jog jis nematė ar susidūrimo momentu automobilyje DAEWOO degė šviesos ir kokios degė. Jis tik matė, kad po įvykio, kai automobilis DAEWOO buvojau griovyje, tai šviesos nedegė. Taip pat konstatuotina, kad jis savo vairuojamą automobilį intensyviai stabdydamas sugebėjo sustabdyti iki tos vietos, kur buvo avarija, o P. C. nesugebėjo. Siekiant patikrinti liudytojo G. Š. parodymus apie tai, kad „iki įvykio bandydamas aplenkti autobusiuką, buvo pasidavęs kairiau ir pastebėjo, kad kelyje priekyje kažkas sublizgėjo, pagalvojo, gal dviratis važiuoja.“ , tikslinga taip pat atlikti, kaip parodymų patikrinimą vietoje, taip ir eksperimentą, kad nustatyti ar realiai jis galėjo matyti tai, apie ką pasakoja. Nukentėjusiojo S. D. apeliaciniame skunde nurodoma, jog išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog D. D. apklausos protokolas neatitinka jo surašymui keliamų reikalavimų. Apie priežastis, dėl kurių protokolas nebuvo D. D. pasirašytas, teisme davė parodymus tyrėjas L. P., todėl negalima sutikti su teismo motyvais, kad priežastis dėl ko motina protokolo nepasirašė teismui yra neaiškios. Teismo išvados, dėl D. D. apklausos protokolo vertinimo neobjektyvios ir neteisingos. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog byloje konkrečiai nenustatyta, kad automobilis, kurį vairavo D. D. būtent stovėjo važiuojamojoje dalyje. Ekspertizės akte nurodyta, kad automobilis, kurį vairavo D. D. tik tikėtina, kad stovėjo. Teismas nukentėjusiojo motinos parodymais užfiksuotais protokole nepatikėjo, o patikėjo prieštaringais liudytojo G. Š. parodymais. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. Š. parodė, kad kai norėjo lenkti mikroautobusus su „būdą“, išvažiavo į priešpriešinę juostą ir pamatė, kad priekyje dar prieš pirmą mikroautobusą yra automobilis. Jis apšvietė jo galinę dalį, matė gabaritus, avarinių signalų nebuvo, ar degė kokios kitos šviesos nepastebėjo, ar tas automobilis stovėjo ar lietai važiavo jis nežino, jis pagalvojo, kad ten yra koks traktorius. 2014 m. gruodžio 28 d. Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokole nurodyta, kad automobilio „Daewoo Espero“ rankinio stabdžio ir pavarų perjungimo svirčių padėtis yra: automobilio pavarų dėžės svirtis palikta „P“ stovėjimo režime. Dėl rankinio stabdžio, jokių duomenų, kad rankinis stabdis buvo ar yra užtrauktas nei tirta nei nurodyta. Turimų duomenų analizė leidžia daryti prielaidą, kad galimai automobilis „Daevvoo Espero“ nestovėjo ar pilnai sustojęs nebuvo. Tuomet, automobilio vairuotojui nereikėjo dar jungti avarinės signalizacijos dėl priverstinio sustojimo. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismo metu netinkamai buvo tiriamos aplinkybės dėl P. C. vairuojamame automobilyje „Opel Vivaro" vežamo krovinio svorio ir nors teismo autotechninės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio krovinio masė būtų viršyta, nukentėjusiojo manymu, ši išvada neatitinka tikrovės. Byloje yra automobilio „Opel Vivaro" registracijos liudijimas, kuriame nurodyta, kad maksimali leistina automobilio „Opel Vivaro" krovinio masė - 960 kg. 2014 m. gruodžio 28 d. apklaustas liudytoju P. C. parodė, kad „ .. mano vairuojamas automobilis buvo pilnai pakrautas vištienos produkcijos, todėl susidūrimo man išvengti nepavyko ir aš trenkiausi į stovinčio automobilio galinę kairę pusę...“ „Produkcija vežiau iš Lenkijos iš Suvalkų miesto“ 2014 m. gruodžio 27 d. sąskaitoje-faktūroje „FAKTŪRA Nr. 0736/13/FE" ir byloje esančiame krovinio važtaraštyje CMR (PL 14263902 WE)) nurodyta krovinio masė - 1376,4 kg. Tai aiškiai daugiau nei leistina automobilio „Opel Vivaro" krovinio masė - 960 kg. Po avarijos „Opel Vivaro" krovinio svorio niekas realiai netikrino ir neskaičiavo. Vėliau į bylą buvo pateiktas lenkų firmos pareiškimas, kuriame nurodyta, kad iš sąskaitos-faktūros Nr.:0736/13/FE buvo grąžintas 580 kg ( 380kg+200kg ) asortimentas ir jis buvo išduotas klientui kito pristatymo metu. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, jog apie jokį krovinio nedakrovimą ar grąžinimą niekad jokioje apklausoje nenurodė nei vairuotojas-ekspeditorius P. C., nei kartu važiavęs M. J.. Prekių važtaraštis buvo išduotas visam kroviniui, kurio masė sudarė 1376,4 kg ir pristačius mažesnį krovinį į Lietuvą, būtu viskas išskaičiuota ir vairuotojo-ekspeditoriaus. Pagal CMR pildymo ir išrašymo tvarką, jei kažko buvo nepakrauta, turėjo būti išrašytas naujas CMR. Lenkų firmos pateikti paaiškinimai ir pareiškimai, kad aukščiau nurodytam kiekiui nebuvo išrašytas atskiras CMR dokumentas neteisėti ir negali būti vertinami, kaip patikimi duomenis. Nukentėjęs apeliaciniame skunde teigia, jog vertinant 2015 m. balandžio 30 d. LTEC Ekspertizės aktą Nr. 11-529 ( 15 ) ir jame pateiktas išvadas, jo nuomone jos nėra tikslios ir todėl teismas negalėjo vienareikšmiškai jomis vadovautis, kaip patikimais duomenimis. Pažymima, jog ekspertas tyrimo metu vadovavosi D. D. apklausos protokolu, kurį teismas nelaikė įrodymų baudžiamojoje byloje. Todėl nukentėjusiojo teigimu ir nurodytas ekspertizės aktas, iš dalies negali būti pripažintas patikimu įrodymu vien dėl tos paprastos aplinkybės, kuria teismas nurodė išteisinamajame nuosprendyje. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad ekspertas tyrimo metu, kaip nurodyta ekspertizės akte, vadovavosi tik 2014 m. gruodžio 28 d. liudytojo P. C. apklausos protokolu, nors P. C. byloje buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu net kelis kartus. Jis buvo apklaustas ir kaip įtariamasis ir davė atitinkamus parodymus, kurie prieštarauja ankstesniems savo parodymams. Toks P. C. pozicijos vertinimas tik pagal jo pirminius parodymus negali būti objektyvus, teisingas ir patikimas. Jo tolimesni parodymai, kaip ir kitų liudytojų parodymai eksperto turi būti įvertinami kaip atskirai, taip ir visumoje su kitais byloje surinktais duomenimis ar dokumentais, kurie pateikiami ekspertui.Atsikirtimais į apeliacinius prokuroro ir nukentėjusiojo S. D. skundus išteisintasis P. C. prašo juos atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. išteisinamąjį nuosprendį.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis S. D., pritarė apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintasis P. C. prašė prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti. Prokuroro ir nukentėjusiojo S. D. apeliaciniai skundai tenkinami.Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas įrodymus vertino ne kaip jų visumą, o atskirus duomenis, kai kuriems priduodant svarbesnę įrodomąją reikšmę, o kitiems ne, arba visiškai nevertina reikšmingų įrodymų. Tai lėmė nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Pirmosios instancijos teismas P. C. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje padarymo baudžiamojoje byloje pagrindė šiais įrodymais: Išteisintojo P. C. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad eismo įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Įvykio dieną vairavo bendrovei priklausantį krovininį autobusiuką „Opel Vivaro“ v/n (duomenys neskelbtini), vežė krovinį iš Suvalkų į Vilnių. Į automobilį buvo pakrautas ne visas kelionės važtaraštyje nurodytas krovinys, galėjo sverti tik apie 600-700 kg. Važiuojant sustojo degalinėje Alytuje, pusryčiavo, paskui pajudėjo link Vilniaus. Kartu važiavo draugas M. J., kuris sėdėjo šalia ir miegojo. Iš paskos važiavo keli automobiliai. Priekyje, bet gana toli, taip pat važiavo automobilis. Ar tai buvo lengvasis, nesuprato, bet ne sunkvežimis. Dėl kelio nelygumų (įkalnių, nuokalnių, posūkių), jis kartais nesimatydavo. Pats važiavęs apie 80 km/h greičiu. Artėjant link Daugų iš priekio atvažiuodinėjo automobilis, todėl įsijungė trumpąsias šviesas. Pravažiuojantis automobilis jį apakino, o jam pravažiavus prieš save, apie 40-50 m atstumu, ant kelio važiuojamosios dalies pamatė kitą stovintį lengvąjį automobilį, priekiu truputį pasuktą į kelkraštį, tamsiai raudonos spalvos. Negali pasakyti, ar degė stovinčio automobilio galiniai žibintai, ar tik atsispindėjo nuo jo automobilio lempų apšvietimo. Avarinė šviesos signalizacija tikrai įjungta nebuvo. Tada savo automobilio vairą šiek tiek pasukęs į kairę, pristabdęs ir bandęs apvažiuoti. Stipriai stabdyti nedrįso, kad nepradėtų slysti. Likusiu iki stovinčio automobilio atstumu savo automobilio būtų nesustabdęs. Kadangi iš priekio atvažinėjo kitas automobilis, todėl labai išvažiuoti į priešingo eismo juostą negalėjo. Pravažiuojant stovintį automobilį užkabino jo galinę kairę dalį ir šį automobilį nubloškė į šalikelę. Po susidūrimo kiek pavažiavęs sustojo dešiniame kelkraštyje. Su draugu išlipo ir nuėjo pasižiūrėti, kas atsitikę. Užkabintas automobilis stovėjo pasisukęs priekiu į Alytaus pusę. Jo viduje sėdėjo moteris. Draugas sakė, kad ji gyva, kalba. Paskui važiavę vairuotojai iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Bandęs atidaryti automobilio durelės, bet nepavyko. Užsidegė automobilio žibintai, todėl kažkas pasakė, jog reikia atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras. Paskui nuo kelio į šalį patraukė nukritusį automobilio galinį bamperį, kuris gulėjo ant skiriamosios juostos. Ant kelio buvo stiklo šukių nuo abiejų susidūrusių automobilių sudaužytų lempų. Jo automobilio stabdymo pėdsakų nesimatė, nes stabdė lėtindamas greitį. Stovėjusio automobilio padangų slydimo žymės prasidėjo ant kelio važiuojamosios dalies ir ėjo link kelkraščio. Kaip buvo sužalota nukentėjusioji, nežinojo, ją išvežė greitosios medicinos pagalbos automobilis. Tik po kelių savaičių sužinojo, kad ji nuo traumų mirė. Taip pat parodė, kad žalos dėl eismo įvykio neatlyginęs. Nukentėjusiosios V. I. parodymus, kuriuose ji nurodė, kad įvykio dienos rytą apie 7.10 val. jai paskambino mama D. D. ir pranešė, kad įvyko avarija, į jos automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis. Sakiusi, kad rankas, kojas gali judinti, kalbėjo ramiai. Sakė, jog sėdinti automobilyje, aplinkui vaikšto žmonės, atvažiavo greitoji pagalba. Motina pasakojo, jog tą rytą važiavo į Daugus. Bevažiuojant automobilyje užsidegė „Power“ lemputė, todėl ji sustojo kelkraštyje ir išjungė variklį, o kas įvyko toliau, neprisiminė. Tuojau pat išskubėjusi link įvykio vietos. Kai atvažiavo, mamos ir jos automobilio jau nebuvo. Ant kelkraščio matėsi automobilio dešinių ratų žymės. Paskui važiavo į ligoninę, kur priėmimo skyriuje rado mamą. Ji skundėsi skausmu kairėje rankoje ir krūtinėje. Krūtinėje matėsi gelsva dėmė. Medikai padarė rentgenogramą, bet kaulų lūžių nepastebėjo, konstatavo tik sumušimus. Suleido nuskausminamųjų vaistų ir liepė pagulėti. Tuomet nuvažiavusi į policijos komisariatą. Jai parodė mamos automobilį, kurio labiausia buvo sudaužyta galinė dalis. Po to į policijos komisariatą atsivežė mamą. Ją tyrėjas apklausė dėl eismo įvykio aplinkybių, pati dalyvavusi apklausoje. Motina pasakojo, jog jai važiuojant automobiliu užsidegė „Power“ lemputė ir automobilio greitis ėmė lėtėti. Jai tai buvo žinoma, nes taip kartais važiuojant atsitikdavo ir anksčiau. Tuomet ji sustodavo, išjungdavo variklį, kiek palaukdavo ir po to vėl važiuodavo. Automobilį reikėjo taisyti, bet autoservise pasakė, kad esanti problema netrukdo važiuoti, o taisymas brangus ir sudėtingas. Kaip ir kitais kartais, taip ir šį kartą ji sakė sustojo kelkraštyje, įjungė avarinę signalizaciją, užtraukė rankinį stabdį ir ketino išjungti variklį, bet pajuto smūgį į automobilio galą. Ji taip pat nurodė, kad sustabdyto automobilio kairės pusės ratai buvo ant kelio važiuojamosios dalies, o dešinės – kelkraštyje. Motina sakė, kad kelyje tuo metu niekas nevažiavo. Nuo smūgio jos automobilis buvo nublokštas į griovį ir pasisuko Alytaus kryptimi. Kažkas priėjęs liepė atjungti akumuliatorių, nes jautėsi benzino kvapas. Surašant protokolą mama buvo normalios būsenos. Kodėl jai nedavė pasirašyti apklausos protokolo, nežino. Surašytą kompiuteryje protokolą tyrėjas tik perskaitė. Į policijos komisariatą su mama buvo atvykusi ir 2014-01-03, tyrėja kažką tikslino, rašė savo užrašuose, bet ir vėl nieko nedavė pasirašyti. Po eismo įvykio mamą buvo parsivežusi pas save į namus Vilniuje. Jai buvo blogai, kilo temperatūra, todėl kreipėsi pas medikus, bet liepė gerti tik skirtus vaistus. Po kelių dienų mamą parvežė į Alytų. Namuose jai vėl pablogėjo sveikata, todėl ji vėl buvo išvežta į ligoninę, kur po kelių dienų mirė. Gydytojai paaiškino, kad dėl įvairių ligų ir sepsio. Tik po atlikto skrodimo sužinota, kad buvo sulaužyti visi šonkauliai. Prašė tenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisti 35 000 Lt / 10136,70 Eur. Nurodė, kad jai niekas neatlyginta. Su motina palaikiusi labai artimus ryšius, ji augino jos sūnų. Įvykio metu mama buvo 73 metų amžiaus, turėjo lėtinių ligų, sirgo cukriniu diabetu. Nukentėjusiojo S. D. parodymus, kuriuose jis parodė, kad apie eismo įvykį sužinojo iš sesers V. I.. Su mama bendravo tik tuomet, kai ją sesuo parsivežė pas save į Vilnių. Mama eismo įvykio aplinkybes pasakojo taip, kaip nurodė apklausta V. I.. Apie mamos automobilio technines problemas žinojo. Dėl daviklio ant greičių dėžės gedimo važiuojant lėtėdavo greitis ir todėl reikėdavo sustoti, išjungti variklį, pastovėti ir po to tik galėdavo vėl normaliai važiuoti. Ta problema buvo apie pusę metų, bet mamos tai nevargino, todėl automobilio neremontavo. Jis žinantis, kad išjungus mamos automobilio variklį, likdavo degti gabaritų lempos. Ištraukus raktelius, pasigirsdavo pypsėjimas, įspėjantis, kad reikia išjungti šviesas. Prašantis priteisti 29 245 Lt / 8469,94 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dalį neturtinės žalos, kiek tai numato įstatymas, - 5755 Lt / 1666,76 Eur jam atlygino draudimo kompanija AAS „Gjensidige Baltic“. Likusioje dalyje prašė priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Turtinę žalą atlyginti prašė tik iš draudimo kompanijos. Dalis jau atlyginta, neatlyginta 9468,82 Lt / 2742,36 Eur paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, 1675 Lt / 485,11 Eur sudaužyto automobilio vertė. Taip pat prašė priteisti 1998,36 Eur už advokatų paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nukentėjusiosios T. R. parodymus, kuriuose ji parodė, kad apie eismo įvykį, kurio metu nukentėjo jos mama, sužinojo iš savo sūnaus ir sesers bei brolio pasakojimų. Dėl mamos mirties labai išgyveno. Prašė priteisti 35 000 Lt / 10136,70 Eur neturtinei žalai atlyginti. Liudytojo L. P. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės grupės tyrėju. Pagal budėtojo nurodymą vyko į eismo įvykio vietą. Nuvykus ant kelio kryptimi link Daugų stovėjo autobusiukas „Opel Vivaro“. Netoli kelio griovyje matė kitą automobilį, kuris buvo pasisukęs link Alytaus. Spėjamoje susidūrimo vietoje ant kelio matėsi daug stiklo šukių. Padangų slydimo žymių ant asfalto nebuvo, tik kelkraštyje. Įvykio aplinkybes ir pėdsakus fiksavo fotografuodami. Nukentėjusiosios įvykio vietoje jau nebuvo. Autobusiuko vairuotojas aiškino, kad nepastebėjo lengvojo automobilio, stovėjusio ant kelio važiuojamosios dalies. Abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo išvežti į policiją. Po to pasiskambino į ligoninės priėmimo skyrių ir sužinojęs, kad nukentėjusioji jaučiasi neblogai, nutarė ją tą dieną apsiklausti. Ji į policiją atvyko su dukra ir anūku. Ją apsiklausinėjo tik žodžiu. Nukentėjusioji ėmė skųstis krūtinės skausmu, todėl nutaręs apklausą nutraukti. Jai surašyto protokolo neperskaitęs ir pasirašyti nedavęs. Ji skaityti atsisakiusi dėl blogos savijautos. Vėliau skambino ir teiravosi, kada nukentėjusioji galėtų atvykti pasirašyti protokolą, bet ji tuomet buvo išvykusi pas dukrą į Vilnių. Dar vėliau sužinojo, kad ji mirė. Apžiūrint automobilį nustatė, kad jis turėjo automatinę pavarų dėžę, svirtis buvo nustatyta ant stovėjimo padėties. Liudytojo M. J. parodymus, kad įvykio naktį su P. C. abu išvažiavo į Lenkiją. Ten P. C. Suvalkuose krovėsi prekes. Nakties metu išvažiavo link Vilniaus. Buvo sustoję Alytuje degalinėje, kur valgė. Po to vėl tęsė kelionę. Bevažiuojant užmigęs. Pabudo nuo stipraus smūgio, susimušė dešinę koją, ją skaudėjo. Suprato, kad į kažką atsitrenkta. Griovyje pamatė automobilį. Kelyje iš priekio važiavo keli automobiliai. Įvykio vietoje sustojo keletas automobilių. Išlipę su P. C. nuėjo apžiūrėti griovyje esančio automobilio. Jo galinės lempos nedegė, degė tik priekiniai žibintai. Automobilyje sėdinti moteris matėsi, kad pasimetusi. Ji spaudinėjo įvairius automobilio mygtukus, įjungė net valytuvus. Moteris sakė, kad jai skauda ranką. Paprašęs jos atidaryti variklio dangtį, kad atjungti akumuliatorių, nes jautėsi benzino kvapas, galėjo kilti gaisras. Moteris klausė, kas atsitiko, kodėl ji negalinti atidaryti automobilio durelių, ji buvo šoke. Dėl eismo įvykio P. C. pasakojo, kad jam netikėtai priešais kelyje pasimatė stovintis be šviesų automobilis. Jį bandė apvažiuoti, bet nepavyko, nes iš priekio važiavo kiti automobiliai, todėl kliudė dešiniu priekiniu kampu. Stabdyti negalėjo, nes jau buvo per mažas atstumas. Liudytojo G. Š. parodymus, kuriuose jis parodė, kad įvykio dieną važiavo į Vilnių. Jo priekyje važiavo autobusiukas „Opel Vivaro“ ir lengvasis automobilis. Vienu momentu lengvasis automobilis autobusiuką aplenkė. Norėjęs autobusiuką taip pat aplenkti, bet iš priekio atvažiuodinėjo kiti automobiliai, todėl negalėjo daryti lenkimo. Važiavo apie 50 m atstumu. Važiuodamas pastebėjo, kad autobusiukas stabdo, todėl pats irgi pradėjęs stabdyti. Tuojau pat pamatė, kad „Opel Vivaro“ pasidavė kiek į kairę ir susidūrė su kitu automobiliu, kuris nuriedėjo į griovį. Iki įvykio bandydamas aplenkti autobusiuką, buvo pasidavęs kairiau ir pastebėjo, kad kelyje priekyje kažkas sublizgėjo, pagalvojo, gal dviratis važiuoja. Po įvykusio eismo įvykio sustojo ir nusileido į griovį. Lengvajame automobilyje sėdėjo moteris, kuri atrodė sąmoninga. Bandęs kviesti policiją ir greitąją pagalbą, bet negalėjo nurodyti vietos, kur esantys, todėl toliau telefonu kalbėjo kelyje sustoję kiti automobilių vairuotojai. Pats skubėjęs į darbą, todėl P. C. palikęs telefono numerį, ir išvažiavęs. Papildęs, kad kelyje stovėjęs eismo įvykio automobilis nebuvo įjungęs šviesų. Pastebėtas sublizgėjimas matėsi kelio važiuojamojoje dalyje. Tai nebuvo panašu į šviečiančias lempas, o atrodė kaip atšvaitų blizgesys. Kai tuojau pat po įvykio nusileido į griovį, automobilio priekinės šviesos nedegė. Link automobilio ėjo iš priekio, nes kelyje sustojo iki eismo įvykio vietos. Stabdęs gana intensyviai. Sustojo netoli priartėjęs prie stiklo šukių. Ikiteisminio tyrimo metu smulkiau papasakojęs įvykio detales, nes tuomet viską geriau prisiminęs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 155-157) liudytojas G. Š. yra parodęs, kad prieš jį važiuojantys mikroautobusai važiavo lėčiau. Tas mikroautobusas, kuris važiavo priešais jį, važiavo arčiau dešinio kelkraščio, todėl matė, kad prieš jį važiuojantis mikroautobusas važiuoja eismo juostos viduriu. Kadangi tie mikroautobusai važiavo lėčiau už jį, tai jis ketino lenkti leidžiantis nuo kalniuko, nes ten nėra ištisinės linijos. Jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau pamatė, kad iš priekio atvažiuoja automobilis, kuris buvo apie 700 metrų atstumu iki jo. Jis važiavo su artimomis šviesomis, jo neakino. Daugiau iš priekio automobilių nevažiavo. Taip pat pamatė, kad priekyje dar prieš tą pirmąjį mikroautobusą yra automobilis, matė apšviestą galinę to automobilio dalį, matė gabaritus, avarinių signalų nebuvo, ar degė kokios kitos šviesos nepastebėjo. Ar tas automobilis stovėjo ar lėtai važiavo nesuprato. Jis pagalvojo, kad ten yra koks traktorius. Tas automobilis buvo eismo juostoje. Kadangi jis suprato, kad nesuspės aplenkti tų dviejų mikroautobusų, todėl grįžo atgal į savo eismo juostą. Tik grįžus į savo eismo juostą, priekyje įvyko susidūrimas. Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovo A. V. paaiškinimus, kad neatlygintą turtinę žalą - išlaidas dėl kapavietės sutvarkymo ir sudaužyto automobilio vertę draudimo kompanija sutinka atlyginti tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. UAB „(duomenys neskelbtini) atstovo E. V. paaiškinimus, kad nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, mano, kad jis per didelis. Bendrovė siūlė 5000 Lt, bet atsisakė priimti. P. C. dirba bendrovėje ir eismo įvykis įvyko jo darbo laiku. Įvykio dieną bendrovės automobilis nebuvo pakrautas per dideliu kroviniu, nes važiuojant per sieną iš Lenkijos ir tikrinant jo su viršsvoriu nepraleistų. Tą dieną viso krovinio P. C. nepaėmė jau vien dėl to, kad dalis prekių buvo nešvarios. Pagal nurodytą važtaraštyje buvo nepakrauta apie 300 kg prekių, kurios buvo parvežtos vėliau. Teismo medicinos eksperto S. J. parodymais, kad jis atliko mirusiosios D. D. kūno skrodimą. Mirties priežastis buvo sepsis, sukeltas viso organizmo infekcinis uždegimas. Jį sukėlė minkštųjų audinių supūliavimas šonkaulių lūžių vietose. Nukentėjusiosios senyvas amžius, ligos, kraujotaka, galėjo turėti įtakos sepsio išsivystymui. Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais: Tarnybiniais pranešimais (t. 1, b. l. 1-2, 3) policijai pranešta apie tai, kad į ligoninės priėmimo skyrių iš eismo įvykio vietos atvežta D. D.. Nustatyta krūtinės ir rankos sumušimas. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 6-16) įvykio vieta užfiksuota (duomenys neskelbtini) 28-ame kilometre. Įvykio vietoje šalikelėje, griovyje rastas sudaužytas automobilis „Daewoo Espero“ v/n (duomenys neskelbtini), ant kelio apgadintas „Opel Vivaro“ v/n (duomenys neskelbtini). Kelias tiesus, dviejų eismo juostų. Oro sąlygos – tamsu, kelio ruožas neapšviestas. Kelio danga – asfaltas, šlapias. Abiejose važiuojamosios kelio dalies pusėse yra 1 m pločio kelkraščiai, jų danga – žvyras, už jų griovys. Nuo dešinio kelkraščio į dešinėje esantį griovį yra kairio ir dešinio rato slydimo žymės. Ant kelio važiuojamosios dalies didelė stiklo šukių koncentracija. Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokole (t. 1, b. l. 17-18) užfiksuota, kad eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Daewoo Espero“ v/n (duomenys neskelbtini) labiausia apgadintos galinės detalės bei kairė pusė. Visiškai sugadinti galiniai šviesos prietaisai. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte (t. 1, b. l. 19) nurodyta, kad automobilis „Daewoo Espero“ v/n (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę Alytuje, Naujoji g. 140. Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokole (t. 1, b. l. 20-21) užfiksuota, kad eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Opel Vivaro“ v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinys sparnas, dešinės pusės durys ir galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis stiklas, variklio dangtis. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 25-29) nurodyta, kad įvykio dieną P. C. policijos tyrėjui L. P. pateikė sąskaitą-faktūrą, CMR krovinio važtaraštį, vežamo krovinio identifikavimo dokumentus. Alkoholio matuoklio šaknelėse (t. 1, b. l. 30, 31) užfiksuota, kad abu automobilių vairuotojai P. C. ir D. D. po įvykio buvo visiškai blaivūs. Vairuotojo pažymėjimo kopija (t. 1, b. l. 32) patvirtina, kad P. C. turėjo teisę vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones. Transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (t. 1, b. l. 33) patvirtina, kad automobilis „Opel Vivaro“ v/n (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Techninės apžiūros rezultatų kortelės kopija (ataskaita) (t. 1, b. l. 34) patvirtina, kad transporto priemonė – automobilis „Opel Vivaro“ v/n (duomenys neskelbtini) – įvykio metu atitiko techninius reikalavimus. Ataskaita galiojo nuo 2013-06-22 iki 2014-06-22. Privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopija (t. 1, b. l. 35) nurodyta, kad minėtas automobilis įvykio metu buvo apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale laikotarpiu nuo 2013-10-21 iki 2014-04-20. Vairuoto pažymėjimo kopija (t. 1, b. l. 36) patvirtina, kad D. D., gimusi (duomenys neskelbtini), turėjo teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones. Transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (t. 1, b. l. 37) patvirtina, kad automobilis „Daewoo Espero“ v/n (duomenys neskelbtini) priklausė D. D.. Privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopijoje (t. 1, b. l. 38) nurodyta, kad minėtas automobilis įvykio metu buvo apdraustas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale laikotarpiu nuo 2013-07-19 iki 2014-01-18. Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) (t. 1, b. l. 40) patvirtina, kad transporto priemonė – automobilis „Daewoo Espero“ v/n (duomenys neskelbtini) – įvykio metu atitiko techninius reikalavimus. Ataskaita galiojo nuo 2013-07-19 iki 2015-07-21. Liudytojos D. D. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 63-64). Protokole nurodyta data – 2013-12-28. Apklausa pradėta - 13.20 val., baigta -13.45 val. Apklausa vykdyta Alytaus apskrities VPK patalpose. Apklausė Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas L. P.. Nurodyta, kad apklausoje kiti asmenys nedalyvavo. Protokolas apklausiamo asmens nepasirašytas. Protokolą pasirašė tik tyrėjas L. P.. Apklausos protokolo turinyje nurodyta, kad D. D. parodė, kad „2013 m. gruodžio 28 d. apie 7.00 val. ryte ji viena važiavo iš Alytaus miesto į Varėną, kur vežė parduoti įvairias smulkmenas. Važiavo savo automobiliu DAEWOO ESPERO, valst. nr. (duomenys neskelbtini) PRO Daugų miestelį. Likus keliems šimtams metrų iki Daugų miestelio, pastebėjo, kad prietaisų skydelyje užsidegė užrašas „POWER“. Šis užrašas užsidegdavo ir anksčiau, tada ji sustodavo, užgesindavo variklį ir vėl užvedusi automobilį galėdavo vėl važiuoti, užrašas užgesdavo. Prieš Daugų miestelį, įsijungė minėtas užrašas, todėl ji nusprendė sustoti ir užgesinti variklį. Tuo metu buvo tamsus paros metas. Ji pažiūrėjo pro galinio matymo veidrodėlį, tačiau nesimatė, kad iš paskos kas važiuotų, todėl ji nusprendė sustoti. Ji sustojo dešiniame kelkraštyje, ant važiuojamosios dalies automobilis negalėjo likti. Sustojusi užtraukė rankinį stabdį, pavarų perjungimo svirtį perjungė į „P“ padėtį, kas reiškia parkavimo padėtį, nes automobilyje yra automatinė pavarų dėžė. Sustojusi šviesų neišjungė, papildomai dar įjungė avarinį šviesos signalą. Tik išjungusi automobilio variklį bei norėdama jį vėl užvesti pajuto stiprų smūgį į galinę dalį ir jos automobilis nuvažiavo į dešiniame kelkraštyje esantį griovį. Sąmonės praradusi nebuvo, tačiau negalėjo išlipti iš automobilio, nes buvo užspaustos jos pusės durelės. Iš automobilio ją išlaisvino atvykę ugniagesiai gelbėtojai, greitosios med. pagalbos automobiliu ją išvežė į Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių. Koks automobilis į ją trenkėsi ji nematė, kas vairavo nežino”. Tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 69) nurodyta, kad iš ligoninės gautas pranešimas, jog 2014-01-07 reanimacijos skyriuje mirė D. D., nukentėjusi eismo įvykyje. Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 75-86) konstatuota, kad D. D. mirtis įvyko dėl stipraus kūno, ypač krūtinės ląstos, sumušimo, pasireiškusio dauginiais kairės pusės šonkaulių lūžimais, kairio plaučio sumušimu, ūmia potraumine pneumonija, sepsiu bei daugiaorganiniu nepakankamumu. D. D. sirgo lėtinėmis vidaus organų ligomis. D. D. lavone rasta kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairio žasto-kairės alkūnės-kairio dilbio srityje, kairėje plaštakoje, pilvo abiejose pusėse, juosmens-kryžkaulio srityje, abiejose šlaunyse, abiejose keliuose ir dešinėje blauzdoje, krūtinės kairės pusės minkštųjų audinių supūliavusi hematoma, kairės pusės II, III šonkaulių tiesioginiai lūžimai bei kairės pusės IV, V, VI, VII šonkaulių netiesioginiai lūžimai ir supūliavusios kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis., atsitrenkiant į automobilio salono detales. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Mirties liudijimo kopija (t. 1, b. l. 91) patvirtina, kad D. D. mirė (duomenys neskelbtini). SODROS duomenų pažymoje (t. 1, b. l. 178) nurodyta, kad P. C. nuo 2012-1-05 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. VĮ „Registrų centras“ pažymėjime (t. 2, b. l. 17-18) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2012-10-01 yra E. V.. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo prašymuose ir pridėtuose dokumentuose (t. 2, b. l. 19-20, 76-78) nurodyta, kad draudimo kompanija žuvusiosios D. D. sūnui S. D. išmokėjo 5 223,96 Lt už laidojimo išlaidas. Priėmus teismo procesinį sprendimą ir pripažinus P. C. kaltu dėl eismo įvykio draudimo kompanija sutiktų atlyginti nukentėjusiosios artimiesiems 17 264 Lt (5 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 1675 Lt už sugadintą automobilį, sutiktų atlyginti 9468,82 Lt už kapavietės sutvarkymą ir 2225 Lt už sugadinto automobilio transportavimą ir saugojimą iki apžiūros. Pareiškimuose (t. 2, b. l. 83, 84, 85, 97-101) nurodyta, kad 2013-12-28 prekių perkrovimo metu buvo nustatyta netinkama prekių kokybė: 380 kg šviežios A klasės vištienos ir 200 kg šviežios A klasės smulkintos kalakutienos. Nurodytos prekės grąžintos įmonei S. bei po tolimesnių procedūrų ir supakavimo buvo tinkamai paruoštos ir vėl išduotos klientui kito pristatymo metu, kuriam galiojo 2014-12-27 CMR prie sąskaitos faktūros Nr. 0736/13/FE. Darbo sutartis (t. 2, b. l. 86-87) patvirtina, kad P. C. nuo 2012-11-05 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutartis neterminuota. 2013 m. gruodžio mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) darbo grafike (t. 2, b. l. 88) užfiksuota, kad 2013-12-28 P. C. buvo darbo diena, darbo laikas nuo 00.00 val. iki 09.00 val. Ekperimento protokole (t. 2, b. l. 119-122) nurodyta, kad jame dalyvavo automobilis „Opel Vivaro“ v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Mazda Xedos“ v/n (duomenys neskelbtini) Eksperimentas atliktas tame pačiame eismo įvykio kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus. Automobilis „Mazda Xedos“ buvo pastatytas eismo įvykio vietoje. Automobiliu „Opel Vivaro“ buvo važiuojama link Daugų, link eismo įvykio vietos, važiavimo greitis 30 km/h. Šio automobilio vairuotojas buvo įspėtas, kad pastebėjęs kelyje kitą automobilį, apie tai nedelsiant pasakytų. Važiuojant pastebėjimo vieta pažymėta 165 m atstume iki automobilio „Mazda Xedos“. Kartojant eksperimentą ir prieš eismo įvykio vietą pastačius automobilį su trumposiomis šviesomis pastebėjimo vieta pažymėta 148 m atstume iki automobilio „Mazda Xedos“. Teismo autotechninės ekspertizės akte (t. 2, b. l. 137-150) nurodyta, kad automobilis „Daewoo Espero“, kurį vairavo D. D., prieš eismo įvykį tikėtina stovėjo. Tikėtina, kad automobilio „Opel Vivaro“, kurį vairavo P. C., važiavimo greitis susidūrimo metu buvo apie 62 km/h. Automobilių susidūrimas įvyko dešinėje kelio važiuojamosios dalies eismo juostoje. Automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojas P. C., važiuodamas 80-90 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Daewoo Espero“ laiku stabdydamas vairuojamą automobilį, jeigu turėjo objektyvią galimybę pamatyti išilgai kelio važiuojamosios dalies stovintį automobilį „Daewoo Espero“ didesniu negu automobilio sustabdymui reikalingas 94,7 ÷ 114,2 m atstumu, priklausomai nuo važiavimo greičio. Sustojusi neapšviestame kelio ruože automobilio „Daewoo Espero“ vairuotoja D. D. privalėjo įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją, o esant galimybei turėjo sustoti už kelio važiuojamosios dalies ribų. Ėmusis pastarojo veiksmo vairuotoja būtų turėjusi techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Remiantis byloje esančiais duomenimis automobilio „Opel Vivaro“ krovinio masė buvo 796,4 kg ir tai neviršijo maksimalios leistinos automobilio krovinio masės 960 kg. Nėra duomenų, kad automobilio „Opel Vivaro“ leidžiama krovinio masė būtų viršyta. Automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtimi, nes automobilio, važiuojančio 80-90 km/h greičiu, sustabdymui reikalingas atstumas yra didesnis už nurodytą 50 m kliūties matomumo atstumą. Tikėtina, kad susidūrimo metu automobilio „Daewoo Espero“ užpakalinės dalies gabaritas susidūrimo metu buvo apie 1,6 m atstumu nuo dešiniosios eismo juostos kraštą žyminčios punktyrinės linijos. Automobilyje „Opel Vivaro“ esanti sumontuota stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) vienu metu leidžia automobilį stabdyti ir vairuoti. Reaguodamas manevrui ar stabdymui 50 m atstumu iki kliūties vairuotojas nebūtų turėjęs techninės galimybės nei sustabdyti, nei apvažiuoti kliūtį. Dėl pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti ekspertizės akte nurodyta, kad jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilis „Daewoo Espero“, kuriame sėdėjo D. D., tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože stovėjo be įjungtos avarinės šviesos signalizacijos, tai automobilio „Daewoo Espero“ vairuotojos D. D. veiksmai, - tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože stovėjo važiuojamojoje dalyje be įjungtos automobilio avarinės šviesos signalizacijos ir tuo sudarė sunkiai pastebimą kliūtį jai iš paskos artėjusio automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojui P. C., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui, o, jeigu automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti automobilį „Daewoo Espero“ ne mažesniu kaip 148 m atstumu (kaip nustatyta eksperimento metu), tai P. C. veiksmai, - savalaikiai nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir susidūrė su automobiliu „Daewoo Espero“, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Jeigu buvusioje kelio situacijoje automobilis „Daewoo Espero“, kuriame sėdėjo vairuotoja D. D., tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože stovėjo su įjungta avarine šviesos signalizacija, tai automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojo P. C. veiksmai, - laiku nemažino savo vairuojamo transporto priemonės greičio ir susidūrė su priekyje stovėjusiu automobiliu „Daewoo Espero“, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Apžiūros protokole (t. 3, b. l. 9-19) užfiksuota automobilio „Daewoo Espero“ v/n (duomenys neskelbtini) šviesų veikimo apžiūra. Nustatyta, kas automobilio gabaritų šviesų ir avarinės šviesos signalizacijos įjungimas ir išjungimas nesusijęs su variklio degimo įjungimu ir išjungimu. Gabaritų šviesos ir artimosios šviesos valdomos ta pačia svirtele ją pasukant į tam skirtą padėtį. Artimųjų šviesų žibintai įsijungia tik, kai būna įjungti gabaritų žibintai. Galiniai žibintai ir avarinė šviesos signalizacija neveikia, galinė automobilio dalis apgadinta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą buvo paskirta papildoma ekspertizė atlikti objekto – eismo įvykio autotechninį tyrimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto 2016 m. rugsėjo 22 d. Nr. 11-761 (16) pateikta išvada: 1. Dėl tyrime nurodytų priežasčių negalima apskaičiuoti kiek laiko truko nebaigtas G. Š. lenkimo manevras; 2.Dėl tyrime nurodytų priežasčių negalima nustatyti, kokį atstumą, per kokį laiką galėjo nuvažiuoti G. Š. vairuojamas automobilis „VW LT 35“ per nebaigto lenkimo manevrą; 3. Šis klausimas nėra eismo įvykių ekspertų kompetencijoje, todėl nesprendžiamas; 4. Šis klausimas nėra eismo įvykių ekspertų kompetencijoje, todėl nesprendžiamas; 5. Aplinkybė, kad automobilis „Opel Vivaro“, kurį vairavo P. C., buvo perkrautas, neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui (neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu); 6. Šiam tyrimui pateiktame automobilyje „Daewoo“ esančios užpakalinių šviesų elektros nstaliacijos grandinės vientisumas buvo pažeistas (t. y. buvo nutraukta ir trūksta dalies elektros sistemos laidų, jungiančių esamus automobilio elektros sistemos laidus su užpakalinių žibintų lemputėmis) eismo įvykio metu į automobilio „Daewoo“ užpakalinės dalies kairę pusę atsitrenkus kitai transporto priemonei (žr. tyrimą); 7. Nustatyti, kokiu atstumu iki susidūrimo nuo automobilio „Daewoo Espero“, ir automobilio ..Opel Vivaro“ galėjo būti G. Š. vairuojamas automobilis „VW LT 35“, negalima dėl tyrime nurodytų priežasčių; 8.Nustatyti, kokiu atstumu iki išilgai kelio važiuojamojoje dalyje stovinčio automobilio ,.Daewoo Espero“ sustojo G. Š. vairuojamas automobilis „VW LT 35“, negalima dėl tyrime nurodytų priežasčių; 9. Apskaičiuoti, koks buvo G. Š. vairuojamo automobilio „VW LT 35“ važiavimo greitis prieš nagrinėjamą eismo įvykį, negalima; 10. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo teigti, kad automobilio „VW LT 35“, vairuotojo G. Š. veiksmai turėjo įtakos ar priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, kurio metu automobilis ..Opel Vivaro“ susidūrė su automobiliu „Daewoo Espero“; 11. Šiam tyrimui pateikto automobilio „Daewoo Espero“ užpakalinėje dalyje gabaritiniai žibintai ir avarinė šviesos signalizacija neveikia nes, yra pažeistas šios transporto priemonės užpakalinių šviesų elektros instaliacijos grandinės vientisumas (t. y. yra nutraukta ir trūksta dalies elektros sistemos laidų, jungiančių esamus automobilio elektros sistemos laidus su užpakalinių žibintų lemputėmis); 12. Ekspertinio tyrimo metodais negalima nustatyti, ar eismo įvykio metu automobilyje ,.Daewoo Espero“ buvo įjungti ir užpakalinėje dalyje švietė kurie nors žibintai (pvz. užpakaliniai gabaritiniai žibintai ir avarinė šviesos signalizacija); 13. Eismo įvykio metu automobilio „Daewoo Espero“ užpakalinėje dalyje švietė žibintai, jeigu eismo įvykio metu šioje transporto priemonėje buvo patikimas elektros energijos tiekimas į elektros grandinę (buvo (tvarkingas) veikiantis akumuliatorius ir (arba) buvo užvestas variklis bei veikė generatorius), jeigu buvo įjungti atitinkamų šviesų jungikliai ir jeigu atitinkamų užpakalinių žibintų sekcijų lempučių lizduose buvo trūkstamos, tvarkingos (veikiančios) lemputės (žr. tyrimą); 14. Automobilio „Daewoo Espero“ užpakalinis kairysis sparnas deformuotas ir jame nėra ne tik paties (gabaritinių, stabdžių, posūkių šviesų) žibinto, bet ir šio žibinto likučių, todėl ekspertinio tyrimo metodais negalima nustatyti ar šiame žibinte buvo lemputės. Automobilio „Daewoo Espero“ bagažinės dangčio kairėje pusėje esančio žibinto posūkių šviesų sekcijos lizde yra tvarkinga (veikianti) lemputė, o šio žibinto gabaritinių šviesų sekcijos lizde nėra lemputės. Automobilio „Daewoo Espero“ bagažinės dangčio dešinėje pusėje esančio žibinto posūkių šviesų sekcijos lizde nėra lemputės, žibinto gabaritinių šviesų sekcijos lizde nėra lemputės. Automobilio „Daewoo Espero“ užpakaliniame dešiniajame sparne esančio žibinto posūkių šviesų sekcijos lizde yra tvarkinga (veikianti) lemputė, žibinto gabaritinių - stabdžių šviesų sekcijos lizde yra tvarkinga (veikianti) dviejų kontaktų lemputė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikus ikiteisminį tyrimą buvo apklausta autotechninę ekspertizę atlikusi ekspertė Loreta Levulytė, kuri atsakydama į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad apskaičiuoti kiek sekundžių truko manevras, reikia žinoti atstumus tarp transporto priemonių, jų tarpusavio padėtį ir važiavimo greitį. Reikalinga žinoti jų greičius, dabar negali atsakyti be paskaičiavimo. Ekspertizės tikslingumą sprendžia teismas, o ne ekspertas. Kokie šalutiniai veiksniai įtakojo eismo įvykį ar ne, tai tik aplinkybės. Nagrinėti reikia šių automobilių susidūrimo aplinkybes, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. Reikia žinoti atstumus ir padėtis transporto priemonių iki konkretaus susidūrimo momento. Kelio atstumą galima paskaičiuoti, bet tikslinga žinoti kokiu atstumu jie buvo vienas kito atžvilgiu iki susidūrimo vietos, kokios jų buvo padėtys. Nėra jokių pėdsakų, kad būtent buvo lenkiama, objektyviai padėties iš kurios pradėjo lenkti, kiek atsimena iš bylos, nėra duomenų. Fizinio matematinio ryšio tarp tų transporto priemonių, kurios susidūrė ir to, kuris lenkė, nėra. Ryšys yra tarp tų dviejų transporto priemonių, kurios konkrečiai kontaktavo. Buvo nuotraukos pateiktos, ne automobilis po įvykio. Ar degė gabaritai per įvykį nustatyti negalima objektyviai. Toks tyrimas yra atliekamas eismo įvykio metu, imama lemputė, tiriama, tačiau tokio klausimo nebuvo užduota. Buvo atliktas kompiuterinis modeliavimas, pagal objektyvius duomenis pateiktus, pagal pėdsakus, yra programa, kuri paskaičiuoja tai. Pėdsakai užfiksuoti policijos pareigūnų. Susiformavo tokie, kai sukosi pagal laikrodžio rodyklę automobilis. 4 ekspertizės puslapyje, remiantis bylos duomenimis, tai krovinio sąskaitoje faktūroje ir CMR nurodyta krovinio masė. Tai pirmame tome tokie duomenys, o antrame tome iš lenkų kalbos išverstame pareiškime, nurodyta, kad buvo grąžinta 580 kg asortimentas ir buvo išduotas dokumentas apie tai. Atskiras CMR nebuvo išrašytas keičiantis krovinio masei. Deklaracijų nagrinėjimas ne mano kompetencija, aš nagrinėju tai, kas pateikta iš bylos duomenų. Jeigu bus pateikta papildomai duomenų, bus galima vertinti. Per didelis krovinio svoris Opel Vivaro neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, įtakos turėjo veiksmai vairuotojų eismo įvykio kilimui. Kad yra viršsvoris, nėra nustatyta. Kada didelė masė, inercija didesnė, tai tada ilgėja stabdymo kelias, bet šiuo atveju konkrečiai atsakyti negali, tai duomenys apskritai, bendri. Esant per dideliam automobilio svoriui, jam staigiai atliekant manevrą padidėja išcentrinės jėgos, jis greičiau tampa nestabilus ir ima greičiau judėti. Automobilis Daewoo Espero buvo netikėta kliūtis stabdančiam automobiliui Opel Vivaro. Techninės galimybės automobiliui Opel Vivaro apvažiuoti automobilį Daewoo Espero iš kairės pusės nebuvo. Ekspertizės 10 puslapyje, 3 pastraipoje nurodyta kodėl. Manevras iš dešinės taip pat nepriimtinas, ten kelkraštis. Automobilio valdymo būdas pamačius kliūtį kelyje yra stabdymas. Visos Opel Vivaro galimos sąlygos ir galimybės laiku pastebėti kliūtį išvardintos ekspertizės akte. 9 punkte, 13 punkte, 7 punkte. Reikia apžiūrėti ir pamatyti fiziškai lemputę, tada galima pasisakyti. Tai tirtų jau kiti ekspertai. Prie automobilio kompiuterio bloko jungiamasi ir nustatoma koks ten gedimas ar klaida. Reikalinga diagnostika automobilio, tikėtina, kad gedimą galima nustatyti. Atsakyti į klausimą kokios priežastys, kad neužsidegė lemputė, negali. Kad eismas būtų saugus, negalima kelti grėsmės, apvažiuojant priešpriešine eismo puse. Kadangi buvo duomenys apie kliūtį priešpriešiname kelyje šiuo atveju. Ekspertinėje praktikoje yra toks atstumas priimtinas,0, 75 metro. Techniniu požiūriu, tai saugus atstumas. Atsižvelgiant į objektyvius duomenys, 10 paveikslėlyje nustatytos tikėtinos padėtys ir sumodeliuotos padėtys tikėtinos susidūrimo metu. Asfaltuotoje dalyje automobilis stovėjo 10 paveikslėlyje sumodeliuota. Buvo įvertintas svoris transporto, krovinio masė įvesta į programą modeliuojant, 4 puslapyje ekspertizės duomenys yra. Techniniu požiūriu išvada nepasikeistų. Stabdymo kelias turėtų didėti, bet efektyvumas stabdymo priklauso ir nuo stabdžių sistemos ir jėgos stabdymo. Konkrečiai atsakyti negalima. Reikia skaičiuoti, čia labai daug veiksnių tai įtakoja. Jos darbo stažas nuo 2014 metų. Eksperto kvalifikacijai mokėsi nuo 2013 m.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aukščiau ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad P. C. įvykdė šią nusikalstamą veiką: