Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Linai Kemežienei,

viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 (vieno šimto) MGL/BBND (5 000,00 Eur) baudos bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme S. G. išbūtas laikas (1 para) už 2 (du) MGL/BBND (100,00 Eur) baudos ir nustatyta galutinė bausmė – 98 (devyniasdešimt aštuonių) MGL/BBND (4 900,00 Eur) bauda.

S. G. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš jo išieškota konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Land Cruiser 150“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 3 000,00 Eur (trys tūkstančiai eurų).

Kardomosios priemonės S. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios nuteistajam nuspręsta neskirti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12. Nuteistasis S. G. tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje metu nurodo, kad jis neturėjo tikslo ir tyčios nedeklaruoti gabenamų grynųjų pinigų bei prekių, tiesiog apsiskaičiavo iš neatidumo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto teiginys yra nepagrįstas ir vertintinas kaip nereikšmingas, kadangi šiuo atveju motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, S. G. laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2024 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos sieną per Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą tuo pačiu automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

V. Dėl S. G. paskirtos bausmės dydžio.

15. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kita). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Jeigu BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024).

16. Nagrinėjamu atveju Apylinkės teismas, nuteistajam S. G. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį – 650 MGL dydžio baudą, atsižvelgė į jo veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį bei sukeltas ja pasekmes, kuriuos Apylinkės teismas kvalifikavo kaip gerokai mažesnius nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmuo (vidurkis), kadangi: nuteistojo neteisėtai (kontrabanda) gabentų pinigų ir prekių bendra muitinė vertė (11 008,36 Eur) nesiekė baudžiamojo įstatymo (BK 199 straipsnio 1 dalies) dispozicija apibrėžto rūšinės sudėties vidurkio (13 750,00 Eur); tiek grynieji pinigai, tiek prekės, nebuvo papildomai slepiami nuo muitinės kontrolės (transporto priemonėje įrengtose slėptuvėse ar kitose jų aptikimą ženkliau apsunkinančiose vietose); neprivalomų deklaruoti ir pateikti muitinei kontrolei grynųjų pinigų ir prekių bendra didžiausia muitinė vertė nagrinėjamu atveju buvo viršyta santykinai nedaug – 708,37 Eur, arba maždaug 14 MGL/BBND dalimi; nagrinėjama nusikalstama S. G. veika dėl muitinės sėkmingo darbo realiai neigiamų padarinių visuomenei ir valstybės ekonomikai nesukėlė. Apylinkės teismas sprendė, kad visos šios paminėtos aplinkybės savo visuma, ženkliai mažina nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Be to, Apylinkės teismas atsižvelgė ir į nusikaltimo sunkumą, baigtumą, kaltės formą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat į tai, kad S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis pagal bylos duomenis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (1 t., b. l. 128), tačiau 2023 metais Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykdė 10 administracinių nusižengimų (dominuoja leistino važiavimo greičio viršijimas) (1 t., b. l. 129-137), taip pat į tai, kad S. G. yra susituokęs, gyvena šeimoje ir turi 1 mažametį vaiką – išlaikytinį (2 t., b. l. 138-140), dirba ir pragyvena iš darbinės veiklos gaunamų pajamų, nuteistojo mėnesinės iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra apie 1 500,00 – 2 000,00 Eur (remiantis paties nuteistojo žodžiais).

17. Pažymėtina, kad nusikaltimo, įtvirtinto BK 199 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje nustatytos dvi alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą nustatyta bauda nuo 100 MGL iki 4 000 MGL. Taigi nagrinėjamu atveju Apylinkės teismas parinko švelnesnę bausmės rūšį ir nustatė jos minimalų dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistajam S. G. paskirta bausmė atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nuteistojo asmenybę ir vertintina kaip teisinga.

18. Apibendrinant aukščiau paminėta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek nustatydamas jos dydį, tinkamai nustatė ir įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, todėl keisti Apylinkės teismo S. G. paskirtą bausmę nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

VI. Dėl nusikalstamos veikos (ne)mažareikšmiškumo.

19. S. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų netenkinti jo prašymo išteisinti jį dėl BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tuomet prašo pakeisti 2024 m. spalio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

20. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

21. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, tai yra socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015).

22. Kaip jau nustatyta, S. G. gabentų ir muitinės kontrolei nepateiktų prekių ir grynųjų pinigų vertė – 11 008,36 Eur, tai yra 220 MGL, veika padaryta tiesiogine tyčia, yra baigta. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kyla nedeklaravus 150 MGL sumos, kas atitinka 7 500,00 Eur sumą. Taigi, nors nuteistasis ir jo gynėjas teigia priešingai, S. G. padaryta veika pažeidžia įstatymo saugomas vertybes, o nedeklaruotų pinigų suma yra pakankamai didelė, net 3 508,36 Eur (70 MGL) viršijanti minimalią 150 MGL ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Be to, nuteistasis savo kaltės bei tyčios nepripažįsta, taigi, šiuo atveju S. G. padaryta veika tiek pagal objektyviųjų (daiktų vertės ir grynųjų pinigų sumos), tiek ir subjektyviųjų (kaltės) požymių turinį, jų pasireiškimą, nusikaltimo motyvą, rodo, kad jo padaryta veika yra pakankamai pavojinga, o žala valstybei nebuvo padaryta tik dėl muitinės pareigūnų tinkamai atliktų darbinių funkcijų, todėl apeliacinio skundo prašymas BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą ir nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme atmestinas kaip nepagrįstas.

VII. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskavimo skyrimo, grynųjų pinigų išieškojimo.

23. Apeliaciniame skunde be aukščiau pateiktų prašymų apeliantas taip pat prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat proceso išlaidų įskaitymo į grąžintiną sumą, vietoje to, nustatant, kad likusi 9 999,99 Eur dalis nuteistojo S. G. pinigų, saugomų Muitinės departamento žinioje, kuri nėra nusikaltimo dalykas, nuosprendžiui įsiteisėjus, nedelsiant turėtų būti grąžinama teisėtam savininkui S. G..

24. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir panašiai), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, tai yra kontrabandos dalykas, teismų praktikoje pripažįstami konfiskuotinu turtu. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių, pavyzdžiui, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybę, kurios apsauga įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. EŽTT praktikoje svarstant dėl tokios priemonės taikymo teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų yra pasisakyta apie būtinumą laikytis proporcingumo principo. Antai EŽTT byloje Ismayilov prieš Rusiją (2008 m. lapkričio 6 d. sprendimas, peticijos Nr. 30352/03) nustatė Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimą dėl to, kad, pagal bylos aplinkybes (deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams, teisėta konfiskuotų pinigų kilmė, nesant duomenų apie kokias nors kitas pareiškėjo nusikalstamas veikas, ir kita), muitinės deklaracijoje nenurodytos pinigų sumos konfiskavimas iš pareiškėjo, nuteisto už pinigų kontrabandą, buvo neproporcingas, pareiškėjui užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Iš esmės tokių nuostatų, suponuojančių proporcingumo principo įgyvendinimą taikant BK 72 straipsnį, laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019).

26. Pagal EŽTT formuojamą praktiką, tokios kategorijos bylose, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, būtina įvertinti: nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą; konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje; pinigų kilmę ir jų paskirties teisėtumą; ar pagal nacionalinę teisę valiutos įvežimas kaip toks yra teisėtas, ar yra ribojama įvežama suma; ar konfiskavimu siekiama užkirsti kelią kokiai nors neteisėtai veiklai; konfiskuojamo turto reikšmė kaltininkui; ar nedeklaravus gabenamos sumos valstybė patyrė turtinę žalą; kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis.

27. Nagrinėjamu atveju S. G. nusikalstama veika pasireiškė per valstybės sieną gabentų grynųjų pinigų bei prekių nedeklaravimu. Pažymėtina tai, kad pinigų suma, kuri gali būti gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama, o gabenimas tampa neteisėtas, jei suma, viršijanti 10 000,00 Eur, nedeklaruojama. Tuo tarpu prekių gabenimas jų nedeklaravus tampa neteisėtu, jei jų vertė yra didesnė nei 300,00 Eur.

28. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, kad S. G. per Lietuvos Respublikos sieną gabenti pinigai – 10 110,00 Eur ir 1 320,00 RUB buvo neteisėtos kilmės, tai yra, kad jie buvo gauti kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar kitos neteisėtos veiklos. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie kokias nors S. G. sąsajas su terorizmu ar kitomis neteisėtomis veiklomis, taigi, aplinkybių, jog per valstybės sieną gabenti pinigai, jų nedeklaruojant, buvo skirti neteisėtiems tikslams įgyvendinti, byloje nenustatyta. Nors S. G. praeityje baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų (1 t., b. l. 129-137), tačiau anksčiau jis neteistas (1 t., b. l. 128), taigi jo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Nuteistasis dirba, augina mažametį vaiką (1 t., b. l. 109). Nors dažnai kerta Lietuvos Respublikos sieną, bet tai yra pirmas nuteistojo padarytas pažeidimas, susijęs su privalomais pateikti muitinei daiktais bei pinigais.

29. Remiantis galiojančia teismų praktika, aptariamu atveju darytina išvada, jog Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu nuteistajam S. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 110,01 Eur bei 1 320,00 Rusijos Federacijos rublių konfiskavimas nėra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai – pinigų kontrabandai. Pagal galiojančią teismų praktiką, įvežant per valstybės sieną pinigus jų nedeklaravus (neteisėtai), visi tokie pinigai yra kontrabandos dalykas, o ne tik viršijanti leidžiamą nedeklaruotiną, suma, todėl negali būti skaldomi į deklaruotiną ir nedeklaruotiną dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-127p/2002). Taigi, Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje ne tik nepagrįstai konfiskavo apeliantui priklausančius 110,01 Eur bei 1 320,00 RUB, tačiau ir nepagrįstai apelianto bendrą vežamą nedeklaruotą pinigų sumą – iš viso 10 110,00 Eur ir 1 320,00 RUB, suskaldė į deklaruotiną ir nedeklaruotiną dalį. Be to, nors 9 999,99 Eur Apylinkės teismas iš apelianto nekonfiskavo, jokių to motyvų nuosprendyje nenurodė ir šio savo sprendimo visiškai nepagrindė. Pažymėtina ir tai, kad už šio nusikaltimo padarymą S. G. paskirta galutinė bausmė – 4 900,00 Eur dydžio bauda. Taigi, įvertinus paskirtos bausmės – baudos dydį, aptariamos bylos aplinkybes, darytina išvada, jog ji yra pakankama nubaudimo tikslams įgyvendinti. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, kartu su paskirta bauda papildomai taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, yra neproporcinga, todėl ši Apylinkės teismo nuosprendžio dalis pakeistina, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, kad daiktiniai įrodymai – 10 110,00 Eur ir 1 320,00 RUB, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos žinioje, grąžinami (pervedami) teisėtam jų savininkui S. G..

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra aišku, kokiais motyvais remiantis iš 9 999,99 Eur nekonfiskuotinos sumos (kurią nurodė pirmosios instancijos teismas) Apylinkės teismas nusprendė išieškoti nuteistajam paskiriamų baudos bausmės (4 900,00 Eur), baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo (3 000,00 Eur) bei priteisiamų atlyginti proceso išlaidų (292,85 Eur) išieškojimą, kadangi tokios bausmės vykdymo tvarkos baudžiamasis įstatymas apskritai nenumato. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 352 straipsniu, kuris numato teismo nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymo tvarką, paskirtą baudą, visų pirma, privaloma leisti sumokėti savanoriškai bei išaiškinti nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustatyti terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Tik tuomet jei bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 1-2 dalys). Taigi, nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad Apylinkės teismas, neišaiškindamas apeliantui paskirtos baudos bausmės vykdymo tvarkos bei nenustatydamas baudos sumokėjimo termino, vietoje to, priimant nuosprendį iš karto nuspręsdamas dėl priverstinio baudos išieškojimo, nesilaikė įstatymų, iškraipė bausmės vykdymo (tiek savanoriško, tiek priverstinio) instancinę sistemą bei pažeidė BPK 352 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į aukščiau aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl priverstinio baudos bausmės (4 900,00 Eur), baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo (3 000,00 Eur) bei priteisiamų atlyginti proceso išlaidų (292,85 Eur) išieškojimo iš S. G. priklausančios nekonfiskuotinos grynųjų pinigų sumos, naikintina bei S. G. atitinkamai išaiškinama jam paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

31. Pažymėtina, kad prašydamas nustatyti jam paskirtos bausmės sumokėjimo tvarką, nuteistasis S. G. neprašė nustatyti jam konkretaus sumokėjimo termino, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 2, 3 dalimis, įpareigoja nuteistąjį sumokėti 4 900,00 Eur baudą, atitinkamai ir 3 000,00 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui.

32. Atitinkamai, 292,85 Eur proceso išlaidas už automobilio ir prekių, transportavimą ir jų saugojimą iki Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžio priėmimo dienos, jis taip pat per du mėnesius privalo atlyginti pervedant jas į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188656838, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke, banko kodas 40400.

33. Nuteistajam išaiškintina, kad tuo atveju, jei S. G. baudos, baudžiamojo poveikio priemonės bei proceso išlaidų per nustatytą terminą neapmokės savanoriškai, byla bus perduota antstoliui vykdyti priverstinį išieškojimą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

34. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad S. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 214,58 Eur (du šimtus keturiolika eurų 58 ct), todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

35. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

36. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis S. G. nebuvo sudaręs teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas. Taigi, apeliaciniame procese gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo S. G., o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Be to, nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. G. skundą, kuris atmetamas, tačiau, spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad nors nuteistasis dirbantis, po šios nutarties paskelbimo jis per du mėnesius turės sumokėti jam Apylinkės teismo paskirtą 4 900,00 Eur baudą, 3 000,00 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą bei 292,85 Eur proceso išlaidas, taigi, jo finansinė padėtis ir taip bus sudėtinga.

37. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už S. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti:

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskuota 110,01 Eur (vienas šimtas dešimt eurų 01 ct.) bei 1 320,00 RUB (vienas tūkstantis trys šimtai dvidešimt Rusijos Federacijos rublių) S. G. priklausančių grynųjų pinigų, saugomų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos žinioje;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į 9 999,99 Eur S. G. priklausančių pinigų, saugomų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos žinioje, nukreiptas paskirtų baudos bausmės (4 900,00 Eur), baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo (3 000,00 Eur) bei priteisiamų atlyginti proceso išlaidų (292,85 Eur) išieškojimas, o po visų šių finansinių sankcijų įvykdymo liksianti iš 9 999,99 Eur sumos pinigų dalis – 1 807,14 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai septyni eurai 14,00 ct., grąžinti (pervesti) teisėtam savininkui kaltinamajam S. G..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nedelsiant grąžinti S. G. visą jam priklausančią nekonfiskuotiną pinigų sumą – 10 110,00 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą dešimt eurų) ir 1 320,00 RUB (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt Rusijos rublių).

Išaiškinti S. G., kad jam Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtą 4 900,00 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų eurų) baudą bei 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudžiamojo poveikio priemonę – dalį kitam asmeniui priklausančio konfiskuotino turto (automobilio) vertės priteisimo, privaloma sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmokos kodas 6801) į vieną iš šių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų banko sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke; (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje; (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią uždarojoje akcinėje bendrovėje Urbo banke (iki 2024 m. sausio 31 d. UAB Medicinos banke) bei pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui.

Išaiškinti S. G., kad 292,85 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 85 ct) proceso išlaidas už automobilio ir prekių, transportavimą ir jų saugojimą iki Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžio priėmimo dienos, jis per du mėnesius nuo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atlyginti pervedant jas į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188656838, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke, banko kodas 40400.

Išaiškinti S. G., kad tuo atveju, jei baudos, baudžiamojo poveikio priemonės bei proceso išlaidų jis nesumokės savanoriškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnio 1 dalimi, byla bus perduota antstoliui vykdyti priverstinį išieškojimą.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo S. G. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.