Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju baudžiamojoje byloje, kurioje M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: jis žinodamas apie pareigą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-23637-1090/2019, kuria buvo patvirtinta A. R. ir M. A. taikos sutartis, mokėti lėšas po 150 eurų kas mėnesį dukros E. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., galėdamas šią pareigą vykdyti, šios pareigos sąmoningai nevykdė ir vengė išlaikyti vaiką, dėl to iki 2020 m. gruodžio 31 d. susidarė 1800 eurų įsiskolinimas. Šiais savo veiksmai M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma

Ikiteisminio tyrimo metu M. A.parodė, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis pripažįsta. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį jis įsipareigojo savo dukrai E. R. kiekvieną mėnesį mokėti po 150 eurų išlaikymui iki jos pilnametystės. Jis nori papildyti, kad jis turėjo galimybę mokėti kiekvieną mėnesį savo dukrai E. R. už išlaikymą, tačiau to sąmoningai nedarė, kadangi jos kaip dukros jis nepripažįsta. Jis pažada imtis visų įmanomų priemonių, kad sumokėtų 1800 eurų įsiskolintą sumą už dukros E. išlaikymą. Taip pat jis sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi ir sutinka su viešųjų darbų bausme (t. 2, b. l. 13-14).

A. R. pareiškime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23637-1090/2019 patvirtino jos ir M. A. taikos sutartį, pagal kurią M. A. sutiko savo nepilnametei dukrai E. R. gera valia teikti išlaikymą po 150 eurų kas mėnesį iki dukters pilnametystės bei A. R. sumokėti 165 eurus už DNR ekspertizę. Nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki šios dienos M. A. dukters išlaikymui nesumokėjo nei cento, skola šiai dienai yra 1350 eurų. Darytina išvada, kad tėvas vengia vykdyti teismo sprendimą ir lėšų savo dukters išlaikymui net nesirengia mokėti. A. R. vienai tenka dukters išlaikymo našta. M. A., žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas savo dukrai išlaikyti iki pilnametystė, sąmoningai vengė ir dabar vengia išlaikyti dukrą. Tai yra trunkamoji veika, kuri tęsiasi nuo 2019 m. gruodžio mėnesio. Pažymima, kad kaltininkas tyčia ir sąmoningai nevykdo savo pareigos išlaikyti dukrą. Jis po teismo posėdžio A. R. pareiškė, kad ji alimentų iš viso negaus (t. 1, b. l. 6).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. R.parodė, kad ji su buvusiu draugu M. A. kartu turi (duomenys neskelbtini) metų dukrą. Ji su M. niekada negyveno kartu. 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-23637-1090/2019 patvirtino jos ir M. A. sutartį, pagal kurią M. A. sutiko savo nepilnametei dukrai E. R. gera valia teikti išlaikymą ir kiekvieną mėnesį mokėti po 150 eurų iki tol kol dukra taps pilnametė ir taip pat sumokėti 165 eurus už atliktą DNR ekspertizę. Nuo teismo sprendimo iki 2021-01-18 M. A. nėra sumokėjęs savo dukrai E. nė cento. Jis nei karto neskambino, neklausė kaip sekasi dukrai, nepasveikino su gimtadieniu, jokios kitokios pagalbos dukrai nesuteikė. Po teismo sprendimo ji M. A. daugiau nebematė. Tik 2021-01-18 M. A. dukros išlaikymui pervedė 20 eurų, o 2021-02-15 taip pat dukros išlaikymui pervedė 20 eurų. 2020 metų vasarą, tikslaus mėnesio ji nepasakys, ji kreipėsi į antstolius. Antstoliai jai pranešė, kad M. A. neturi jokio turto, kad jis turi daug skolų ir taip pat kad jis dirba dviejose įmonėse, tai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ir bendrai uždirba 37,50 eurus. Nuo 2012 metų M. A. turi individualios veikos pažymą, dirba (duomenys neskelbtini). Po teismo posėdžio jai M. A. minėjo, kad per mėnesį jis uždirba apie 1800-2000 eurų į rankas. Tokias pajamas jis gauna dirbdamas (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirba jis ten beveik kiekvieną dieną po 12 valandų, kartais pasidaro išeiginių. Kiek jai yra žinoma, M. A. gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso ji dabar neprisimena. Jis ten gyvena vienas, sugyventinės jis neturi ir už nuomą moka jis pats apie 300 eurų per mėnesį. Į UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys nesklebtini) įmones, kiek jai yra žinoma, M. A. ten įdarbino jo giminaitis. Kas toks tiksliai ji pasakyti negali. M. A. ten yra įdarbintas tik dėl socialinių garantijų. Taip pat jos žiniomis M. A. neturi jokių neįgalumų. Daugiau nieko papildyti ji neturi (t. 1, b. l. 39-41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. M.parodė, kad ji yra M. A. sugyventinė nuo 2020 metų. Ji nuomoja butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame jie kartu gyvena, butą nuomoja ji. Jie veda bendra ūkį, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalies pagrindu, ji atsisako duoti parodymus prieš savo šeimos narį, sugyventinį M. A. (t. 1, b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. A.parodė, kad jis yra įmonių UAB(duomenys nesklebtini), MB(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Jo krikšto tėtis (tėčio brolis) M. A. dirba dviejose jo (E. A.) įmonėse, UAB (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini). Į įmonę UAB (duomenys neskelbtini) M. įsidarbino 2019 m. lapkričio 12 d. Ši įmonė vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą. J. M. dirba (duomenys neskelbtini). Kai reikia pagalbos, atsitinka nenumatytas atvejis, trūksta darbuotojų jėgos, M. padeda išvežioti, papildyti maistą, atvežti kokį meistrą ir pan. J. M. paskambina, šis atvažiuoja ir padeda. M. darbo grafiką jie sudaro pagal poreikius. Kartais darbo grafikas yra realizuojamas mėnesio gale pagal faktiškai išdirbtas valandas. Kaip jis ir minėjo, reikiant pagalbos, jie paskambina M., šis atvyksta, padirba ir tuomet jie sudaro grafiką. Pagal darbo sutartį (ją pateiks tyrėjai), M. yra nustatytos 10 val. darbo per mėnesį. Šios normos M. niekada neviršija, dažnai netgi ir 10 val. neišdirba. Vidurkis per mėnesį būna apie 6 išdirbtos valandos. Tačiau buhalterijoje kiekvieną mėnesį jie nurodo, kad M. išdirbo 10 val. Algą kiekvieną mėnesį jie sumoka už 10 išdirbtų valandų, kadangi taip nurodyta darbo sutartyje. Kadangi jiems M. pagalba dažnai nėra reikalinga, tik tam tikriems atvejams, dėl to M. pilnu etatu nėra įdarbintas. Kiek jis žino, M. turi pagrindinį darbą ir dirba (duomenys neskelbtini) , tačiau kokioje įmonėje jis nežino. UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje atlyginimas vieniems taikomas valandinis, o kitiems suminis. Kadangi kiekvieną mėnesį jie tiksliai nežino kiek pagalbos jiems prireiks iš M., dėl to M. atlyginimas yra nustatytas valandinis. M. mokamas minimalus valandinis įkainis, t. y. 3,93 eurų. K. M. bus mokamas minimalus valandinis įkainis jis kaip direktorius nustatė pats, o buhalterinė apskaitos įmonė, kuri juos atstovauja, tai patvirtino. M. toks atlyginimas tiko ir pretenzijų tam neturėjo. M. alga yra išmokama grynais pinigais, kadangi, kiek jam minėjo M., jis yra skolingas antstoliams ir paprašė algą mokėti grynais pinigais. Jis tam neprieštaravo. Kiekvieno mėnesio pradžioje arba viduryje, tikslios datos jie nėra nustatę, jis M. grynais pinigais sumoka atlyginimą. M. taip pat dirba kitoje jo įmonėje MB (duomenys neskelbtini). Tai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veikla. Į šią įmonę jis M. įdarbino (duomenys neskelbtini) d. (darbo sutartį pateiks tyrėjai). Čia sąlygos yra identiškos kaip ir įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) M. jie paskambina kada jiems reikalinga papildoma pagalba ir M. atvažiuoja padėti. Kai jie skambina, praneša M. kuriuo adresu atvažiuoti, kad šis žinotų į kurią įmonę atvažiuoti. MB (duomenys neskelbtini) M. taip pat įdarbintas 10 valandų per mėnesį. Kartais išdirba tiek, kartais mažiau, bet jie moka kiekvieną mėnesį už 10 išdirbtų valandų. Algą jis moka taip pat grynais pinigais. Įsidarbinti į šias įmones pasiprašė pats M., tačiau M. jie priėmė, nes jiems buvo poreikis tokio žmogaus, kad vadovams netektų papildomai važinėti. M. kažkada minėjo, kad nori įsidarbinti papildomai, o kadangi M. yra jo giminaitis, tai jis ir nusprendė M. padėti. Pagrindinio vairuotojo jie neturi, jie bendradarbiauja su partneriais, tokiais kaip „Wolt“, „Bolt“ ir pan., bet kartais reikalinga vairuotojo pagalba, kaip jis jau minėjo, atvežti prekių ir pan. (t. 1, b. l. 59-61).

2019-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-23637-1090/2019 nurodoma, kad minėta nutartimi buvo patvirtinta A. R. ir M. A. taikos sutartis tokiomis sąlygomis: 1. M. A. pripažįsta, kad E. R. yra M. A. dukra. 2. M. A. ir A. R. susitarė, kad E. R. bus palikta pavardė R. 3. Šalys susitaria, kad dukros E. R. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina A. R., kuri yra skiriama dukros turto valdytoja uzufrukto teise. 4. Šalys susitaria, kad tėvas M. A. nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo dienos, gera valia teikia dukrai E. R. išlaikymą po 150,00 eurų kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės į A. R. banko sąskaitą. 5. Šalys susitaria, kad abu tėvai, turi lygias teises ir pareigas bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. M. A. ir A. R. be jokių apribojimų galės matytis ir bendrauti su vaiku. Bendravimo grafikas nėra nustatomas. 6. M. A. nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtina ši sutartis, įsiteisėjimo dienos A. R. perveda 165,00 eurų už DNR ekspertizę. 7. Šalys susitaria, kad neatlygina viena kitai turėtų Sutarties parengimo, atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų susijusių su šia sutartimi. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas šalys apmoka lygiomis dalimis. 8. Šalys pareiškia, kad ši sutartis sudaryta laisva valia, nenaudojat apgaulės, smurto ir kitų poveikio priemonių, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią sutartį neteisėta. 9. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną egzempliorių sutarties šalims ir vienas egzempliorius teismui. Sutartis yra pateikiama teismui tvirtinti (t. 1, b. l. 7-8, 196-198).

Vilniaus miesto apylinės teismo rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23637-1090/2019 pagal A. R. ieškinį atsakovui M. A. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nutartis 2019-12-19 įsiteisėjo 2019-12-31 (t. 1, b. l. 200).

Iš 2021-01-18, 2021-02-15, 2021-07-19, 2021-08-24, 2021-09-27 bankinių operacijų išrašų matyti, kad M. A. 2021-01-18, 2021-02-15 sumokėjo A. R. po 20 eurų, 2021-09-19 sumokėjo 25 eurus, 2021-08-24 sumokėjo 30 eurų, 2021-09-27 sumokėjo 25 eurus vaiko išlaikymui (t. 1, b. l. 78-85).

2020-11-30 antstolio A. N. patvarkyme dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad: 1. Siunčiami procesiniai dokumentai skolininko gyvenamosios vietos adresu neįsiteikė, papildomai pažymima, jog visi dokumentai M. A. yra prieinami antstolių informacinėje sistemoje www.antstoliai.lt. 2. Skolininko kontaktai antstoliui nėra žinomi, su antstolio kontora susisiekta nebuvo. 3. Areštuotos skolininko sąskaitos bankuose. Sąskaitose piniginių lėtų nenustatyta, taip pat jokių gautų įmokų nėra. 4. Areštuota skolininko turtinė teisė į transporto priemonę „Toyota Prius“, M. A. yra transporto priemonės valdytojas. 5. Kito skolininkui nuosavybės teise priklausančio registruoto kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turtinių teisų nenustatyta, informacija apie turimą turtą, pagal antstolio įpareigojimus, pateikta nėra. 6. VSDFV duomenimis nustatyta, jog M. A. dirba MB (duomenys neskelbtini) deklaruojamas darbo užmokestis per mėnesį 37,3 eurų, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) deklaruojamas darbo užmokestis per mėnesį 37,3 eurų. Nuo 2012-06-01 vykdoma individuali veikla, tačiau antstoliui informacija apie gaunamas pajamas iš vykdomos veiklos nėra žinoma. Atliekami išskaičiavimai iš skolininko gaunamų pajamų, pagal antstolio įpareigojimus, vykdomi taip pat nėra. 7. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog skolininko atžvilgiu vykdomos dar kitos 22 vykdomosios bylos (t. 1, b. l. 87).

2020-01-14 antstolio A. N. patvarkyme dėl informacijos pateikimo papildomai nurodoma, kad M. A. su antstoliu nebendradarbiauja bei informacijos apie turimą turtą, gautinas pajamas neteikia (t. 1, b. l. 90).

Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019 metus nurodoma, kad M. A. deklaruota pajamų suma 2019 metais buvo 13853,98 eurų (t. 1, b. l. 163-165).

2021-08-11 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento I skyriaus vedėjos A. N. rašte nurodoma, kad 2021-08-10 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos turimais duomenimis M. A. P. mokesčių deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) už 2020 metus nėra pateikęs (t. 1, b. l. 168).

2021-03-01 Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento rašte nurodoma, kad M. A. U. tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamente bedarbio statusu buvo registruotas nuo 2011-08-10 iki 2012-10-22. Kitais laikotarpiais M. A. U. tarnyboje bedarbio statusus registruotas nebuvo (t. 1, b. l. 183).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodoma, kad Tarnyba duomenų apie M. A. nustatytą darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius neturi (t. 1, b. l. 185).

Baudžiamoji atsakomybė, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-7-68/2009 ir 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., tai yra, neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011).

Logine, gramatine prasme žodis „vengimas“ reiškia stengimąsi išsisukti, išsisukinėjimą, tai yra tam tikri aktyvūs veiksmai ar aktyvus pareigos nevykdymas. Vengimo išlaikyti vaiką tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) savo pareigos išlaikyti vaiką atlikimo. Kaltininkas sąmoningai nevykdo įsipareigojimo (nustatytais terminais nemoka lėšų, perveda mažesnes sumas, perleidžia turtą, keičia gyvenamąją vietą, nesuteikdamas apie tai informacijos, ir pan.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, įrodyta visiškai.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, paties kaltinamojo parodymai, pareiškimas, nukentėjusiosios parodymai, antstolio patvarkymai, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas ir kita bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo M. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, kadangi jis, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: jis žinodamas apie pareigą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-23637-1090/2019, kuria buvo patvirtinta A. R. ir M. A. taikos sutartis, mokėti lėšas, po 150 eurų kas mėnesį dukros E. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jos pilnametystės, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., galėdamas šią pareigą vykdyti, šios pareigos sąmoningai nevykdė ir vengė išlaikyti vaiką, dėl to iki 2020 m. gruodžio 31 d. susidarė 1800 eurų įsiskolinimas.

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., b. l. 34-35). Nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t. b. l. 38).

Už BK 164 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Teismas, skirdamas bausmę M. A. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimas vaikui ir šeimai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. A., kad jis yra darbingo amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam M. A. yra pagrindas paskirti BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, kurios dydis nustatytinas nesiekiantis šios bausmės rūšies vidurkio (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas nebuvo.

A. R. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš M. A. priteistini A. R. naudai 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. A., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. A. galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

A. R. civilinis ieškinys tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo M. A. nukentėjusiosios A. R. naudai 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą, Vilniuje, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.