- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-2167-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09058-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Darbo garantas“, R. A.
- Ieškovas
- M. A.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Darbo garantas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovams R. A. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Darbo garantas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2011-09-30 dovanojimo sutartį reg. Nr. 5888, kuria A. A. padovanojo butą (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovei R. A. ir taikyti restituciją; pripažinti negaliojančia 2012-06-01 pirkimo–pardavimo sutartį reg. Nr. VL-1898, kuria R. A. pardavė butą (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovei UAB „Darbo garantas“ ir taikyti restituciją. Reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Darbo garantas“ priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, uždraudžiant atsakovei juo disponuoti (b. l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi areštavo atsakovei UAB „Darbo garantas“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Kaunas) priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11).
Šalies argumentai
Atsakovė UAB ,,Darbo garantas” pateikė teismui prašymą taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir pareikalauti ieškovą M. A. įnešti į teismo depozitinę sąskaitą per 7 kalendorines dienas 50 000 Lt sumą arba pateikti banko garantiją šiai sumai (b. l. 71-73).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovės UAB „Darbo garantas“ prašymą dėl atsakovės galimų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmetė (b. l. 120-122) .
Teismas pažymėjo, kad nuo tada, kada atsakovei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nuo 2012 m. liepos 3 d. atsakovė įgijo teisę motyvuotai prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo, tačiau įstatymas teismo neįpareigoja, atsakovei pareikalavus, visais atvejais imtis priemonių, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Darbo garantas“ nepateikė realių įrodymų, kad siekė nupirktą butą parduoti, ir kad butą reikėjo parduoti skubiai. Teismas sutiko su ieškovo atstovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad komunalinių mokesčių nėra pagrindo pripažinti tiesioginiais atsakovės nuostoliais, kildinamais iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes pareiga mokėti mokesčius nepriklauso nuo to, areštuotas butas ar ne. Mokesčiai būtų mokami ir neareštavus buto. Teismas vertino ieškovo pateiktus įrodymus, kad neturi galimybės sumokėti prašomos taikyti galimų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl sunkios ieškovo turtinės padėties. Atsakovė, žinodama, kad ieškovo turtinė padėtis nėra gera, reikšdama prašymą dėl įpareigojimo pateikti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, faktiškai tokiu būdu siekia, kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Nuostolių atlyginimo institutas skirtas užtikrinti atsakovės galimų nuostolių atlyginimą, tačiau jis nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikius atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą, tačiau ieškovui neturint galimybių sumokėti prašomą sumą arba užstatą arba pateikti banko garantiją šiai sumai, ir tuo pagrindu panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos sąlygos ginčo objekto išnykimui, kas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė UAB ,,Darbo garantas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1554-886/2013 ir išspręsti klausimą iš esmės (b. l. 124-128).
Motyvuose nurodė:
Žemesnės instancijos teismas
teismo nutartis priimta formaliais pagrindais, nesigilinant į bylos esmę, netinkamai aiškinant ir taikant proceso teisės normas bei prieštaraujant Lietuvos teismų formuojami praktikai. Teismas gynė išimtinai tik ieškovo interesus, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros. Teismo argumentas, kad atsakovė nepateikė realių įrodymų, jog buvo siekiama butą parduoti, ar kad butą reikėjo parduoti skubiai, yra nepagrįstas ir nelogiškas, kadangi UAB „Darbo garantas“ verčiasi nekilnojamojo turto prekyba, darbo paieška ir įdarbinimu, todėl nekilnojamasis turtas bendrovės perkamas ir parduodamas siekiant įgyvendinti pagrindinį įmonės tikslą – gauti pelną.už butą mokami mokesčiai yra tiesioginiai nuostoliai, kurie patiriami dėl to, kad buto negalima parduoti, t. y. atsakovė privalo jį laikyti ir mokėti buto išlaikymo mokesčius, kas didina buto įsigijimo vertę ir mažina galimybę gauti pelną už šį butą. Teismas nevertino, kad atsakovė yra sąžininga, kad bylos nagrinėjimas užtruko ir byla nebus išnagrinėta artimiausiu metu dėl prašymo skirti ekspertizę, ekspertizė bus atlikta greičiausiai po pusės metų. teismas netinkamai aiškino CPK 147 straipsnį ir neteisingai vertino į bylą pateiktus įrodymus. Nesuprantama, kokiu būdu atsakovė turėjo ir galėjo žinoti M. A. turtinės būklės duomenis. Vien nekilnojamojo turto išrašas ir neaiškios kilmės Anglijos įmonės informacija apie gaunamas pajamas negali patvirtinti ir nepatvirtina ieškovo turtinės padėties ir būklės, kadangi nepateikti duomenys tiek iš Lietuvos, tiek iš Anglijos bankų apie ieškovo sąskaitose esančias pinigines lėšas, nebuvo pateikti duomenys apie ieškovo sutuoktinės vardu registruotą turtą, kurio ½ dalis priklauso ieškovui, nebuvo pateikti duomenys apie ieškovo Anglijoje turimą turtą. Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad ieškovas galimai dirba ne viename darbe, todėl duomenys apie jo gaunamas pajamas gali būti netikslūs ir ženkliai sumažinti.pirmosios instancijos teismo cituojama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1449/2011 buvo priimta byloje, kuri visiškai nepanaši savo faktinėmis aplinkybėmis į ginčo bylą. Ši nutartis negali būti vertinama kaip panašaus pobūdžio byla ir ja negalima vadovautis nagrinėjant kilusį ginčą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovės UAB ,,Darbo garantas“ atskirąjį skundą, kuriuo atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1554-886/2013 ir klausimą išspręsti iš esmės, atmesti ir palikti ginčijamą nutartį nepakeistą (b. l. 136-139).
Motyvuose nurodė:
Atsakovė nepateikė realių įrodymų, kad siekė parduoti butą. Be to, atsakovė nepateikė apskritai jokių įrodymų, jog jos pelno šaltinis yra iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo veiklos gaunamos lėšos, nepateikė įrodymų, kad reklamavo ginčo butą, kad atsirado potencialūs ginčo buto pirkėjai.atsakovei neįrodžius, kad ji realiai galėjo parduoti nupirktą butą, atsakovės sumokėti komunaliniai mokesčiai už butą negali būti pripažįstami atsakovės nuostoliais, kurie kildinami iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šie mokesčiai turėtų būti mokami ir neareštavus buto.nepagrįstas atsakovės teiginys, kad jos pateikti įrodymai neginčytinai patvirtina, jog atsakovė UAB „Darbo garantas“ jau patyrė 8 205,49 Lt nuostolių dėl komunalinių mokesčių už butą mokėjimo. Atsakovės mokėjimo pavedimai AB „Kauno energija“ ir UAB „Žaidas“ visiškai nepatvirtina, jog šie mokesčiai buvo mokėti būtent už ginčo butą (nenurodyta, už kokį konkretų butą yra mokama), kadangi be ginčo buto atsakovei priklauso dar du butai (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir (duomenys neskelbtini), Kaunas. faktas, ar UAB „Darbo garantas“ yra sąžininga ar nesąžininga buto įgijėja turi reikšmės esant ieškovui palankiam teismo sprendimui tik restitucijos būdui parinkti. Atsakovės nesąžiningumas turi būti įrodytas nagrinėjant bylą iš esmės. Sprendžiant klausimus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, t. y. nevertina ieškinyje ar atsiliepime nurodytų reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo.atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti ateityje, jog konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės poveikį atsakovei. Vien tas faktas, jog atsakovės galimybė disponuoti ginčo butu apribota bylos nagrinėjimo laikotarpiu, dar neįrodo fakto, jog ateityje, jei bus priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, ji negalės parduoti buto pelningai.teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus – kartu su oficialiais rašytiniais dokumentais teismas įvertino ir ieškovo pateiktą paaiškinimą bei rašytinius įrodymus apie jo darbo užmokestį užsienyje bei informaciją apie turimas skolas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neturi galimybės sumokėti 50 000 Lt galimų nuostolių užtikrinimui arba pateikti banko garantiją šiai sumai.
Atsiliepimas
Atsakovė R. A. atsiliepimu nurodė, kad palaiko atskirojo skundo motyvus ir jos nuomonė visiškai sutampa su atsakovės UAB ,,Darbo garantas” argumentais (b. l. 146).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ginčo esmė – nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1554-886/2013 būtinumas.
CPK 146 straipsnyje, įstatymų leidėjas numatydamas galimybę užtikrinti atsakovo nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Proceso šalis, kuri dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, reikalaudama, kad kita proceso šalis užtikrintų šių nuostolių atlyginimą, turi įrodyti tokių nuostolių atsiradimo galimybę ir preliminarų dydį. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui, ateityje iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-402/2008 ir Nr. 2-695/2008). Jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011).
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir galimas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pasekmes, areštavo UAB ,,Darbo garantas“ priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas (nutartis įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą).
Apeliantė būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindė tuo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones negali disponuoti turtu, mokėdama mokesčius patiria ženklius nuostolius. Už butą yra sumokėjusi 82 000 Lt, tačiau nei butu, nei nurodytais pinigais negali disponuoti. Turėdama 82 000 Lt galėtų gauti bent 5 procentus metinių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad 82 000 Lt suma neribotam laikui ,,įšaldyta“, o ji priversta už butą mokėti mokesčius bei jau patyrė 8 205,49 Lt nuostolių, protinga ir teisinga suma ginčo atveju nuostoliams užtikrinti būtų 50 000 Lt. Nurodė, kad dėl prašomos skirti ekspertės byla gali būti ilgai nagrinėjama, dėl ko nuostoliai gali žymiai padidėti. Ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, turi skolų, dėl ko kyla pavojus, kad ieškovui pralošus bylą ieškovas atsakovo patirtų nuostolių neatlygins.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą reglamentuojančių teisės normų. Nuostolių atlyginimo institutas skirtas atsakovo galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti, tačiau jis nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, kuria taikant turi būti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška (tame tarpe ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), apibrėžiami kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vertinant nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami. Šių aplinkybių įrodymas yra prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareiškusio asmens pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju galimų nuostolių atsiradimo galimybė dėl konkrečiai nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo įrodyta.
Kaip minėta, nuostolių atsiradimą atsakovė iš esmės sieja su: 1) mokamais už butą mokesčiais ir 2) negalėjimu disponuoti turtu (butu – jį parduoti, ar 82 000 Lt pinigais – gauti 5 proc. palūkanų).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad komunalinių mokesčių (mokesčių, už ginčo objekto administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas) nėra pagrindo pripažinti tiesioginiais atsakovės nuostoliais, kadangi pareiga mokėti mokesčius (mokesčių mokėjimo privalomybė) atsakovei egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar laikinosios apsaugos priemonės taikytos, ar ne, t. y. teismui net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių (neareštavus ginčo buto) atsakovė turėtų pareigą mokėti buto aptarnavimo mokesčius iš esmės iki tol, kol ginčo objektas atsakovei UAB ,,Darbo garantas“ priklausys nuosavybės teise.
Atsakovė nuostolių atsiradimą sieja su buto pardavimo galimybės ribojimu ir sumažėjusia pardavimo kaina. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad disponavimo teisės ginčo objektu apribojimas nereiškia, kad ieškinio atmetimo atveju ir, tokiu būdu UAB ,,Darbo garantas“ pripažinus teisėtu ginčo objekto savininku, ginčo objektas nebus parduotas pelningai. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog įmonė verčiasi nekilnojamojo turto pirkimu ir (ar) pardavimu, o net jei ir verčiasi tokia veikla, nėra jokių duomenų, kad ginčo butas yra (buvo) potencialus atsakovės pardavimo objektas, t. y. kad atsakovė realiai vykdė (o) ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, pardavimą, yra paskelbusi apie buto pardavimą, buvo (yra) atsiradęs pirkėjas ir kt., ir tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo (yra) esminė aplinkybė, sutrukdžiusi butą parduoti ir tokiu būdu atsakovei sukėlusi nuostolius (neparduotas butas ir dėl to patirti nuostoliai yra tiesioginis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių padarinys).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepatvirtina, kad apeliantės nurodomi nuostoliai yra realiai tikėtini ir jie būtų sąlygoti būtent 2012 m. liepos 3 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai yra objektyviai nepagrįsti, hipotetinio pobūdžio, iš esmės išreiškiantys apeliantės nuomonę ir pamąstymus (spėjimus) pvz:. dėl ekspertizės trukmės (kai ekspertizė jau atlikta, 2013 m. spalio 25 d. nutartimi procesas atnaujintas ir paskirtas teismo posėdis 2013 m. lapkričio 6 d.), dėl ieškovo galimai ženkliai sumažintų pajamų (ieškovas galimai dirba ne viename darbe) ir kt.
Reziumuojant apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, daro išvadą, kad atsakovė, prašydama taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tačiau jo nepagrįsdama, turi tikslą, kad jos atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, t. y. ieškovui, dėl sunkios finansinės padėties, kurią pripažįsta pats ieškovas ir apie ją suprastina žino ir atsakovė, nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti teismo nustatytos, šiuo atveju atsakovės prašomos net 50 000 Lt dydžio sumos, teismui, vadovaujantis 146 straipsnio 1 dalyje reglamentuotu imperatyvu, būtų pagrįstas pagrindas atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad taikius nuostolių, tikėtinų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tačiau ieškovui neturint galimybių sumokėti užstatą arba pateikti banko garantiją, ir tuo pagrindu panaikinus byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos sąlygos ginčo nagrinėjamoje byloje objekto realizavimui, t. y. turtas gali būti parduotas tretiesiems asmenims, kas prieštarautų protingumo ir teisingumo principams bei tokiu būdu būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis bei tikslai (CPK 7 str. CK 1.5 str. 4 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio prašymo atmetimas nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonė visiškai nesukelia ir negali sukelti atsakovei nuostolių atsiradimo, tačiau, šiuo atveju, nuostolių netaikymas, nesant pagrįstų jo taikymą pagrindžiančių įrodymų neiškreipia laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmės ir užtikrina ieškovo CPK 5 straipsnyje reglamentuotos teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principo įgyvendinimą. Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir atmetus ieškovo ieškinį, kurio nagrinėjimo metu teismas yra paskyręs laikinąją apsaugos priemonę, atsakovė turės teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų realiai kilusius nuostolius, kuriuos atsakovė patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendra tvarka pareikšdamas ieškinį teisme (CPK 146 str. 2 d.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.