Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. B., Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. A. atstovės advokatės Inos Kurauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovams R. A. ir UAB „Darbo garantas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – notarė V. B., notaras V. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovo nuomone, ligos istorijose A. A. aprašyti visi pažengusios demencijos požymiai, pagrindiniai simptomai, būklės, kuriomis remiantis galima daryti išvadą, kad A. A. jau nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio negalėjo visa apimtimi suvokti aplink ją vykstančių įvykių, nesugebėjo tinkamai savarankiškai analizuoti situacijos. Be to, nors ekspertizės akte nurodyta, kad duomenų, jog ginčijamos sutarties pasirašymo metu A. A. elgesiui turėjo įtakos ją globojančių asmenų veiksmai, nėra. Apklausos metu ekspertas S. S. patvirtino, kad paprastai demencija sergantiems žmonėms būdingas pasidavimas įtakai juos globojančių asmenų. Taip pat, apklausos metu ekspertas paaiškino, kad išvada, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. A. 2011-09-30, pasirašydama dovanojimo sutartį, nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nėra kategoriška, o ekspertai dėl aukščiau nurodytos priežasties (kad A. A. nebuvo stebima psichiatro), gali duoti tik preliminarinę išvadą, kad tiriamoji A. A. 2011-09-30 pasirašydama dovanojimo sutartį galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tokią išvadą ekspertas aiškino taip, jog nepaisant to, kad A. A. medicinos dokumentuose tikrai yra įrašų, patvirtinančių atminties sutrikimą, dalinę orientaciją, tačiau tokių įrašų 2011-09-30 dieną (sutarties pasirašymo metu) nėra, tai reiškia laikotarpiu prieš tai ir po to A. A. galėjo būti dezorientuota ir be atminties, o tą dieną galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. 2011-09-30 dienos įrašas Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės ligos istorijoje Nr.701/2011, jog 2011-09-30 dieną 12.00 vai. A. A. visiškai neturi atminties ir jos orientacija dalinė, reiškia, jog ekspertų išvada, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. A. 2011-09-30, pasirašydama dovanojimo sutartį, nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kuria vadovavosi pirmos instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, neatitinka byloje esančių įrodymų. Nustatant A. A. būklę ginčijamo sandorio sudarymo metu turi būti įvertinti du kriterijai - pirmas yra medicininis, t.y. ar tiriamajai buvo nustatyti kokie nors psichikos sutrikimai, ir į šį klausimą ekspertai atsakė teigiamai, kad nuo 2011-08-18 A. A. konstatuojamas psichikos sutrikimas - kraujagyslinė demencija (F01.8), kitaip vadinama silpnaprotyste. Tai toks psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia stabiliais, ilgai trunkančiais psichikos veiklos pakeitimais. A. A. aprašyta smegenų encefalopatija -lėtinė, daug metu trunkanti liga, smegenų atrofijos požymiai. Tai tokios ligos, kurios sutrikdo ir pažeidžia žmogaus atmintį, orientaciją, mąstymą ir kitus psichikos procesus. Antras kriterijus yra juridinis - nustatymas ar asmuo galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Kaip matyti iš turimų medicinos dokumentų, A. A. nustatytas psichikos sutrikimas - kraujagyslinė demencija - tikrai paveikė jos pagrindines protines funkcijas, t.y. atmintį, orientaciją, mąstymą, kas pasireiškė ir jos kasdieninių įgūdžių apsitarnauti, pasirūpinti savim praradimu. Tai patvirtina ir medicinos dokumentų įrašai, o taip pat ir liudytojų parodymai, dėl kurių pasisakysime kiek vėliau.

Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą skirti pakartotinę pomirtinę A. A. ekspertizę. Ieškovas mano, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra būtina skirti A. A. pakartotinę pomirtinę psichiatrinė ekspertizę, tikslu pašalinti aukščiau nurodytus prieštaravimus ir atskleisti bylos esmę, kadangi ir pats apklaustas teismo ekspertas S. S. teismo posėdyje patvirtino, kad gal būt kitas ekspertas duotų kitą išvadą dėl A. A. gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Visuma teismui pateiktų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad atsakovė R. A. asmeniškai savo motina A. A. nesirūpino nei iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo, nei po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo. Ieškovo nuomone, jei A. A. būtų galėjusi suprasti ginčijamos dovanojimo sutarties turinį, ji be abejo suvoktų, kad sutartis jai yra nenaudinga, nes jis perleidžia nuosavybės teisę į jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), o pati tuo tarpu bus atiduota į senelių namus, nes R. A. nesiruošė ja rūpintis. A. A. neturėjo poreikio dovanoti butą užsienyje gyvenančiai dukrai, pati turėjo pinigų mokesčiams už butą, kuriuos jai padėdavo mokėti ir jos dukterėčios N. K. ir G. K.. Taip pat atsakovės parodymus, jog ji viena išlaikė savo motiną A. A. paneigia ir jos pateiktas 2011-11-03 dienos elektroninis laiškas, skirtas sūnėnui M. A., kuriame ji prašo visų giminaičių prisidėti prie A. A. priežiūros išlaidų, prašydama vesti pinigus į jos asmeninę sąskaitą. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo liudytojų R. A. ir R. A. bei atsakovės liudytojų N. K. ir G. K. parodymų. Nors ieškovo ir atsakovės kviesti liudytojai yra jiems artimi asmenys, tačiau kitų asmenų, pažinojusių A. A., nėra, liudytojų parodymai šioje byloje turėjo būti vertinami lyginant juos su A. A. medicininiais dokumentais. Liudytojų parodymai patvirtina, kad A. A. nustatyta kraujagyslinė demencija sparčiai progresavo, ko pasėkoje ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti ginčijamo dovanojimo sandorio metu. Tokie liudytojų parodymai yra labai svarbūs, nes kai asmuo yra miręs, atliekant pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, ekspertai turi vadovautis ir liudytojų parodymais, nes labai dažnai medicininiuose dokumentuose trūksta nuoseklių specialistų įrašų vertinant asmens būklę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė perdėtą pranašumą notarės V. B. paaiškinimams ir liudytojos M. A. parodymams. Dėl savo fizinės ir psichinės būklės, dėl vartojamų vaistų, A. A. ginčijamo dovanojimo sandorio metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, pati sandorio neužsakinėjo, o atsakovė, pati realiai motinos neslaugiusi, iš pusseserių N. K. ir G. K. sužinojusi, kad mamos protas ir mąstymas sparčiai gęsta, skubiai atvyko į Lietuvą ir organizavo dovanojimo sutarties pasirašymą, ir net neketindama savo mamos A. A. prižiūrėti, išvažiavo vėl į užsienį, nes butas jau buvo jai perrašytas, tad mamos jau ir nebereikėjo. A. A. buvo palikta Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, o išrašius iš ligoninės ją prižiūrėjo R. A.. Žinodama, kad pasielgė nesąžiningai ir neteisėtai, po mamos mirties nuslėpė nuo ieškovo dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes. Pripažinus negaliojančia dovanojimo sutartį, turi būti pripažinta negaliojančia ir ginčijama pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės R. A. ir UAB „Darbo garantas“, kaip kitas negaliojančių sandorių grandinėje einantis sandoris. Vėliau sudaryti daiktų perleidimo sandoriai yra pripažinto negaliojančiu sandorio padariniai. Vėlesnius sandorius sudarę asmenys negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi, todėl kai ginčijami keli vienas po kito einantys sandoriai, nuginčijus vieną, vėliau sudaryti sandoriai gali būti nuginčyti kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis, 4.48 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012). Ginčijamą pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia taikytina restitucija natūra, kadangi ieškovo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad UAB „Darbo garantas“ buvo nesąžiningas įgijėjas. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog butas parduotas už nepagrįstai mažą kainą, o labai trumpą sandorio sudarymo laiką motyvavo vien ta aplinkybe, kad atsakovė R. A. skubėjo išvykti į užsienį. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad kaip matyti iš paveldėjimo bylos, užvestos po A. A. mirties, kopijos, pateiktos teismui, R. A. 2012-05-30 dienos įgaliojimu įgaliojo R. D. vesti paveldėjimo bylą, ginčo butą parduoti, sudaryti nuomos ar panaudos sutartį, įgaliojimas išduotas iki 2015-05-30 dienos. Taigi atsakovė R. A. buvo paskyrusi įgaliotą asmenį buto pardavimui ir galėjo butą parduoti už rinkos kainą, tačiau sandorio greitumą, ieškovo nuomone, nulėmė ne jos būtinybė išvykti į užsienį, o kuo greičiau butą perleisti tretiesiems asmenims, kadangi ieškovas pradėjo domėtis palikimo, atsiradusio po mamos A. A., priėmimu. Ginčijamos dovanojimo sutarties patvirtinimo metu VĮ Registrų centro nustatyta buto rinkos vertė buvo 120 000 litų, o šalių įvertinta 180 000 litų. Notaro patvirtintoje ginčo pardavimo sutartyje nustatyta ginčo buto rinkos kaina 2012-06-01 dienai (127 000 litų) atsakovų nenuginčyta, todėl akivaizdu, kad butas buvo parduotas už kainą 45 000 litų mažesnę, nei tikroji turto vertė. Turto perleidimas tokia, gerokai žemesne nei rinkos kaina, yra laikytinas objektyviu sandorio šalių nesąžiningumo elementu. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, kad atsakovo UAB „Darbo garantas" įstatuose, nurodyta, kad ieškovo įmonės vadovas priima sprendimus dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą ne didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo (įstatų 7.4.12 punktas). Kadangi įstatinis kapitalas yra 200 000 litų (įstatų 3.1 punktas), tai ginčo buto įsigijimui turėjo būti priimtas atsakovo akcininkų susirinkimo sprendimas, kuris sušaukiamas tokia pat tvarka, kaip tai nurodyta LR Akcinių bendrovių įstatyme, o tai reiškia, kad įspėjant akcininkus prieš 21 dieną. Tačiau tą pačią dieną, t.y. 2012-06-01 užsakomas sandoris (duomenų patikslinimas pas notarą V. L.), 11 val. sušaukiamas UAB „Darbo garantas" akcininkų susirinkimas, priimantis sprendimą pirkti ginčo butą, o 14.24 val. patvirtinama pardavimo sutartis už kainą mažesnę nei buto rinkos vertė. Kaip nurodė atsakovo UAB „Darbo garantas“ atstovė, juridinis asmuo yra verslininkas, kurio veikla susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, todėl būdamas specialistas šioje srityje, galėjo numatyti, kad tokios sandorio sudarymo aplinkybės, kaip buto pardavimas beveik per vieną dieną už ženkliai mažesnę kainą, galėjo būti susijusios su trečiųjų asmenų teisių pažeidimu, o pagrindinis sandorio sudarymo motyvas galėjo būti siekis apsunkinti daikto išreikalavimą. Todėl atsakovas UAB „Darbo garantas“ nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, išsiaiškinant tokio sandorio motyvus ir galimas sandorio pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teismas nustatė, kad ieškovas M. A. ir atsakovė R. A. yra A. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini) išsituokusi, vaikai. A. A. nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), kurį ji 2011-09-30 dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei R. A., o pastaroji 2012-06-01 pirkimo-pardavimo sutartimi butą pardavė atsakovui UAB „Darbo garantas“. Butas parduotas už 82 000 Lt. Dalį šios sumos - 5000 Lt avansą - pirkėjas UAB „Darbo garantas“ R. A. sumokėjo pagal 2012-05-31 kasos išlaidų orderį, o likusią 77 000 Lt sumą sumokėjo 2012-06-01 mokėjimo nurodymu AB DnB banke.

I. M. A. ginčija sudarytą dovanojimo sandorį CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytą fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).

Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Iš 2013 m. spalio 10-15 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2013 (t.3, b.l. 59-62) matosi, kad joje nurodyta „Apibendrinant turimą medicininę dokumentaciją, civilinėje byloje esančią medžiagą: tiriamajai A. A. nuo 2011-08-08 konstatuojamas psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija (F01.8), kurią patvirtina psichinės būklės aprašymai ir galvos smegenų kompiuterinis tyrimas. Šiam psichikos sutrikimui būdinga kintami simptomai. Tiriamajai neaprašyti pastoviai išreikšti ir gilūs demensiniai pokyčiai. Teismo psichiatrai gali duoti tik preliminarinę išvadą, kad tiriamoji A. A. 2011-09-30 pasirašydama dovanojimo sutartį galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. A. 2011-09-30, pasirašydama dovanojimo sutartį, nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Pirmosios instancijos teismas apklausė ekspertą S. S. (t.3, b.l. 104-108), kuris patvirtino ekspertizės akto išvadą ir paaiškino, kad pomirtinėse bylose gali pateikti ne tikslią ir konkrečią išvadą, bet tik preliminarią išvadą, nes nebėra gyvo žmogaus ir nėra galimybių patikrinti. Žmogus negali valdyti savo veiksmų ir suprasti jų esmę tuomet, kai yra patys giliausi, pastovūs ir ilgalaikiai psichikos sutrikimai. Ekspertas patvirtino, kad A. A. nustatyta kraujagyslinė dimensija, tačiau nėra objektyvių duomenų, pagal kuriuos galima būtų tiksliau nustatyti, kokio lygio sutrikimas. Tikslesnės išvados duoti negalima, nes nėra duomenų. Ekspertų išvada, kad nėra kitų objektyvių duomenų, reiškia, kad buvo ištirti visi turimi duomenys, ir kitų duomenų nėra. Ekspertai atliko visų jiems pateiktų medicininių įrašų analizę ir pateikė tokią išvadą, kokia nurodyta ekspertizės akte. Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ekspertai tuo pačiu klausimu pateikė dviejų skirtingų formų išvadas – tikėtiną (arba preliminarią) ir kategorišką ir todėl ekspertų išvada yra prieštaringa, klaidinanti teismą.

Taip pat teismas pažymėjo, kad nagrinėjant šią bylą yra svarbi A. A. psichinė būsena septynių dienų laikotarpyje iki sandorio sudarymo išsamiai aprašyta medicininiuose dokumentuose – Kauno klinikinės ligoninės gydymo stacionare nuo 2011-09-24 iki 2011-09-30 ligos istorijoje Nr. S11-7962. Diagnozė: išeminės širdies liga. Supraventrikulinės ekstrasistolės. Paroksizminis prieširdžių virpėjimas. Aortos stenozės korekcija. Kraujagyslinė demencija. Iš ligos istorijos Nr. S11-7962: „...pervežta iš Panemunės slaugos ligoninės išryškėjus hipotenzijai, nukritus kraujo spaudimui, stacionarizuota.. yra nustatyta demencija, buvo gydoma triapidaliu.. stacionarizavimo metu 2011-09-24 būsena aprašoma – „sąmoninga, orientacija, mąstymas, atmintis, mieguista, susilpnėjusi“...2011-09-24 19.20 val. – „sąmoninga, orientuota, širdies veikla ritmiška“... 2011-09-29 dėl ūmaus širdies ritmo sutrikimo buvo gydyta reanimacijos skyriuje, atsistačius ritmui, esant sąmoningai, orientuotai, tolimesniam gydymui perkelta į terapinį skyrių...2011-09-29 20.30 val. atkelta iš II vidaus ligų skyriaus dėl ritmo sutrikimo, ritmas atstatytas medikamentais... aprašant būsena aprašoma, kad sąmoninga, orientuota... 2011-09-30 – savijauta geresnė išrašoma iš stacionaro, nukreipiant į Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, nurodant, kad reikalinga kito asmens slaugos ir priežiūros...“.

Dovanojimo sandoris sudarytas A. A. išrašius iš Kauno klinikinės ligoninės 2013 m. rugsėjo 30 d. 11 val. 8 min., dovanojimo sutartyje pasirašė pati A. A. (1 t. 137 b.l. antra pusė). Atsižvelgus į ginčijamo sandorio sudarymo datą ir laiką, būtent paskutinių dviejų dienų iki sandorio sudarymo, t.y. 2011-09-29 ir 2011-09-30 medicininiai įrašai yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl A. A. psichinės būklės dovanojamo sandorio sudarymo metu.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje ligos istorijos Nr. 701/2011 2011-10-3 dienos, 2011-10-10 dienos, 2011-10-17 dienos įrašai „neturi atminties, sunkiai paeina , visiškai be atminties, nežino kur gyvena, nei kiek turi vaikų“ yra teisiškai nereikšmingi, nes užfiksuota keliomis dienomis vėliau nei buvo sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ekspertizės tikslas buvo nustatyti, ar A. A. dovanojimo sandorio sudarymo metu, t.y. būtent 2011-09-30 suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, todėl vėlesnius įrašus medicininiuose dokumentuose dėl A. A. pripažino teisiškai nereikšmingais.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą skirti pomirtinę pakartotinę A. A. ekspertizę, tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi teismo procese principas (CPK 13 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę; jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnis). Papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti efektyvi tik tada, jei yra pakankamai duomenų jai atlikti. Jei tokių duomenų nėra, papildoma ar pakartotinė ekspertizė norimų rezultatų neduos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ekspertai neperkėlė į ekspertizės aktą svarbiausio įrašo, užfiksuoto 2011-09-30 dieną 12 val. Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės ligos istorijoje Nr. 701/2011 „visiškai neturi atminties“, kuris, ieškovo nuomone, paneigia ekspertų išvadą, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. A. 2011-09-30 pasirašydama dovanojimo sutartį, nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tačiau iš apelianto nurodyto 2011-09-30 užfiksuoto įrašo 12 val. matosi, kad ligos istorijos Nr. 701/2011 lape „Nusiskundimai, anamnezė, dienynas ir kiti įrašai“ yra įrašas „Nusiskundimai 12.00. Skundžiasi bendru silpnumu, sunkiai paeina, paskauda širdies plote. Visiškai neturi atminties“. Iš šių įrašų matosi, kad tai užfiksuota pačios A. A. nusiskundimai, bet ne konstatuota gydytojo diagnozė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šis įrašas galėtų paneigti ekspertizės akto išvadas. Be to, iš ekspertizės akto matosi, kad ligos istorija Nr. 701/2011 ekspertams buvo pateikta.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, jog ekspertizės akto turinys yra prieštaringas ar tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Byloje nėra objektyvių duomenų dėl ekspertų išvados nepagrįstumo. Ekspertai ištyrė visus jiems pateiktus A. A. medicininius dokumentus ir atsakė į teismo suformuluotus klausimus, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pakartotinės pomirtinės psichiatrinės ekspertizės skirti nėra pagrindo. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirti pakartotinės pomirtinės ekspertizės apeliacinės instancijos teisme taip pat nėra pagrindo.

Teismas padarė išvadą, kad ekspertizės išvadą, jog nėra duomenų, kad 2011-09-30 dovanojimo sutarties sudarymo metu A. A. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, patvirtina kiti ištirti įrodymai – notarės parodymai, A. gydžiusios gydytojos M. A. parodymai. Notarė paaiškino, kad A. A. veiksnumu neabejojo, ji protavo gerai, jos susikalbėjo. A. A. gyveno name, kuriame yra notarų biuras. A. A. pati atėjo pas notarę, pasakė savo valią, kad nori padovanoti butą dukteriai, notarei pasiteiravus, ar sūnus žino apie dukteriai dovanojamą butą, A. A. pasakė, kad tai yra jos turtas, sūnus jos neprižiūrėjo ir išgėrinėjo, todėl butą palieka dukteriai. Gydytoja M. A. parodė, kad su A. A. susikalbėjo pilnai, gydytoją atpažindavo, jai nekilo abejonių dėl A. A. psichinės būklės, dėl atminties, A. A. ją atsimindavo, atsakydavo į jos klausimus.

Pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitų liudytojų parodymus bei padarė išvadą, kad liudytojai R. A. (buvusi ieškovo žmona), R. A. (ieškovo sūnus) yra ieškovui artimi asmenys, todėl šių asmenų parodymai dėl suinteresuotumo bylos baigtimi gali būti neobjektyvūs. Šių liudytojų parodymai apie A. A. sveikatos būklę nepaneigė duomenų medicininiuose dokumentuose bei ekspertizės akto išvadų. Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas tokią išvadą dėl šių liudytojų parodymų padarė nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas pasisakė ir dėl kitų liudytojų byloje. A. R. A. pusseserės – liudytojos N. K. ir G. K. taip pat gali būti suinteresuotos bylos baigtimi atsakovės naudai, ir jų parodymai gali būti neobjektyvūs.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčijamas 2011-09-30 dovanojimo sandoris A. A. buvo žalingas, nenaudingas ir nepagrįstas. Nuosavybės teise į ginčo butą A. A. buvo įgijusi pagal 1992-07-29 buto privatizavimo sutartį, 1992-01-02 pareiškime šeimos nare nurodžiusi savo dukterį R. A. (t.2, b.l. 155, 158). Taip pat pirmosios instancijos teismas byloje liudytojų parodymais nustatė, kad atsakovė R. A., nors ir gyvendama Kanadoje, rūpinosi savo mamos priežiūra per savo giminaites - pusseseres N. K. ir G. K.. R. A. kreipėsi į privačius senelių globos namus „Čia Jūsų namai“ dėl mamos A. A. apgyvendinimo ir buvo sumokėjusi avansinę įmoką, tačiau A. A. mirus ligoninėje, sutartis nesudaryta, avansas grąžintas (t. 3, b.l. 17).

Iš aukščiau aptartų duomenų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog A. A. 2011-09-30 dovanojimo sutartį sudarė būdama tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia (CK 1.89 straipsnis). Teismas pagrįstai atmetė ir ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia 2012-06-01 buto pirkimo-pardavimo sutartį, kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas UAB „Darbo garantas“ yra nesąžiningas įgijėjas, nes sandoris sudarytas už ženkliai mažesnę kainą, nei tuo metu buvo buto rinkos vertė. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ieškovo argumentus dėl per mažos buto kainos paneigia byloje surinkti įrodymai apie fizinę buto būklę ir jo vertę. Liudytojas D. A., dirbantis ekspertu vadybininku UAB „Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūroje“ parodė, kad nuvykęs apžiūrėti buto nustatė, kad buto langai į gatvę 3 aukštas, stogas kiauras, sienos nuo drėgmės apipelijusios, butas be remonto, šildymas brangus, rūsio nėra, parkavimui vietos nėra, jokio kiemo. Jis pasiūlęs pardavimo kainą 90 000 litų, tačiau niekas nepirko, savininkė norėjo greitai išvykti į Kanadą, todėl butas buvo parduotas už 82 000 litų. Šio liudytojo parodymai bei nuotraukose užfiksuota buto būklė (t.2, b.l. 117-123) paneigia apelianto argumentus, kad butas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u ta r i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.