- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-2039-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09058-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Darbo garantas“, R. A.
- Ieškovas
- M. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Darbo garantas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-12845-568/2012 pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovėms R. A., uždarajai akcinei bendrovei „Darbo garantas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teisme 2012-07-03 buvo priimtas ieškovo M. A. ieškinys atsakovėms R. A., UAB „Darbo garantas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškiniu ieškovas prašo: 1) pripažinti negaliojančia 2011-09-30 dovanojimo sutartį, reg. Nr. 5888, kuria A. A. padovanojo butą (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovei R. A., ir taikyti restituciją; 2) pripažinti negaliojančia 2012-06-01 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. VL-1898, kuria R. A. pardavė butą (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovei UAB „Darbo garantas“, ir taikyti restituciją; 3) paskirti A. A. pomirtinę psichiatrinę ekspertizę; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės R. A. bylinėjimosi išlaidas (b.l.3-5). Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Darbo garantas“ priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, uždraudžiant atsakovei juo disponuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ieškovas grindė tuo, kad byla gali ilgai trukti ir atsakovė UAB „Darbo garantas“ ginčo butą gali perleisti galimai sąžiningam įgijėjui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi (b.l.10-11) ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštą atsakovei UAB „Darbo garantas“ priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog ginčas byloje kilęs dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, todėl ieškovo prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė UAB „Darbo garantas“ atskiruoju skundu (b.l.17-19) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-03 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones sąžiningos įgijėjos – atsakovės UAB „Darbo garantas“ turtui taikė nesant byloje jokių prielaidų ar faktų, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (pažeistas CPK 144 str.). Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės siekį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Todėl nesant byloje jokių įrodymų, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui kyla grėsmė, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, o pritaikytos turi būti panaikintos, kaip visiškai betikslės, neužtikrinančios būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo bei nepagrįstai varžančios atsakovės UAB „Darbo garantas“ teises ir teisėtus interesus.
2. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė formaliais pagrindais, visiškai nesigilindamas į situaciją bei į tai, kad ieškovas ieškinyje net nenurodo, kokiu pagrindu prašo pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu.
3. Formaliais pagrindais pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, pritaikė neproporcingas ir neadekvačias poveikio priemones, pažeidė CPK 17 ir 146 straipsnius.
4. Skundžiama nutartis yra šališka ir neobjektyvi, kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ieškovui nepateikus jokių įrodymų (CPK 178 str.), jog j nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Toks teisių suvaržymas, nesant jokių objektyvių priežasčių ir/ar įrodymų, yra žalingas ir nesuderinamas su teisingumo ir protingumo principais.
5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo atsakovės teises ir teisėtus interesus, kadangi ji neturi galimybės laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu. Reikalavimo užtikrinimo klausimas negali būti sprendžiamas vienai šaliai sudarant išskirtines sąlygas. Tačiau šiuo atveju teismas gynė tik ieškovo teises, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros, tuo pačiu pažeisdamas CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą bei Konstitucijos 29 straipsnį, numatantį, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
6. Nevisapusiškai ir neobjektyviai ištirdamas faktines bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus atskirai, teismas taip pat pažeidė CPK 12, 178 ir 185, straipsnius.
Atsiliepimas
Ieškovo M. A. atstovė advokatė Ina Kurauskienė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.21-22) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-03 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. UAB „Darbo garantas“ ieškinyje nurodyta atsakove, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai galėjo spręsti dėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės, teismas teisingai nustatė, kad ginčas susijęs su nekilnojamojo turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymu ir kad nepritaikius arešto ginčo butui, jis gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Tuomet galimai palankaus teismo sprendimo dėl restitucijos vykdymo natūra įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas. Todėl laikinos apsaugos priemonės visiškai atitinka pareikšto reikalavimo esmę.
2. Teismo proceso metu šalys gali patirti nepatogumus, susijusius su tam tikru teisių apribojimu. Tačiau ne kiekvienas toks nepatogumas reiškia neproporcingą teisių suvaržymą.
3. Skundo argumentai, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasidaryti neįmanomas, nepagrįsti. Priešingai, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad po ieškovo motinos A. A. mirties (duomenys neskelbtini), butas buvo parduotas per labai trumpą laiką. 2012-05-24 VĮ Registrų centro išraše apie ginčo butą jokių atžymų apie duomenų sandoriui tikslinimą dar nėra, tuo tarpu 2012-06-01 buto pardavimo sandoris tarp R. A. ir UAB „Darbo garantas“ jau buvo sudarytas. Sandoris sudarytas per labai trumpą laiką, paskubomis, t. y. per 6 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo 2012-05-24, nors registro duomenų sandoriui patikslinimas atliekamas per 3 darbo dienas. 2012-06-01 buto pardavimo sutartyje nurodyta žemesnė už rinkos turto pardavimo kaina. Šios aplinkybės leido teismui abejoti atsakovės sąžiningumu ir, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, padaryti pagrįstą prielaidą, kad butas gali būti ir toliau perleistas.
4. Tai, kad atsakovė ketina butą perleisti, patvirtina pačios atsakovės skundo argumentas, jog pritaikytos laikinos apsaugos priemonės neleidžia jai laisvai disponuoti ginčo butu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra sprendžiamas šalių ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareikštu ieškiniu civilinėje byloje ieškovas ginčija dvi sutartis : 2011-09-30 dovanojimo sutartį, reg. Nr. 5888, kuria A. A. padovanojo butą (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovei R. A., 2012-06-01 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. VL-1898, kuria R. A. pardavė butą (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovei UAB „Darbo garantas“, ieškovas prašo taikyti restituciją (b.l. 3-5). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi (b.l.10-11) ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštą atsakovei UAB „Darbo garantas“ priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atskiruoju skundu apeliantas skundžia minėtą teismo nutartį, esminiai svarbūs atskirojo skundo motyvai yra susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones, tuo pažeidė apelianto turtinius interesus, teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė formaliais pagrindais.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, procedūras, įrodinėjimo naštos paskirstymo pareigas, dėl to teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).
Kauno apygardos teismas pažymi, kad teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę įgyvendinant priimtą būsimą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali taptų sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą, dėl to siekiant užtikrinti, kad jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, įstatymų leidėjas yra nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.
Kauno apygardos teismas atmeta atskirojo skundo motyvus, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos be teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį į įstatymo leidėjo nuostatą, jog laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo. Byloje nagrinėjamas ginčo dalykas yra atsakovui ginčijamais sandoriais atitekęs nekilnojamasis turtas, byloje siekiama taikant restituciją, ginčo turtą sugrąžinti ieškovui. Kauno apygardos teismas laiko, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas galėtų būti apsunkintas ar jo vykdymas taptų negalimas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismas vertina, jog faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti ginčo nekilnojamąjį turtą, nagrinėjamoje byloje yra. Kauno apygardos teismas taip pat laiko, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo leidėjo deklaruojamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Šių principų turinys lemia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas neribojo atsakovo teisių labiau nei to reikalauja ginčo teisinis santykis.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms atskirojo skundo motyvai, kuriuose teigiama, jog teismas be pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones, taip pažeidė atsakovo turtines teises ir įstatymo saugomus interesus, atmestini kaip nepagrįsti (LR CPK 178 str.).
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.