Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-16 · Civilinė byla Nr. 2-1449/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-16
Bylos Nr.
2-1449/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
D. K., K. K., G. K., J. K., A. V., R. P.
Atsakovas
V. Č., R. Č.
Trečiasis asmuo
notarui V
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1449/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarties, kuria taikytas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, civilinėje byloje Nr. 2-1283-485/2011 pagal ieškovų D. K. , K. K. , G. K. , J. K. , A. V. , R. P. ieškinį atsakovams V. Č. , R. Č. , trečiajam asmeniui notarui V. L. dėl termino atnaujinimo, asmeninio testamento patvirtinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai D. K. , K. K. , G. K. , J. K. , A. V. , R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams V. Č. , R. Č. , trečiajam asmeniui notarui V. L. , prašydami atnaujinti terminą patvirtinti A. D. , mirusios 2009 m. liepos 31 d., asmeninį testamentą; patvirtinti A. D. , mirusios 2009 m. liepos 31 d., asmeninį testamentą; pripažinti negaliojančiu V. Č. išduoto 2010 m. vasario 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo jis paveldėjo A. D. , mirusios 2009 m. liepos 31 d., paveldimą turtą; pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 19 d. dovanojimo sutartį Nr. VL-1167, kuria atsakovas V. Č. padovanojo R. Č. 64/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 77/693 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovų reikalavimų įvykdymui užtikrinti nutarė areštuoti atsakovui R. Č. priklausančias 64/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 77/693 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Atsakovas R. Č. pateikė teismui prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė teismą įpareigoti ieškovus per 20 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo solidariai įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 43 326 Lt nuostoliams užtikrinti. Atsakovas nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi areštuotus nekilnojamuosius daiktus atsakovas planavo parduoti. Atsakovas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. su UAB „Simokų šilas“ sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 351, pagal kurią UAB „Simokų šilas“ įsipareigojo ieškoti pirkėjų atsakovo turtui parduoti. Atsakovas pažymėjo, kad už paslaugas UAB „Simokų šilas“ atsakovas sumokėjo 4 200 Lt. Atsakovo teigimu, 2010 m. spalio 29 d. buvo atsiradęs pirkėjas A. K. , kuris ketino pirkti minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas buvo gavęs iš pirkėjo 5 000 Lt rankpinigių. Ieškovas nurodė, kad pagal sutartį neįvykus sandoriui, atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti pirkėjui dvigubą rankpinigių sumą, t.y. 10 000 Lt. Atsakovas nurodė, kad atsakovas kreipėsi į notarą dėl turto pirkimo-pardavimo sandorio įforminimo, notaras užsakė pažymas ir atliko visus kitus veiksmus, reikalingus sandoriui forminti, tačiau vėliau, ieškovų prašymu teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus turtą, sandoris neįvyko. Atsakovas nurodė, kad vykdydamas rankpinigių sutartį atsakovas 2010 m. lapkričio 26 d. grąžino A. K. 10 000 Lt, sutartis su UAB „Simokų šilas“ taip pat nutrūko, sumokėti įmonei pinigai nebuvo grąžinti. Atsakovo teigimu, nepardavus turto, t.y. neįvykus sandoriui, ir nesant galimybės jo pardavinėti, atsakovas patyrė 14 380 Lt nuostolį. Atsakovas pažymėjo, kad atsakovui neturint tikslo valdyti nuosavybės teise ginčo turto, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui valdant turtą, atsakovas privalo už jį mokėti komunalinius mokesčius ir per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki prašymo padavimo atsakovas jau sumokėjo 2 126,37 Lt mokesčių. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad siekiant parduoti turtą, ketinto atlikti sandorio metu turto rinkos vertė buvo: buto – 237 000 Lt, garažo – 36 300 Lt, o šiuo metu šio turto rinkos vertė sumažėjo ir sudaro: buto 199 000 Lt; garažo – 33 800 Lt. Dėl ieškovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas ne dėl savo kaltės prarado galimybę realizuoti turtą ta rinkos verte, kurią turėjo planuoto sandorio metu, ir jo nuostolis yra minėto turto rinkos vertės pasikeitimo skirtumas, kuris sudaro 26 820 Lt. Atsakovo teigimu, viso dėl ieškovų prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas jau patyrė 43 326,37 Lt nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 1 d. nutartimi nutarė atsakovo R. Č. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti; atsakovo R. Č. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui įpareigoti ieškovus D. K. , K. K. , G. K. , A. V. , R. P. per 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 43 326 Lt arba pateikti banko garantiją šiai sumai bei pateikti dokumentus, patvirtinančius nurodyto įpareigojimo įvykdymą; išaiškinti ieškovams, kad per teismo nustatytą terminą neįmokėjus pinigų arba nepateikus banko garantijos, Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje taikant laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui R. Č. buvo užkirstas kelias realizuoti ginčo turtą ir šį faktą patvirtina 2010 m. lapkričio 3 d. Kauno m. 19 notaro biuro notarės A. U. kreipimasis į Kauno apygardos teismą, kuriame patvirtinama, kad atsakovas R. Č. ketino perleisti 64/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei pastatą garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo teigimu, tai patvirtina atsakovo prašyme dėl nuostolių užtikrinimo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas siekė perleisti turtą, tačiau dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sandoris neįvyko. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2010 m. spalio 29 d. sudarė sutartį dėl minėto turto perleidimo, pagal kurią iš preliminaraus pirkėjo gavo 5 000 Lt avansą, kurį, neįvykus sandoriui, turėjo grąžinti bei dar sumokėti papildomą 5 000 Lt sumą. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas ir UAB „Simokų šilas“ sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 351, pagal kurią atsakovas tarpininkui sumokėjo 4 200 Lt už turto pardavimą, be to, atsakovas pateikė teismui patvirtinančius įrodymus ir apie komunalinių mokesčių sumokėjimo faktą bei apie jų dydį, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ginčo turto rinkos vertės sumažėjimo taip pat yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali realizuoti jam priklausančio ginčo turto, yra priverstas jį išlaikyti, dėl neįvykusio sandorio patyrė akivaizdžius nuostolius, kurių galėjo nebūti, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Teismas pažymėjo kad atsakovas, teikdamas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nurodė aplinkybes, pagrindžiančias, jog nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau yra atsiradę bei pateikė nuostolių paskaičiavimą, be to, iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovų finansinė padėtis sunki, ieškovai šią aplinkybę grindė ir prašydami atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Dėl to teismas sprendė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus atsakovo pateiktus duomenis apie patirtus nuostolius, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimui užtikrinti, įpareigoti ieškovus solidariai sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 43 326 Lt sumą arba šiai sumai pateikti banko garantiją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė D. K. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarties dalį, kuria tenkintas atsakovo R. Č. prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – šį prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovui R. Č. buvo užkirstas kelias realizuoti ginčo, turtą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog šalis, kuriai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, gali pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas R. Č. šia teise nepasinaudojo ir Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties neskundė, todėl atsakovas neišnaudojo visų galimybių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.Atsakovas teigdamas, kad jis patyrė 4 200 Lt žalos dėl to, jog sutartis su UAB „Simokų šilas“ nutrūko, sumokėti įmonei pinigai nebuvo grąžinti, nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie sumokėtus 4 200 Lt UAB „Simokų šilas“, taip pat nepagrindė fakto, jog sumokėti pinigai UAB „Simokų šilas“ jam nebuvo grąžinti.Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas negalėjo patirti 10 000 Lt nuostolių dėl rankpinigių, kadangi rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, kuriai reikalinga notarinė forma. Atsakovas R. Č. sumokėjęs 10 000 Lt A. K. pasielgė neapdairiai, todėl dėl savo neapdairumo, negali prašyti nuostolių atlyginimo iš trečiųjų asmenų.Teismas netinkamai taikė CPK 147 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai R. Č. ir V. Č. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovų teigimu, šalis turi teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, o tai, kad atsakovas nepasinaudojo teise skųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatima iš atsakovo teisės prašyti teismo užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Atsakovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į teismų suformuotą praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti jos ieškovės nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarties dalis, kuria tenkintas atsakovo R. Č. prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas.

Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad teismas, skirdamas CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones, nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atskirojo skundu argumentais dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo taikymo. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas prašo užtikrinti nuostolių, kurie jau atsirado dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą ir šių nuostolių atsiradimą kildina iš to, kad jam buvo apribota galimybė parduoti ginčo turtą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, konstatavo, kad atsakovas patyrė nuostolius ir tai patvirtina pateikti į bylą įrodymai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas išsprendė atsakovo nuostolių pagrįstumo klausimą, nors atsakovo nuostolių atlyginimo klausimas nebuvo nagrinėjamas ir toks klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą, įstatymų nustatyta tvarka įvertinus visus pateiktus į bylą įrodymus ir nustačius visas turinčias reikšmės klausimo sprendimui aplinkybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nagrinėjamu atveju nepateikė pakankamai įrodymų, kad jis siekė parduoti ginčo turtą, kuris yra areštuotas taikius byloje laikinąsias apsaugos priemones ir turtą atsakovui reikėjo parduoti skubiai visapusiškai neišsiaiškinus, ar į parduodamą turtą, taip pat A. D. paveldimą turtą nereiškia pretenzijų kiti asmenys. Į bylą nėra pateikta preliminarioji ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuri įtikinamai patvirtintų atsakovo ketinimą parduoti turtą. Teisėjų kolegijos nuomone, į bylą pateikta 2010 m. spalio 29 d. sutartis dėl rankpinigių sumokėjimo bei 2010 m. lapkričio 26 d. raštas dėl rankpinigių grąžinimo nėra pakankami, kad patvirtintų atsakovo siekį parduoti ginčo butą bei su tuo siejamus atsakovo patirtus nuostolius. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo sumokėti komunaliniai mokesčiai už butą negali būti pripažįstami atsakovo nuostoliais, kurie kildinami iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šie mokesčiai turėtų būti mokami ir neareštavus buto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas teigia, kad jo nuostoliais laikytini 4 200 Lt, sumokėtų už tarpininkavimo paslaugas ieškant pirkėjo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau R. Č. ir UAB „Simokų šilas“ sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. 351 7.2 punktas numatė, kad atlyginimas paslaugos teikėjams mokamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po preliminariosios (jei tokia nepasirašoma – nuo pagrindinės) objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis, ir akivaizdu, kad nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovas R. Č. 2010 m. lapkričio 5 d., t.y. Kauno apygardos lapkričio 3 d. nutartimi jau taikius ginčo turtui areštą, sumokėjo UAB „Simokų šilas“ 4 200 Lt, nors pagal šalių sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį teisinio pagrindo atlikti šiuos veiksmus nebuvo.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad taikius atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą, tačiau ieškovams neturint galimybių sumokėti užstato arba pateikti banko garantiją, ir tuo pagrindu panaikinus byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos sąlygos ginčo objekto išnykimui, o tai prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, sprendžiant atsakovo nuostolių atlyginimo klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į aplinkybę dėl skubaus atsakovo siekio perleisti gautą turtą tretiesiems asmenims, be to, atsakovas neįrodė esant būtinybę perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims.

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu jau padarytų nuostolių atlyginimo atsakovas turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovų bloga turinė padėtis, kuri atsakovo siejama su ieškovų negalėjimu sumokėti žyminio mokesčio, nereiškia, kad ieškovai visai neturėtų turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas tuo atveju, jei atsakovui reikėtų atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl ieškovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas pagrįstas ir tenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarties dalis, kuria tenkintas atsakovo R. Č. prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarties dalį, kuria tenkintas atsakovo R. Č. prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo R. Č. prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasNijolė Piškinaitė