Kauno apygardos teismo nutartis

2022-12-08 · Civilinė byla Nr. e2A-1352-324/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-08
Bylos Nr.
e2A-1352-324/2022
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01514-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 2.3.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1352-324/2022Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01514-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl tėvystės nuginčijimo, nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovas) teismo prašė pripažinti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo dukra, o ieškovas nėra jos tėvas; panaikinti (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 618 nurodytus duomenis apie tėvą (ieškovą); iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai priteisti 11 186,19 Eur dydžio patirtų nuostolių atlyginimą; ieškovo naudai priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 16 699,85 Eur dydžio patirtų nuostolių atlyginimą; iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą; iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą; priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai 5 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai 5 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jis su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra (duomenys neskelbtini). Santuoka (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo nutraukta, tačiau šalys visą laiką kartu gyveno, kūrė bendrą ateitį, augino dukrą bei (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros (duomenys neskelbtini). Visą laiką ieškovas (duomenys neskelbtini) išlaikė materialiai. Atsakovei (duomenys neskelbtini) įstojus mokytis į universitetą Lietuvoje bei išvykus mokytis į (duomenys neskelbtini), ieškovas nuolatos periodiškai teikdavo materialinį išlaikymą jai mokslo reikmėms ir kasdieniam pragyvenimui. Tuo tarpu atsakovė (duomenys neskelbtini) ilgą laiką buvo bedarbė, neturėjo jokių pajamų. Ieškovas 2020 m. gegužės mėn. stalčiuje rado atsakovės (duomenys neskelbtini) dienoraštį, iš kurio turinio suprato, kad sutuoktinė buvo jam neištikima su dienoraštyje minimu asmeniu (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2020 m. gegužės mėnesį sulaukė skambučio iš „minėto (duomenys neskelbtini) neprisistačiusio artimo žmogaus“, kuris ieškovą patikino, kad dukra (duomenys neskelbtini) yra ne ieškovo biologinis vaikas. Ši žinia ieškovą itin stipriai įskaudino, sukrėtė, jis jautėsi išduotas, patyrė itin skausmingus dvasinius išgyvenimus, (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio ieškovas buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini), kur buvo gydomas, jam teikta intensyvi pagalba. Ieškovui po gydymo grįžus namo atsakovė (duomenys neskelbtini) neigė, kad (duomenys neskelbtini) nėra jo dukra ir ieškovas patikėjo. Nuo to laiko šalys pradėjo pyktis, dingo pagarba ir pasitikėjimas, todėl ieškovas nusprendė galutinai nutraukti šeimyninius santykius su atsakove, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą su ieškiniu dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo, kurio pagrindu buvo užvesta ir išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje civilinėje byloje 2020 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad nėra ieškovo dukra. Po to atsakovė (duomenys neskelbtini) su ieškovu nutraukė bet kokį bendravimą, su ja nėra galimybės susisiekti nei telefonu, nei kitu būdu, o atsakovė (duomenys neskelbtini) nedavė ieškovui kontaktų, kad pastarasis galėtų pakalbėti su atsakove (duomenys neskelbtini). Abi atsakovės ignoruoja ieškovą, padarė jam itin didelę psichologinę žalą, dėl ko ieškovas (duomenys neskelbtini). Ieškovas patyrė nuostolius, kadangi ilgus metus materialiai išlaikė ne savo dukrą, t. y. atliko atsakovės (duomenys neskelbtini) prievolę pačiai išlaikyti savo dukrą. Dėl šios aplinkybės atsakovė (duomenys neskelbtini) laikytina nepagrįstai praturtėjusia ieškovo sąskaita. Ieškovas turi teisę į nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo atsakovės (duomenys neskelbtini) gimimo iki jos pilnametystės, iš viso ieškovas atsakovės (duomenys neskelbtini) materialiniam išlaikymui yra skyręs ne mažiau nei 22 372,37 Eur. Kadangi ieškovui priteisti nuostoliai lygūs 1/2 daliai, per visą laikotarpį nuo atsakovės gimimo iki jos pilnametystės ieškovui iš atsakovės (duomenys neskelbtini) priteistina 11 186,19 Eur suma nuostolių už atsakovės (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą. Kadangi ieškovas materialiai išlaikė atsakovę (duomenys neskelbtini) nuo jos pilnametystės ir visą jos studijų universitete laikotarpį, laikytina, kad ji yra nepagrįstai praturtėjusi ieškovo sąskaita. Ieškovui sužinojus, kad jis nėra atsakovės (duomenys neskelbtini) tėvas ir kad ši tiesa buvo nuo jo slepiama ilgus metus, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo savivertė, jis jautė diskomfortą bendraujant su pažįstamais, draugais, todėl prašo priteisti iš atsakovių neturtinę žalą. Ieškovas prašo netaikyti senaties termino reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo, nes jis nėra praleistas, kadangi apie tai, jog (duomenys neskelbtini) yra ne jo dukra, sužinojo tik 2020 m. lapkričio 18 d., o į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 20 d., nepraleidęs vienerių metų termino. Jeigu teismas manytų, jog senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti.

3. Atsakovė (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

4. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pabaigoje ji kartu su (duomenys neskelbtini) buvo išvykusi į stovyklą (duomenys neskelbtini), kur buvo išprievartauta, tačiau apie šį įvykį niekam nepasakė, nes buvo gėda. Grįžusi į Lietuvą ji bendravo su ieškovu, juos siejo artimi santykiai, praėjus maždaug trims mėnesiams ji sužinojo, kad laukiasi ir buvo įsitikinusi, kad laukiasi ieškovo vaiko, jai net nekilo mintis, kad vaikas gali būti ne jo. Ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) gimė dukra (duomenys neskelbtini). Tik gimus vaikui ir ieškovui pradėjus garsiai reikšti įtarimus, kad vaikas į jį visiškai nepanašus, atsakovei kilo abejonių, tačiau ieškovas išreiškė norą auginti mergaitę kaip savo ir praėjus 25 metams po mergaitės gimimo, kuomet atsakovė galutinai nutraukė visus santykius su juo, ieškovas nusprendė kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Gimus dukrai šalys gyveno pas ieškovo tėvus, kurie priekaištaudavo, kad mergaitė visiškai nepanaši nei į vieną iš tėvų, kad galimai jų sūnus yra ne vaiko tėvas. Ieškovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš atsakovę, nuo pat dukros gimimo įtarinėjo, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, šias abejones ieškovas nuolatos garsiai ir nedviprasmiškai išreikšdavo jai bei girdint tiek ieškovo, tiek atsakovės (duomenys neskelbtini) tėvams. Ieškovas tėvyste abejojo dėl to, kad dukros akys buvo rudos, ji yra tamsių bruožų, kas nėra būdinga nei ieškovui, nei atsakovei. Ieškovas savo iniciatyva kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl to, kad, jo manymu, (duomenys neskelbtini) yra ne jo biologinė dukra, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta. Santuokos nutraukimo priežastis (kad (duomenys neskelbtini) galimai yra ne ieškovo duktė) buvo žinoma šalims ir jų artimiesiems. Dėl to šalys nutraukdamos santuoką nesprendė klausimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio – ieškovas kategoriškai atsisakė teikti išlaikymą ar bendrauti su dukra. Praėjus keleriems metams po santuokos nutraukimo šalys susitaikė ir nuo 2001 m. pradėjo kartu gyventi. Ieškovas nuolatos kartojo, kad myli (duomenys neskelbtini) kaip savo dukrą ir jam nėra svarbu, ar jis biologinis jos tėvas, yra pasiryžęs ją auginti. Ieškovas 2005 m. gegužės mėn. susirado kitą moterį, su kuria nutarė kurti bendrą ateitį, dėl to nusprendė parduoti šalims nuosavybės teise priklausantį butą, pareikalavo, kad šalių santuokos nutraukimas būtų įregistruotas, todėl atsakovė (duomenys neskelbtini) 2005 m. gegužės 5 d. pateikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui reikiamus dokumentus ir jai buvo išduotas santuokos nutraukimo įrašas. Sužinojęs, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) įsigijo butą (duomenys neskelbtini), ieškovas jos atsiprašė, žadėjo niekada nekalbėti apie tai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) gali būti ne jo dukra ir prašė susilaukti dar vieno vaiko. Atsakovė (duomenys neskelbtini) jam atleido, susitaikė, o (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukters (duomenys neskelbtini). Gimus dukrai ieškovas vėl pradėjo vartoti alkoholį, psichologiškai ir fiziškai smurtauti prieš atsakovę (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnametes dukras. Vaiko biologinio tėvo nustatymas šiuo atveju nėra galimas, kadangi vaiko motina buvo išprievartauta ir į teisėsaugos institucijas dėl to nesikreipė, atsakovei (duomenys neskelbtini) kiltų grėsmė likti be tėvo. Ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi į teismą tik tuomet, kai atsakovė (duomenys neskelbtini) galutinai nusprendė su juo išsiskirti ir nutraukti visus santykius. Ji iki šios dienos iš ieškovo sulaukia pasiūlymų susitaikyti, gyventi šeimoje ir auginti vaikus, tačiau jai nesutinkant ieškovas pradeda prieš ją naudoti psichologinį smurtą ir nuolatos kartoja, kad sužlugdys ne tik jos, bet ir atsakovės (duomenys neskelbtini) gyvenimą.

5. Atsakovė (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.

6. Nurodė, kad ji gimė motinai esant studente, dėl to ilgą laiką ji augo pas senelius (mamos tėvus) (duomenys neskelbtini) rajone. Kai jai buvo penkeri ar šešeri metai, su šeima persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyveno ieškovo šeima, o nuo dešimties iki aštuoniolikos metų ji su šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Kad ji nėra ieškovo dukra, sužinojo būdama aštuonerių ar devynerių metų, jai šį faktą papasakojo mama (atsakovė (duomenys neskelbtini)). Ieškovas su ja elgdavosi labai negražiai, žemindavo, sakydavo, kad ji yra baisi ir nieko nemoka, kartais trenkdavo per galvą. Dėl nuolatos patiriamo psichologinio ir fizinio smurto ji kuo greičiau norėjo išeiti iš namų, dėl to tik baigusi vidurinę mokyklą išvažiavo studijuoti į Vilnių, tačiau mokėsi tik metus, nes dėl (duomenys neskelbtini) turėjo nutraukti mokslus. Tada pradėjo dirbti ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir dirbo. Ieškovo teiginiai, kad ji išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini), parodo, jog ieškovas net nežinojo, ką ji veikia savo gyvenime, nes ji gyveno (duomenys neskelbtini) trejus metus, tačiau ten niekada nesimokė, tik dirbo. Jai mama buvo atsiuntusi pinigų tik pirmą ir antrą gyvenimo (duomenys neskelbtini) savaitę, nes vėliau ji užsidirbo pragyvenimui pati. Ieškovas klaidingai teismui nurodo, kad apie tai, jog nėra atsakovės (duomenys neskelbtini) tėvas, sužinojo tik 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio metu. Iš ieškovo paaiškinimų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai galima suprasti, kad ieškovas apie tai, jog galimai nėra (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, jau žinojo nutraukiant su atsakove (duomenys neskelbtini) santuoką, o įtarimus apie tai išreiškė vos tik dukrai gimus. Šį faktą patvirtino ir ieškovo patėvis. Ieškovas abejojo vaiko tėvyste, tačiau ieškinį teismui dėl tėvystės nuginčijimo pateikė praėjus daugiau nei 25 metų po vaiko gimimo, todėl yra praleidęs terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo paduoti. Ieškovas niekada jai neteikė visapusiško išlaikymo, nei nepilnametei, nei tapus pilnamete. Teismo 1999 m. gegužės 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės mamos santuoka, nustatytas prejudicinis faktas, kad ieškovas su atsakove (duomenys neskelbtini) bendro ūkio neveda jau treji metai, santuokinius ryšius palaiko retai. Tai reiškia, kad šalys nuo pat jos gimimo gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė ir ieškovas prie jos išlaikymo visiškai neprisidėjo. Be to, santuoka tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta dėl to, kad (duomenys neskelbtini) galimai yra ne jo duktė. Santuokos nutraukimo priežastis buvo žinoma šalims ir jų artimiesiems, dėl to jos nesprendė išlaikymo klausimo. Ieškovo nurodytas patirtų nuostolių dydis yra deklaratyvus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovo valstybei 1 263,93 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 27,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), jos gimimo įraše Nr. 618 nurodyta motina (duomenys neskelbtini), tėvas (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu. Santuokos nutraukimo įrašas patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 14 d. Ekspertizės aktas Nr. ES 13/2022(01) patvirtina, kad ieškovas nėra (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. 2021 m. rugpjūčio 18 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) diagnozuotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 5 d. rašte Nr. 18v-3233 nurodyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) gydėsi nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. Diagnozė: (duomenys neskelbtini).

9. Teismas sprendė, jog bylos duomenys patvirtina, kad nors galimai ir epizodiškai, tačiau šalys kartu gyveno, keliavo, t. y. palaikė šeiminius ryšius, šeimos narius siejo emocinis ryšys, prieraišumas, net jei ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) santykiai nebuvo geri. Teismas pažymėjo, kad, jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, atsakovei (duomenys neskelbtini) kiltų grėsmė likti be tėvo, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus dėl ieškovės nurodytos priežasties. Nors DNR ekspertizės išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, šiuo konkrečiu atveju prioritetas teiktinas vaiko interesams, siekiant išsaugoti vaiko teisinio statuso aiškumą. Teismas pažymėjo, kad tėvystės nuginčijimo bylose vaiko interesais svarbus ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir vaiko ryšys. Nors pagal bylos duomenis labiau tikėta, kad (duomenys neskelbtini) santykis su tėvu (duomenys neskelbtini) nebuvo itin artimas, santykiai nebuvo draugiški, tačiau teismo posėdžiu metu liudytoja apklausta kita šalių dukra (duomenys neskelbtini) parodė, kad ir jos santykis su tėvu nebuvo labai artimas, jie labai nedaug kalbėdavosi, tėvas neklausdavo, kaip jai sekasi, tėvas grįždavo girtas, ji su sese jo bijodavo, slėpdavosi spintose, eidavo pernakvoti pas drauges. Be to, (duomenys neskelbtini) parodė, kad, ji kiek save prisimena nuo mažens, nėra mačiusi savo senelių iš tėvo pusės – paskutinį kartą taip galėjo būti jai esant vienerių metų, tačiau to ji neprisimena.

10. Teismas sprendė, kad tiek nagrinėjamos bylos duomenys, tiek prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog tėvystės nuginčijimo ieškovas siekia kaip atsako į (duomenys neskelbtini) liudijimą prieš jį mamos naudai nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, tačiau, teismo vertinimu bei remiantis teismų praktika, tėvo teisių/pareigų negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju, esant visiškai neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o ieškovui kaip tėvui auginus vaiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Dėl to teismas atmetė ieškinio dalį dėl (duomenys neskelbtini) tėvystės nuginčijimo.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą senaties terminui atnaujinti. Ieškovo nurodytos priežastys – pasitikėjo atsakove (duomenys neskelbtini), kad pačios atsakovės nėra tikros dėl ieškovo biologinės tėvystės – nėra svarbios nesikreipti į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas turėjo objektyvias galimybes kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo vos tik sužinojęs apie abejones dėl tėvystės 2020 m. gegužės mėn., kada pats nurodo šį faktą išgirdęs, pergyvenęs, (duomenys neskelbtini), todėl ši vėliausia data laikytina ieškinio senaties pradžia. Ieškovas su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi tik 2021 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Dėl to teismas ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atmetė ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.

12. Atmetęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, teismas atmetė ir ieškovo reikalavimus dėl nuostolių bei neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nėra civilinės atsakomybės sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas remiasi tėvystės nuginčijimą reglamentuojančiomis CK normomis, teismų praktika, tačiau šis ginčas nuo sprendime nurodytos teismų praktikos iš esmės skiriasi tuo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) yra seniai pilnametystės sulaukęs asmuo, todėl jos kaip nepilnamečio vaiko interesų nereikia ginti.

1.2. DNR ekspertizės aktas patvirtino, jog ieškovas nėra atsakovės (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Pati atsakovė (duomenys neskelbtini) teisminio proceso nagrinėjimo metu patvirtino, kad nelaiko ieškovo savo tėvu ir su juo jos niekas nesieja, dėl ko yra faktinis pagrindas nutraukti tėvystės santykį tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini).

1.3. Teismas rėmėsi klaidingomis faktinių aplinkybių interpretacijomis, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad, paties ieškovo teigimu ir įsitikinimu, jis (duomenys neskelbtini) augino, ja rūpinosi, mylėjo, išlaikė nuo pat gimimo iki pilnametystės ir vėliau jai tapus pilnamete, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo socialinis kontaktas su vaiku (duomenys neskelbtini) buvo nuolatinis. Teismas, remdamasis praeities įvykiais, padarė klaidingą išvadą, kad tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) šiuo metu dar yra tėviški santykiai.

1.4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad, jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, (duomenys neskelbtini) kiltų grėsmė likti be tėvo. Ji yra suaugęs asmuo, teisminio proceso metu nurodęs, kad seniai ieškovo nelaiko tėvu, todėl jos, kaip pilnamečio asmens teisėti interesai likti be tėvo nebūtų pažeisti. Atsakovė (duomenys neskelbtini) nurodė, kad buvo išprievartauta, tačiau jokių objektyvių įrodymų apie šį faktą nėra, todėl teismas rėmėsi išimtinai atsakovės (duomenys neskelbtini) pateikta versija. Ieškovas jos neginčijo, nes iš esmės to nėra kaip patikrinti. Ieškovui buvo siurprizinė situacija, kai atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį pateikė išprievartavimo versiją – jos teigimu, ji buvo išprievartauta 1995 m. birželio pabaigoje, o ieškovas su atsakove (duomenys neskelbtini) pirmus lytinius santykius turėjo tų pačių metų liepos mėnesį ir nepastebėjo pasikeitusios atsakovės emocinės būsenos.

1.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020 yra nurodęs, kad siekiant nustatyti teisėtą tikslą, kurio siekiama nuginčijant pilnamečio vaiko tėvystę, turi būti vertinama faktinė šeimos situacija, t. y. kas konkrečiu atveju yra svarbiau – teisinis apibrėžtumas, šeimos stabilumas ar pan. Išnagrinėto ginčo faktinės aplinkybės yra panašios į nurodytas šioje nutartyje. Atsakovė (duomenys neskelbtini) teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad nepasakė ieškovui apie išprievartavimą ir kad kūdikis, kurio ji laukiasi, gali būti ne ieškovo. Atsakovė (duomenys neskelbtini) įžūliai apgavo ieškovą, nes būtent dėl nėštumo jis nusprendė ją vesti. (duomenys neskelbtini) prie sugriautos tiesos prisidėjo meluodama ieškovui, neva ji laukiasi nuo jo, o atsakovė (duomenys neskelbtini) prie to prisidėjo ieškovui ypatingai skausmingu būdu, tai pareikšdama viešai 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje. Faktinės šios ginčo aplinkybės patvirtina, kad jokio santykio tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) nebeliko.

1.6. Teismas subjektyviai, remdamasis atsakovių išreikšta ir įrodymais nepagrįsta pozicija, teigia esant labiau tikėtina, kad tėvystės nuginčijimo ieškovas siekia kaip atsako į (duomenys neskelbtini) liudijimą prieš jį mamos naudai byloje dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Ieškovui nėra jokio pagrindo kaip atsaką dėl liudijimo prašyti nuginčyti tėvystę, nes byla dėl turto padalijimo baigėsi taikos sutartimi.

1.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės, šiuo atveju, esant visiškai neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o ieškovui kaip tėvui auginus vaiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Ieškovui biologinė tiesa jau yra žinoma, socialinis ryšys su atsakove (duomenys neskelbtini) yra pašlijęs ir nutrūkęs, dėl to teisinės tėvystės išsaugojimas nepadės jo atkurti. Sprendžiant klausimą, ar ieškovas turėtų tęsti šį teisinį tėvystės santykį, prioritetas pilnamečio vaiko interesams negali būti suteikiamas be pagrindo, o šiuo atveju pagrindas nenustatytas. Nenuginčijus tėvystės, teismas iš esmės leidžia ateityje ieškovui pasinaudoti CK 3.205 straipsnyje įtvirtinta teise ir reikalauti išlaikymo iš (duomenys neskelbtini).

1.8. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovių prašymą taikyti ieškinio senaties terminą padaręs nepagrįstą išvadą, kad ieškovas su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą.

1.9. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vėliausiai 2020 m. gegužės mėnesį ieškovas apie (duomenys neskelbtini) tėvystę žinojo (turėjo žinoti) arba turėjo labai didelį pagrindą tėvyste suabejoti. Po to, kai rado atsakovės dienoraštį ir buvo informuotas, jog (duomenys neskelbtini) yra ne jo dukra, ieškovas pavartojo alkoholio, bandė nusižudyti, dėl ko buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę. Išėjęs iš jos iš karto klausė atsakovės (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) tikrai jo dukra, ir (duomenys neskelbtini) įtikino, kad (duomenys neskelbtini) yra jo dukra, todėl jam įtarimų nebekilo, jis patikėjo atsakove, ypač kai jie turi dar vieną dukrą (duomenys neskelbtini). Ieškovas, nebegalėdamas pasitikėti atsakove kaip moterimi dėl patirtos išdavystės su kitais vyrais, nusprendė skirtis ir kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo. Teismo išvada, kad ieškovui dar 2020 m. gegužės mėnesį turėjo kilti abejonių dėl tėvystės, prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad ieškovas iki pat 2020 m. lapkričio 17 d. vadino (duomenys neskelbtini) dukra, nes ją savo dukra ir laikė, tačiau akivaizdžiai pyko, kad ji nusprendė eiti liudyti į teismą, kai, ieškovo nuomone, vaikai neturėtų būti įtraukti į tėvų ginčus, nes ieškovas stengėsi apsaugoti savo dukras. Atsakovė (duomenys neskelbtini) iki pat DNR ekspertizės išvadų negalėjo tvirtai atsakyti, ar (duomenys neskelbtini) yra ieškovo dukra, nes atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, kad nėra tikra, ar ieškovas nėra (duomenys neskelbtini) tėvas, todėl DNR ekspertizė byloje ir buvo atlikta. Nors aplinkybė, kad ieškovas galimai nėra atsakovės (duomenys neskelbtini) tėvas, atsakovei buvo žinoma dar iki santuokos su ieškovu sudarymo, tačiau ji šios tiesos ieškovui neatskleidė, nurodė, kad jis yra atsakovės tėvas. Būtent todėl ieškovas su ja susituokė. Tiek civilinėje byloje dėl šalių turto padalijimo, tiek ir šioje civilinėje byloje atsakovė (duomenys neskelbtini) nurodė, kad priežastis, kodėl ji nieko nesakė apie (duomenys neskelbtini) tikrąjį tėvą, buvo ta, kad, jos teigimu, „vaikui reikėjo tėvo", o toks elgesys yra savanaudiškas ir iš esmės suklaidino ieškovą.

1.10. Teismas netinkamai vertino ieškovo patėvio (duomenys neskelbtini) parodymus. Liudytojas ne kartą nesuprato klausimų apie išsiskyrimo momentus, tačiau sukonkretinant klausimus ne kartą patvirtino, kad visiems tapo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) dukra, tik po 2020 m. lapkričio 18 d. posėdžio. Apie tai, kad ieškovas tik 2020 m. lapkričio 18 d. sužinojo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) nėra jo dukra, patvirtino ir liudytojas (duomenys neskelbtini) [2022 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 57:09). (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas niekada nėra sakęs, jog (duomenys neskelbtini) nėra jo dukra.

Atsiliepimas

1.11. Jei laikyti, kad ieškovas žinojo apie tėvystę 2020 m. gegužės mėn., tai būtų praleistas vos dviejų mėnesių terminas, kurį teismas galėjo atnaujinti. Atsakovė (duomenys neskelbtini) savo atsiliepime nurodė nežinanti, kas yra (duomenys neskelbtini) tėvas. Ši atsakovė 2020 m. pabaigoje, ieškovui išėjus iš (duomenys neskelbtini), jį patikino, kad (duomenys neskelbtini) yra jo dukra ir jis ja patikėjo, iki 2020 m. lapkričio 17 d. ieškovas (duomenys neskelbtini) laikė dukra, 2020 m. lapkričio 18 d. atsakovė (duomenys neskelbtini) viešai atskleidė jai žinomą tiesą, kad ieškovas ne jos tėvas, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu 2021 m. rugpjūčio 20 d., DNR ekspertizė patvirtino, kad ieškovas nėra biologinis (duomenys neskelbtini) tėvas, dėl to darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

1.12. Egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovas kelia reikalavimą atlyginti jo patirtus nuostolius išlaikant atsakovės vaiką.

1.13. Nuo pat atsakovės (duomenys neskelbtini) gimimo ieškovas ją išlaikė materialiai, kadangi laikė savo vaiku. Net jai tapus pilnamete ir mokantis universitete ieškovas nuolatos teikė materialinį išlaikymą, rėmė ją finansiškai ir išvykus į (duomenys neskelbtini). Ji pati yra pripažinusi, kad ieškovas visuomet būdavo šalia ir rūpinosi šeima, o pinigų šeimoje niekuomet netrūko. Akivaizdu, kad ieškovas patyrė nuostolius, kadangi ilgus metus materialiai išlaikė ne savo dukrą, t. y. atliko atsakovės prievolę pačiai išlaikyti savo dukrą. Dėl šios aplinkybės atsakovė laikytina nepagrįstai praturtėjusia ieškovo sąskaita.

1.14. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, atsakovė (duomenys neskelbtini) melavo ieškovui – buvo jam nurodžiusi, kad išvyko į (duomenys neskelbtini) mokytis pagal studentų mainų programą, nors buvo metusi mokslus ir išvažiavo uždarbiauti. Kadangi atsakovei (duomenys neskelbtini) buvo gerai žinoma, kad ji nėra ieškovo dukra, tačiau šią aplinkybę nuo ieškovo slėpė siekdama galimai pasipelnyti iš jo, jai kyla civilinė atsakomybė bei tokie jos veiksmai (neveikimas) kasacinio teismo praktikoje pripažįstami neapdairiu ir nerūpestingu elgesiu, t. y. neatitinkančiu bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

1.15. Ieškovas neturtinę žalą patyrė dėl to, kad atsakovė savo nesąžiningus veiksmus tęsė ilgą laiką, pagimdžiusi vaiką nedirbo ir buvo ieškovo išlaikoma, gyvenant santuokoje taip pat nedirbo motyvuodama vaiko auginimu. Žinodama, kad nėra ieškovo dukra, apie tai informuodama savo draugus ir giminaičius, atsakovė (duomenys neskelbtini) ieškovui šios tiesios neatskleidė. Sužinojęs, kad nėra (duomenys neskelbtini) tėvas ir kad ši tiesa buvo nuo jo slepiama ilgus metus, ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo savivertė, jis jautė diskomfortą bendraujant su pažįstamais, draugais. Neturtinę žalą ieškovas patyrė vien dėl to, kad patikėjęs neva jo vaiko besilaukiančia atsakove sudarė santuoką su ja, taip pat dėl to, kad, nesant jokio teisinio pagrindo, išlaikė atsakovę (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės ir ilgiau.

14. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovas nuo pat atsakovės (duomenys neskelbtini) gimimo įtarinėjo, jog ji nėra jo biologinė dukra, šiuos savo teiginius aiškiai išreikšdamas atsakovėms ir kitiems artimiesiems, o civilinėje byloje atlikta DNR ekspertizė tik patvirtino ieškovo įtarimus.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovas klaidingai nurodo, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) ir ieškovo santykiai nutrūko po 2020 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo santykiai niekada nebuvo itin artimi, ieškovas nuolat kartodavo, jog jis nėra jos tėvas, naudodavo prieš ją psichologinį smurtą, dėl ko (duomenys neskelbtini) susirgo (duomenys neskelbtini).

2.3. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) liudijo sakydama visišką netiesą prieš ieškovą teisme šalių turto padalijimo byloje, todėl jis ir nusprendė, kad tėviškų santykių su (duomenys neskelbtini) nebenori, t. y., ieškovas aiškiai nurodė, kad jis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik dėl to, kad (duomenys neskelbtini) prieš jį liudijimo teisme.

2.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra tikslinga nuginčyti tėvystę, kadangi (duomenys neskelbtini)liktų be tėvo, kad ir kokie santykiai juos sieja, tačiau tokie santykiai tarp jos ir ieškovo buvo nuo pat jos gimimo, o nustatyti biologinį atsakovės (duomenys neskelbtini) tėvą nebūtų galimybės.

2.5. Ieškovo teiginys, kad apie pažeistą teisę sužinojo tik 2020 m. lapkričio 18 d., prieštarauja byloje surinktai medžiagai bei jo paties nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Ieškovas tiek teismo posėdžio metu, tiek procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jau 2020 m. gegužės mėn. jis tariamai sulaukė skambučio iš pažįstamo Aido, kuris teigė, kad (duomenys neskelbtini) yra galimai ne jo dukra, dėl to patyrė labai stiprius dvasinius išgyvenimus ir atsidūrė gydymo įstaigoje. Vien tai, kad jam kilo pagrįstų abejonių dėl tėvystės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

2.6. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) jį įtikino (duomenys neskelbtini) tėvyste, kad santuoką 1999 m. jis nutraukė sužinojęs apie tariamą žmonos neištikimybę bei ėmė ja nebepasitikėti. Iš ieškovo paaiškinimų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai galima suprasti, kad ieškovas apie galimą biologinės tėvystės nebuvimą žinojo jau nutraukiant su atsakove (duomenys neskelbtini) santuoką, o įtarimus apie tai išreiškė vos tik dukrai gimus.

2.7. Ieškovas nepagrindė reikalavimo priteisti iš atsakovių nuostolių atlyginimą. Ieškovas nuo pat (duomenys neskelbtini) gimimo įtarinėjo nesantis jos biologinis tėvas ir (duomenys neskelbtini) santuoką su (duomenys neskelbtini) nutraukė būtent dėl šios priežasties, tai paliudijo ir ieškovo patėvis. Nutraukdamos santuoką šalys nesprendė klausimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kadangi ieškovas to kategoriškai atsisakė jau tada manydamas, kad nėra vaiko tėvas, ir kūrė ateitį su kita moterimi.

2.8. Ieškovas niekada neteikė visapusiško išlaikymo (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini) nesimokė, dirbo ir visiškai save išlaikė, ieškovas niekada nedalyvavo jos gyvenime.

2.9. Ieškovas remiasi CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostolių dydžio nustatymo taisykle, tačiau tai nereiškia jo atleidimo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktą. Ieškovas klaidingai nurodo, kad atsakovė niekada nedirbo ir neprisidėjo prie šeimos išlaikymo – atsakovė (duomenys neskelbtini) dažniausiai viena tik iš savo asmeninių lėšų išlaikė vaikus ir visą turtą.

Atsiliepimas

15. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Kad ji nėra ieškovo dukra, sužinojo kai jai buvo aštuoneri ar devyneri metai, jai tai papasakojo mama. Ieškovas su ja elgdavosi labai negražiai, žemindavo, sakydavo, kad ji yra baisi ir nieko nemoka, kartais trenkdavo per galvą. Jai būnant dešimties metų, vidury nakties išgirdo ieškovą girtą rėkiant ant atsakovės (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) nėra jo dukra. Ji pamena, kad tą naktį labai pergyveno ir verkė, nuo tada prasidėjo dar didesnis ieškovo smurtavimas šeimoje. Atsakovė (duomenys neskelbtini) su dukromis ne kartą buvo išsikrausčiusios ir gyvenusios atskirai nuo ieškovo labai ilgą laiką, tačiau ieškovas jas persekiodavo, visada skambindavo, o kai atsakovės pakeisdavo telefono numerius, sekdavo iki mokyklos ir po jos. Ne kartą atsakovės buvo išvarytos iš namų – vidury nakties, per Velykas ir pan. Dėl nuolatos patiriamo psichologinio ir fizinio smurto atsakovė (duomenys neskelbtini) kuo greičiau norėjo išeiti iš namų, dėl to tik baigusi vidurinę mokyklą išvažiavo studijuoti į Vilnių.

3.2. Ieškovas niekada neteikė visapusiško išlaikymo atsakovei (duomenys neskelbtini), ją dažniausiai tik savo lėšomis išlaikė motina. Ieškovas prie išlaikymo prisidėdavo tik tuomet, kai siekdavo žmonos atleidimo.

Šalies argumentai

3.3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų tinkamai vykdęs savo pareigas. Nurodydamas patirtų nuostolių dydį, tik deklaratyviai nurodo paskaičiuotus nuostolius. Vien nustačius, kad ieškovas galimai nėra atsakovės (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, nėra pagrindo priteisti iš atsakovių nuostolius, kurių jis nepatyrė. Ieškovas turi pareigą įrodyti, kad jis nuostolius patyrė, koks tų nuostolių dydis ir pan.

3.4. Ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti privalomų sąlygų. Atsakovių neteisėti veiksmai (neveikimas) ir kaltė nėra įrodyti, taip pat ieškovas nenurodė, kaip apskaičiavo neturtinės žalos dydį, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio dėl tėvystės pilnamečiam vaikui nuginčijimo ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimo.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje civilinėje byloje dėl tėvystės pilnamečiam vaikui nuginčijimo yra išaiškinęs, kad įstatymas nustato draudimą tėvui ir motinai atsisakyti teisių ir pareigų tik savo nepilnamečiams vaikams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 3.159 straipsnio 1 dalis)), nes vaikai yra tėvų prižiūrimi iki pilnametystės ar emancipacijos (CK 3.155 straipsnio 1 dalis), todėl už netinkamą tėvų valdžios vykdymą tėvams gali būti taikoma atsakomybė (CK 3.180 straipsnis). „Tačiau pilnamečiai vaikai tampa lygiaverčiais teisinių santykių dalyviais, pavyzdžiui, įstatymas nustato tik esant galimybei tėvų pareigą išlaikyti savo pilnamečius besimokančius vaikus (CK 3.1921 straipsnis) ir pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (CK 3.205 straipsnis). Visos kitos tėvų ir jų pilnamečių vaikų teisės ir pareigos įstatymu nereguliuojamos, tai paliekant asmenų tarpusavio susitarimui. Vadinasi, sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą, vaiko, suaugusio asmens, interesai prioriteto prieš tėvų interesus neturi, nors jo nuomonės ir paisoma.“ (2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020,17 punktas).

19. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo besąlygiškai pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad dėl atsakovės, kurios atžvilgiu siekiama nuginčyti tėvystę, pilnametystės nagrinėjamoje civilinėje byloje prioritetas turėjo būti teikiamas ne atsakovių, o ieškovo interesams.

20. Teisės mokslas, pripažindamas geriausių vaiko interesų principo prioritetą, kelia teisei svarbų uždavinį nustatyti teisingą ir veiksmingą įvairių interesų – vaiko, biologinio ir faktinio (socialinio) tėvo – pusiausvyrą (Gediminas Sagatys. Vaiko teisė į šeimos ryšius. P.115). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos žmogaus teisių komisijos išaiškinimais ir teisės doktrina buvo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl tėvystės nuginčijimo, pripažįstanti, kad tėvystės nuginčijimas vis dėlto galimas tik išimtiniais atvejais įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis arba, jei tai buvo motinos sutuoktinis, kad jis negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tėvystės nuginčijimo klausimus, biologinės tiesos kriterijaus nelaiko pagrindiniu, leidžiančiu nuginčyti tėvystę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktą). Teismų praktikoje pabrėžiama tokių kriterijų kaip tėvo pareigos vaikui, susiklostęs tėvo ir vaiko ryšys svarba, dėl to yra vengiama nuginčyti tėvystę tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti biologinio tėvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 14 punktą), ar vaikas yra prisirišęs prie jį auginusio tėvystę nuginčyti siekiančio asmens (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

21. 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą tokie kriterijai kaip pareigos vaikui, vaiko psichologinis saugumas ir pan. praranda aktualumą, nes šiuo atveju yra svarbu rasti pusiausvyrą tarp dviejų suaugusių asmenų interesų ir nuspręsti, ar vieno iš jų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimas (tęsiant teisinį tėvystės santykį ar jį nutraukiant), tenkinant kito interesus, yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti. Šios kasacinio teismo nutarties 18 punkte pažymėta, kad įstatymas nedetalizuoja tėvystės nuginčijimo sąlygų, tačiau vaiko kilmės nustatymas patenka į Konvencijos 8 straipsniu nustatyto privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos sritį, todėl aiškinant tėvystės nuginčijimo institutą yra svarbūs EŽTT suformuluoti tėvystės nuginčijimo kriterijai. EŽTT praktikoje tėvystę nuginčyti galima esant trims sąlygoms: 1) tik pagal įstatymą, t. y. nacionaliniuose įstatymuose, pvz., CK 3.150 straipsnyje, turi būti nustatytas pagrindas tėvystei nuginčyti; 2) siekiant teisėto tikslo (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), 3) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08). Teisėto tikslo, kurio siekiama nuginčijant pilnamečio vaiko tėvystę, nustatymui turi būti vertinama faktinė šeimos situacija, t. y. kas konkrečiu atveju yra svarbiau – teisinis apibrėžtumas, šeimos stabilumas ar pan.

22. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta 1999 m., tačiau vėliau jie vėl gyveno kartu ir 2006 m. susilaukė dukters (duomenys neskelbtini), bylinėjosi dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir šio turto padalijimo, Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino jų sudarytą taikos sutartį dėl šio turto pasidalijimo, šiuo metu ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) šeiminiai ryšiai yra nutrūkę (teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2022 m. jie bylinėjosi dėl nepilnametės dukters išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo). Ieškovo ir dukros (duomenys neskelbtini) santykiai gyvenant šeimoje nebuvo labai artimi, tačiau, ieškovo teigimu, jis buvo ją užauginęs mylintis tėvas, iki 2020 m. gegužės mėnesio stengęsis, kad dukrai nieko netrūktų (apeliantas kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo sprendimo 26 punkte nurodytą šią savo poziciją pagrindžiančių faktinių duomenų interpretaciją – nuolatinį socialinį kontaktą su vaiku, tačiau pripažįsta, jog iki civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 18 d. įvykusio teismo posėdžio laikė (duomenys neskelbtini) savo dukra). Atsakovės (duomenys neskelbtini) teigimu, iki jos pilnametystės tėvas prieš ją, motiną bei seserį smurtavo ir neteikė jai visapusiško išlaikymo. Šiuo metu jokių santykių jie nepalaiko, t. y. pilnametės atsakovės (duomenys neskelbtini) ryšys su tėvu nutrūkęs, ieškovas nėra jos biologinis tėvas. Visgi apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantui, kad šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti tėvystės santykį tarp jo ir (duomenys neskelbtini).

23. Byloje konstatuota faktinė aplinkybė, jog nėra įmanomas atsakovės (duomenys neskelbtini) biologinio tėvo nustatymas (apeliantas pripažįsta, kad neginčijo atsakovės (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių apie dukros (duomenys neskelbtini) gyvybės užsimezgimą, nes to neįmanoma patikrinti). Minėta, kad teismų praktikoje vengiama nuginčyti tėvystę tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti biologinio tėvo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo situacijoje prioritetas suteiktinas teisiniam apibrėžtumui, sietinam su tėvystės santykiu kaip valstybės ginama ir saugoma vertybe (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis), būtinumu nuginčyti tėvystę šiuo konkrečiu atveju, taip pat tikslu, kurio ieškovas siekia inicijuodamas tėvystės nuginčijimą šiuo metu dvidešimt šešerių metų amžiaus dukrai.

24. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. KT13-N5/2014, kt.). Teisinio tikrumo principas reikalauja, jog teisinių santykių subjektai būtų tikri dėl savo teisinės padėties.

25. Byloje nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) gimė tėvams esant santuokoje. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Analogiška teisės norma galiojo jos gimimo metu (pagal 1969 m. liepos 16 d. įstatymu patvirtinto Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 53 straipsnį, vaiko kilimas iš tėvų, esančių tarpusavyje santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašu). Vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.138 straipsnis) (pagal SŠK 58 straipsnį, tėvas ir motina, esantys tarpusavyje santuokoje, įrašomi gimimų įrašų knygoje vaiko tėvais bet kurio iš jų pareiškimu). Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 straipsnio 3 dalis) (pagal SŠK 52 straipsnį, tėvų ir vaikų savitarpio teisės ir pareigos grindžiamos vaikų kilme, patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka).

26. Nagrinėjamu atveju tai reiškia ir ieškovo kaip tėvo, ir atsakovės (duomenys neskelbtini) kaip jo dukros teisinės padėties, užfiksuotos (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. 618, tikrumą ir gimimo liudijime nurodyto vaiko (atsakovės (duomenys neskelbtini)) teisinį bei moralinį tėvo turėjimo saugumą (teisėjų kolegijos nuomone, priklausomai nuo įvairių gyvenimiškų aplinkybių šis faktas realiai reiškia ir ieškovo teisinį bei moralinį saugumą, ką apeliaciniame skunde pripažįsta ir jis pats, tačiau to traktavimas sietinas su kiekvieno asmens individualiomis vertybinėmis kategorijomis). Apelianto argumentai apie tai, jog dukros motiną vedė tik dėl pastarosios nėštumo, šiame kontekste nėra reikšmingi.

27. Kitas svarbus vertinamasis tėvystės nuginčijimo faktorius yra tikslas, kurio ieškovas siekia inicijuodamas tėvystės nuginčijimo bylą. Apeliantas tėvystės paneigimo būtinumą sieja su biologinės tėvystės nebuvimu, išgyvenimais dėl buvusios sutuoktinės apgaulės (neatskleidimo, kad turėjo artimų santykių su kitu vyru), pastarosios paneigta tėvyste ypač skausmingu būdu 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje ir pašlijusiais socialiniais ryšiais su dukra (duomenys neskelbtini), nelaikančia jo savo tėvu.

28. Pasisakydama dėl su šių apelianto argumentų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtinas yra ieškovo tikslas nuginčyti tėvystę kaip atsaką į tai, kad dukra (duomenys neskelbtini) liudijo prieš jį motinos naudai nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pripažinimo bendrąja nuosavybe. Apelianto teiginį, kad tokį tikslą eliminuoja nurodomos bylos baigtis taikos sutartimi iki ieškinio pareiškimo, paneigia tokie duomenys: 2020 m. gegužės mėnesį ieškovas dukrai (duomenys neskelbtini) rašė tėvišką meilę išreiškiančias žinutes, ieškinį teisme dėl turto padalijimo pareiškė 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. lapkričio 16, 17 dienomis ieškovas rašė (duomenys neskelbtini) SMS žinutes, pasižyminčias poveikiu neliudyti prieš jį teisme ir rodančias meilę jai kaip dukrai (sprendimo 26 punktas), 2020 m. lapkričio 18 d. įvyko teismo posėdis, kuriame liudijo ieškovo dukros, po liudijimo ieškovas (duomenys neskelbtini) nusiuntė grasinančias SMS žinutes, vadindamas šiukšle. Pažymėtinas ir apelianto pripažinimas apeliaciniame skunde, jog jis pyko dėl (duomenys neskelbtini) apsisprendimo eiti liudyti į teismą, nes, ieškovo nuomone, vaikai neturėtų būti įtraukti į tėvų ginčus.

29. Minėta, kad vien biologinės tiesos kriterijus nesudaro vienareikšmiško pagrindo nuginčyti tėvystę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pagrindo nesuponuoja ir ieškovo nurodomi išgyvenimai, juolab kad argumentus apie išgyvenimus 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje sužinojus, jog buvusi sutuoktinė turėjo artimų santykių su kitu vyru ir kad jis nėra (duomenys neskelbtini) tėvas, paneigia jo paties pripažinimas apie šio fakto sužinojimą iš (duomenys neskelbtini) dienoraščio ir nežinomo asmens telefono skambučio 2020 m. gegužės mėnesį, po ko, jo teigimu, jis netgi gydėsi (duomenys neskelbtini) (pažymėtina ir tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tokias ieškovo (duomenys neskelbtini) sutrikimų priežastis). Išgyvenimus iš dalies paneigia ir pirmiau minėtas 2020 m. gegužės bei vėlesniais mėnesiais ieškovo dukrai (duomenys neskelbtini) rašytų SMS žinučių turinys (turėdamas informaciją, kad galimai nėra (duomenys neskelbtini) tėvas, ieškovas jai teigė apie tėvišką meilę). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pašliję socialiniai ryšiai su pilnamečiu vaiku taip pat nepateisina būtinybės nuginčyti tėvystę – atsakovės (duomenys neskelbtini) tvirtinimu, santykiai nesusiklostė dėl ieškovo netinkamo elgesio šeimoje jai esant dar nepilnamete, o ne dėl motinos pranešimo, jog ieškovas nėra jos tėvas.

30. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo siekiamas tėvystės nuginčijimo tikslas nėra teisėtas (materialiniai teisiniai jo ketinimai faktiškai nukreipti į atsakovių nubaudimą už susiklosčiusias gyvenimiškas aplinkybes), ieškovo tėvystės įrašo panaikinimas pilnamečio asmens gimimo liudijime objektyviai nebūtinas, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškinio netenkinimo.

Dėl ieškinio senaties termino

31. Atmestinas apelianto argumentas apie nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas anksčiau nei 2020 m. lapkričio 18 d. sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) nėra jo dukra. Apelianto teiginį, jog taip paaiškino tik atsakovės, paneigia jo paties pripažinimas, kad apie tai sužinojo 2020 m. gegužės mėnesį iš buvusios sutuoktinės dienoraščio (į bylą ieškovas pateikė jo kopiją) ir nežinomo asmens telefono skambučio. Aplinkybė, jog šis faktas jam buvo žinomas ir dar anksčiau, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdyje patvirtino liudytoju apklaustas ieškovo patėvis (duomenys neskelbtini) (apeliantas nepaneigė, jog šis liudytojas parodė, kad pirmą kartą ieškovas su žmona išsituokė dėl nesantuokinės dukters, tokius liudytojo parodymus laikė tik jo susipainiojimu), o nagrinėjamoje byloje – liudytoja (duomenys neskelbtini).

32. Tuo remiantis nesutiktina ir su apelianto teiginiu, jog apie nebuvimą (duomenys neskelbtini) tėvu jis sužinojo tik iš 2022 m. kovo 16 d. byloje gauto DNR ekspertizės akto, dėl to vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

33. Apeliantas nenurodė, dėl kokių svarbių priežasčių turėtų būti atnaujintas dviem mėnesiais praleistas ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo 2020 m. gegužės mėnesio. Argumentas, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) savo atsiliepime nurodė nežinanti, kas yra (duomenys neskelbtini) tėvas, negali būti vertinamas kaip praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastis, nes tai yra aplinkybė, atsiradusi po bylos iškėlimo.

Dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo

34. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo 41-46 punktuose išdėstytiems argumentams, kad netenkinus ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo konstatuotina, jog nėra nustatyta jokių neteisėtų atsakovių veiksmų. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima jų atsakomybė dėl ieškovo nurodomų turtinių nuostolių ir neturtinės žalos (CK 6.245 – 6.250 straipsniai).

35. Kiti skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

36. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis apie 600 Eur advokatės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba – apie 160 Eur išlaidas už atsakovės (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

38. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl iš ieškovo priteistinos remiantis CPK 93 straipsnio 1dalimi ir 99 straipsniu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RomeikaEdita Šliumpienė