Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir jai paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarymą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš V. S. nuspręsta priteisti civilinei ieškovei UAB „Kosmelita“ 169,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. S. pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) dėl to, kad ji 2023 m. kovo 3 d. apie 18.25 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į parduotuvę „Eurokos“, priklausančią UAB „Kosmelita“, esančią (duomenys neskelbtini), kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi ir iš parduotuvės paėmė 2 vnt. kvepalų: 1 vnt. moteriško parfumuoto vandens „Vince Camuto Illuminate“, kurio vertė 84,90 Eur, ir 1 vnt. vyriško parfumuoto vandens „Vince Camuto Intenso“, kurio vertė 84,90 Eur, iš kurių vieną buteliuką kvepalų perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai, po to jos abi išėjo iš parduotuvės nesusimokėjusios už prekes, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „Kosmelita“ priklausantį 169,80 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo pripažįstant V. S. kalta dėl vagystės, veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistosios V. S. kaltės, bendrininkaujant su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, konstatavimui dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo duomenų pakanka.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. S. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), padarymo, pagrįstai ir objektyviai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. nuteistosios V. S. proceso eigoje duotus nenuoseklius parodymus, liudytojos S. M. parodymus, UAB „Kosmelita“ pareiškime užfiksuotas aplinkybes, byloje esančius vaizdo įrašus ir nurodė, kad V. S. nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai, o jos kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, abejonių nekelia. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime negali būti laikomas esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. S. 2023 m. kovo 3 d. apie 18.25 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į parduotuvę „Eurokos“, esančią (duomenys neskelbtini), kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi ir iš parduotuvės paėmė 2 vnt. kvepalų, iš kurių vieną perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai, po to jos abi išėjo iš parduotuvės nesusimokėjusios už prekes, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą 169,80 Eur vertės turtą.

17. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022).

18. Kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, įstatymas nenurodo. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir kt.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas) buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (susitarimas gali būti išankstinis ar kilęs staiga), iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022).

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos moters asmenybę, tapatybę, todėl nuteistajai negali būti sunkinama teisinė padėtis, kad kita bendrininkė yra atitinkamo amžiaus sulaukusi ir pakaltinama asmenybė. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

20. Teismų praktikoje gana dažnai susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, kurio pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019).

21. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, byloje surinktų duomenų visuma nustatyta, jog kartu su V. S. veikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, nuteistosios V. S. teismo posėdžio metu apibūdinta kaip „apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mažo ūgio, tamsių plaukų, šviesesnio gymio nei ji pati“ (1 t., b. l. 194), taip pat ir kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrint bylai reikšmingus vaizdo įrašus, aprašoma ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, įvardinta kaip „moteris Nr. 2“ (1 t., b. l. 43–44). Taigi, apeliantės parodymai, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo yra pilnametis, duomenų, jog asmuo galėtų būti nepakaltinamas nėra, todėl taip pat ir apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pakaltinamumo nekyla Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, jog teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismų praktikos konstatuojant veikimą bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo pašalinti iš pareikšto kaltinimo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę „kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi“, ir spręsti, kad nuteistoji nusikalstamą veiką padarė veikdama viena. Nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant dėl V. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos moters bendrininkavimo, pažymėtina, kad nenuoseklūs nuteistosios V. S. proceso eigoje duoti parodymai, liudytojos S. M. teismo posėdyje duoti parodymai, taip pat byloje esantys vaizdo įrašai šiuo atveju leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. S. svetimą turtą grobė ne viena, o susitarusi su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi. Dėl vagystės iš UAB „Kosmelita“ V. S. nors ir neigė veikusi bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, tačiau davė iš esmės nenuoseklius ir kitų įrodymų turinio neatitinkančius parodymus. Apklausiama teisme V. S. teigė, kad 2023 m. kovo 3 d. parduotuvėje žiūrėjo kvepalus, prie jos priėjusi mažo ūgio moteris, paprašė, kad jai paduotų kvepalus, nes jų nepasiekė. Ji paėmė du kvepalų buteliukus nuo lentynos – vieni buvo vyriški, kiti – moteriški. Vieną kvepalų buteliuką pasiėmė sau, o kitą padavė moteriai. Nežinojo, kad moteris juos nori pavogti. Pasak nuteistosios, neprisimena, kiek turėjo kvepalų buteliukų su savimi, kai išėjo iš parduotuvės kartu su minėta moterimi. Po to ji išvažiavo iš parduotuvės, o moteris kažkur nuėjo. Tuo tarpu apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nors ir neigė veikusi kartu, tačiau teigė, kad 2023 m. kovo 3 d. būdama parduotuvėje „Eurokos“, pavogė du buteliukus kvepalų. Tik šią vagystę padarė viena, ta kita moteris, kurios jokių duomenų nežino, nes ją atsitiktinai sutiko netoli parduotuvės ir paprašė palaikyti tą vieną kvepalų buteliuką, tačiau vėliau jai jį perdavė tuo metu, kai ėjo link kasos, ji stengėsi, kad kameros to neužfiksuotų. Ta moteris nežinojo, kad kvepalus ji pavogs. Ji, nesumokėjusi už tuos du kvepalų buteliukus, praėjo pro kasas (1 t., b. l. 85–87). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistosios parodymus vertino kaip nenuoseklius. Maža to, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, jog sprendžiant dėl nuteistosios kaltės, padarius nusikalstamą veiką kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, svarbūs byloje esantys vaizdo įrašai pavadinimais ,, VJCI4037“ ir ,, video-c7c7821b2309b2b34ed5c73f5dd83966-V“ kurių detalus turinys atskleistas ir aprašytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Štai vaizdo įraše pavadinimu „VJCI4037“ užfiksuota V. S., apsirengusi baltu paltu. 0.20 min. vaizdo kameros filmavimo zonoje pasirodo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, apsirengusi juodu paltu. 0.30–0.32 min. V. S. paima nuo lentynos vieną kvepalų pakuotę. Šalia jos stovi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris. Netrukus (vaizdo įrašo 0.39–0.42 min.) V. S. paima nuo lentynos kitą kvepalų pakuotę ir perduoda ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai. Antros kvepalų pakuotės atidavimo metu ir po to nuteistoji žvalgosi (0.41–0.51 min.) bei įsikiša kvepalų pakuotę po drabužiais. Beveik tuo pačiu metu tą patį padarė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, kuri buvo šalia V. S. (0.51–0.55 min.). Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „video-c7c7821b2309b2b34ed5c73f5dd83966-V“, 0.50–0.52 min. matyti, kad iš parduotuvės V. S. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi išėjo vienu metu . Taigi, akivaizdu, jog V. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris veikė kartu: suderinusios savo veiksmus įėjo į parduotuvę, kryptingai nuėjo prie lentynos su kvepalais bei pasiėmė kvepalų buteliukus, taip pat matydamos viena kitos nusikalstamus veiksmus, jiems pritardamos ir elgdamosios analogiškai, taip pat matydamos, kad nė viena iš jų už paimtas prekes nemoka, kartu pasišalino iš parduotuvės, t. y. jos konkliudentiniais veiksmais išreiškė susitarimą bendrai daryti nusikalstamą veiką ir veikė bendra tiesiogine tyčia. Šioje dalyje pažymėtina, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog kartu su V. S. veikęs asmuo brandaus suaugusio amžiaus, elgėsi apgalvotai, rinkosi materialią vertę turinį daiktą, sąmoningai rinkosi pasišalinimo iš parduotuvės kelią, tai leidžia spręsti, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris atitinka visus būtinus BK numatytus nusikalstamos veikos subjektą apibūdinančius požymius, t. y. pakaltinamumą ir amžių, nuo kurio gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantė nusikalstamą veiką padarė veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, t. y. bendrininkaujant. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistosios veika nepagrįstai vertinama pagal BK normas ir šiuo atveju turėtų būti vertinama kaip administracinis nusižengimas pagal pagrobto svetimo turto vertę – 84,90 Eur.

22. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau aptartais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti, kad nuteistoji V. S. 2023 m. kovo 3 d. vagystės iš UAB „Kosmelita“ metu veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatų esmę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas V. S. pagrįstai pripažino kalta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) dėl bendrai su bendrininke pagrobto turto.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės ir bausmių bendrinimo

23. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. S. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme ir jos dydžiu, motyvuodama tuo, kad paskirta bausmė yra per griežta pirmą kartą teisiamam asmeniui. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nesutikti su teismo paskirta bausme ir jos dydžiu neturi pagrindo. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

24. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

25. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. S. atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), veika baigta (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas įvertino ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistąją V. S.: ne kartą traukta baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 103–108), po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo nuteistosios atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, per paskutinius vienerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo itin daug kartų (daugiau kaip 80 kartų) bausta administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos yra nesumokėtos (1 t., b. l. 111–143), „Sodros“ duomenimis, nedirba (1 t., b. l. 102). Nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta. Nors V. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pasunkino jos padėtį, konstatuodamas, jog ji nusikalto, veikdama bendrininkų grupe, pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai nėra inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

26. Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) sankcija numato alternatyvias bausmes – viešus darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinko ne pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis mažesnis už vidurkį.

27. V. S. (ankstesnė pavardė B.) iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarymo teista 6 kartus. Jai buvo skirtos įvairios bausmės rūšys, paskutiniu teismo nuosprendžiu iki šios nusikalstamos veikos padarymo – reali laisvės atėmimo bausmė. Šią nusikalstamą veiką V. S. padarė atlikusi laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad praeityje ji teista šešis kartus, į tai, kad net griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės atlikimas teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui nepadarė, nėra jokio pagrindo skirti jai švelnias bausmės rūšis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėtos pirmosios instancijos teismo nustatytos ir įvertintos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai V. S. BK 178 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę ir nustatydamas jos trukmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, pagrindo spręsti, kad tokia bausmė per griežta, nėra.

28. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-2/2014 ir kt.). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016, 2A-6-495/2022 ir kt.).

29. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad teismas suklydo, nesubendrindamas jai paskirtos bausmės su anksčiau priimtu ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, nes skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendis buvo įsiteisėjęs, tačiau juo skirta bausmė jau buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžiu skirta bausme, o šis nuosprendis buvo neįsiteisėjęs, todėl skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nebendrinta pagrįstai, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2023 m. spalio 16 d.), tačiau V. S. atžvilgiu priimtas dar 2023 m. lapkričio 9 d Kauno apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo skirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžiu skirta bausme, ir šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistajai paskirtų bausmių bendrinimo klausimas bus sprendžiamas atskirai, gavus paskutinį nuosprendį priėmusiame teisme bausmę vykdančios institucijos teikimą.

30. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.