Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, vykdanti individualią veiklą, teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (įsiteisėjo 2023 m. gegužės 25 d.);

2) Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 7 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą viešųjų darbų bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.).

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad pavogė vieną buteliuką kvepalų, kartu su kita moterimi kvepalų nevogė. Ji atvažiavo į Vilnių, 2023 m. kovo 3 d. po pietų viena užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, žiūrėjo kvepalus ir prie jos priėjo moteris, ją matė prie įėjimo į parduotuvę. Moteriai buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, mažo ūgio, tamsių plaukų, šviesesnio gymio nei ji (kaltinamoji). Moteris paprašė, kad jai paduotų kvepalus nuo lentynos, nes ji jų nepasiekė. Tada ji (kaltinamoji) paėmė du kvepalų buteliukus nuo lentynos – vieni buvo vyriški, kiti – moteriški, jie lentynoje stovėjo toliau vienas nuo kito. Vieną kvepalų buteliuką pasiėmė sau, o kitą padavė moteriai. Nežinojo, kad moteris juos nori pavogti. Neprisimena, kuriuos kvepalus padavė moteriai, o kuriuos pasiliko sau. Ji (kaltinamoji) iš parduotuvės pro kasas išėjo nesusimokėjusi. Neprisimena, kiek turėjo kvepalų buteliukų su savimi, kai išėjo iš parduotuvės. Išėjo kartu su minėta moterimi. Po to, ji išvažiavo iš parduotuvės, o moteris kažkur nuėjo.

Teismui pagarsinus dalį kaltinamosios V. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 85), kaltinamoji V. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad paėmė du kvepalų buteliukus, juos įsidėjo į kišenes ir išėjo iš parduotuvės. Vieną kvepalų buteliuką padovanojo, kitą pardavė turguje už 30 Eur. Į Vilnių atvažiavo ieškoti darbo, bet programėlė neleido dirbti Vilniuje, norėjo valgyti ir neturėjo pinigų kelionei, todėl pavogė kvepalus. Pavogė vieną kvepalų buteliuką.

Teismui pagarsinus dalį kaltinamosios V. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 94), kaltinamoji V. S. parodė, kad kvepalus vogė viena. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamoji V. S. parodė, kad ji yra ta moteris, kuri su paltu. Kita moteris jai (kaltinamajai) padavė kvepalus ir išėjo. Moteris paprašė ir kaltinamoji jai padavė kvepalus, po to pasiėmė juos atgal. Moteris klausė jos apie kvepalus, todėl jos šnekėjosi – V. S. jai atsakė. Naudojosi tais kvepalais, žinojo, kurie yra geri. Jos vyras irgi naudojasi kvepalais, kurie už 85 Eur. Nežino, kodėl negrąžino kvepalų į parduotuvę.

Liudytoja S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamas įvykis vyko 2023 m. kovo 3 d. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jai buvo pietūs. Papietavusi kvepalų lentynose pamatė tuščias vietas, nors taip niekada nebūna – nepalieka tuščių vietų. Paklausus kolegės, ar buvo nupirkti kvepalai, ši atsakė, kad niekas jų nepirko. Atsukusi kameras pastebėjo, kad buvo padaryta kvepalų vagystė. Vagystė padaryta tą pačią dieną, kai buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matė dvi moteris, kurios užėjo į parduotuvę, žiūrėjo moteriškus kvepalus už 84,90 Eur ir vyriškus kvepalus už 84,90 Eur. Jos buvo kartu. Viena moteris perdavė kitai moteriai vyriškus kvepalus. Viena iš jų kvepalus užsikišo už palto, kita moteris juos paslėpė, bet nepirko. Taip pat pastebėjo, kad jos neišėjo iš parduotuvės, viena moteris dar pirko muilą prie kasos, bet kvepalų nepirko.

2023 m. kovo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2023 m. kovo 3 d. apie 18.25 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ padaryta vagystė, kurios metu pavogta: 1 vnt. moteriško parfumuoto vandens „Vince Camuto Illuminate“, kurio vieneto kaina 84,90 Eur, ir 1 vnt. vyriško parfumuoto vandens „Vince Camuto Intenso“, kurio vertė 84,90 Eur. Asmuo, padaręs vagystę, ir vagystės faktas užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Vaizdo įraše užfiksuotos dvi tamsių plaukų (duomenys neskelbtini) tautybės moterys, padariusios vagystę. Viena iš jų vilkėjo pilką paltą ir pilkos spalvos skarą, avėjo juodus ilgus batus ir su savimi turėjo juodą kuprinę su rožiniu kaspinu. Kita moteris vilkėjo juodą ilgą paltą, avėjo juodus ilgus batus ir su savimi turėjo juodą kuprinę. Pavogtos prekės buvo gautos iš centrinio sandėlio pagal vidinio pervežimo važtaraščius. Prekės parduotuvei negrąžintos. Parduotuvė patyrė 169,80 Eur nuostolius (1 t., b. l. 1–4).

2023 m. kovo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad parduotuvėje yra daug lentynų su įvairiomis prekėmis. Parduotuvės dešinėje pusėje ant sienos matomas užrašas „Keiskikės ir žavėkitės“, po juo stovi lentynos su kvepalais: kairėje pusėje – vyriški, dešinėje – moteriški. Antroje lentynoje nuo viršaus moteriškų kvepalų pusėje matomas rožinės spalvos buteliukas su užrašais „illuminare intensa Vince Camuto“, „Tester“, barkodas ir skaičiai „T671226“. Už buteliuko yra rožinės spalvos dėžutė, po buteliuku yra „kainoženklis“ su nurodyta 1 vnt. kaina – 84,90 Eur. Vyriškų kvepalų pusėje antroje nuo viršaus lentynoje matomas oranžinės spalvos buteliukas su užrašu „Vince Camuto Solare“, už jo – tamsios spalvos dėžutė su užrašu „Vince Camuto“. Kairiau yra palikta tuščia ertmė. Parduotuvėje ant lubų įvairiose vietose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 29–40).

2023 m. kovo 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti 5 vaizdo įrašai, perfilmuoti iš kompiuterio ekrano, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija.

Pirmame įraše pavadinimu „BUMD4202“, kuris yra 1.13 min trukmės, matomas parduotuvės parfumerijos skyrius. Matyti, kad stovi moteris (moteris Nr. 1), kuri yra maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jos plaukai vietomis geltonos, rudos, juodos spalvos. Ant kaktos juoda plati juosta. Moteris apsirengusi šviesios spalvos paltu ar striuke, tamsiomis kelnėmis, tamsiais batais. Ant kaklo dėvi šviesios spalvos skarą, moteris su kuprine, ant kurios rožinis kaspinas. Ji apžiūrinėja parfumeriją. 0.40 min prie jos prieina kita moteris (moteris Nr. 2), kuri maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, juodais plaukais surištais į uodegą. Moteris apsirengusi tamsios spalvos rūbais. 0.48 min moteris Nr. 1 prieina prie lentynos kairėje, pasistiebia, paima iš antros nuo viršaus lentynos rožinės spalvos dėžutę, kurią laiko rankose. Tuomet abi moterys eina kairiau, sustoja, moteris Nr. 1 vėl pasistiebia ir paima iš antros lentynos nuo viršaus tamsios spalvos dėžutę, kurią iš karto perduoda į rankas moteriai Nr. 2. Abi moterys lėtu žingsniu tolsta nuo vaizdo stebėjimo kameros, apsidairo, 1.10 min moteris Nr. 1 paimtą rožinės spalvos dėžutę kiša sau po paltu ar striuke (į kairę pusę). Tuo metu pas moterį Nr. 2 dešinėje rankoje matoma tamsios spalvos dėžutė. Moteris Nr. 2 abi rankas pakiša sau po paltu nugaros srityje.

Antrame įraše pavadinimu „video-ef9ffad5d905edf46d105bf2c65d05df-V“, kuris yra 1.21 min trukmės, matomas tas pats vaizdas kaip ir pirmame. Moteriai Nr. 2 susikišus rankas po paltu, abi moterys sustoja, ima apžiūrinėti parduotuvėje esančius daiktus. Moteris Nr. 1 paima geltonos spalvos buteliuką ir eina į dešinę pusę. Moteris Nr. 2 iš lėto eina jai iš paskos.

Trečiame įraše pavadinimu „VJCI4037“, kuris yra 1.03 min trukmės, matomas tas pats vaizdas kaip ir pirmame bei antrame įrašuose.

Ketvirtame įraše pavadinimu „CJQQ5203“, kuris yra 0.02 min trukmės, matoma parduotuvėje einanti moteris Nr. 2.

Penktame įraše pavadinimu „video-c7c7821b2309b2b34ed5c73f5dd83966-V“, kuris yra 0.52 min trukmės, matomas parduotuvės prekystalis ir prie jos stovinti moteris Nr. 1. Už kasos matoma stovinti tamsiai apsirengusi moteris, susipynusi plaukus į kasas (moteris Nr. 3). Moteris Nr. 3 paima nuo prekystalio geltonos spalvos buteliuką, kurį po kelių sekundžių padeda ant prekystalio. Tuo metu moteris Nr. 1 iš tamsios spalvos kuprinės išsitraukia piniginę. Moteris Nr. 3 įdeda minėtą buteliuką į rudos spalvos maišą. Moteris Nr. 1 ant prekystalio padeda kortelę, kurią moteris Nr. 3 nuskenuoja. Moteris Nr. 2 ateina prie moters Nr. 1, kuri paima maišą, ir kartu su moterimi Nr. 2 išeina. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 43–49). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. dienos įsigaliojusią BK 190 straipsnio redakciją, nedidelės vertės turtu laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Taigi kaip matyti, apatinė riba, nuo kurios pagrobtas turtas laikomas nedidelės vertės, po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK 190 straipsnio redakcijai, nėra pakitusi, todėl šio baudžiamojo įstatymo pakeitimai nekeičia kaltinamosios teisinės padėties ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) nešalina.

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės buvo pagrobti 2 vnt. kvepalų: 1 vnt. moteriško parfumuoto vandens „Vince Camuto Illuminate“, kurio vertė 84,90 Eur, ir 1 vnt. vyriško parfumuoto vandens „Vince Camuto Intenso“, kurio vertė 84,90 Eur. Tai įrodo liudytojos S. M. parodymai, byloje esantys vaizdo įrašai, 2023 m. kovo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, taip pat pačios V. S. parodymai.

Kita vertus, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ji viena, o ne bendrininkaudama su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, pagrobė svetimą turtą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant aptariamą klausimą, svarbūs byloje esantys objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „VJCI4037“ nuo pat pradžių užfiksuota V. S. (su baltu paltu). 0.20 min vaizdo kameros filmavimo zonoje pasirodo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris (su juodu paltu). 0.30–0.32 min kaltinamoji paima nuo lentynos vieną kvepalų pakuotę. Šalia jos stovi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris. Netrukus (vaizdo įrašo 0.39–0.42 min) V. S. paima nuo lentynos kitą kvepalų pakuotę ir perduoda ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai. Antros kvepalų pakuotės atidavimo metu ir po to kaltinamoji žvalgosi (0.41–0.51 min) bei įsikiša kvepalų pakuotę po drabužiais. Beveik tuo pačiu metu tą patį padarė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, kuri buvo šalia V. S. (0.51–0.55 min). Iš vaizdo įrašo pavadinimu „video-c7c7821b2309b2b34ed5c73f5dd83966-V“ matyti, kad kaltinamoji su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi išėjo vienu metu iš parduotuvės (0.50–0.52 min). V. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris parduotuvėje paprašė, kad jai paduotų kvepalus nuo lentynos, nes ši jų nepasiekė. Kaltinamoji vieną kvepalų pakuotę perdavė tai moteriai. Pažymėtina, kad minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad V. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris yra panašaus ūgio. Šiuo atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris negalėjo pati pasiekti kvepalų pakuotės (panašaus ūgio pačiai kaltinamajai tai pavyko padaryti). Tiek V. S., tiek ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, stovėdamos viena šalia kitos, paslėpė kvepalų pakuotes po drabužiais. Reikšminga ir tai, kad po minėtų veiksmų padarymo V. S. nuėjo prie kasos atsiskaityti už kitą prekę, o tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris stovėjo ir laukė kaltinamosios (vaizdo įrašo pavadinimu „video-c7c7821b2309b2b34ed5c73f5dd83966-V“ 0.24–0.50 min), po to jos abi išėjo iš parduotuvės. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos moters elgesys (stovėjimas ir V. S. laukimas, po to išėjimas kartu) rodo, kad kaltinamosios anksčiau aptarti veiksmai (antros kvepalų pakuotės paėmimas nuo lentynos ir perdavimas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai) nebuvo atsitiktiniai. Priešingai, minėtos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamosios veiksmai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi buvo koordinuoti, jos veikė bendrai, kad būtų pavogtos dvi pakuotės kvepalų. Jei V. S. nepažinotų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos moters, šios laukimas, kad abi išeitų iš parduotuvės, yra nelogiškas (akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris galėjo viena išeiti iš parduotuvės ir nelaukti kaltinamosios). Be to, neįtikėtina, kad abi moterys atsitiktinai atsiduria prie lentynų su tos pačios rūšies prekėmis, kaltinamoji perduoda vieną iš prekių kitai moteriai ir po to abi išeina iš parduotuvės.

Teismas pastebi, kad V. S. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuosekli dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos moters vaidmens ir ketinimų nagrinėjamo įvykio metu. Kaltinamoji, 2023 m. birželio 26 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji paprašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos moters palaikyti vieną kvepalų pakuotę, o ši vėliau perdavė V. S. aptariamą daiktą tuo metu, kai ėjo kasos link (1 t., b. l. 85–88). Kaip minėta, vaizdo įraše pavadinimu „VJCI4037“ užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, gavusi iš V. S. kvepalų pakuotę, įsikišo šį daiktą po drabužiais. Akivaizdu, kad, jei V. S. tik norėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris palaikytų kvepalų pakuotę, šiai nebuvo jokio pagrindo slėpti aptariamą daiktą po drabužiais, o vėliau neva atiduoti kaltinamajai, taip pat laukti kaltinamosios, kad jos abi išeitų iš parduotuvės. V. S., 2023 m. liepos 5 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, jau teigė, kad nepažįstama moteris nepasiekė kvepalų nuo lentynos, todėl paprašė kaltinamosios paimti juos. Nepažįstama moteris apžiūrėjusi paprašė, kad padėtų kvepalus atgal. Kita vertus, kaltinamoji įsidėjo kvepalus į kišenę (1 t., b. l. 94). Iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad ikiteisminio tyrimo moteris, gavusi iš V. S. kvepalų pakuotę, neatidavė jos, o, kaip minėta, įsikišo šį daiktą po drabužiais. Akivaizdu, kad, remiantis kaltinamosios pateikta versija, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, stovėdama šalia lentynų su kvepalais, atiduotų kvepalų pakuotę jai, o ne paslėptų šį daiktą po drabužiais. Taigi anksčiau aptarti V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo prieštaringi. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji bylą nagrinėjant teisme iš pradžių tvirtino, kad ji pavogė vieną kvepalų pakuotę, o kitą kvepalų pakuotę perdavė nepažįstamai moteriai. Tik perskaičius V. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji pradėjo tvirtinti, kad pagrobė abi kvepalų pakuotes.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad V. S. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi pagrobė dvi kvepalų pakuotes. Kaltinamosios versija, kad ji viena pagrobė inkriminuotas prekes, atmetama kaip prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės neturi reikšmės, kas išnešė iš parduotuvės abi kvepalų pakuotes, ar jos vėliau buvo pasidalytos, ar ne.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamoji tiesiogine tyčia veikė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi.

Kadangi V. S. veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, todėl kaltinamoji atsako už visą pagrobtą svetimą turtą, kurio vertė yra 169,80 Eur. Teismas nenustatė pagrindo abejoti pagrobtų daiktų vertėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobto turto vertė (169,80 Eur) viršija 3 MGL (150) sumą, tačiau nesiekia 5 MGL (250 Eur), darytina išvada, kad V. S. padaryta veika atitinka objektyviuosius BK 178 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Remiantis BK 190 straipsnio nuostatomis tiek pagal straipsnio redakciją, galiojusią iki 2023 m. birželio 1 d., tiek galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d., kaltinamojo pagrobto turto vertė yra nedidelė. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Nagrinėjamu atveju pranešimas apie įtarimą ir kaltinimas V. S. pareikšti pagal naująją baudžiamojo įstatymo redakciją už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju BK 178 straipsnio pakeitimas neturi įtakos šioje byloje kaltinamosios teisinei padėčiai (nei švelnina bausmę, lemia teistumą ar keičia vagystės kvalifikaciją), todėl nėra pagrindo V. S. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą (BK 178 straipsnio 5 dalį). Todėl teismas tikslina baudžiamąjį įstatymą, už kurį kaltinamoji turi atsakyta dėl padarytos nusikalstamos veikos. Dėl anksčiau aptartų priežasčių tai nepažeidžia jos teisės į gynybą.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. S. 2023 m. kovo 3 d. apie 18.25 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi ir iš parduotuvės paėmė 2 vnt. kvepalų: 1 vnt. moteriško parfumuoto vandens „Vince Camuto Illuminate“, kurio vertė 84,90 Eur, ir 1 vnt. vyriško parfumuoto vandens „Vince Camuto Intenso“, kurio vertė 84,90 Eur, iš kurių vieną buteliuką kvepalų perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai, po to jos abi išėjo iš parduotuvės nesusimokėjusios už prekes, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 169,80 Eur vertės turtą.

V. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Pagrobto turto vertė – 169,80 Eur. Ji veikė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi bendrininkaudama kaip vykdytoja.

V. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kaltinamoji V. S. yra traukta baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 103–108), paskutinį kartą jai Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta 7 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad V. S. per paskutinius 1 metus iki nusikalstamos veikos padarymo itin daug kartų (daugiau kaip 80 kartų) bausta administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos yra nesumokėtos (1 t., b. l. 111–143). Kaltinamoji „Sodros“ duomenimis nedirba (1 t., b. l. 102). Byloje duomenų apie V. S. gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė V. S. paskirti arešto bausmę. Visų pirma pasakytina, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 103–108). Tik po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl kaltinamosios buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendis, Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nuosprendis), paskutinis iš jų dar nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka). Šiais nuosprendžiais V. S. buvo paskirta švelniausia BK 178 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Nors tai neigiamai apibūdina kaltinamosios asmenybę, tačiau apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimas po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo rodo šiek tiek mažesnį V. S. pavojingumą, nei jei kaltinamoji būtų padariusi šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką po apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo. Tai nesudaro pakankamo skirti V. S. griežčiausia minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Kaip minėta, kaltinamoji itin daug kartų bausta administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes, nemoka paskirtų baudų (1 t., b. l. 111–143). Toks V. S. elgesys rodo, kad jos padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jai skirti bausmės baudą nėra tikslinga.

Teismo vertinimu, V. S., kaip pirmą kartą teisiamai, yra pagrindas skirti laisvės apribojimo bausmę, o ne arešto bausmę. Reikšminga ir tai, kad, kaltinamajai nesilaikius laisvės apribojimo sąlygų, būtų teisinis pagrindas spręsti dėl šios bausmės rūšies pakeitimo arešto bausme BK 48 straipsnio 8 dalies pagrindu.

Teismas neturi pagrindo skirti kaltinamajai viešųjų darbų bausmę atsižvelgdamas į anksčiau aptartą kaltinamosios asmenybę ir jos elgesį, kuriuo nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, per gana trumpą laiką. Šiame kontekste pasakytina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Panevėžio apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-22-1083/2023 2023 m. kovo 9 d. nutarimu V. S. viešieji darbai pakeisti į baudą, nes ji vengė atlikti viešuosius darbus. Visa tai neleidžia abejoti, kad kaltinamajai viešųjų darbų bausmės paskyrimas būtų neefektyvi priemonė taisant jos elgesį.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. S. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), parinkus 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nuosprendžio paskelbimo metu dėl V. S. yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendis, kuriuo V. S. paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pažymėtina, kad neįsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžiu kaltinamajai paskirta 7 mėnesių viešųjų darbų bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jai paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir į galutinę subendrintą viešųjų darbų bausmę įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį. Esant tokiai situacijai, teismas nebendrina procesiniais sprendimais paskirtų bausmių.

V. Civilinis ieškinys

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 169,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 63–65).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą turtinę žalą pagrindžia 2023 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinio perdavimo dokumento Nr. 3146637 krovinio gabenimo važtaraščio kopija (1 t., b. l. 50–52), 2023 m. vasario 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinio perdavimo dokumento Nr. 3146133 krovinio gabenimo važtaraščio kopija (1 t., b. l. 53–55), parduotuvėje nustatytų kainų etiketės (1 t., b. l. 56) ir kiti byloje surinkti bei anksčiau aptarti įrodymai. Civilinio ieškinio dydis atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytą patirtą turtinę žalą ir V. S. pagrobtų prekių vertę. Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobtų prekių vertėmis. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, be to, kaltinamoji sutiko su civilinio ieškinio dydžiu ir jo neginčijo, tarp jos veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš V. S.. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors kaltinamoji padarė šią nusikalstamą veiką su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, šiuo metu visa suma priteisiama tik iš V. S.. Byloje neišsprendus klausimo dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos moters kaltės, negali būti sprendžiamas ir žalos priteisimo iš jos klausimas.

VI. Kiti klausimai

V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 89–92). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir paskirti jai 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarymą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš V. S. priteisti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 169,80 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Panevėžyje – Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius, Respublikos g. 63, tel. (8 683) 80697, elektroninio pašto adresas – panevezys@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.