Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-143-885/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-27Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-177-885/2023Nutartis · 2023-07-25Vilniaus apygardos teismas
  4. T-206-885/2023Nutartis · 2023-08-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
1-143-885/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06315-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
T. B., L. V., P. Z.
Advokatai
Faustas Vrubliauskas, Egidijus Galatiltis
Baudžiamoji byla Nr. 1-143-885/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06315-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.29.1.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Greičiui,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamajam T. B. ir jo gynėjui advokatui J. B.,

kaltinamajam L. V. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Egidijui Galatilčiui,

kaltinamajam P. Z. ir jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,

Žemesnės instancijos teismas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN), anksčiau teistas:

1. Varėnos rajono apylinkės teismo 2000-05-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, taikant amnestiją nuo bausmės atlikimo atleistas;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2000-10-30 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimu, taikant amnestiją nuo bausmės atlikimo atleistas;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2003-06-09 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų areštu, 2003-09-08 paleistas atlikus bausmę;

4. Alytaus rajono apylinkės teismo 2004-12-13 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu;

5. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-03-25 nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – 3 metams laisvės atėmimu, remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi bausmė subendrinta su 2004-12-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, paleistas 2007-07-20 lygtinai 8 mėnesiams 15 dienų;

6. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-11-19 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimu, remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su 2005-03-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinai nuteistas 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, paleistas 2009-05-19 atlikus bausmę;

7. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-05-11 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu;

8. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-05 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (9 veikos), 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64 straipsnio 1, 3 dalis – 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimu, 2015-01-05 paleisto atlikus bausmę;

9. Klaipėdos apylinkės teismo 2015-12-18 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį 20 parų areštu;

10. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-01-06 nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 5 dalis, 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimu, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laiką tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

11. Telšių rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio ir 64¹ straipsnio nuostatas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 9 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2016-01-06 Anykščių rajono apylinkės teismo ir 2015-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

12. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-11 nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;

13. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-01-13 nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. - vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2016-03-25 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas trejiems metams vienuolikai mėnesių;

14. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-10-25 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestas;

15. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-06-25 nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 6 metai terminuoto laisvės atėmimo, subendrinta su 2017 m. kovo 2 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi Nr. T-55-224/2017, kuria buvo subendrinti 2017 m. sausio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo, 2016 m. gegužės 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutine subendrinta bausme – 3 metais ir 11 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 9 (devyni) metai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į T. B. paskirtą bausmę įskaityta bausmė atlikta pagal 2016 m. gegužės 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. sausio 13 d.;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje. L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-05-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo;

2. Kauno apygardos teismo 2015-08-14 nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-05-18 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-03 nutartimi Kauno apygardos teismo 2015-08-14 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti paskirtą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją nustatant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo ir nukreipimo vykdyti bausmę dienos;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-21 nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskiriant šešiasdešimties parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirta arešto bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015-08-14 nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2019-05-14 nutartimi L. V. apeliacinis skundas atmestas;

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

P. Z. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, baigęs 7 klases, anksčiau teistas:

1. 1997-11-19 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį (BK galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams su ½ turto konfiskavimu; 2005-03-16 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir nustatyta bausmė laisvės atėmimas 1 metams, panaikinant papildomą bausmę - turto konfiskavimą;

2. 1998-05-28 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, (BK galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 6 metams su turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 42 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su 1997-11-19 nuosprendžiu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams su turto konfiskavimu; 2005-04-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 178 straipsnio 1 dalį ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, pridėta prie paskirtos bausmės dalis 1997-11-19 nuosprendžiu ir 2005-03-16 nutartimi pakeistos bausmės ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. 2005-06-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams;

3. 2003-03-10 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį, laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 43 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 1998-05-28 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams su ¼ turto konfiskavimu; 2005-01-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsniu nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė subendrinta su 1998-05-28 nuosprendžiu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. 2006-09-13 Vilniaus apygardos nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2003-03-10 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (pakeistos 2005-01-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi), pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos 1998-05-28 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, perkvalifikuotos 2005-04-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir 2005-06-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi sumažintos, pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str. 2 d. 3 p., nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams;

4. 2009-02-13 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bauda 10 MGL (1300 LT);

5. 2011-01-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, 4 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams;

6. 2011-03-14 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 4 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su 2011-01-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams;

7. 2015-09-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bauda 12 MGL (451,92 EUR); vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, nustatant 8 MGL (301,28 EUR) dydžio baudą;

8. 2015-09-11 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimt parų; vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – areštas keturiasdešimt parų;

Žemesnės instancijos teismas

9. 2017-10-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-10 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda, t.y. 225,96 Eur, visiško sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 225,95 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 95 ct) dydžio bauda;

10. Kauno apygardos teismo 2017-12-20 nuosprendžiu pakeistas 2017-10-03 nuosprendis ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimi, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-10 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 225,96 Eur bauda, bausmes visiškai sudedant, ir su Utenos rajono apylinkės teismo 2015-09-11 nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme, bausmes sudedant iš dalies, ir paskirta galutinį subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir 225,95 Eur bauda;

11. Vilniaus miesto apylinkės 2017-12-12 nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį areštu keturiasdešimt parų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dešimt mėnesių;

12. Vilniaus miesto apylinkės 2018-01-24 nutartimi subendrintos P. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu: prie Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, paskirtos 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės bei 225,95 eurų baudos pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir nustatyta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, ir 225,95 eurų bauda. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. spalio 3 d. Į bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį, laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. sausio 3 d. 8.51 val. iki 2015 m. sausio 4 d. 13.10 val., nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. spalio 3 d.;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B., veikdamas kartu su L. V. bendrininkų grupe, T. B. organizavus netikrų dokumentų pagaminimą, L. V. pagamino netikrus dokumentus ir žinomai netikrus dokumentus panaudojo, o būtent: T. B., turėdamas tikslą pasisavinti svetimą, UAB „S. B.“ priklausantį turtą, žinodamas, kad L. V. realiai UAB „S. B.“ akcininku tapti neketina ir šios bendrovės vardu jokios veiklos nevykdys, duodamas nurodymus, vadovavo nusikalstamai veikai - nurodė L. V. laikinai tapti UAB „S. B.“ akcininku - 2015-08-31 Vilniaus m. 10-jame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašyti žinomai netikrą dokumentą - 2015-08-31 UAB „S. B.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo šiame oficialiame dokumente įtvirtinant žinomai melagingus duomenis apie tai, kad L. V. iš D. K. už 2 896,20 EUR įgijo 100 paprastųjų vardinių (100 procentų) UAB „S. B.“ akcijų, ir L. V. šią žinomai netikrą sutartį pasirašė ir perdavė minėtą žinomai netikrą dokumentą D. K.;

taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, T. B. nurodė L. V. 2015-08-31 UAB „S. B.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), ranka surašyti ir pasirašyti žinomai netikrą dokumentą - 2015-08-31 UAB „S. B.“ priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad D. K. perduoda, o L. V. perima buhalterinius dokumentus, antspaudą, sąskaitas-faktūras, ir L. V. minėtą žinomai netikrą dokumentą surašė, pasirašė ir perdavė D. K., nors realiai minėtų dokumentų ir antspaudo neperėmė, o juos perėmė T. B.;

taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, T. B. nurodė L. V. 2015-08-31 UAB „S. B.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), ranka surašyti ir pasirašyti žinomai netikrą dokumentą - 2015-08-31 UAB „S. B.“ transporto priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad D. K. perduoda, o L. V. perima automobilius Š. R., LT 35, Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturratį O. B., ir L. V. minėtą žinomai netikrą dokumentą surašė, pasirašė ir perdavė D. K., nors realiai minėtų automobilių neperėmė, o juos perėmė T. B.,

be to, tęsdamas nusikalstamą veiką T. B. pagamino bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus, o būtent:

jis, iš anksto žinodamas, kad P. Z. realiai UAB „S. B.“ direktoriumi netaps ir šios bendrovės vardu jokios veiklos nevykdys, nurodė P. Z., kuris nesuvokė nusikalstamų T. B. ketinimų, 2015-10-06 VĮ Registrų Centras patalpose, (duomenys neskelbtini), pasirašyti netikrą 2015-10-06 prašymą registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus UAB „S. B.“ duomenis (JAR-1 formą) apie direktoriaus pakeitimą, ir P. Z. minėtą žinomai netikrą dokumentą pasirašė. Taip pat, jis tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrus dokumentus – JAR-AF formą, kurioje nurodyta, kad UAB „S. B.“ akcininkas yra L. V. ir kurią nenustatytas asmuo pasirašė suklastotu L. V. parašu, JAR VO-V formą, kurioje melagingai nurodyta, kad UAB „S. B.“ vienasmenis valdymo organas yra P. Z., ir 2015-08-31 UAB „S. B.“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriame melagingai nurodyta, kad UAB „S. B.“ vienintelis akcininkas L. V. nusprendė atšaukti iš direktoriaus pareigų D. K. ir nuo 2015-09-01 bendrovės direktoriumi paskirti P. Z., ir minėtą sprendimą nenustatytas asmuo pasirašė suklastotu L. V. parašu. Visus šiuos, žinomai netikrus dokumentus, T. B. panaudojo, t.y. 2015-10-06 VĮ Registrų centras patalpose, (duomenys neskelbtini), pateikė VĮ Registrų centras darbuotojai;

taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą UAB „S. B.“ priklausantį turtą, tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2015-08-31 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad D. K. perduoda, o L. V. perima UAB „S. B.“ buhalterinius dokumentus, įmonės antspaudą ir sąskaitas-faktūras, pasirašytą nenustatyto asmens suklastotu L. V. parašu, nors žinojo, kad realiai L. V. minėtų dokumentų ir antspaudo neperėmė, o juos perėmė jis pats, ir minėtą žinomai netikrą dokumentą panaudojo – perdavė jį D. K.,

taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2015-08-31 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad D. K. perduoda, o L. V. perima automobilį Š. R., Volkswagen LT 35, automobilį Citroen Berlingo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilį Citroen Berlingo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturratį motociklą O. B., kurį nenustatytas asmuo pasirašė suklastotu L. V. parašu, nors žinojo, kad realiai L. V. minėtų automobilių neperėmė ir minėtą žinomai netikrą dokumentą panaudojo - perdavė jį D. K.,

taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrą dokumentą - UAB „S. B.“ vardu surašytą 2015-09-01 automobilio saugojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB „S. B.“ perduoda D. K. saugoti 2003 m. gamybos automobilį Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir minėtą sutartį nenustatytas asmuo pasirašė suklastotu L. V. parašu, nors žinojo, kad realiai L. V. minėto automobilio D. K. neperdavė, ir minėtą žinomai netikrą dokumentą panaudojo – perdavė jį D. K.,

taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2015-10-01 UAB „S. B.“ įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad direktorius D. K. įmonės darbuotoją T. V. įgalioja atstovauti įmonės interesus registruojant įmonei priklausantį automobilį Š. R. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį nenustatytas asmuo pasirašė suklastotu D. K. parašu, ir minėtą žinomai netikrą dokumentą panaudojo – 2015-10-01 pateikė VĮ „Regitra“, (duomenys neskelbtini), darbuotojui su prašymu dėl minėto automobilio registracijos, kurį pasirašė pats T. B.,

taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2015-10-01 UAB „S. B.“ įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad direktorius D. K. įmonės darbuotoją T. V. įgalioja atstovauti įmonės interesus registruojant įmonei priklausantį automobilį Citroen Berlingo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nenustatytas asmuo pasirašė suklastotu D. K. parašu, ir minėtą žinomai netikrą dokumentą panaudojo – 2015-10-01 pateikė VĮ „Regitra“ darbuotojui su prašymu dėl minėto automobilio registracijos, kurį pasirašė pats T. B.,

taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrą dokumentą - 2015-11-04 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad P. Z. perima, o D. K. perduoda automobilį Toyota L. C., 2003 m. (valst Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį nenustatytas asmuo pasirašė suklastotu P. Z. parašu, nors žinojo, kad realiai P. Z. minėto automobilio neperėmė ir minėtą žinomai netikrą dokumentą panaudojo - perdavė jį D. K..

Be to, T. B. pasisavino didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą UAB „S. B.“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą, pasitelkęs jo nusikalstamų ketinimų dėl svetimo turto pasisavinimo nesuvokusius L. V. ir P. Z., jis, pagal L. V. pagamintą netikrą 2015-08-31 UAB „S. B.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį įgijęs UAB „S. B.“ akcijas tariamai L. V. vardu, ir, įkalbėjęs P. Z. pasirašyti netikrą 2015-10-06 prašymą registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus UAB „S. B.“ duomenis (JAR-1 formą) apie direktoriaus pakeitimą, šį prašymą kartu su kitais savo pagamintais netikrais dokumentais: JAR-AF forma, pasirašyta suklastotu L. V. parašu, kurioje nurodyta, kad UAB „S. B.“ akcininkas yra L. V., JAR VO-V forma, kurioje melagingai nurodyta, kad UAB „S. B.“ vienasmenis valdymo organas yra P. Z., ir 2015-08-31 UAB „S. B.“ vienintelio akcininko sprendimu, pasirašytu suklastotu L. V. parašu, kuriame melagingai nurodyta, kad UAB „S. B.“ vienintelis akcininkas L. V. nusprendė nuo 2015-09-01 bendrovės direktoriumi paskirti P. Z., pateikė 2015-10-06, Registrų centrui, (duomenys neskelbtini),

tokiais veiksmais tariamai paskyręs P. Z. į UAB „S. B.“ direktoriaus pareigas, tačiau iš anksto žinodamas, kad L. V. ir P. Z. realiai UAB „S. B.“ vardu jokios veiklos nevykdys, o realiai veiklą vykdys ir faktiškai valdys jos turtą jis pats,

jis 2015-08-31 UAB „S. B.“ patalpose, (duomenys neskelbtini) nurodė L. V. pasirašyti netikrą 2015-08-31 UAB „S. B.“ transporto priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad D. K. perduoda, o L. V. perima automobilius Š. R., LT 35, Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturratį O. B., nors realiai L. V. minėtų automobilių neperėmė, o juos perėmė pats T. B., tokiu būdu T. B., per jo nusikalstamus ketinimus nesuvokusį L. V., perėmė jam faktiškai patikėtus - automobilį Š. R., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 3536,57 EUR vertės, automobilį VW krovininį 3,5 t, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 1574,30 EUR vertės, automobilį Citroen Berlingo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 1274,55 EUR vertės, automobilį Citroen Berlingo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 2899,43 EUR vertės ir keturratį OTLANDER (duomenys neskelbtini) MAX LMT - 3436,33 EUR, bendros 12 721,18 Eur vertės, pats minėtus automobilius valdė ir paslėpė tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tokiu būdu juos pasisavino,

taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2015-11-04 degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, J. K. g. ir Tolimoji g. sankryžoje, Vilniuje, pagal netikrą 2015-11-04 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad D. K. perduoda automobilį Toyota L. C., 2003 m. (valst Nr. (duomenys neskelbtini)), o P. Z. jį perima, nors realiai P. Z. minėto automobilio neperėmė, o jį perėmė pats T. B., tokiu būdu T. B., per jo nusikalstamus ketinimus nesuvokusį P. Z., perėmė jam faktiškai patikėtą automobilį Toyota L. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) - 7335,23 EUR vertės, minėtą automobilį valdė (vėliau šis automobilis buvo parduotas) ir taip jį pasisavino,

tokiu būdu T. B. bendrai pasisavino didelės – 20056,41 Eur vertės UAB „S. B.“ priklausantį turtą.

P. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis pagamino netikrus dokumentus ir žinomai netikrus dokumentus panaudojo, o būtent:

jis, veikdamas kartu su T. B., iš anksto žinodamas, kad realiai jis UAB „S. B.“ direktoriumi netaps ir šios bendrovės vardu jokios veiklos nevykdys, jis, T. B. nurodymu, 2015-10-06 Registrų Centre, (duomenys neskelbtini), pasirašė netikrą 2015-10-06 prašymą registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus UAB „S. B.“ duomenis (JAR-1 formą) dėl direktoriaus pakeitimo, prie kurio pridėjo T. B. pagamintus žinomai netikrus dokumentus - JAR-AF formą, pasirašytą suklastotu L. V. parašu, kurioje nurodyta, kad UAB „S. B.“ akcininkas yra L. V., JAR VO-V formą, kurioje melagingai nurodyta, kad UAB „S. B.“ vienasmenis valdymo organas yra P. Z., ir 2015-08-31 UAB „S. B.“ vienintelio akcininko sprendimą, pasirašytą suklastotu L. V. parašu, kuriame melagingai nurodyta, kad UAB „S. B.“ vienintelis akcininkas L. V. nusprendė atšaukti iš direktoriaus pareigų D. K., ir nuo 2015-09-01 d. bendrovės direktoriumi paskirti P. Z., ir šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė Registrų centro darbuotojai.

K. T. B. teisiamojo teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad buvo įdėjęs skelbimą dėl ieškomo darbo. Telefoninio pokalbio nepamena, bet susitarė, jog susitiks ir jam buvo pažadėtas darbas įmonėje. Susitikimo metu Vilniuje buvo pažadėta jį įdarbinti įmonėje, kadangi reikia pagalbos, papildomai pavažinėti, surasti žmonių ir kt. Jis sutiko dirbti, gavo darbinį telefoną, kuriuo bendravo su K.. Pokalbio metu susitarė susitikti Vilniuje su K., bet ne su tuo asmeniu, kuris teisiamojo posėdžio metu buvo pristatytas. Jam pasakė, jog reiks nuvažiuoti į notarų biurą atstovauti bei sumokėti notarui už darbą, vėliau paprašė surasti žmogų dviem savaitėms (L. V. atvejis). Tuomet susiskambino su L. V., kuris sutiko atstovauti, susitiko Registrų centre ir taip įvyko visas perrašymas. Pinigai buvo mokami už notaro paslaugas, o ne D. K., jie buvo padėti ant stalo notaro kontoroje ir L. V. juos matė, tačiau nežinojo kam jie skirti. T. B. parodė, jog jo darbas buvo pabūti kontoroje ir apmokėti notaro paslaugas, tačiau konkrečios sumos nepamena. Kas notarui nurodė reikalingą informaciją, nežino. Po notaro, išvyko į ofisą, kur buvo D. K. ir kuris perdavė įmonę su visu turtu, išskyrus keturratį. Išėjus iš ofiso visi išsiskirstė namo. Pačioje įmonėje buvo ranka surašinėjami turto perdavimo aktai, viską diktavo D. K., o L. V. tik pasirašė. Po to, T. B. susitiko su K. perduoti ofiso raktus, vėliau dar kartą susitiko dėl automobilių. Su K. automobiliu abu nuvažiavo pas D. K. į namus ir paėmė iš jo automobilius, kuriuos nuvairavo prie degalinės Pavilnyje ir paliko, o raktai liko pas K.. Prie ofiso buvo du automobiliai, t. y. Citroen, o Roomster buvo paliktas prie D. K. namų. Viskas buvo perduota K.. T. B. pamena, jog jam vis skambindavo dėl susitikimo su buhaltere dėl dokumentų. Kadangi asmeninis automobilis buvo sugedęs, jis važinėjo su Roomster automobiliu. Juo buvo nuvykęs pas buhalterę bei kelis kartus pas D. K. dėl L. C. automobilio, kuris buvo pirktas lizingu. Dėl jo buvo tvarkomi dokumentai banke, o pats automobilis paliktas prie ofiso. Su visais asmenimis bendravo K., o jis tik surinko daiktus ir perdavė jam. A. K. galėtų, jei pamatytų, tačiau jis neatrodė kaip iš pataisos namų. Teigia, jog naudos negavo, tačiau K. pažadėjo jį įdarbinti įmonėje. Viskas truko kelis mėnesius, T. B. paskambino buhalterei ir ji įdarbino jį kaip darbų vykdytoją. Notarui buvo sumokėta gerokai mažesnė suma nei 2 000 eurų, kuriuos davė K.. Asmeniškai D. K. nieko nemokėjo, suma yra fiktyvi. Jis pats sugalvojo pasikviesti ir pasitelkti kitus asmenis, o P. Z. sakė tiesą. Jiedu susitiko klube ir apsikeitė telefono numeriais. K. pasakė, jog reikia dar vieno žmogaus, kurio vardu būtų galima laikinai užpildyti dokumentus, todėl jis susisiekė su P. Z.. Gali būti, jog jis tikrai nesuprato, ką padarė, nes ir jis pats nelabai suprato, kas vyksta, nes jam buvo pasakyta, jog viskas tik laikinai, o direktoriai išvykę atostogauti bei yra rūpesčių ir juos reikia išspręsti. Suprato, kad pateikia netikrus duomenis ir kad P. Z. direktoriumi nebus, tačiau galvojo, kad visa tai laikina. D. K. sakė L. V., kad reikia pasirašyti. T. B. telefonu susitarė susitikti su L. V., nes K. buvo prašęs žmogaus, kuris galėtų pabūti akcininku. Tai čia analogiška situacija su P. Z., tik vienas asmuo buvo akcininkas, o kitas direktorius. D. K. sakė, kad L. V. pasirašytų perdavimo - priėmimo aktus kaip akcininkas. Po notaro D. K. perdavė įmonę ir įstatus L. V., todėl po to L. V. pasirašė perdavimo dokumentus, tačiau L. V. neperėmė buhalterinių dokumentų, antspaudo ir automobilių. T. B. paaiškino, jog jis irgi nieko neperėmė, tik pristatė automobilius, kur buvo pasakyta, o buhalteriniai dokumentai liko savo vietoje. L. V. savo iniciatyva nieko nedarė, o tik vykdė nurodymus. Kažkur įmonės turtas buvo išvežtas, bet jis nežino kur. Kelių pokalbių metu jis K. pasakė, kad nemato jokių perspektyvų ir tai neatneša jam jokio pelno, bet jo prašė palaukti ir bus įdarbintas. Savo kaltę pripažįsta. Registrų centre buvo kartu su P. Z.. Įmonės antspaudas buvo pas K., jį naudojo tik kai buvo prašoma, t. y. nuvykus pas buhalterę. Registrų centre antspaudas ant dokumento jau buvo uždėtas. Nei vieno automobilio fiziškai nebuvo paėmęs, visus automobilius pasiėmė K., o jis K. tik padėjo parvaryti juos į miestą. 2015 m. buvo įgaliotas dėl vieno automobilio įregistravimo, t. y. L. C. bei galimai dėl Š. R. automobilio įregistravimo. Dėl Toyota L. C. su D. K. važiavo į Swedbank banką bei į Registrų centrą. Taip pat K. pavedimu į banką važiavo dėl sąskaitų. Savo noru už kitą žmogų nepasirašinėjo, taip gavosi tik, kai paprašė buhalterė. Jam visada paskambindavo K., buvo ne vienas susitikimas, iš jo gaudavo visus dokumentus, kurių reikdavo. O jis nesigilindavo į dokumentų turinį. Notaro biure jokių duomenų į dokumentus nerašė, nieko neredagavo, tik padavė paruoštus, taip pat Registrų centre padavė parengtus dokumentus. K. bendravo su juo, tačiau jis turi minčių, kad pats D. K. nuslėpė savo kontaktą su K.. D. K. pasakė L. V., ką rašyti turto perdavimo - priėmimo akte bei liepė jam pasirašyti. Jis pats nieko nerašė, nes nežinojo, kiek įmonėje yra turto, buvo tik papildomas žmogus, todėl D. K. matė, kam perleidžia akcijas. Dėl automobilių perdavimo tos pačios aplinkybės, nes perdavimo aktai tie patys. Jis neturi dokumentų rengimo patirties, todėl visas formas atsivežė gautas iš Karolio. Dokumentas dėl leidimo D. K. ir toliau naudotis automobiliu buvo taip pat iš anksto pasirašytas. Dėl akcininko sprendimo paskirti P. Z. direktoriumi, tai tuos dokumentus jam taip pat perdavė. Dėl įgaliojimų atstovauti įmonę dėl automobilių registracijos, tai Regitroje buvo ir įgaliojimus turėjo, pateikė juos darbuotojams. Viskas jam buvo paduota, paruošta iš anksto. Jis pasirašinėjo tik Regitroje, o ant įgaliojimų jo parašų nebuvo. Sutinka, kad savo veikla prisidėjo prie to, kad buvo pasisavintas turtas. Tik dar kartą pažymi, kad automobiliai buvo, išskyrus keturratį, bet ofise nematė jokios kompiuterinės įrangos ar technikos. Matė tik kelis monitorius. Dėl statybinės įrangos, suvirinimo aparatų ir pan., jų nebuvo ir nematė. Tik bylos eigoje pamatė, kad kaltinime yra nurodyta kitos technikos ir biuro įrangos. Baldai buvo, bet kompiuterinės įrangos nebuvo. Jis nei vieno daikto neėmė, o K. nedavė nurodymų, kad paimtų ką nors iš šitų daiktų. Jis paėmė tik automobilių raktelius ir perdavė automobilius. Jis paėmė tuos žmones, suvežiojo ir perdavė raktus. Jis paaiškino, jog K. jį susirado prieš akcijų pirkimą, tuo metu nežinojo apie jo ryšį su M. B. bei jo apskritai nepažinojo. Su M. B. apie šią bylą nekalbėjo, niekada su juo nebendravo, aplinkybių iš jo M. B. tikrai negalėjo sužinoti, nes gyvena kitame režime ir oficialiai jie bendrauti negali, o laiškų gavęs nėra. Išėjęs į laisvę stengėsi nebendrauti su asmenimis iš pataisos namų. Tuo metu nežinojo, kad dokumentai suklastoti ir yra vykdomas nusikaltimas. Dabar galvoja, kad kažkas ir už K. stovi, o jis tik paskutinis „kabliukas“, ant kurio krenta įrodymai ir yra kaip pagrindinis organizatorius. Neturi tiek galios, kad tai įrodytų, bet mato realybę, nes tame dalyvavo. Pačiame automobilio Toyota L. C. pardavime nedalyvavo, tik banke ir Regitroje, todėl mano, jog pinigus gavo K. arba kitas nežinomas asmuo. Turtinės naudos už visa tai neturėjo, K. tik žadėjo padėti įsidarbinti, todėl pažadų apie pinigus nebuvo. Nesidomėjo, kokia įmonės finansinė būklė, sutiko tik padėti iki tol, kol oficialiai pradės veiklą. K. duomenų daugiau neturi, tik darbo telefoną, iš kurio skambindavo buhalterei ir į kurį skambindavo K.. Su K. susitikdavo įvairiose miesto vietose. Mano, kad gali būti ryšys tarp K. ir M. B., o tame ryšyje ir D. K., nes dokumentus gaudavo jau paruoštus. Prieš važiuojant į Registrų centrą buvo susitikęs su K., pasiėmė paruoštus dokumentus, norėjo sutvarkyti viską vienu važiavimu, todėl P. Z. buvo automobilyje ir matė tą K.. Nurodė, jog jam sunku ką nors įrodyti dėl K., tai pareigūnų darbas, bet nurodė, jog K. vidutinio kūno sudėjimo, maždaug 35 m. amžiaus. Jie dažnai susitikdavo prie parduotuvės IKI Žirmūnuose. Neneigia, kad dalyvavo ir prisipažįsta, kad yra prisidėjęs prie veiksmų, dėl kurių įmonė galėjo prarasti turtą.

Kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad pažįsta T. B., kuris, kaip draugas, 2015 m. rugpjūčio mėnesį paprašė pabūti kelias savaites įmonės UAB „S. B.“ akcininku, nes pats negalėjo. T. B. sakė, kad po kelių savaičių viską perrašys savo vardu, todėl L. V. sutiko. Abu buvo nuvykę į Vilnių pas direktorių ir pasirašė dokumentus. Nors pats nelabai suprato kokius, bet dėl automobilių tikrai pasirašė, taip pat pas notarą pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios šalimi buvo įmonės savininkas D. K.. Pinigus savininkui sumokėjo pas notarą, tačiau sumos nepamena. Pinigai buvo padėti ant stalo, skaičiavo juos bei mokėjo už įmonę. Visi kartu nuvažiavo pas D. K. į ofisą, pasirašė dokumentus dėl automobilių, turto bei dėl buhalterinių dokumentų perdavimo, t. y. priėmimo - perdavimo aktą. Jis pats dokumentų ir antspaudų neėmė, kadangi buvo su T. B., tai turbūt jis ir paėmė. Pasirašė dėl transporto priemonių, bet jų negavo, jis tik padėjo parašus, t.y. padėjo draugui. Po dviejų savaičių ieškojo T., bet jo nerado. Kaip akcininkas jis daugiau nieko nedarė, tik kartą ofise pasirašė dokumentus. Mano, jog T. jį apgavo. T. B. sakė, ką rašyti dokumentuose, o pasirašydamas dokumentus jis suprato, jog perima turtą. Prie ofiso matė esančius automobilius Citroen, Škoda. T. B. nepasakė, kokios yra sąlygos ir ką konkrečiai reiks pasirašyti, jis viską derino. Pas notarą buvo jis, T., direktorius ir notaras, iki tol direktoriaus nebuvo sutikęs. Po vizito pas notarą, visi minėti asmenys vyko į ofisą, o jis prie D. K. namų nebuvo. P. Z. pirmą kartą pamatė teismo salėje. Jis pasirašė tik akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir turto perdavimo aktą. Vienintelio akcininko sprendimo (b. l. 147, t. 3) nepasirašė. Kadangi akcininku turėjo būti tik dvi savaites, su Tadu neaptarinėjo tolimesnio įmonės likimo, pinigų už savo veiksmus negavo. Nebandė visko spręsti civiline tvarka, nes manė, jog viskas susitvarkys. Po transporto priemonių perdavimo, automobilį Škoda matė važinėjantį po miestą Vilniuje, nes tuo metu dirbo Vilniuje. Nuosavybės teisių į akcijas Registrų centre neįregistravo ir to neišviešino.

K. P. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2015 m. su T. B. susitiko kavinėje Žirmūnuose, kur sėdėjo, vartojo alkoholį. Susitikimo metu T. pasiūlė darbą. Po kelių dienų T. atvyko ir nuvežė jį į Registrų centrą, kur jis pasirašė dokumentą. T. B. siūlė dirbti pagalbiniu statybose, todėl dokumento jis net neskaitė, tačiau pasirašė, nes manė, jog tai darbo sutartis. Apie įmonę UAB „S. B.“ nieko negirdėjo, su ja nieko bendra neturi. Mano, jog dokumentai, kuriuos pasirašė jau buvo užpildyti, ranka jis pats nieko nerašė. Registrų centre abu vyrai laukė eilės prieiti prie darbuotojos, tačiau tuo metu jis dokumentų neapžiūrėjo, juos pasirašė tik prie langelio, o T. B. uždėjo ovalų antspaudą. J. T. būtų siūlęs tapti direktoriumi, būtų nesutikęs pasirašyti. Atlygis už pasirašymą nebuvo siūlytas. Antspaudą bei dokumentus pasiėmė T.. Jis nematė jokių automobilių, nežino, kokiu adresu yra ofisas. T. atvyko normaliai apsirengęs, atvažiavo automobiliu, teigė, jog dirba, o jis buvo tik ką išėjęs iš įkalinimo įtaigos. Po to T. daugiau nematė, išvyko į užsienį ir tik vėliau sužinojo, kad iškelta byla. Direktoriumi jis tikrai nebuvo, pats turi daug skolų. Jis anksčiau buvo teistas už vagystes, plėšimus, paskutinį kartą už sukčiavimą, tačiau už dokumentų klastojimą teistas nebuvo. Jis nurodė, jog jam yra tekę keletą kartų darbintis įmonėse, kuriose buvo pasirašyta darbo sutartis. Registrų centre pasirašė tik vieną dokumentą, daugiau niekur nieko nepasirašinėjo. Apie iškeltą bylą sužinojo 2017 m., kai buvo parvežtas iš Ispanijos ir jam įteiktas pranešimas apie įtarimą.

Liudytojas D. K. parodė, kad žino T. B., o kitų asmenų nepažįsta. Prieš kažkiek metų nutarė parduoti įmonę, patalpino skelbimą, kuriuo susidomėjo T. B.. Pagal skelbimą skambino daug žmonių, tačiau su T. B. susitarė susitikti ir aptarti visas pirkimo - pardavimo sąlygas. Įmonė turėjo tam tikrų finansinių sunkumų, nebuvo ypatingai vertinga, todėl T. B. ją nupirko už įstatinį kapitalą. Sandėrio metu bendravo tik su T. B., kuriam paaiškino įmonės finansinę būklę bei minėjo, kad santykis tarp įmonės turto ir skolų galimai buvo neigiamas. Įmonė turėjo nemažai klientų, gauti atestatai užsiimti statybine veikla, padarytas didelis įdirbis, todėl jis manė, kad įmonė galėjo tęsti veiklą. Dėl kainos derėtasi nebuvo, bet nuspręsta, jog įmonė daugiau neverta. Kadangi įmonė buvo susijusi su statybomis, jis buvo tikras, kad T. B. irgi susijęs su statybomis. Jam susidarė įspūdis, gal iš apsirengimo, gal iš PVM sąskaitų faktūrų, kad T. statybininkas. Nebuvo įtarimų, kad susitiko su kitu žmogumi nei su tuo, kuris jam skambino pagal skelbimą. Susitikimo metu kalbėjosi apie įmonę bei jos būklę, T. planavo susitarti su kreditoriais ir tęsti veiklą. Pamena, kad pirmą kartą susitiko su T. prie PC „(duomenys neskelbtini)“ esančioje picerijoje, sėdėjo lauke prie staliuko, o antras susitikimas buvo pas notarą, kurį užsakė jis bei nurodė, jog parduoda savo įmonę ir nori sudaryti paprastą pirkimo-pardavimo sutartį. Kai parduodi virš 25 proc. akcijų, turi būti notarinė sutartis. Pirkėjo duomenys buvo nurodyti tik sandorio dieną, kai visi asmenys atvyko pas notarą. Prieš pasirašant notarinę sutartį, buvo sumokėta už akcijas. Pasirašant sutartį, patalpoje buvo D. K., notaras, T. ir dar vienas jaunas vyras (negali pasakyti ar tai L. V.), kuris pasirašinėjo dokumentus, o daugiau niekas iš kitų asmenų nedalyvavo. Atvykus pas notarą, procesas vyko įprastai, t. y. buvo pateikti dokumentai. Notaro kontoroje suprato, kad pirkėjas ne T., o tas kitas asmuo. Suma buvo įrašyta dokumentuose ir sumokėta. Įmonės būstinėje jis perdavė T. B. ir kitam vyrui visą įmonės buhalteriją, serverius, transporto priemones, visą turimą įmonės turtą, išskyrus vieną automobilį, t.y. Toyota L. C.. Dėl to buvo pasirašytas atskiras dokumentas, jog D. K. yra atsakingas už automobilio saugojimą, o suėjus terminui tvarkingai perdavė automobilį T.. Ofise nebuvo klausimų apie akto turinį, buvo buhalterija, transporto priemonės, serveris, visi kiti dokumentai. Negali tiksliai pasakyti, kieno mintis buvo vykti į įmonės patalpas, tiesiog nutarė, kad reikia važiuoti perduoti turtą. Įmonės patalpose buvo jis, T. ir tas kitas asmuo. Kai jie nuvyko į įmonės patalpas, jis viską padėjo ant stalo ir išvažiavo, t. y. paliko naujus savininkus tvarkytis su savo turtu. Paprastai įmonės automobiliai stovėdavo už šlagbaumo, paėjus šiek tiek nuo ofiso įėjimo. Įmonės antspaudą perdavė kartu su visais dokumentais ofise. Automobilį Toyota perdavė T., kadangi T. atvažiavo su priėmimo-perdavimo aktu ir pasakė, kad tas kitas asmuo turbūt negalėjo atvykti. Bet jis tikrai atvežė aktą, kuris buvo pasirašytas ir užantspauduotas. Visą laiką bendravo su T., todėl jam nekilo abejonių dėl turto perdavimo jam. Jis neklausė, ar T. susijęs su įmone, jam užteko pasirašyto dokumento, jog turtas paimtas ir priimtas. Po akcijų perdavimo su Tadu dar susitiko pasiimti sutvarkytus dokumentus, kadangi vieni buvo rašyti ranka, o kiti spausdinti. Taip pat ėjo su T. į centrinę Swedbank banko būstinę, nes reikėjo pakeisti atsakingą asmenį. Jis prisijungęs prie savo paskyros matydavo UAB „S. B.“ sąskaitą, dėl to jis pasiūlė tai sutvarkyti. Nepamena tokių aplinkybių, kad būtų tekę surašyti įgaliojimus T. V. dėl automobilių registravimo. Pas įmonės darbuotojus įmonės turto neliko, keturratis, kuris stovėjo kieme prie ofiso, taip pat buvo perimtas. Perdavimo procedūra buvo tokia pat kaip ir kitų transporto priemonių. Tuo pačiu buvo perduotas automobilis Škoda bei o autobusiukas, stovėję prie jo namų. T. su jam nematytu asmeniu pėsčiomis atvyko paimti automobilio Škoda, o automobilis Toyota taip pat buvo perduotas minėtam asmeniui. D. K. paaiškino, jog šiuo metu yra dviejų įmonių direktorius, turi patirties vadovauti įmonėms, jam žinoma vadovo atsakomybė už įmonę, tačiau nutarė, kad kitiems žmonėms galbūt geriau pavyks susitarti su kreditoriais ir toliau tęsti statybų įmonės veiklą. Su kai kuriais kreditoriais bandė susitarti, su kai kuriais ne. Įvairių įmonių direktorius yra gal nuo 2003 m., todėl žino, kad įmonės direktorius atsakingas už įmonės buhalterinių dokumentų išsaugojimą. Pirkėjui išsamiai papasakojo apie įmonę, t. y. apie turimą turtą, skolas ir darbuotojus, tačiau pirkėjas nevažiavo į ofisą ir nežiūrėjo darbo priemonių. Mano, kad sandorio datą ir pardavimo kainą derino su Tadu, joks įgaliojimas pateiktas nebuvo. Pas notarą atvyko du asmenys, tačiau jie vienas kitą suprato, prieštaravimų nebuvo. Jis pats įmonės nesteigė, ją pirko ir taip pat smulkių priėmimo – perdavimo aktų neturėjo. Iki statybų įmonės pardavimo neturėjo jokios patirties pardavinėjant įmones, todėl nežinojo, kad reikia labai smulkiai parengti aktus. Priėmimo – perdavimo aktai buvo parengti kartu su pirkėjais, o ne iš anksto. Perdavimo metu įmonėje buvo darbuotojų, jie informuoti apie pardavimą ir direktoriaus pasikeitimą. Naujiems savininkams buvo pateiktas darbuotojų sąrašas su visa kita buhalterija, asmeniškai bendrauta su įmonės buhaltere I. R. bei sekretore. Pardavimo metu įmonėje buvo gal 10 darbuotojų, geriausiu laiku dirbo 50 žmonių. Darbuotojai dirbo iki pardavimo momento, o kai jis parašė prašymą atleisti iš direktoriaus pareigų, darbus jiems paskirstydavo darbų vadovai. Po akcijų perdavimo jis įmonėje nesilankė, su darbuotojais nebendravo, į ofisą grįžo tik su bankroto administratoriumi. Bendravo tik su buhaltere, nurodymų jai nedavė, o prašė, jog palaikytų ryšį su naujais savininkais bei esamais klientais bei padėtų tvarkyti įmonės buhalteriją. Direktoriumi buvo paskirtas tas pats asmuo, kuris pasirašė priėmimo- perdavimo aktą dėl automobilio L. C.. Negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis buvo perduoti automobilio rakteliai ir dokumentai T., tačiau mano, kad T. turėjo pagalbininką ir jie dviese atvyko vakare, kadangi išvažiavo su dviem automobiliais. Automobiliai buvo pasiimti tą patį vakarą, buvo gal pusvalandžio ar valandos tarpas tarp tų pasiėmimų, bet pasiėmė tą patį vakarą. Iš pradžių buvo paimtas vienas automobilis, o už valandos – kitas.

L. M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Anksčiau buvo apklaustas dėl automobilio L. C., kurį nusipirko pagal skelbimą. Perkamą automobilį Alytuje atvarė vyras, tačiau jo kontaktų neturi. Automobilyje buvo tik vienas vyras, negalėjo būti antro asmens. Sandorį sudarė prie Alytaus Regitros, kaina jau buvo suderinta, mokėjo grynais pinigais. Tas žmogus, kuris atvarė automobilį ir surašė sutartį, perdavė raktus. Neužfiksavo, koks tai konkretus žmogus, tačiau nuo pat pradžių bendravo su vienu ir tuo pačiu asmeniu.

Liudytoja I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį T. B., nes pardavus įmonę perdavė buhalterinius dokumentus, supažindino su jais kitą buhalterę. Susitikus su Tadu, jis prašė pagalbos su dokumentais. Nors ji sutiko padėti, tačiau realios pagalbos nesuteikė. Dar porą kartų susitiko, kadangi reikėjo pasirašyti pažymą dėl neišmokėtų išmokų buvusiam darbuotojui V. G.. Pažymą pasirašė ji - kaip buhalterė ir T. B. - kaip direktorius. Kai buvo pasirašytas dokumentas, T. uždėjo antspaudą, o tas dokumentas buvo paduotas jai ir ji perdavė jį V. G.. Ji paaiškino, jog įmonės finansinė būklė buvo tokia, kad labai sutriko piniginiai srautai, vyko teismai, buvo bylinėjimasis su vienu iš parnerių, kadangi laiku nesumokėjo, viskas tada ir pradėjo byrėti. Kadangi partneris nesumokėjo, susidarė skolos tiekėjams bei sustojo visi darbai. Jos teigimu, dėl šių priežasčių įmonė buvo parduota. Su D. K. ji pažįstama gana ilgai, buhaltere dirba keliose jo įmonėse nuo 2005 metų. Paskutinį kartą įmonėje buvo iki 2015 metų vasaros pradžios, vėliau nebebūdavo, nes savininkas paprašė išsikelti dėl nesumokėtos nuomos. Ofise dirbo tik keli žmonės, gerais laikais jų buvo penki, t.y. D. K., ji, administratorė A. P., sąmatininkė J. C., technikos direktorius V. K., bei dar vienas sąmatininkas. Pačioje įmonėje buvo daugiau nei penki darbuotojai. Vėliau ji pradėjo dirbti kitoje įmonėje, o ofise liko UAB „S. B.“ dokumentai, todėl su tais dokumentais ji nebedirbo. Dokumentų inventorizacijos, apyrašo ir kt. nedarė, nes direktorius nurodė, kad tai bus atlikta esant poreikiui. Kai buvo parduota įmonė, direktorius nurodė, jog reikės sutvarkyti dokumentus, tačiau vėliau dokumentai jau buvo perduoti ir ji jų neruošė. Buvo susitikimas su Tadu, kuris pasakė, kad kai reiks, tada viską sutvarkyti turės ji. Susitikimo metu buvo kalbėta dėl darbuotojų atleidimo, tačiau ji nebuvo supažindinta su įmonės administraciniais sprendimais. Įmonės turtas turėjo būti sandėlyje ir jis buvo apskaitoje. Ji paaiškino, jog T. konkrečiai nepasakė, jog yra direktorius, tačiau jai jis atrodė kaip įmonės atstovas. Pardavus įmonę, D. K. sakė, jog su ja susisieks įmonės atstovas. Pažymoje buvo nurodyta tiesiog direktorius, be vardo ir pavardės, kad pats žmogus galėtų pasirašyti. Registrų centrui dokumentų dėl perregistravimo nerengė bei nepadėjo rengti sutarčių dėl turto saugojimo.

L. V. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinamųjų nepažįsta. Jis yra dirbęs UAB „S. B.“ technikos direktoriumi nuo 2007 metų. Minėtoje įmonėje jis dirbo pagal darbo sutartį, o 2014 m. atidarė savo įmonę ir pradėjo savo veiklą bei kartu buvo darbuotojas įmonėje UAB „S. B.“. Jis buvo atsakingas už žmones, išteklius, techninius projektus, techninę priežiūrą ir kt. Įmonėje buvo kelios transporto priemonės, kuriomis visi naudojosi, bet administracinių nurodymų dėl transporto priemonių naudojimosi nebuvo, t.y. paimami raktai ir važiuojama. Keturratis buvo naudojamas kaip darbo priemonė, kuria buvo galima nusigauti iki objekto, atvežti medžiagas, išvežti žemes ir kt. Jis parodė, jog 2015 m. pradžioje išėjo atostogų 7- 8 mėnesiams, t. y. iki liepos pabaigos ar rugpjūčio pradžios, todėl viskas, kartu ir keturratis, buvo perduota D.. Keturratis buvo atiduotas iki įmonės pardavimo, jis stovėjo bazėje sandėlyje, jo dokumentai buvo įmonėje. Minėta transporto priemonė buvo įmonės turtas, jis kartais buvo naudojamas darbams, inžinerinių tinklų tiesimui. Sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini) šalia ofiso buvo laikomi medžiagų likučiai, o pagrinde viskas buvo perkama iškart objektams. Jo teigimu sandėlis buvo nuomojamas, o pagrindinis raktas buvo ofise. Išeidamas atostogų rakto neturėjo, vėliau atsidarė savo įmonę ir buvusioje darbovietėje daugiau nesirodė. Taigi paskutinį kartą įmonėje buvo prieš atostogas, o vėliau direktorius D. pranešė, kad įmonė parduota. Darbo sutartis nebuvo nutraukta, tačiau jis negrįžo į darbą, nes įmonė buvo parduota, o buhalterė sakė, kad neaišku, kas nauji savininkai, už darbo patalpas yra skola, tad nebuvo didelės įmonės veiklos. Keturračio nuosavybėje niekada neturėjo, jis visą laiką būdavo sandėlyje, paskutinį kartą naudojosi 2013-2014 metais, t. y. iki atostogų pradžios. Įmonė UAB „S. B.“ liko skolinga tik jo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbų aktus, sąskaitas-faktūras, sutartis apie 10 000 eurų, tačiau keturratis nebuvo atiduotas jam skoloms padengti. V. D. pasakė, jog jei skolos nebus sumokėtos jis galės paimti keturratį.

L. M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš teismo salėje esančių kaltinamųjų pažįsta T. B. ir P. Z., nes jie buvę bendrininkai kituose nusikaltimuose, kartu atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose. Įkalinimo įstaigoje minėti asmenys buvo įkūrę organizuotą grupę, kuri vykdė visokius sukčiavimus, narkotikų gabenimą ir visa kita. Jis Vilniuje turėjo draugą pravarde K. (tikrasis vardas R. Ž.), kuris internete ieškodavo įvairiausių bankrutavusių įmonių, kurioms reikia pagalbos, ar šiaip parduodamų įmonių. Paskutiniu metu jis gyveno Kaune, šiuo metu lyg ir atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Dabar su minėtu asmeniu nebendrauja, bet kai buvo laisvėje kalbėdavo telefonu, turėjo pasidarę slaptą signalą. Tokiu būdu nupirko 7 įmones ir už šią veiklą buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kituose miestuose dėl tokių įvykių atliekama daug ikiteisminių tyrimų. Jis paaiškino, jog atlikdamas bausmę daug ko nesupranta, todėl tik atranda tuos žmones, kurie sugeba tai daryti, kontroliuoja juos. Šitaip tie žmonės ir įsivėlė. P. Z. pažįsta jau ilgai, be to, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl organizuotos grupės, jis ten kaip ir liudytojas, nes pas jį kratos metu rado M. B. telefoną, su kuriuo buvo padaryta daug nusikaltimų. P. Z. išėjo į laisvę 2013 m., todėl jis surado jį Vilniuje ir bandė įtraukti į grupės veiklą. K. su juo susitiko, pasiūlė visokius dalykus, pradžioje jis nesutiko, o vėliau dėl tos įmonės sutiko, t.y. kad bus užrašytas toje įmonėje kaip direktorius ir kad dalį pinigų dėl šito gaus. T. B. išėjo į laisvę gal 2015 m., jis buvo geras, atsakingas žmogus, ne „ožys“, turėjo savo žodį. Išeinant jam į laisvę M. B. pasiūlė jam kažką panašaus, bet jis nesutiko, nes sakė, kad turi šeimą ir pan. K. (R. Ž.) internete susirado T. ir jam pasiūlė vieną, kitą variantą, sakė, kad reikia padėjėjo įmonėje tvarkant visokius reikalus. Jie susitiko, kažką aptarė ir viskas, daugiau viską K. reguliavo. Jie rado kažkokią įmonę Vilniuje, sudarė sutartis su vadovu, paėmė įmonės turtą, kiek jo liko, automobilius, keturratį, viską išpardavė. Gavo pinigų, bendra suma buvo gal apie 20 tūkst. eurų, kuriuos M. B. pasidalino su Karoliu. Jo teigimu, jis yra organizatorius, o K. vykdė jo nurodymus, o kiti žmonės nukentėję. Žmonių jam reikėjo tam, kad vieno vardu galėtų užrašyti įmonę, o kitas galėtų būti padėjėju. Pardavus įmonės turtą asmeniškai gavo 10 000 eurų, pats transporto priemonių pirkime ir pardavime nedalyvavo. P. Z. ir T. B. apie nusikaltimą nelabai ką žinojo, jiems tiesiog reikėjo pinigų. Asmeniškai nemokėjo nei P. Z., nei T. B., apie tai su jais išvis nekalbėjo, tą turėjo padaryti K.. Visus dokumentus taip pat rengė K., pas direktorių vieną kartą vienas K. važiavo, kitą kartą važiavo dviese. Jei važiavo K., tai turėjo dar kažkas važiuoti, ar T. B., ar P. Z., kad viską pasirašytų. K. įmonę surado internete, buvo susitikęs su įmonės savininku ir ne kartą, apžiūrėjo įmonės patalpas, įvertino skolų dydį bei likusį turtą, sprendė, ar apsimokėjo pirkti konkrečią įmonę. Į įmonės turtą viskas įeina, t.y. automobiliai, patalpos, ir visa kita, o ne atskirai automobiliai ir patalpos. Buvo perkamos patalpos ir daiktai, tikrai ne akcijos. Automobilių buvo gal keturi arba trys, keturratis, patalpos. Jo supratimu, pinigai už įmonę taip ir nebuvo sumokėti, nors buvo žadėta sumokėti 20 000 eurų. Žino tik tiek, kad pardavę šią įmonę gavo 20 000 eurų, tačiau pirkimo kainos nežino. Karoliui siųsdavo pinigų kelionėms, važinėjimui taksi, t. y. jo indėlis buvo keli šimtai eurų, o gautas pelnas už tai 10 000 eurų. Į šią įmonę asmeniškai neinvestavo, t. y. nedavė K. 20 000 eurų, kad jis nupirktų įmonę, turbūt tokios sumos niekas nedavė. Mano, kad greičiausiai įmonės dokumentus pasirašinėjo P. Z., kadangi jis buvo paskirtas būti direktoriumi. Visus dokumentus tvarkė K., bet įmonę užrašė P. Z. vardu. B. K. vežė žmones pas notarą, nors pasirašinėjo viską P. Z.. Jis paaiškino, jog K. (R. Ž.) yra 35 metų amžiaus, įmonė buvo pirkta 2015 m., o parduota irgi 2015 m. Notaras ar advokatas nieko apie nusikaltimą nežinojo, jie tiesiog dirbo savo darbą. Jis su R. Ž. teistas dėl telefoninio sukčiavimo, o prie įmonių perėjo tik neseniai, taigi kartu už įmones teisti pirmą kartą. R. Ž. kitose bylose buvo kaip pagalbininkas, padėjėjas, o jis kaip organizatorius.

L. R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam matytas kaltinamasis P. Z., kitų kaltinamųjų nepažįsta. Nurodė, jog nežino dėl ko ši byla, su M. B. atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose, tačiau kartu su juo nėra teisti už nusikalstamų veikų padarymą. Su M. B. buvo istorija dėl sąskaitų, bet jo neteisė kartu, liudytoju jis irgi nebuvo. Apskritai yra teistas už vagystes, šiuo metu už plėšimą. Kybartų pataisos namuose bausmę atlikinėjo nuo 2010 m. vasario mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio, buvo paleistas, vėliau gavo „parų“, po to buvo nuteistas 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, kol įsiteisėjo nuosprendis buvo Kauno tardymo izoliatoriuje, pataisos namuose net nebuvo. Galėjo būti, kad 2015 m. atlikinėjo „paras“ Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Su P. Z. taip pat kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, tačiau už įkalinimo įstaigos ribų nebendravo. Pirmą kartą girdi apie įmonės pirkimą, su M. B. nekontaktuoja nuo išėjimo į laisvę. Jis paaiškino, jog jį vadina R. ar R., tačiau niekas nevadina K., taigi M. B. nurodė neteisingas aplinkybes, t.y. apkalbėjo jį ir melavo. Įmonė UAB „S. B.“ jam negirdėta. 2015 m. nėra dalyvavęs su įmonės pirkimu susijusioje veikloje ir jokių automobilių nėra perėmęs, iš vis su jokiomis įmonėmis nieko bendra neturi ir negalėjo turėti įmonės antspaudo. 2015m. gyveno Tauragėje, ten nuomojosi butą, todėl šiuo laiku Vilniuje nebuvo, taip pat jokių ryšių su M. B. nepalaikė. Šiuo metu pataisos namuose bausmę atlieka jau 4 mėnesiai.

Be kaltinamųjų paaiškinimų, liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš bankroto administratorės R. T. 2016-01-26 pareiškimo matyti, kad UAB „S. B.“ priklausiusio turto bendra likutinė balansinė vertė yra 24203,87 Eur, iš jų transporto priemonių vertė – 20056,41 Eur (1 t., b. l. 6-8).

Iš materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktų matyti, kad D. K. perdavė, o L. V. priėmė automobilius Š. R., Vokswagen LT35, Citroen Berlingo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Citoren Berlingo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturratį motociklą O. B. (1 t., b. l. 15, 16).

Iš materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktų matyti, kad D. K. perdavė, o L. V. priėmė UAB „S. B.“ buhalterinius dokumentus, įmonės antspaudą bei sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 17, 18).

Iš automobilio saugojimo sutarties matyti, kad UAB „S. B.“, atstovaujama akcininko L. V., perdavė D. K. saugojimui automobilį Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. spalio 31 d. (1 t., b. l. 19-20).

Iš materialinių vertybių perdavimo – priėmimo akto matyti, kad 2015 m. lapkričio 4 d. D. K. perdavė, o P. Z. priėmė automobilį Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21).

Iš akcijų pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. D. K. pardavė L. V. 100 paprastųjų vardinių UAB „S. B.“ akcijų (visas įmonės akcijas) už 2896,20 Eur sumą, kurią D. K. gavo grynais pinigais iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį (1 t., b. l. 22-26).

Iš bankroto administratorės R. T. 2016-03-25 pareiškimo matyti, kad 2015-02-03 L. V. buvo iškviestas į Alytaus apskrities VPK, o pareigūnas, kuris apklausė L. V., paskambino ir perdavė ragelį bankroto administratoriui, o L. V. pokalbio su bankroto administratoriumi metu, girdint pareigūnui, pasakė, kad visos transporto priemonės dirba Vilniuje, kitoje D. K. įmonėje, kas paskyrė P. Z. direktoriumi jis nežino, o akcininku jis sutiko tapti, kai jo paprašė draugas T. B.. Buvęs akcininkas ir direktorius D. K. paaiškino, kad akcijų pirkime – pardavime tarpininkavo T. B.. 2016-01-25 nuvykus į buvusias įmonės patalpas adresu (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota, kad patalpos tuščios, nėra nei įmonės dokumentų, nei jokio įmonės turto. Pagal balanso duomenis D. K. turėjo kelti bankrotą UAB „S. B.“ dar 2013 m., nes įmonės turtas tapo mažesnis nebgu įsiskolinimai, buvo fiktyvus. Įmonė turėjusi nemažų įsipareigojimų kreditoriams, pirko brangius automobilius. (1 t., b. l. 73-76).

Iš Creditinfo pateiktos informacijos matyti L. V. priklausiusios įmonės, bei įmonės, kuriose jis buvo direktorius (1 t., b. l. 128).

Iš VĮ „Regitros“ pateiktų išrašų, matyti, kad 2016-09-28 duomenimis, automobilis VW LT 35 automatiškai išregistruotas 2015-08-25, negavus duomenų apie atliktą technikinę apžiūrą ir draudimą; automobilis Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automatiškai išregistruotas 2015-09-03, negavus duomenų apie atliktą technikinę apžiūrą ir draudimą; automobilis Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruotas 2016-08-29, gavus informaciją iš policijos, kad transporto priemonė pavogta; automobilis Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-11-19 įregistruotas, kaip priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“; automobilis Skoda Roomster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-10-01 įregistruota, kaip priklausanti UAB „S. B.“ (1 t., b. l. 132-141).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. K. tarp šešių jam parodytų asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5, kaip asmenį vardu T. B., kuris kreipėsi į jį dėl UAB „S. B.“ pardavimo ir dalyvavo jam perduodant įmonės akcijas ir perduodant dokumentus ir automobilius akcininkui L. V.. Jam jis perdavė ir automobilį Toyota L. C.. Šį asmenį jis atpažino tvirtai (t. 2, b.l. 20-21).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31 skelbimų portale „skelbiu.lt“ T. B. arba T. V. (telefono numeris +(duomenys neskelbtini)) nebuvo patalpinęs skelbimo, kad asmuo ieško darbo statybų srityje (t. 2, b.l. 65).

Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad I. R. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstas prašymas įregistruoti S. T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pareigos - darbų vykdytojas, bei P. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pareigos – vadovas (t. 2, b.l. 69).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, matyti, kad I. R. iš jai parodytų 6 asmenų fotonuotraukų atpažino T. B., kaip asmenį kuris jos prašė tvarkyti UAB „S. B.“ buhalterinę apskaitą (t. 2, b.l. 76-77).

Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, kvito bei sąskaitos faktūros matyti, kad 2015-11-16 UAB „S. B.“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 10000 eurų, o sutartį pasirašė P. Z. ir M. K. (t. 2, b.l. 169-171).

Šalies argumentai

Iš VĮ „Regitros“ pateiktų išrašų, matyti, kad 2015-10-01 prašymus dėl automobilio Skoda Roomster, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pateikė ir juos pasirašė T. V.; iš 2015-10-01 įgaliojimų matyti, kad UAB „S. B.“ direktorius D. K. įgalioja T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovauti įmonę įregistruojant minėtus automobilius (t. 3, b.l. 21-24).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad automobilius Skoda Roomster, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 17-30 d., techninei apžiūrai pristatė ir apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (t. 3, b.l. 28-32).

Iš paaiškinimo matyti, kad automobilius Skoda Roomster, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontui ir techninės apžiūros atlikimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė T. B., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), už paslaugas atsiskaitė grynais pinigais (t. 3, b.l. 46).

Šalies argumentai

Iš Swedbank pateiktos informacijos matyti, kad 2015-11-13 prašymą susijusį su lizingo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė T. V. (t. 3, b.l. 50).

Iš pažymos matyti, kad T. B. (T. V.) laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2016-01-14 padarė administracinius teisės pažeidimus, o protokoluose nurodyta, kad jis dirba UAB „S. B.“ (t. 3, b.l. 108-117).

Iš vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad L. V. 2015-08-31 atšaukia iš UAB „S. B.“ direktoriaus pareigų D. K. ir nuo 2015-09-01 bendrovės direktoriumi skiria P. Z., o 2015-10-06 prašymą registruoti direktoriaus pasikeitimą juridinių asmenų registre pasirašo P. Z.. Prie pasirašiusio asmens telefono numerio nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso T. B. (t. 3, b.l. 147-154, 159-165).

2016-10-26 Specialisto išvadoje Nr. 140-(4727)-IS1-5794 nustatyta, kad:

Parašas (P. Z. vardu), esantis 2015-11-04 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte, eilutėje „2. Materialines vertybes priima: P. Z.“; rankraštiniai įrašai ir parašas (P. Z. vardu), esantys 2015-11-16 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje tarp UAB „S. B.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Toyota L. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); rankraštinis įrašas „vadovas P. Z.“ ir parašas (P. Z. vardu), esantys 2015-11-16 UAB „S. B.“ sąskaitoje faktūroje serijos SAL Nr. 01211, eilutėje „Sąskaita išrašė“, rankraštinis įrašas „Vadovas P. Z.“ ir parašas (P. Z. vardu), esantys 2015-11-17 UAB „S. B.“ kasos pajamų orderio kvite serijos AAA Nr. 198, eilutėje „Vyr. buhalteris (buhalteris)“, tikėtina, yra atlikti ne P. Z., o kito asmens. Išvada pateikiama tikėtinoje formoje, dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje akto dalyje.

Rankraštiniai įrašai, esantys 2015-11-16 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje tarp UAB „S. B.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Toyota L. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); rankraštinis įrašas „vadovas P. Z.“, esantis 2015-11-16 UAB „S. B.“ sąskaitoje faktūroje serijos SAL Nr. 01211, eilutėje „Sąskaita išrašė“, rankraštinis įrašas „Vadovas P. Z.“, esantis 2015-11-17 UAB „S. B.“ kasos pajamų orderio kvite serijos AAA Nr. 198, eilutėje „Vyr, buhalteris (bnhalteris)“, tikėtina, yra atlikti ne T. B., o kito asmens. Išvada pateikiama tikėtinoje formoje, dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje akto dalyje.

Atsakyti į klausimą, ar parašas (P. Z. vardu), esantis 2015-11-04 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte, eilutėje „2. Materialines vertybes priima: P. Z.“; parašas (P. Z. vardu), esantis 2015-11-16 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartyje tarp UAB „S. B.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Toyota L. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); parašas (P. Z. vardu), esantis 2015-11-16 UAB „S. B.“ sąskaitoje faktūroje serijos SAL Nr. 01211, eilutėje „Sąskaita išrašė“; parašas (P. Z. vardu), esantis 2015- 11-17 UAB „S. B.“ kasos pajamų orderio kvite serijos AAA Nr. 198, eilutėje „Vyr.buhalteris (buhaltėris)“, yra atlikti T. B., ar kito asmens ranka, nėra galimybių, dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje akto dalyje (t. 4, b.l. 30-33).

2016-11-22 Specialisto išvadoje Nr. 140-(5630)-IS1-6318 nustatyta, kad:

Atsakyti į klausimą, ar parašus, esančius: 2015-08-31 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktų eilutėse „Materialines vertybes priima“, 2015-09-01 automobilio saugojimo sutartyje Nr. 2015/09/01-1 po įrašais: „A. L. V.“, 2015-08-31 vieninteliame akcininko sprendime, 2015-08-31 JAR-AF formoje, pasirašė D. K., nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje.

Parašus, esančius: 2015-08-31 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktų eilutėse „Materialines vertybes priima“, 2015-09-01 automobilio saugojimo sutartyje Nr. 2015/'09/01-1 po įrašais: „A. L. V.“, 2015-08-31 vieninteliame akcininko sprendime, 2015-08-31 JAR-AF formoje, pasirašė tikriausiai ne L. V., o kitas asmuo (kiti asmenys). Atsakyti kategoriškai nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje.

Parašus, esančius 2015-08-31 transporto priėmimo perdavimo akte ir 2015-08-31 buhalterinių dokumentų, antspaudo, sąskaitos faktūros priėmimo perdavimo akte po rankraštiniais įrašais: „L. V.“, pasirašė L. V.. (t. 4, b.l. 40-42).

2017-03-15 Specialisto išvadoje Nr. 140-(1286)-IS1-1544 nustatyta, kad:

Rankraštiniai įrašai, esantys 2015-11-16 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje tarp UAB „S. B.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Toyota L. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); rankraštinis įrašas „vadovas P. Z.“, esantis 2015-11-16 UAB „S. B.“ sąskaitoje faktūroje serijos SAL Nr. 01211, eilutėje „Sąskaita išrašė“; rankraštinis įrašas „Vadovas P. Z.“, esantis 2015-11-17 UAB „S. B.“ kasos pajamų orderio kvite serijos AAA Nr. 198, eilutėje „Vyr. buhalteris (buhalteris)“, tikėtina, yra atlikti ne D. K., o kito asmens. Išvada pateikiama tikėtinoje formoje, dėl priežasčių, nurodytų tiriamoje akto dalyje.

Atsakyti į klausimą, ar parašas (P. Z. vardu), esantis 2015-11-04 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte, eilutėje „2, Materialines vertybes priima: P. Z.“, parašas (P. Z. vardu), esantis 2015-11-16 transporto priemonės pirkinio- pardavimo sutartyje tarp UAB „S. B.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Toyota L. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); parašas (P. Z. vardu), esantis 2015-11-16 UAB „S. B.“ sąskaitoje faktūroje serijos SAL Nr. 01211, eilutėje „Sąskaita išrašė“; parašas (P. Z. vardu), esantis 2015- 11-17 UAB „S. B.“ kasos pajamų orderio kvite serijos AAA Nr. 198, eilutėje „Vyr, buhalteris (buhalteris)“; parašas (L. V. vardu), esantis 2015-08-31 UAB „S. B.“ vienintelio akcininko spendime, yra atlikti D. K., ar kito asmens-nėra galimybių, dėl priežasčių, nurodytų tiriamoj oje akto dalyje.

Rankraštiniai įrašai, esantys 2015-10-06 UAB „S. B.“ prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-l); rankraštiniai įrašai, esantys 2015-08-31 UAB „S. B.“ dokumente „AKCININKAS*“ (forma JAR-AF); rankraštiniai įrašai, esantys 2015-09-01 UAB „S. B.“ dokumente „Vienasmenis valdymo organas“ (forma ĮFAR-VO-V), tikėtina, yra atlikti ne P. Z., ne D. K., o kito asmens. Išvada pateikiama tikėtinoje formoje, dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje akto dalyje.

Atsakyti į klausima, ar parašas (P. Z. vardu), esantis 2015-10-06 UAB „S. B.“ prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-l); parašas, esantis 2015-08-31 UAB „S. B.“ dokumente „AKCININKAS (forma JAR-AF), yra atlikti P. Z., D. K., ar kito asmens, nėra galimybių, dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje akto dalyje (t. 4, b.l. 48-52).

2017-04-21 Specialisto išvadoje Nr. 140-(1886)-IS1-2254 nustatyta, kad:

2015-10-01 prašymą dėl transporto priemonės (automobilio SKODA ROOMSTER valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos Nr. 12810253, 2015-10-01 prašymą dėl transporto priemonės (automobilio CITROEN BERLINGO valst. Nr. (duomenys neskelbtini))) registracijos Nr. 12810229, T. V. vardu pasirašė T. B. (V.).

2015-10-01 d. UAB "S. B." įgaliojimą T. V. atstovauti įmonės interesus registruojant įmonei priklausantį automobilį Š. R. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015-10-01 d. UAB "S. B." įgaliojimą T. V. atstovauti įmonės interesus registruojant įmonei priklausantį automobilį Citroen Berlingo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus D. K. vardu pasirašė ne D. K., o kitas asmuo. Ar minėtus įgaliojimus D. K. vardu pasirašė T. B. (V.) ar kitas asmuo nustatyti nėra galimybės (t. 4, b.l. 57-60).

2017-10-04 Specialisto išvadoje Nr. 140-(5378)-IS1-6128 nustatyta, kad:

Parašas (P. Z. vardu), esantis 2015-11-04 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte, eilutėje „2. Materialines vertybes priima: P. Z.“; rankraštiniai įrašai ir parašas (P. Z. vardu), esantys 2015-11-16 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje tarp UAB „S. B.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Toyota L. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); rankraštinis įrašas „vadovas P. Z.“ ir parašas (P. Z. vardu), esantys 2015-11-16 UAB „S. B.“ sąskaitoje faktūroje serijos SAL Nr. 01211, eilutėje „Sąskaita išrašė“, rankraštinis įrašas „Vadovas P. Z.“ ir parašas (P. Z. vardu), esantys 2015-11-17 UAB „S. B.“ kasos pajamų orderio kvite serijos AAA Nr. 198, eilutėje „Vyr. buhalteris (buhalteris)“; rankraštiniai įrašai, esantys 2015-10-06 UAB „S. B.“ parašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1), yra atlikti ne P. Z., o kito asmens.

Parašas (P. Z. vardu), esantis 2015-10-06 UAB „S. B.“ parašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1), yra atliktas P. Z. (t. b.l. 65-68).

2018-11-07 specialisto išvadoje Nr.140-(4693)-ISI-6203 nustatyta, kad:

rankraštiniai įrašai, esantys: 2015-10-06 UAB „S. B.“ prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1); 2015-08-31 UAB „S. B.“ dokumente „AKCININKAS“ (JAR-AF); 2015-08-31 UAB „S. B.“ dokumente „Vienasmenis valdymo organas“ (JAR-VO-V); 2015-11-16 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje tarp UAB „S. B.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Toyota L. C., valst. Nr.(duomenys neskelbtini)); 2015-11-16 UAB „S. B.“ sąskaitoje SAL Nr.01211; 2015-11-17 UAB „S. B.“ kasos pajamų orderio kvite serijos AAA Nr.198, tikėtina, yra atlikti ne T. B., o kito asmens. Pateikti kategorišką išvadą nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje akto dalyje.

Atsakyti į klausimą, ar parašas, esantis 2015-08-31 UAB „S. B.“ dokumente „AKCININKAS“ (JAR-AF); parašas, esantis 2015-08-31 UAB „S. B.“ vienintelio akcininko sprendime; parašas (L. V. vardu), esantis 2015-08-31 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte (dėl buhalterinių dokumentų perdavimo); parašas (L. V. vardu), esantis 2015-08-31 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte (dėl automobilių perdavimo); parašas (L. V. vardu), esantis 2015-09-01 UAB „S. B.“ automobilio saugojimo sutartyje Nr.2015/09/01-1; parašas (P. Z. vardu), esantis 2015-11-04 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akte; parašas (P. Z. vardu), esantis 2015-11-16 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje tarp UAB „S. B.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Toyota L. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); parašas (P. Z. vardu), esantis 2015-11-16 UAB „S. B.“ sąskaitoje faktūroje serijos SAL Nr.01211; parašas, esantis 2015-11-17 UAV „S. B.“ kasos pajamų orderio kvite serijos AAA Nr.198, eilutėje „Vyr buhalteris (buhalteris)“, yra atlikti T. B., ar kito asmens, nėra galimybių dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje akto dalyje (T.4, b.l.73-77).

2018-02-14 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. V. atpažino T. B., kaip asmenį vardu T., kuris ir pasiūlė jam tapti UAB „S. B.“ akcininku ir dalyvavo pas notarą jam pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Jį atpažino tvirtai pagal veido bruožus (t. 4, b.l. 191-192).

2018-02-14 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. V. atpažino D. K., kaip asmenį, kuris dalyvavo pas notarą, kai jis pasirašinėjo UAB S. B.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir dalyvavo ofise jam pasirašinėjant priėmimo-perdavimo aktus. Jį atpažino tvirtai pagal veido bruožus (t. 4, b.l. 193-194).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Dėl turto pasisavinimo

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378-895/2016).

Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016).

Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis T. B. siekdamas asmeninės naudos, pasitelkdamas jo nusikalstamų ketinimų dėl svetimo turto pasisavinimo nesuvokusius L. V. ir P. Z., perėmė UAB „S. B.“ ir pasisavino minėtai įmonei priklausantį turtą - automobilius Š. R., Vokswagen LT35, Citroen Berlingo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Citoren Berlingo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturratį motociklą O. B. bei Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek byloje esantys dokumentai dėl įmonės pardavimo, tiek pačių kaltinamųjų bei liudytojų parodymai patvirtina, kad buvo sudaryta UAB „S. B.“ pirkimo – pardavimo sutartis, kuria D. K. pardavė įmonę L. V., nors realiai įmonę įgijo T. B., koordinavęs ir organizavęs įmonės įsigijimą. Įgijus įmonę, L. V., o realiai T. B., buvo perduotas įmonės turtas išvardintas materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktuose (aukščiau minėtos transporto priemonės). Automobiliu Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo leista naudotis D. K. iki 2015 m. spalio 31 d., tačiau po šio termino D. K. grąžinus automobilį, jį perėmė T. B.. N. T. B. nurodė, kad jis keturračio motociklo neperėmė, tačiau teismas remiasi daiktų perdavimo sutartimi bei D. K. parodymais, kad visos nurodytos transporto priemonės buvo perduotos.

Kaltinime taip pat nurodoma, kad T. B. pasisavino ir kitą UAB „S. B.“ turtą, t.y. baldus 22Xt0A20 - 0,29 EUR vertės, kompiuterį BMS Exspert AO61HE Celeron 430 1,8GHZ - 0,29 EUR vertės, aparatą suvirinimo Minarc Tig 180 kompl NEW 65,45 EUR vertės, baldus NEW – 1323,61 EUR vertės, kompiuterį D. I. 1521NB Turion 64 X2 TL-56 1.8 Ghz/1 - 0,29 EUR vertės, monitorių ASUS VW192CD LCD, 48 cm (19) W. G., 4000:1 - 0,29 EUR vertės, kompiuterį Dell XPS M1710 NB Core2 Duo T7200 2.00 Ghz/17/2GB - 0,29 EUR vertės, aparatą suvirinimo Master MLS 1600 komplektas NEW - 14,23 EUR vertės, aparatą suvirinimo Master MLS 1600NEW - 45,81 EUR vertės, kompiuterį LENOVO ThinkPad T410i7-620M (2,66 Hz) - 0,29 EUR vertės, gręžimo įrenginio komplektą - 622,90 EUR vertės, t.y. materialųjį turtą bendros 2073,73 EUR vertės, taip pat programinę įrangą „Verslo valdymo sistema“, bendros 1,74 EUR vertės. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, šie daiktai nebuvo aptarti perduodant įmonės turtą ir jokių dokumentų ar asmenų parodymų, kurie patvirtintų, kad jie realiai buvo perduoti T. B., byloje nėra. K. T. B. nurodė, kad jis perėmė tik nurodytas transporto priemones. Nors liudytoju apklaustas D. K. teigė, kad įmonės ofise buvo buhalterija, serveris, visi kiti dokumentai, kad jis viską padėjo ant stalo ir išvažiavo, t. y. paliko naujus savininkus tvarkytis su savo turtu, tačiau šie jo parodymai nepatvirtina, koks konkrečiai įmonės turtas buvo perduotas įmonę įgijusiems asmenims. Nors įmonės balanse ir nurodytas minėtas materialus turtas, tačiau teismas negali remtis prielaidomis, kad jis buvo perduotas T. B.. Liudytoja I. R. taip pat nurodė, kad įmonės turtas turėjo būti sandėlyje, tačiau nebuvo tuo tikra. Šios aplinkybės vertintinos kontekste situacijos, kaip įmonė buvo parduota. D. K. patvirtino, kad buvo sunki finansinė situacija įmonėje ir jis norėjo ją perleisti. Nors jis jau eilę metų yra įmonių vadovas, tačiau kaip pats nurodė, įmonės turto perdavimas buvo padarytas labai greitai, surašant ranka materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktus, kas parodo jo neatsakingą požiūrį ir siekį kuo greičiau atsikratyti šia įmone. Tai taip pat sukelia abejonių ar iš vis dar buvo kokio likusio įmonės turto be minėtų transporto priemonių. Liudytoja I. R. nurodė, kad su T. V. (B.) dar buvo susitikusi, kai jis buvo atvažiavęs pas ją į darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur norėjo palikti UAB „S. B.“ priklausantį serverį, tačiau ji atsisakė serverį priimti. Iš šios aplinkybės matyti, kad T. B. galėjo disponuoti ir kitu UAB „S. B.“ turtu, tačiau pažymėtina, kad jokio serverio įmonės balanse nėra, tik kaltinime nurodyti kompiuteriai. Tai tik dar kartą patvirtina, kad nėra nustatyta, koks realiai turtas (neskaitant aukščiau aptartų transporto priemonių) buvo perduotas T. B., todėl šių daiktų pasisavinimas iš kaltinimo šalintinas.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamasis T. B. laikėsi pozicijos, kad jis buvo tik plano pasisavinti UAB „S. B.“ turtą vykdytojas, o viską organizavo asmuo vardu „K.“. Tą jis tvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Tačiau teismas šią jo nurodytą aplinkybę vertina kritiškai ir laiko jo gynybine pozicija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį bei siekiant permesti dalį atsakomybės kitam asmeniui, nes tokius jo parodymus paneigia byloje surinkta įrodymų visuma. Nors pagal šioje byloje užfiksuotą situaciją, neatmestina versija, kad T. B. veikė ne vienas, tačiau jokių realių duomenų apie tuos kitus asmenis T. B. nenurodė. Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas M. B., kuris prisėmė visą atsakomybę ir taip pat nurodė, kad šį nusikaltimą sugalvojo ir organizavo su „K.“, kuris iš tikrųjų yra R. Ž.. Teismui apklausus R. Ž., šis nurodė, kad niekas jo nevadina K., o M. B. jį dėl šio įvykio apkalbėjo ir melavo. Nors M. B. ir žinojo UAB „S. B.“ įsigijimo aplinkybes, tačiau R. Ž. nurodymas teismui, rodo jo siekį klaidinti teismą, todėl jo parodymai vertintini taip pat kritiškai. Kad M. B. klaidino teismą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis nurodė, jog su minėtu K. jis yra nuteistas arba jam yra atliekami ikiteisminiai tyrimai už analogišku būdu nupirktas 7 įmones, nes patikrinus jo teistumo duomenis, tokių teistumų nerasta. Aplinkybes apie įmonės įsigijimą jis galėjo sužinoti iš T. B. ar kitų nuteistųjų, kartu atliekančių laisvės atėmimo bausmę. Iš kitos pusės, ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo prokuroras, kuris perduodamas bylą su kaltinamuoju aktu nemanė, kad pakanka duomenų M. B. pareikšti įtarimą organizavus nusikalstamą turto pasisavinimą, o teismas šiai išvadai pritaria. N. T. B. nurodė, kad jis tik vykdė „K.“ nurodymus ir realiai nei vienos transporto priemonės nepasisavino, tačiau „K.“ niekas iš byloje apklaustų liudytojų nematė. Pažymėtina, kad nors T. B. nurodė, kad jį „K.“ susirado, kai jis įdėjo skelbimą dėl darbo paieškos, tačiau portale „skelbiu.lt“ tuo laikotarpiu jokio skelbimo nei T. B., nei T. V. vardu, nei jo naudotu telefonu numeriu nebuvo.

Tiek pasirašant įmonės pirkimo – pardavimo dokumentus pas notarą, tiek įmonės ofise pasirašant įmonės turto perdavimo aktus, tiek bendraujant su UAB „S. B.“ finansininke I. R. (telefonu bei elektroniniu paštu su T. V. dėl jo paties bei P. Z. įdarbinimo pranešimo Sodrai bei gyvai susitikus su T. B., kai jis pasirašė pažymą apie atlyginimą bei uždėjo įmonės antspaudą), tiek perimant automobilius, tiek organizuojant automobilių registracijos bei techninės apžiūros klausimus jokio „K.“ nebuvo. Visuose šiuose veiksmuose dalyvavo T. B., kartais nurodydamas T. V. pavardę, tačiau pagal asmens kodą akivaizdu, kad tai yra vienas ir tas pats asmuo. D. K. taip pat nurodė, kad dėl įmonės pardavimo telefonu kalbėjo tik su Tadu, kuris vėliau dalyvavo tiek pas notarą, tiek įmonės ofise ir kad tai buvo kaltinamasis T. B.. D. K. susidarė įspūdis, kad T. B. domisi statybų verslu ir kad įmonę nori įsigyti sau.

Tai kad UAB „S. B.“ transporto priemones realiai pasisavino ir jas valdė T. B. patvirtina ir tai, kad jis tvarkė minėtų automobilių registracijos, techninės apžiūros klausimus, po ko šie automobiliai dingo, buvo parduoti ar kitaip perleisti iš UAB „S. B.“. Nors teisiškai T. B. nebuvo nei UAB „S. B.“ direktoriumi nei akcininku, tačiau jis atliko visus veiksmus, kurie sudarė galimybę jam pasisavinti įmonės turtą, o L. V. ir P. Z. buvo pasitelkti, kad suklaidinti notarą, Lietuvos Respublikos registrus bei leisti T. B. realiai užvaldyti UAB „S. B.“ turtą. Kad kaltinime nurodytos transporto priemonės buvo pasisavintos ir užvaldytos T. B., patvirtina bankroto administratorės R. T. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad UAB „S. B.“ priklausiančių transporto priemonių nerado.

Taip pat ir iš visų byloje esančių dokumentų, kurie susiję su UAB „S. B.“ perėmimu ir turto pasisavinimu bei tolimesniu disponavimu, matyti, kad juose yra nurodomi T. B. surasti asmenys – P. Z., L. V. (neskaitant 3 dokumentų, kuriuos jis pasirašė), jų vardais bei suklastotais parašais įtvirtinami tam tikri juridiniai pokyčiai dėl įmonės turto. Tam tikrus dokumentus pasirašo ir pats T. B. (2015-10-01 prašymą dėl Š. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. 12810253 bei 2015-10-01 prašymą dėl Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. 12810229). Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad T. B. po įmonės perėmimo, aktyviai veikė ir savo veiksmais pasisavino UAB „S. B.“ turtą. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai T. B. įgijo galimybę UAB „S. B.“ priklausančias transporto priemones valdyti bei jas naudoti, ką jis ir darė, kol bankroto administratorei patikrinus įmonės balansą, minėto turto nebebuvo likę.

Kaltinime nurodyta, kad T. B. automobilį Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdė ir paslėpė tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis automobilis 2015-11-16 buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl kaltinimas dėl šios aplinkybės tikslintinas.

Pagal nustatytas aplinkybes T. B. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jis pasisavino UAB „S. B.“ priklausantį turtą, kurio vertė 20056,41 Eur (didelės vertės turto pasisavinimas, nes pasisavinta suma viršijo 250 MGL dydžio sumą).

Dėl dokumentų klastojimo

Pagal BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tada, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, o tikras suklastotas dokumentas – tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Taigi pati veika – dokumento suklastojimas – suponuoja, kad kaltininkas veikia tiesiogine tyčia, t. y. suvokia, kad surašo tikrovės neatitinkančią informaciją arba pakeičia tikro dokumento turinį, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje aiškinant patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už dokumentų klastojimą sąlygas nurodyta, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnį numatyta siekiant apsaugoti dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą. Nors BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-57/2013, Nr. 2K-177-677/2016).

Iš teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos, teismas daro išvadą, kad T. B. buvo nusikalstamos veikos sumanytojas, organizatorius bei vykdytojas. Tai buvo gerai apgalvotas ir paruoštas planas, pagal kurį, pasitelkiant kitus asmenis, buvo užvaldytas didelės vertės UAB „S. B.“ turtas. Šiam tikslui buvo panaudoti kiti asmenys, kurie sutiko pasirašyti ant T. B. nurodytų dokumentų. T. B. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir suprasdamas, kad teisėsaugos pareigūnai galimai išaiškins jo nusikalstamą veiką, bandė, prisidengdamas kitais asmenimis, tapti realiu UAB „S. B.“ savininku. L. V. nurodė, kad jis, T. B. paprašytas, sutiko pabūti UAB „S. B.“ akcininku kelioms savaitėms. Šiuos kaltinamojo L. V. parodymus teismas vertina kritiškai. Iš L. V. veiksmų matyti, kad jis realiai neketino būti UAB „S. B.“ savininku, nes po įmonės įsigijimo dokumentų pasirašymo, jis daugiau įmonės reikalais nesidomėjo, net nebandė ieškoti T. B. ir prašyti perrašyti įmonę praėjus toms kelioms savaitėms, dėl kurių jie, kaip jis nurodo, tarėsi. K. L. V. visus veiksmus atliko T. B. paprašytas, patvirtina ir bankroto administratorės R. T. 2016-03-25 pareiškimas, iš kurio matyti, kad L. V. būdamas Alytaus apskrities VPK pokalbio su bankroto administratoriumi metu, girdint pareigūnui, pasakė, kad visos transporto priemonės dirba Vilniuje, kitoje D. K. įmonėje, kas paskyrė P. Z. direktoriumi, jis nežino, o akcininku jis sutiko tapti, kai jo paprašė draugas T. B. (1 t., b. l. 73-76). L. V., T. B. prašymu, atvyko į notaro biurą, kur pasirašė UAB „S. B.“ pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau nieko apie šią įmonę nežinojo, su pardavėju dėl jos pirkimo nesitarė, savų pinigų už ją nemokėjo; vėliau UAB „S. B.“ patalpose jis ranka surašė ir pasirašė UAB „S. B.“ priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo buvo perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai, antspaudas, sąskaitos faktūros, nors realiai jis nieko neperėmė, o viskas buvo perduota T. B.; vėliau tose pačiose įmonės patalpose L. V. ranka surašė ir pasirašė UAB „S. B.“ transporto priemonių priėmimo - perdavimo aktą (dėl automobilių Š. R., Vokswagen LT35, Citroen Berlingo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Citoren Berlingo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturračio motociklo O. B.), nors realiai šių automobilių jis neperėmė ir jais iš vis nedisponavo. Tačiau L. V. argumentus, kad jis norėjo padėti draugui, teismas vertina kaip patvirtinančius jo tyčią dėl dokumentų suklastojimo, nes tai ir buvo tikroji jo valia – padėti draugui, o ne trumpam įsigyti įmonę. L. V. turėjo patirties su įmonių pirkimu ir valdymu, tą patvirtina jo ankstesnio teistumo duomenys bei duomenys pateikti iš UAB (duomenys neskelbtini), todėl jis žinojo, kokias pasekmes sukuria įmonės įsigijimas. Tuo tarpu, šiuo atveju padėdamas T. B. įsigyti įmonę, jis tik surašė ir pasirašė dokumentus, kuriuos panaudojo, tačiau realiai visą įmonės turtą D. K. perdavė T. B..

Šiuo atveju, L. V. pasirašė ant minėtų trijų dokumentų ir įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis tapo UAB „S. B.“ savininku. Teismas sutinka su L. V. pozicija, kad jis šiuos veiksmus atliko paprašytas T. B., kuris buvo sugalvojęs UAB „S. B.“ turto pasisavinimo planą ir, tikėtina, kad nežinojo kokiu tikslu T. B. prašė jo pasirašyti ant šių dokumentų. Tačiau tai nepaneigia jo kaltės dėl dokumento suklastojimo, nes laisva valia pasirašydamas ant šių dokumentų jis įtvirtino juridinės reikšmės faktus, kurių pagrindu vėliau buvo užvaldytas įmonės turtas ir todėl teismas konstatuoja, kad jis veikė tiesiogine tyčia pasirašydamas minėtus dokumentus.

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. ??? ???

Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tie asmenys, kurie tiesiogiai neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Toks bendrininkavimas laikomas sudėtinga bendrininkavimo forma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. ?2K-517/2011). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikaltimu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį.

Organizatoriaus dalyvavimo nusikaltime tapatinimas tik su nusikaltimo padarymu organizuota grupe yra pernelyg susiaurintas. Organizatorius paprastai yra organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, tačiau gali būti ir bendrininkų grupės vykdomuose nusikaltimuose, jei jo veiksmai yra sudėtingi, daugiaplaniai ir įvairialypiai, susiję su nusikalstamos veikos parengimu ir vadovavimu jai. Tačiau organizatoriaus vaidmuo bendrininkų grupėje pripažįstamas tais atvejais, jei tai yra sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2011, Nr. 2K-391/2011).

Akivaizdu, kad L. V. su T. B. veikė bendrininkų grupėje. Tiesiogiai dokumentus dėl UAB „S. B.“ pirkimo – pardavimo, UAB „S. B.“ priėmimo - perdavimo aktą bei UAB „S. B.“ transporto priėmimo - perdavimo aktą pasirašė L. V., kuris buvo tiesioginis šios nusikalstamos veikos vykdytojas. Tuo tarpu T. B. atliko organizacinius šio nusikaltimo veiksmus. Jis surado ir paprašė L. V., kad šis pasirašytų šiuos dokumentus ir taip įtvirtintų tikrovės neatitinkančią informaciją. Realiai šių dokumentų suklastojimo reikėjo T. B., o L. V. savo dalyvavimu ir parašais tik padėjo įgyvendinti T. B. nusikalstamus ketinimus. Todėl T. B. veiksmai visiškai pagrįstai kvalifikuoti, kaip organizatoriaus paprastojo bendrininkavimo atveju.

Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamieji T. B. bei L. V. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. šiame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis T. B. suorganizavus, o L. V. pasirašius tris dokumentus, kas padėjo T. B. pasisavinti didelės vertės UAB „S. B.“ turtą.

T. B. taip pat kaltinamas, kad jis pasitelkė P. Z., kuris pasirašė prašymą įregistruoti Juridinių asmenų registre duomenis apie pasikeitusį UAB „S. B.“ direktorių. Akivaizdu, kad kaip ir anksčiau nurodytais atvejais, šiuo atveju T. B. veikė kaip nusikalstamos veikos organizatorius, kadangi jis turėjo paruoštus dokumentus (JAR-1 formą apie direktoriaus pakeitimą, JAR-AF formą, pasirašytą suklastotu L. V. parašu, JAR VO-V formą, kurioje nurodyta, kad UAB „S. B.“ vienasmenis valdymo organas yra P. Z. ir 2015-08-31 UAB „S. B.“ vienintelio akcininko sprendimą, pasirašytą suklastotu L. V. parašu, kuriame melagingai nurodyta, kad UAB „S. B.“ vienintelis akcininkas L. V. nusprendė atšaukti iš direktoriaus pareigų D. K. ir nuo 2015-09-01 bendrovės direktoriumi paskirti P. Z.), šiuo dokumentus atsivežė į VĮ Registrų centrą, kur pateikė Registrų centro darbuotojams. Nors kaltinime nurodyta, kad P. Z. pasirašė JAR-1 formą apie direktoriaus pakeitimą ir visus aukščiau nurodytus dokumentus pateikė VĮ Registrų centro darbuotojams, tačiau teismas šiuo atveju laiko, kad kaltinimas P. Z. šioje dalyje nėra įrodytas. Kad P. Z. pasirašė minėtą dokumentą, nekyla abejonių, tą pripažino ir jis pats, tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis laikėsi savo pozicijos, kad nežinojo, kad pasirašo dokumentą apie direktoriaus pakeitimą, nes galvojo, kad tai yra prašymas priimti į darbą. Šiuos P. Z. paaiškinimus patvirtino ir T. B.. P. Z. nurodė ieškojęs darbo ir todėl susidomėjo T. B. pasiūlymu, todėl nuvykęs kartu pasirašė kažkokius dokumentus, o kadangi vėliau T. B. jam neskambino, galvojo, kad darbo nepasiūlys. Iš P. Z. charakteristikos matyti, kad jis yra tik pagrindinio išsilavinimo, daug kartų teistas (nei karto dėl dokumentų klastojimo), todėl jis galėjo būti suklaidintas T. B.. Kaip matyti, T. B. buvo paruošęs ir apgalvojęs sudėtingą planą, kuriame buvo daug apgaulės, į tą planą buvo įtraukti jo pažįstami asmenys, kurie realiai toliau nusikalstamo plano realizavime nedalyvavo. Akivaizdu, kad jam tereikėjo, kad minėti asmenys padėtų parašus ir taip padėtų jam užvaldyti įmonę, todėl T. B. galėjo P. Z. nurodyti ir melagingą informaciją, kad tai yra prašymas dėl priėmimo į darbą. Byloje tai pat nėra įrodyta, kad P. Z. nurodytus dokumentus pateikė VĮ Registrų centro darbuotojams. Jis nurodė, kad jo visi veiksmai pasireiškė parašo padėjimu, o daugiau viską tvarkė, antspaudą uždėjo ir dokumentus darbuotojams padavė T. B.. Kadangi tą patvirtino ir T. B., teismas laiko įrodyta, kad būtent T. B. organizavo minėtų dokumentų suklastojimą, tam pasitelkė P. Z., kuris nesuprato nusikalstamų ketinimų ir apgaulės įtakoje padėjo savo parašą ant prašymo, bei kad T. B. pateikė minėtus dokumentus VĮ Registrų centro darbuotojams. Kad P. Z. buvo pasinaudota vienam veiksmui atlikti patvirtina ir tolesni T. B. veiksmai, nes jis vėliau naudojo P. Z. vardą pavardę bei suklastotą parašą atlikdamas kitus, su įmonės turto pasisavinimu susijusius, veiksmus. Tuo tarpu P. Z. išteisintinas dėl dokumento suklastojimo bei jo panaudojimo, nesant jo veikoje tiesioginės tyčios požymių (jis nesuvokė, kad kartu su T. B. daro nusikalstamą veiką) bei susitarimo su T. B.. Išteisinus P. Z. iš nusikalstamos veikos padarymo, šalintinas bendrininkavimo požymis iš kaltinimo T. B. šiame epizode, nurodant, kad jis suorganizavo dokumentų suklastojimą, tam pasitelkė nusikalstamų ketinimų nesuvokusį P. Z., kuris pasirašė prašymą dėl direktoriaus pakeitimo, ir jis šį dokumentą kartu su kitais suklastotais dokumentais pateikė VĮ Registrų centro darbuotojams. Nors šiame epizode T. B. taip pat neatliko vykdytojo veiksmų, tačiau jo veiksmai, kaip ir L. V. epizoduose, pasireiškė, kaip organizatoriaus, nes būtent jis sukūrė ir įgyvendino nusikalstamos veikos modelį, kurį realizuojant pasitelkė kitą asmenį, taip darant nusikalstamą veiką sudėtingesnę atskleisti ir nustatyti.

Teismas taip pat laiko įrodyta, jog kaltinamasis T. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir kituose kaltinime nurodytuose epizoduose:

dėl 2015-08-31 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto, kuriame nurodyta, kad D. K. perduoda, o L. V. perima UAB „S. B.“ buhalterinius dokumentus, įmonės antspaudą ir sąskaitas-faktūras,

dėl 2015-08-31 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto, kuriame nurodyta, kad D. K. perduoda, o L. V. perima automobilį Š. R., Volkswagen LT 35, automobilį Citroen Berlingo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilį Citroen Berlingo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturratį motociklą O. B.,

dėl UAB „S. B.“ vardu surašytos 2015-09-01 automobilio saugojimo sutarties Nr. 2015/09/01-1, kurioje nurodyta, kad UAB „S. B.“ perduoda D. K. saugoti 2003 m. gamybos automobilį Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

dėl 2015-11-04 UAB „S. B.“ materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto, kuriame nurodyta, kad P. Z. perima, o D. K. perduoda automobilį Toyota L. C., 2003 m. (valst Nr. (duomenys neskelbtini)),

ir šiuos žinomai netikrus dokumentus pagamino bei panaudojo - perdavė D. K.;

dėl JAR-AF formos, kurioje nurodyta, kad UAB „S. B.“ akcininkas yra L. V.,

dėl JAR VO-V formos, kurioje melagingai nurodyta, kad UAB „S. B.“ vienasmenis valdymo organas yra P. Z.,

dėl 2015-08-31 UAB „S. B.“ vienintelio akcininko sprendimo, kuriame melagingai nurodyta, kad UAB „S. B.“ vienintelis akcininkas L. V. nusprendė atšaukti iš direktoriaus pareigų D. K., ir nuo 2015-09-01 d. bendrovės direktoriumi paskirti P. Z.,

ir šiuos žinomai netikrus dokumentus pagamino bei kartu su P. Z. pasirašyta JAR-1 forma, panaudojo – 2015-10-06 pateikė VĮ Registrų centro darbuotojams;

dėl 2015-10-01 UAB „S. B.“ įgaliojimo, kuriame nurodyta, kad direktorius D. K. įmonės darbuotoją T. V. įgalioja atstovauti įmonės interesus registruojant įmonei priklausantį automobilį Š. R. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)),

dėl 2015-10-01 UAB „S. B.“ įgaliojimo, kuriame nurodyta, kad direktorius D. K. įmonės darbuotoją T. V. įgalioja atstovauti įmonės interesus registruojant įmonei priklausantį automobilį Citroen Berlingo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

ir šiuos, žinomai netikrus dokumentus, pagamino bei panaudojo – 2015-10-01 pateikė VĮ „Regitra“, (duomenys neskelbtini), darbuotojui su prašymais dėl minėtų automobilių registracijos, kuriuos pats pasirašė.

Nors kaltinime nurodyta, kad minėtus dokumentus atspausdino ir pasirašė T. B., teismas laiko, kad šios aplinkybės nėra įrodytos. Dėl to, kas pasirašė kaltinime nurodytus dokumentus, buvo pateiktos specialistų išvados, kurios nenustatė, kad T. B. pasirašė minėtus dokumentus (išskyrus du 2015-10-01 prašymus dėl automobilių SKODA ROOMSTER valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei CITROEN BERLINGO valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos). Daugiau jokių įrodymų kas galėjo šiuos dokumentus pasirašyti, nepavyko surinkti. T. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nepripažino, kad jis atspausdino bei pasirašė minėtus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog dokumentams dėl įmonės įgijimo, turto perdavimo bei dėl direktoriaus pakeitimo, T. B. pasitelkė kitus asmenis (L. V. bei P. Z.), neatmestina versija, kad ir likusiuose dokumentuose galėjo pasirašyti tyrimo bei teismo nenustatyti asmenys. Taip pat byloje nėra nustatyta, kokiu būdu šie dokumentai buvo pagaminti, todėl nurodytas konkretus dokumentų pagaminimo būdas – „atspausdino“ šalintinas, nurodant, kad T. B. pagamino minėtus dokumentus, o dokumentus pasirašė nenustatytas asmuo. Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad T. B. kartu su įmonės dokumentais buvo perduotas ir įmonės spaudas, kurį jis uždėdavo ant įmonės dokumentų. Tai tik sutvirtina teismo įsitikinimą, kad jis pagamino netikrus, kaltinime nurodytus dokumentus. Šis tikslinimas kvalifikacijos T. B. nekeičia. Dėl to, kad jis panaudojo šiuos dokumentus, pripažino ir pats T. B.. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad 2015-10-01 žinomai netikrus įgaliojimus dėl automobilio Š. R. bei dėl automobilio Citroen Berlingo, T. B. pateikė VĮ „Regitra“ darbuotojui kartu su prašymais, kuriuos jis pats pasirašė. Kad T. B. 2015-10-06 VĮ Registrų centrui pateikė JAR formas bei akcininko sprendimą aptarta aukščiau ir tą patvirtino tiek T. B., tiek P. Z.. Visus kitus dokumentus (UAB „S. B.“ perdavimo – priėmimo aktus, automobilio saugojimo sutartį, automobilio perdavimo aktą) T. B. perdavė D. K., ką patvirtino minėtas liudytojas ir iš dalies T. B..

Nors kaltinimas dėl dokumentų klastojimo T. B. yra suformuotas kaip dvi atskiros veikos – padarytos su L. V. bei P. Z. (aukščiau pasisakyta, kad šioje dalyje kaltinimas keičiamas, išteisinant P. Z.) ir padarytos atskirai, tačiau visi šie dokumentai buvo klastojami turint vieningą tikslą – užvaldyti ir pasisavinti UAB „S. B.“ turtą. Pažymėtina, kad net dokumentai yra iš esmės tapatūs, nes L. V. surašė ir pasirašė kaltinime nurodytus dokumentus, o tokio pačio turinio dokumentus dėl įmonės turto bei buhalterinių dokumentų perdavimo T. B. pagamino ir, pasirašytus nenustatyto asmens suklastotu L. V. parašu, perdavė D. K.. Kaltinimas taip suformuotas, kadangi, veikiant su L. V., T. B. atliko organizatoriaus veiksmus, o pačius dokumentus pasirašė L. V., tuo tarpu kituose epizoduose suklastotus dokumentus pagamino bei panaudojo pats T. B.. Teismo nuomone, toks kvalifikavimas yra perteklinis. Kaip minėta, visi dokumentai – tiek pasitelkiant L. V. bei P. Z., tiek vienasmeniškai T. B. buvo suklastoti ir panaudoti įgyvendinant vieną tikslą, per gana trumpą laikotarpį, todėl tikslinga kaltinimą šioje dalyje patikslinti paliekant T. B. vieną tęstinę veiką dėl visų dokumentų, tik epizoduose su L. V., nurodant, kad T. B. atliko organizatoriaus veiksmus. Papildomai BK 24 str. 4 d. T. B. nekvalifikuotinas, nes jo veiksmai organizuojant kitų asmenų pasitelkimą, netikrų dokumentų pagaminimui ir panaudojimui, nebuvo itin sudėtingi, kažkuo išsiskiriantys iš kitų netikrų dokumentų pagamino ar reikalaujantys didelio intelektualinio indėlio iš jo kaip organizatoriaus. Be to, kadangi buvo pagaminta ir panaudota daug dokumentų, kuriuos sieja vieninga T. B. tyčia, o tik dėl trijų epizodų jis veikė bendrininkų grupėje, o kituose vienas, todėl apibendrinus šiuos motyvus konstatuotina, kad kaltinamasis T. B. padarė jam inkriminuojamą tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismui nenustačius kaltinamojo P. Z. veiksmuose tyčios bei nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, jis išteisintinas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmes už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

T. B. bei L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors T. B. nurodė bei pripažino daug objektyviųjų nusikalstamų veikų aplinkybių, tačiau jis iš esmės savo kaltės nepripažino, bandydamas ją permesti nenustatytam asmeniui – „Karoliui“. L. V. taip pat nepripažino savo kaltės atliktuose veiksmuose, bandydamas pateisinti savo nusikalstamą elgesį siekiu padėti savo draugui.

T. B. bei L. V. (dėl epizodų, kur jie kaltinami, T. B. organizavus netikrų dokumentų pagaminimą, o L. V. pagaminus netikrus dokumentus ir žinomai netikrus dokumentus panaudojus) atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe. Kituose epizoduose dėl netikrų dokumentų pagamino ir panaudojimo bei dėl turto pasisavinimo, T. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertindamas kaltinamojo T. B. asmenybę, teismas pastebi, jog jis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, veikiant tiesiogine tyčia, anksčiau teistas ne vieną kartą, nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (t. 5, b.l. 155-207), galiojančių administracinių nusižengimų neturi (t. 5, b. l. 150). Šios aplinkybės rodo, kad iki nusikaltimų padarymo jis nebandė sukurti tvirtų socialinių ryšių visuomenėje ir tai jį charakterizuoja neigiamai. T. B. ne kartą veikė nusikalstamu būdu, negerbė visuotinai pripažintų taisyklių, visiškai nepaisė jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir taikomos teisinės atsakomybės. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog T. B. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skirtinos mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės nei šių straipsnių sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, taikant BK 63 straipsnio taisykles, bausmę paskirtą pagal BK 300 str. 1 d. apimant griežtesne bausme, paskirta pagal BK 183 str. 2 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, T. B. skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-06-25 nutartimi subendrinta galutine 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir įskaitytinas laisvės atėmimo bausmės laikas atliktas pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-06-25 nutartį.

Vertindamas kaltinamojo L. V. asmenybę, teismas pastebi, jog jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau yra teistas (t. 5, b.l. 136-149), galiojančių administracinių nusižengimų neturi (t. 5, b. l. 132), nedirba. Šios aplinkybės rodo, kad iki nusikaltimo padarymo L. V. nebandė sukurti tvirtų socialinių ryšių visuomenėje ir tai jį charakterizuoja neigiamai. Pažymėtina, kad jis Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, panaikinus jam paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau jis vengė atlikti šią bausmę. Šios aplinkybės taip pat rodo besiformuojantį jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, nesilaikyti teismo skirtų švelnesnių bausmių sąlygų, nors tai įvyko ir po šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog L. V. už padarytą nusikaltimą skirtina arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina virš straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta, ar per švelni. L. V. nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė 2015-08-31, t.y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-21 nuosprendžio priėmimo, todėl bausmės skirtos šiais nuosprendžiais, pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, turi būti subendrintos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-21 nuosprendžiu L. V. buvo skirta 60 parų arešto bausmė už nesunkaus nusikaltimo numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymą. Ši bausmė buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Kadangi šios nusikalstamos veikos labai skyrėsi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, teismas bausmes subendrino taikydamas bausmių apėmimą ir jam buvo paskirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Atsižvelgiant į BK 63 straipsnio 9 dalies tikslą, kad asmuo teisiamas vėliau už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, neatsidurtų sunkesnėje padėtyje, nei kad jis būtų teisiamas nagrinėjant bylą ankstesniame teismo procese bei įvertinus tuos pačius motyvus, teismas konstatuoja, kad šiuo metu L. V. teisiamas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą, todėl už šį nusikaltimą skirta 60 parų arešto bausmė turėtų būti apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-21 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, nes vienas iš nusikaltimų tame nuosprendyje yra sunkus. Į paskirtą bausmę įskaitytinas L. V. vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-21 nuosprendį atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas ir šiuo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai. Atsižvelgiant į tai, kad jis subendrintą bausmę pagal minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-21 nuosprendį jau yra atlikęs, laikytina, kad jis bausmę yra atlikęs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu (pagal BK 183 straipsnio 2 dalyje skirta bausme apimant pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje skirtą bausmę) ir paskirti T. B. subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi T. B. skirtą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-06-25 nutartimi subendrinta galutine 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-06-25 nutartimi paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti T. B. galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-06-25 nutartį bei šia nutartimi įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, L. V. šiuo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-21 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir L. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti L. V., vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-21 nuosprendį, atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką ir šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir laikyti, kad jis bausmę yra atlikęs.

P. Z. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus