Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, L. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams – ir L. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaičius L. V., vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendį, atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką ir šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius, laikoma, kad jis bausmę yra atlikęs.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu taip pat yra nuteistas T. B. ir išteisintas P. Z., tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. V. šioje byloje nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su T. B., pastarajam organizavus netikrų dokumentų pagaminimą, pagamino netikrus dokumentus ir žinomai netikrus dokumentus panaudojo, t. y. T. B., turint tikslą pasisavinti svetimą, UAB „S. B.“ priklausantį turtą, žinant, kad L. V. realiai UAB „S. B.“ akcininku tapti neketina ir šios bendrovės vardu jokios veiklos nevykdys, gavęs nurodymus iš T. B. laikinai tapti UAB „S. B.“ akcininku – 2015 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus m. 10-jame notarų biure, adresu A. Stulginskio g. 5, Vilniuje, pasirašė žinomai netikrą dokumentą – 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „S. B.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DP-2698), tuo šiame oficialiame dokumente įtvirtinant žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis (L. V.) iš D. K. už 2 896,20 EUR įgijo 100 paprastųjų vardinių (100 procentų) UAB „S. B.“ akcijų ir šią žinomai netikrą sutartį perdavė D. K..

2. L. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas T. B. nurodymu, 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „S. B.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), ranka surašė ir pasirašė žinomai netikrą dokumentą – 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „S. B.“ priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodė, kad D. K. perduoda, o L. V. perima buhalterinius dokumentus, antspaudą, sąskaitas faktūras ir šį dokumentą perdavė D. K., nors realiai minėtų dokumentų ir antspaudo neperėmė, o juos perėmė T. B.;

3. L. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas T. B. nurodymu 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „S. B.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), ranka surašė ir pasirašė žinomai netikrą dokumentą – 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „S. B.“ transporto priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodė, kad D. K. perduoda, o L. V. perima automobilius Škoda Roomster, LT 35, Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturratį Otlander Bomblandyr, nors realiai minėtų automobilių neperėmė, o juos perėmė T. B.,

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistasis nurodo, kad pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį paprašytas T. B.. Nežinojo pastarojo planų dėl svetimo turto pasisavinimo, todėl neveikė tiesiogine tyčia ir nuosavybės teisių į akcijas neįgijo. Apeliantas pažymi, kad D. K. nuo 2007 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. spalio 8 d. buvo UAB „S. B.“ direktoriumi ir akcininku. Nei jis, nei nuteistasis nesikreipė į VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrą dėl nuosavybės teisių į UAB „S. B.“ akcijas perleidimo. Pasak L. V., D. K. išliko šios bendrovės akcininku iki to momento, kol į VĮ Registrų centrą su dokumentais kreipėsi T. B..

6. Nuteistojo teigimu, pasirašydamas dokumentus, jis neįtvirtino juridinės reikšmės faktų, kurių pagrindu vėliau buvo užvaldytas įmonės turtas. Anot apelianto, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes jis nevaldė jų nuosavybės teise.

7. Teismo posėdžio metu gynėjai prašė nuteistojo L. V. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai L. V. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

10. BK 300 straipsnis numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Todėl tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal kasacinio teismo praktiką reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-175-303/2015), kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, o taip pat ir teisėtus fizinių ar juridinių asmenų interesus. Nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnyje, dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-159/2013). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-114/2009). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis – kaltė – turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą ar suklastojo tikrą dokumentą ir (ar) jį panaudojo, bei nori taip veikti.

11. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad L. V. veiksmuose yra visi aukščiau nurodyti jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, to iš esmės neneigia ir pats apeliantas, kad pasirašydamas UAB „S. B.“ dokumentus – akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; buhalterinių dokumentų, antspaudo perdavimo-priėmimo aktą; transporto perdavimo-priėmimo aktą – jis suvokė juos klastojęs. Paties nuteistojo teigimu, jam buvo žinoma, kad iš tikrųjų jis neįgis nuosavybės teisių į minėtos bendrovės akcijas, jam nebus perduoti jo pasirašytuose perdavimo-priėmimo aktuose nurodyti buhalterinės apskaitos dokumentai ir transportas (4 t., b. l. 188–190; 5 t., b. l. 8–9; 6 t., b. l. 134–136). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, L. V. veikė tiesiogine tyčia. Jis, puikiai suprasdamas, kad savo parašu patvirtina žinomai melagingus duomenis, t. y. suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, kartu su T. B., nuvyko į notarų biurą, kur pasirašė UAB „S. B.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, o vėliau, būdamas pastarosios bendrovės patalpose, pasirašė kitus aukščiau nurodytus juridinę reikšmę turinčius dokumentus.

12. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad aptariama nusikaltimo sudėties yra formali ir padarinių nereikalauja. Nors nagrinėjamu atveju žalingi padariniai dėl L. V. neteisėtų veiksmų neabejotinai atsirado. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo suklastoti dokumentai nesudarė sąlygų užvaldyti įmonės turto, tačiau šis teiginys yra visiškai nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad būtent pasinaudojus jais ir kitais, jų pagrindu suklastotais, dokumentais – 2015 rugpjūčio 31 d. vienintelio akcininko sprendimu, prašymu registruoti juridinių asmenų registre (3 t., b. l. 147, 148–154) – pateiktais VĮ Registrų centras, buvo pasisavintas UAB „S. B.“ turtas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuose dokumentuose buvo pažymėta, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. vieninteliu UAB „S. B.” akcininku tapo L. V.. Analogiško turinio informacija yra užfiksuota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pateiktame išplėstiniame išraše su istorija (1 t., b. l. 11–14).

13. Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis, jo neteisėtais veiksmais sukelti teisiškai reikšmingi padariniai sietini ne su realiu UAB „S. B.” akcijų valdymu, bet su L. V. suklastotų dokumentų panaudojimu apyvartoje. Akcentuotina, kad visi jie atitiko BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo dalyko – dokumento – požymius, nes įtvirtino juridinę reikšmę turinčią informaciją. Nuteistojo suklastoto dokumento – bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties – svarbą bei teisinę reikšmę patvirtina ir tai, kad tokio pobūdžio sutartys sudaromos tik notarine forma. Šios formos reikalavimų nesilaikymas tokią sutartį daro negaliojančią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnis, 1.93 straipsnio 3 dalis).

14. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. teismo nuosprendžiu L. V. yra pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

nutaria:

nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.