- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-16
- Bylos Nr.
- 2S-2322-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02929-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kreditorius
- Redcast Holding Limited, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis V. Č., antstolė I. B., išieškotojas Redcast Holding Limited, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl antstolio veiksmų, nustatant iš varžytynių parduodamo areštuoto nekilnojamojo turto vertę, pagrįstumo bei teisėtumo.
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į antstolį V. Č. su skundu, prašydamas atšaukti paskelbtas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo su kavine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), varžytines, vykusias nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. sausio 22 d., ir pakartotinai paskirti šio turto vertinimo ekspertizę.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog kad antstolis V. Č. vykdo Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. MK-4428 dėl skolos ir 6 procentų palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo Redcast Holdings Limited naudai. Šioje vykdomojoje byloje antstolis areštavo pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą su kavine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), o nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 13 d. paskelbė Turto pirmąsias varžytines (pradinė Turto pardavimo kaina – 2 220 000 Eur). 2017 m. vasario 9 d. pareiškėjas, nesutikdamas su vykdymo proceso metu nustatyta Turto rinkos verte, pateikė antstoliui skundą. Skundas buvo iš dalies patenkintas, dėl ko Turto varžytinės buvo atšauktos. 2017 m. spalio 9 d. patvarkymu antstolis, siekdamas aktyviai padėti šalims parduoti Turtą maksimaliai palankiausiomis skolininkui ir išieškotojui kainomis, paskyrė ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti ir pavedė ją atlikti teismo ekspertui D. G.. Iki tol pareiškėjas nurodo bendravęs su antstoliu sklandžiai, telefonu, procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Po 2017 m. spalio 9 d. patvarkymo pareiškėjas jokių informacinių pranešimų ir/ar kitokių procesinių dokumentų iš antstolio negavo, o apie paskelbtas Turto varžytines sužinojo 2018 m. sausio 16 d. iš internetiniame tinklalapyje www.evarzytines.lt skelbiamos informacijos. Jose pradinė Turto pardavimo kaina buvo nurodyta 811 200 Eur, tai yra dvigubai mažesnė nei prieš tai skelbtose varžytinėse. Tik 2018 m. sausio 19 d. atvykęs susipažinti su vykdomąja byla pareiškėjas sužinojo apie 2017 m. lapkričio 9 d. antstolio priimtą patvarkymą, kuriuo jis įpareigotas 2017 m. lapkričio 15 d. 10 val. sudaryti sąlygas apžiūrėti Turtą. Šio patvarkymo pareiškėjas nurodo negavęs, jis buvo siųstas ne įprastu adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas pažymi, kad jis suinteresuotas dalyvauti Turto vertinime, nes dėl papildomai įrengtų patalpų yra pasikeitęs tiek gyvenamojo namo su kavine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendras plotas, tiek jo rinkos vertė. Jo teigimu, Turto vertinimo akte nurodyti duomenys apie 2017 m. lapkričio 15 d. 10 val. vietoje vykusią Turto apžiūrą (turtas apžiūrėtas 2017 m. lapkričio 15 d. išoriškai, pro langus apžiūrėtas gyvenamojo namo vidus) yra klaidingi, nes tiek jis, tiek kavinės darbuotojai, fiziškai buvę gyvenamajame name su kavine, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 15 d., gali paliudyti, kad faktiškai apžiūra vykdyta nebuvo.
Taip pat pareiškėjas nurodo, kad klaidingas yra ir Turto ekspertizės aktas. Jame remiamasi realios situacijos neatitinkančiais 2017 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (juose gyvenamojo namo su kavine plotas 1361,01 kv. m., kadastro duomenų nustatymo data 2006 m. vasario 6 d.). Tuo tarpu pagal antstoliui valstybės įmonės Registrų centro dar 2017 m. lapkričio 6 d. pateiktus duomenis gyvenamojo namo su kavine plotas 1466,02 kv. m, kadastro duomenų nustatymo data 2017 m. birželio 27 d.
Antstolis 2018 m. sausio 26 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad vadovaudamasis Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro 2016 m. birželio 1 d. vykdomuoju įrašu Nr. MK-4428 ir 2016 m. balandžio 19 d. vykdomuoju įrašu Nr. MK-3048 antstolis vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojo Redcast Holdings Limited naudai. 2016 m. birželio 9 d. buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis Turtas. 2017 m. spalio 9 d. priimtas patvarkymas skirti Turto vertinimo ekspertizę ir ją pavesti atlikti teismo ekspertui D. G.. Šis patvarkymas įteiktas pareiškėjui asmeniškai 2017 m. spalio 12 d. adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 20 d. antstolis gavo pareiškėjo prašymą dėl ekspertizės laikino sustabdymo, kurio 2017 m. lapkričio 9 d. raštu antstolis netenkino ir kartu su 2017 m. lapkričio 9 d. patvarkymu įpareigoti skolininką sudaryti sąlygas 2017 m. lapkričio 15 d. apžiūrėti Turtą išsiuntė pareiškėjui paštu adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 15 d. teismo ekspertas kartu su antstolio padėjėju J. J. apžiūrėjo Turtą. 2017 m. lapkričio 27 d. pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas apie nustatytą Turto vertę kartu su ekspertizės akto santraukos kopija. 2017 m. gruodžio 22 d. pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitais antstoliui žinomais adresais išsiųstas pranešimas apie paskelbtas pirmąsias Turto varžytines.
Antstolis nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis netinkamai įvertino Turtą ir nesuteikė pareiškėjui galimybės dalyvauti jį apžiūrint. Areštuodamas Turtą antstolis rėmėsi 2017 m. lapkričio 15 d. Turto vertinimo ataskaita, kuri yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta metodika. Pareiškėjas buvo informuotas apie Turto kainą, dėl kurios per įstatyme nustatytą terminą nepateikė prieštaravimų, taip pat praleido terminą pasiūlyti savo pirkėją. Visi patvarkymai, kaip ir ankstesni procesiniai dokumentai, pareiškėjui buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau po 2017 m. spalio 9 d. patvarkymo įteikimo pareiškėjui, šis kitų patvarkymų neatsiėmė ir į antstolį nesikreipė. Skolininko nedalyvavimas Turto apžiūros metu laikytinas ne jo teisių pažeidimu, o sistemingai priimtu skolininko sprendimu nebendradarbiauti vykdymo procese. Antstolis atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundo pateikimui antstoliui dieną Turto varžytinės baigėsi ir neįvyko, nes nebuvo pasiūlyta net pradinė Turto pardavimo kaina.
Suinteresuoti asmenys antstolė I. B., išieškotojas Redcast Holding Limited, AB „Energijos skirstymo operatorius“ teismui atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Teismas atsižvelgė į šalių išdėstytus argumentus, vykdomojoje byloje esančius duomenis ir sutiko su antstoliu, kad pareiškėjo nedalyvavimas vykdymo veiksmuose, apie kuriuos jam buvo tinkamai pranešta, nustatytos Turto rinkos vertės neginčijimas prieštaravimais iki Turto varžytinių paskelbimo buvo sąmoningas pareiškėjo elgesys, siekiant vilkinti vykdymo procesą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo pranešta apie paskirtą Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, į jos paskyrimą pareiškėjas sureagavo, pateikdamas prašymą dėl laikino jos sustabdymo. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas, žinodamas apie paskirtą Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir būdamas suinteresuotu jos rezultatu, vykdė jam įstatymo ne tik suteiktą teisę, bet ir įtvirtintą pareigą aktyviai domėtis ekspertizės eiga, taip pat prašymo sustabdyti ekspertizę išnagrinėjimo rezultatu. Toks pareiškėjo neveikimas liudija piktnaudžiavimą asmeniui suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl negali būti pagrindu jas ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).
Pažymėjo, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Turto rinkos vertės tuo aspektu, kad ji ekspertizės aktu nustatyta neįvertinus pasikeitusio gyvenamojo namo ploto, tačiau teismas su šiuo argumentu nesutiko. Byloje nustatyta, kad teismo ekspertui surašant ekspertizės aktą Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo ploto buvo 1361,01 kv. m. Jo ploto pasikeitimas į 1466,02 kv. m Nekilnojamojo turto registre buvo fiksuotas tik po Turto varžytinių paskelbimo 2018 m. sausio 15 d. Teismas pažymėjo, kad antstolis suteikė pareiškėjui galimybę Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti gyvenamojo namo ploto pakeitimus, kuria pareiškėjas, piktnaudžiaudamas turimomis procesinėmis teisėmis, savalaikiai nepasinaudojo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Šią aplinkybę patvirtina ne tik minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-23982-820/2017, bet ir pareiškėjo antstoliui 2017 m. liepos 11 d. pateiktas prašymas, kuriame jis nurodo esant papildomai neinventorizuotų patalpų, kurios neatsispindi 2017 m. birželio 27 d. atliktuose gyvenamojo namo kadastriniuose matavimuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas prašo pakartotinai paskirti atlikti Turto vertės nustatymo ekspertizę. Nurodė, kad net ir patenkinus asmens skundą dėl antstolio veiksmų (ne neveikimo) teismas neturi pagrindo nurodyti antstoliui vienaip ar kitaip atlikti vieną ar kitą procesinį veiksmą vykdomojoje byloje. Byloje pagal skundą dėl antstolio veiksmų teismui tenka pareiga įvertinti jau atliktus antstolio veiksmus jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, o jiems esant neteisėtiems, grąžinti padėtį į buvusią iki asmens teisių pažeidimo. Toks prašymas gali būti teikiamas antstoliui, kuriam įstatymas numato pareigą užtikrinti tinkamą Turto įkainojimą vykdymo procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1, 2 dalys, 682 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
antstolis paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę neatsižvelgęs į 2017 m. liepos 11 d. pateiktus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus (kurie vėliau buvo registruoti ir Nekilnojamojo turto registre). Jau iš šių duomenų matyti, kad namo bendras plotas yra faktiškai didesnis (1466,02 kv. m) nei tas, kuris tam momentui buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre (1361,01 kv. m). Antstolis buvo informuotas, kad nurodyti matavimai negalėjo būti tuo metu registruojami Nekilnojamojo turto registre, kadangi vyko teisiniai statybos užbaigimo procesai. Šią aplinkybę patvirtina 2017 m. balandžio 18 d. antstoliui pateiktas pranešimas, kuriuo informuota apie atliekamus kadastrinius matavimus bei UAB „Geosritis“ 2017 m. spalio 17 d. raštas, kuriame aprašyti atliekami kadastrinių matavimų darbai, nurodomas numatomas jų užbaigimo terminas bei nurodytos priežastys, dėl kurių jie užtruko. Ekspertas vertino daugiau nei 100 kv. m mažesnį nei faktinis gyvenamojo namo plotą, o antstolis, gavęs 2017 m. lapkričio 15 d. ekspertizės aktą Nr. DGE171115, kuriame nurodyta, kad vertinamas mažesni nei faktinis gyvenamojo namo plotas, paskirė turto varžytines, kurias vykdė nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. sausio 22 d.;
pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ekspertizės akte esantys duomenys apie tai, kaip buvo vykdoma turto apžiūra, taip pat galėjo sukelti antstoliui abejonių dėl nustatytos turto vertės. 2017 m. lapkričio 15 d. Vertinamo objekto apžiūros akte Nr. 17-11-15A nurodoma, kad tiriamas turtas apžiūrėtas išoriškai; pro langus apžiūrėtas gyvenamojo namo su kavine vidus. Pažymėjo, jog Turto apžiūros metu, jame esanti kavinė dirbo ir tiek ekspertas, tiek ir antstolio padėjėjas galėjo patekti į vidų.
pirmosios instancijos teismo liko neįvertintos aplinkybės apie tai, kad pasikeitęs gyvenamojo namo plotas buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre 2018 m. sausio 15 d. Turto varžytinės vyko nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. sausio 22 d. Šis faktas neabejotinai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 2 dalimi bei 703 straipsniu, yra pagrindas, kuriam esant antstolis privalėjo atšaukti varžytines ir imtis aktyvių veiksmų dėl turto perkainojimo. Remiantis antstolio 2018 m. vasario 8 d. raštu Nr. 0116/16/01232, kuriame jis informuoja apie antrąsias turto varžytines, teigtina, kad jis neatsižvelgė į pasikeitusius Nekilnojamojo turto duomenis ir nurodė, kad antrose varžytinėse parduodamo gyvenamojo namo plotas – 1361,01 kv. m . Tik vėliau, viešoje internete skelbiamoje informacijoje, antstolis pakeitė parduodamo turto plotą (nurodė didesnį), tačiau turto kainą paliko nepakeistą;
antstolis vykdo turto varžytines žinodamas, kad turto vertė akivaizdžiai neatitinka rinkos vertės ir gyvenamasis namas yra daugiau nei 100 kv. m didesnis nei vertino ekspertas. Dar nepasibaigus varžytinėms antstolis sužinojo, kad ir Nekilnojamojo turto registre namo plotas yra pakeistas (padidinamas daugiau nei 100 kv. m), o tai reiškia, kad ekspertizės metu nustatyta jo vertė akivaizdžiai yra neteisinga. Nurodyti antstolio veiksmai, kuomet jis priverstinai pardavinėja turtą žinodamas, kad jo vertė nustatyta akivaizdžiai neteisingai ir neatitinka realios rinkos vertės, akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo teises, o nurodytoms aplinkybėms paaiškėjus varžytinių metu, antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 703 straipsnio 1 dalimi, varžytines privalėjo atšaukti;
antstolis vadovaujasi turto vertinimo ekspertizės išvadomis, kuriose įvertintas ne visas namo plotas. Antstolis paskelbė antrąsias varžytines, kuriose nurodo mažesnį turto plotą ir tokiu būdu pažeidžiamos pareiškėjo teisės gali būti apgintos tik įpareigojant antstolį paskirtį pakartotinę turto vertinimo ekspertizę;
Suinteresuoti asmenys antstolis V. Č., antstolė I. B., išieškotojas Redcast Holding Limited, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas ginčija antstolio veiksmų pagrįstumą, nustatant parduodamo iš varžytynių nekilnojamojo turto vertę, įrodinėdamas, jog antstolis, netinkamai įvertino įkeistą turtą.
Dėl rašytinių įrodymų prijungimo
Apeliantas J. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Pateiktais įrodymais iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą dėl įrodymų vertinimo. Pareiškėjas pateikė 2017 m. liepos 11 d. lydraštį dėl kadastrinių matavimų bylos pateikimo, 2017 m. balandžio 18 d. pranešimą antstoliui, 2017 m. spalio 17 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geosritis“ raštą, 2018 m. sausio 22 d. antstolio atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2018 m. vasario 8 d. antstolio raštą Nr. 0116/16/01232.
Pagal proceso įstatymą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Įstatymas taip pat riboja naujų įrodymų priėmimą, jeigu tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą (taip pat ir atskirąjį skundą) grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
Apeliantas pateikė prašymą priimti papildomus dokumentus, kuriuose nurodomos aplinkybės, susijusios su kadastrinių matavimų bylos pateikimo terminu ir informavimu apie antstolio paskelbtas antras varžytines. Teismas sprendžia, kad apelianto prašomi priimti papildomi dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, objektyvių priežasčių dėl jų negalėjimo pateikti pareiškėjas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo minėtų dokumentų priimti ir vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą (CPK 306 straipsnis, 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2016 m. birželio 1 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-4428 dėl 500 268,12 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojo Redcast Holdings Limited naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą su kavine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0116/16/01232), taip pat Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2016 m. balandžio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-3048 dėl 465 316,42 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų, susidarančių nuo vekselio apmokėjimo termino iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos, išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojo Redcast Holdings Limited naudai (vykdomoji byla Nr. 0116/16/00555). 2016 m. balandžio 21 d., taip pat 2016 m. birželio 9 d. turto arešto aktais antstolis areštavo pareiškėjui priklausantį Turtą, nenurodydamas jo vertės, pažymėdamas, kad ji bus nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka. 2016 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu antstolis, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą 2016 m. liepos 1 d. eksperto išvadą Nr. 10-16/2, nustatė, kad Žemės sklypo rinkos vertė lygi 1 100 000 Eur, o 1361,01 kv. m ploto gyvenamojo namo - 1 650 000 Eur (toliau – Turtas).
2017 m. sausio 12 d. raštu antstolis informavo vykdymo proceso šalis apie nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 13 d. paskelbtas Turto pirmąsias varžytines (varžytinių Nr. 132339). 2017 m. vasario 1 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą sustabdyti varžytines, nes gyvenamojo namo bendras plotas, nurodytas Nekilnojamojo turto registre (1361 kv. m.), neatitinka tikrovės, Name papildomai yra įrengti du bokštai, kurių plotas neinventorizuotas. 2017 m. vasario 13 d. patvarkymu antstolis šias varžytines Nr. 132339 atšaukė, o 2017 m. vasario 14 d. patvarkymu nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą nuo šio patvarkymo gavimo dienos pareikšti savo sutikimą ar nesutikimą apmokėti pakartotinės Turto vertės nustatymo ekspertizės išlaidas. 2017 m. vasario 10 d. pareiškėjas pateikė skundus dėl antstolio veiksmų, kuriuos, be kita ko grindė, aplinkybe, kad po 2016 m. liepos 1 d. atlikto Turto vertinimo pasikeitė gyvenamojo namo bendras plotas ir vertė, nes buvo papildomai pastatytos ir įrengtos naujos patalpos, įrengti nauji brangūs valymo įrenginiai. Skunde pareiškėjas nurodė, jog jam reikalingas laikas įteisinti tikslų gyvenamojo namo plotą. Antstolis 2017 m. kovo 7 d., 2017 m. kovo 28 d. patvarkymais suteikė galimybę pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka patikslinti gyvenamojo namo plotą, kitus kadastrinius duomenis, tačiau pareiškėjas šia galimybe antstolio nurodytu terminu nepasinaudojo. Šią aplinkybę pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-23982-820/2017, kurioje pareiškėjo veiksmus nukeliant gyvenamojo namo ploto įteisinimą vėlesniam laikui pripažino piktnaudžiavimu turimomis procesinėmis teisėmis (CPK 182 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Iš vykdomųjų bylų medžiagos taip pat nustatyta, kad 2017 m. liepos 11 d. pareiškėjas pateikė antstoliui gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylą, o prašyme nurodė, kad kadastriniai matavimai dar nėra galutinai atlikti. Gavęs kadastrinių matavimo bylą iš pareiškėjo, antstolis 2017 m. spalio 17 d. raštu šių duomenų pareikalavo iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ir juos gavo 2017 m. lapkričio 6 d. Juose gyvenamojo namo plotas nurodytas 1361,01 kv. m, kadastriniai matavimai atlikti 2006 m. vasario 6 d.
2017 m. spalio 9 d. išieškotojas pateikė prašymą skirti Turto vertės nustatymo ekspertizę. 2017 m. spalio 9 d. patvarkymu antstolis paskyrė Turto vertės nustatymo ekspertizę ir pavedė ją atlikti teismo ekspertui D. G.. 2017 m. spalio 16 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą dėl ekspertizės laikino sustabdymo, kurį grindė tuo, kad yra vykdomi namo statybos pridavimo darbai, kuriuos užbaigus ir įregistravus bus identifikuotas tikrasis namo plotas ir jo vertė. Šiame prašyme pareiškėjas patvirtino gavęs antstolio 2017 m. spalio 9 d. patvarkymą. 2017 m. lapkričio 9 d. raštu antstolis pareiškėjo prašymą atmetė, o 2017 m. lapkričio 9 d. patvarkymu įpareigojo pareiškėją sudaryti sąlygas apžiūrėti Turtą 2017 m. lapkričio 15 d. 10 val. vietoje. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad teismo ekspertas D. G. apžiūrėjo Turtą 2017 m. lapkričio 15 d. išoriškai, pareiškėjui nedalyvaujant. Teismo ekspertas patvirtino šią aplinkybę parašu, o Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte Nr. DGE171115 (toliau – Ekspertizės aktas) aiškiai nurodė dalyvavęs apžiūroje vienas. Namo plotą teismo ekspertas nustatė iš jam pateiktų Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų.
2017 m. lapkričio 15 d. – 2017 m. lapkričio 27 d. teismo ekspertas D. G. surašė Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktą Nr. DGE171115, kuriame konstatavo, kad Turto rinkos vertė 2017 m. lapkričio 15 d. yra 1 014 000 Eur. Ekspertizės akto santraukos kopiją antstolis 2017 m. lapkričio 24 d. raštu išsiuntė pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šie procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Pagal Ekspertizės akte pateiktus duomenis teismo ekspertas vertino būtent 1361,01 kv. m ploto gyvenamojo namo rinkos vertę, nes 2017 m. lapkričio 15 d. – 2017 m. lapkričio 27 d. namo plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo 1361,01 kv. m. Šie duomenys nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti tik 2018 m. sausio 15 d., pareiškėjui Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus įregistruoti 2017 m. birželio 27 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2017 m. gruodžio 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą. Tuo metu antstolis jau buvo paskelbęs Turto varžytines nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. sausio 22 d. (varžytinių Nr. 147975), apie kurias pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. gruodžio 22 d. raštu, jį siunčiant paštu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitais antstoliui žinomais adresais. Visos siuntos, siųstos pareiškėjui, grįžo neįteiktos. Iš viešų nekilnojamojo turto registro duomenų, antstolio nurodytos informacijos nustatyta, kad Turto varžytinės Nr. 147975 neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis.
Antstolis vykdymo veiksmus, tarp jų ir turto įkainojimą, atlieka vadovaudamasis įstatymu (konkrečiomis teisės normomis), o teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus; interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Proceso įstatyme numatyta galimybė reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo, ir tuo atveju, jeigu atliktas turto įvertinimas kelia pagrįstų abejonių, antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi tam, kad nustatyta turto vertė sukeltų abejonių, prieštaravimai turi būti motyvuoti, sukelti abejonių dėl nustatytos turto vertės ir paremti ne tik deklaratyviais teiginiais.
Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007-02-05 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-1/2007; 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog Ekspertizės akte nustatyta gyvenamojo namo vertė neįvertinus pasikeitusio ploto. Byloje nustatyta, kad teismo ekspertui surašant Ekspertizės aktą Nekilnojamojo turto registre namo plotas buvo 1361,01 kv. m. Ploto pasikeitimas į 1466,02 kv. m Nekilnojamojo turto registre buvo fiksuotas tik po Turto varžytinių paskelbimo 2018 m. sausio 15 d. Byloje taip pat nustatyta, kad antstolis suteikė pareiškėjui galimybę Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti gyvenamojo namo ploto pakeitimus, kuria pareiškėjas, antstolio nurodytu terminu nepasinaudojo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-23982-820/2017, kurioje pareiškėjo veiksmai nukeliant namo ploto įteisinimą vėlesniam laikui pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Kaip jau buvo minėta, antstolis, įkainodamas skolininko turtą rėmėsi 2017 m. lapkričio 15 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte Nr. DGE171115 nustatyta turto verte. Apeliantas taip pat neginčija aplinkybės, jog apskritai nežinojo apie atliekamą turto vertinimą, jis buvo informuotas apie turto įkainojimą, jam buvo suteikta galimybė teikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo, kurių, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis neteikė. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti turto vertinimo procese, o pareiškėjo nedalyvavimas vykdymo proceso veiksmuose, nustatytos Turto vertės neginčijimas prieštaravimais vertintinas kaip sąmoningas pareiškėjo elgesys, siekiant vilkinti vykdymo procesą.
Pažymėtina ir tai, kad varžytynių metu nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Pareiškėjas prašo skirti pakarotinę Turto vertinimo ekspertizę, tačiau atsižvelgiant nustatytas aplinkybes, kad realizuojamo Turto vertė buvo nustatyta Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte Nr. DGE171115 remiantis oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo antstolio suteikta galimybe nustatytu terminu patikslinti gyvenamojo namo plotą registre bei neįgyvendino teisės teikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, o antstolis realizuojamo turto vertę bei pradinę pardavimo kainą nurodė laikydamasis CPK 681, 682 bei 718 straipsniuose nustatytos tvarkos, bei apeliantui nepateikus jokių konkrečių argumentų dėl vykdomojoje byloje esančio ekspertizės akto ydingumo (netinkamų metodų taikymo, palyginamųjų objektų parinkimo, teisės aktų atliekant ekspertizę pažeidimo ar pan.), apelianto prašymas dėl ekspertizės skyrimo netenkintinas.
Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo abejoti antstolio veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu vykdant turto pardavimo varžytines bei nekilnojamojo turto vertintojo atlikta turto vertės nustatymo ekspertize. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto J. K. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.