Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, D. D., jos atstovui advokatui Valdui Bugelevičiui,

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus - atstovei Simonai Valašinei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. Š. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Š. 2024 m. rugsėjo 2 d., 21.39 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.30 val., į jo su broliu darbo vietą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atvyko D. D. sugyventinis ir pareikalavo sumokėti jam kažkokius 6 000 Eur. Paklausus, kokių pinigų jis reikalauja, ėmė nerišliai kalbėti, kad nori atgauti dalį pinigų už savo sugyventinės pirktą 2022 m. iš mūsų nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su veršidėmis). Paaiškinus, kad jie jam nieko neskolingi, jis ėmė grasinti teismais, antstoliais, gąsdino, kad dar grįš. 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 13.00 val., šis vyras vėl atvyko į darbo vietą – garažą. Šį kartą buvo nusiteikęs dar agresyviau, ėmė grasinti ir vėl reikalauti kažkokių 6 000 Eur. Paprašius apleisti patalpas ir netrukdyti dirbti, vyras išsikvietė policiją. Pareigūnams liepus jam išeiti iš garažo, jis išėjo. Policijai išvykus, atvyko D. D., kuri ėmė isteriškai rėkauti, daužyti ir draskyti garažo duris, brautis į garažo vidų, spardė jo asmeninio automobilio galinį bamperį, galiausiai uždarė jį su broliu garaže antraisiais išoriniais vartais. Kartu su savo sugyventiniu D. D. trukdė dirbti, gadino jų turtą, reikalavo kažkokių pinigų. Tuomet jie su broliu iškvietė jiems policiją, kad sutramdytų įsiaudrinusius neadekvataus elgesio reketininkus. Atvykus pareigūnams ir jiems išėjus iš garažo, D. D. ir toliau rėkavo, brovėsi į garažo vidų, neleido užrakinti garažo, prie policijos pareigūnų reikalavo kažkokių pinigų. Tokiais savo agresyviais veiksmais, šie asmenys sukėlė psichologinį stresą jam su broliu, aplink dirbantiems kolegoms, sutrukdė darbo procesą, apgadino turtą, pakenkė jų verslo prestižui. Prašo imtis priemonių ir ištirti šį agresyvų D. D. ir jos sugyventinio pinigų iš jo su broliu reketavimo incidentą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo N. Š. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Institucija 2025 m. birželio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, D. D. nutraukė, motyvuodama tuo, kad D. D. veikoje nėra įžvelgiami administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio l dalyje ir 518 straipsnyje, požymiai.

Dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti reikalinga nustatyti, kad veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje ir juo turi būti sutrikdyta viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Be to, būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytomis veikomis yra kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padarytas – tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

Teismas, išanalizavęs pateikto skundo argumentus, išklausęs pareiškėjo N. Š. paaiškinimus, asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, D. D. paaiškinimus, liudytojų A. A. ir G. P. parodymus teisme, įvertinęs Institucijos surinktą bylos medžiagą - policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis bei kitus byloje surinktus rašytinius duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju D. D. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių ir Institucija pagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną D. D. atžvilgiu, vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Sprendžiant administracinės atsakomybės taikymo už D. D. galbūt atliktus pareiškėjo N. Š. pareiškime bei skunde nurodytus veiksmus, klausimą, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog N. Š. 2024 m. rugsėjo 2 d., 21.39 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.30 val., į jo su broliu darbo vietą – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atvyko D. D. sugyventinis ir pareikalavo sumokėti kažkokius 6 000 Eur. Paklausus, kokių pinigų jis reikalauja, ėmė kalbėti, kad nori atgauti dalį pinigų už savo sugyventinės 2022 m. pirktą nekilnojamąjį turtą. Paaiškinus, kad jam nieko neskolingi, jis ėmė grasinti teismais, antstoliais, gąsdino, kad grįš. 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 13.00 val., šis vyras vėl atvyko į darbo vietą – garažą, buvo nusiteikęs agresyviau, ėmė grasinti ir reikalauti 6 000 Eur. Paprašius apleisti patalpas ir netrukdyti dirbti, vyras išsikvietė policiją. Pareigūnams jam liepus išeiti iš garažo, šis išėjo. Policijai išvykus, atvyko D. D., kuri ėmė isteriškai rėkauti, daužyti ir draskyti garažo duris, brautis į garažo vidų, spardė automobilio galinį bamperį, galiausiai uždarė jį su broliu garaže antraisiais išoriniais vartais. Kartu su savo sugyventiniu D. D. trukdė dirbti, gadino jų turtą, reikalavo kažkokių pinigų. Tuomet su broliu iškvietė jiems policiją. Institucija 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną D. D. atžvilgiu, neįžvelgusi jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio l dalyje, požymių. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byloje II-463-903/2024) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai papildomam tyrimui.

Po minėtos teismo nutarties priėmimo, tikslindamas N. Š. pareiškime nurodomas aplinkybes, Institucijos įgaliotas pareigūnas apklausė D. D. bei R. N., kurie pateikė rašytinius paaiškinimus dėl kilusio įvykio, taip pat apklausė asmenis, kurie galimai matė kilusį įvykį ir jo aplinkybes, t. y. M. B., Ž. Š., G. P., V. M. ir A. A. bei užfiksavo minėtų asmenų nurodomas aplinkybes byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose, apžiūrėjo pateiktus vaizdo įrašus. Įvertinus papildomai surinktą medžiagą, Institucija 2025 m. birželio 5 d. nutarimu vėl nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną D. D., šios veiksmuose nenustačiusi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio l dalyje ir 518 straipsnyje, požymių.

Pažymėtina, jog analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, akivaizdu, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už D. D. galimai atliktus veiksmus 2024 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog analizuojamas įvykis vyko viešoje vietoje, tačiau šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad D. D. turėjo tyčią pažeisti viešąją tvarką, žmonių rimtį. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad D. D. veiksmai (beldimas į garažo duris) atlikti betarpiškai stebint pašaliniams asmenims ir (ar), kad pašaliniams asmenims būtų padaryta žala ir (ar) kitokiu būdu būtų sutrikdyta jų rimtis. Iš byloje esančių vaizdo įrašų turinio matyti, jog juose užfiksuota D. D., beldžianti į garažo vartus, tačiau neužfiksuota, jog būtų vartojami necenzūriniai žodžiai ar keliamas kitokio pobūdžio triukšmas, ar kad D. D., kaip nurodoma, skunde elgtųsi neadekvačiai, matyti, kaip D. D. uždaro garažo antruosius vartus ir nuo garažo nueina. Byloje esančių vaizdo įrašų turinys patvirtina, jog D. D. beldė į garažo vartus, tačiau minėtuose vaizdo įrašuose neužfiksuota, jog ji triukšmautų, šūkautų, keiktųsi necenzūriniais ar kitais įžeidžiančiais žodžiais, kurie būtų nukreipti į N. Š.. Liudytojas A. A. apklausiamas teisme patvirtino, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. jis dirbo garaže, jo garažas yra šalia N. Š. garažo, išgirdo triukšmą. Nematytas vyriškis pradėjo lįsti į automobilius. Jis viską filmavo. Vyras jam sakė, kad nefilmuotų, kad jis nėra viešas asmuo. Jis girdėjo triukšmą, kalba vyko dėl pinigų, jis girdėjo moters balsą, girdėjo, kaip moteris trankė duris, girdėjo necenzūrinius žodžius, bet neprisimena, kokie žodžiai pavartoti. Moteris uždarė vartus, ji turėjo būti supykusi, nes reikia jėgos jiems uždaryti. Moters veiksmai jam grėsmės nekėlė, žala padaryta nebuvo, jis pretenzijų neturi. Liudytojas G. P. teisme patvirtino, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. vyras ir moteris triukšmavo. Jis nuėjo pažiūrėti, kas ten vyko, išėjo iš savo garažo, nes išgirdo triukšmą. Jis girdėjo, kad kažkas klykavo prie N. Š. garažo. Jis suprato, kad šūkavo ant N. Š. Jis matė, kad durys uždarytos. Triukšmas buvo nukreiptas į garažo duris. Jis neturėjo pretenzijų tam vyrui ir moteriai dėl įvykio, po įvykio tęsė darbus. Byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose nėra užfiksuota, jog įvykio dieną D. D. vartojo necenzūrinius žodžius ir (ar) kitokiu būdu sutrikdė žmonių rimtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas N. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis su broliu patys užsidarė garaže, nenorėjo bendrauti su R. N. bei D. D., o iš vaizdo įrašo pamatė, kad D. D. uždarė garažo vartus. Jis neatsiminė, kokius D. D. pavartojo žodžius jo atžvilgiu, žodžiai buvo įžeidžiantys, sakė, kad paduos jį į teismą, jokių kitų grasinimų jo atžvilgiu neišsakė. Įvykio dieną buvo jis ir jo brolis, kitų asmenų, klientų nebuvo.

Taigi bylos duomenimis nenustatyta, jog D. D. keikėsi necenzūriniais žodžiais, o jos veiksmai t. y. beldimas į garažo duris, kuriame pats pareiškėjas N. Š. su broliu užsirakino, vertintini kaip bandymas pabendrauti su pareiškėju, siekiant išsiaiškinti situaciją dėl galimai suplėšyto vekselio ir (ar) galimai negrąžintos skolos. Byloje kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo pareiškime bei skunde nurodomas aplinkybes, nėra. Nenustatyta, kad D. D. veiksmai buvo tyčiniai ir orientuoti būtent į viešosios tvarkos pažeidimą ar žmonių rimties trikdymą. Teismas pažymi, jog privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, asmenų konfliktas neperžengė privačių tarpusavio nesutarimų ribos, o administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad D. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Šiuo atveju pastebėtina, jog formalus įstatymo, be kita ko, ANK 481 straipsnio taikymas, kai bet kurie asmens neetiški, nemandagūs ir pan., tačiau nepavojingi veiksmai, nenustačius asmens siekio savo veiksmais būtent pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, neatitiktų ANK paskirties teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą.

Administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai ir teisingai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškime nurodytų aplinkybių. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos 2025 m. birželio 5 d. nutarimu teisingai taikytos ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatos ir administracinio nusižengimo bylos teisena D. D. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo N. Š. pareiškime nurodytų D. D. veiksmų vertinti kaip nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (ANK 481 straipsnio 1 dalis).

Dėl savavaldžiavimo

Taip pat tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu N. Š. ir jo atstovas teigė, kad 2022 m. birželio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėjai L. Š., Ž. Š., R. Š. ir N. Š. pardavė, o pirkėja D. D. nupirko nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusysis N. Š. numano, kad būtent dėl šio sandorio pirkėja D. D. ir jos sugyventinis R. N., tikėtina iš anksto suplanavę ir turėdami tikslą atsiimti dalį už minėtus nekilnojamuosius daiktus sumokėtų pinigų, savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos (pvz., kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka), vykdė tariamą savo teisę – agresyviai reikalavo pinigų – 6 000 Eur už minėtą turtą sumokėtos sumos. D. D. ir R. N. iš esmės patys patvirtino apie savo atliktus veiksmus – tariamos skolos pinigų reikalavimą, t. y., kad jie šiuos veiksmus atliko visiškai sąmoningai ir tyčia. Jie buvo viską suplanavę iš anksto, kas akivaizdžiai įrodo ne tik D. D., bet ir jos sugyventinio R. N. tyčią, bet ir norą taip veikti. D. D. ir R. N. savo aktyviais veiksmais bandė įgyvendinti tariamą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodami įstatymų reikalavimus, kaltininkai pasirinko tokį savavališką teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo.

ANK 518 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, tai yra jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ANK 8 straipsnis). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, tai yra įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Taip pat būtina pabrėžti, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą normą. Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.

Iš byloje esančių duomenų bei asmenų teiktų paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. birželio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėjai L. Š., Ž. Š., R. Š. ir N. Š. pardavė, o pirkėja D. D. nupirko nekilnojamuosius daiktus, esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, jog 2024 m. rugsėjo 2 d. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo atvykę R. N. ir D. D. Asmuo, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, D. D., teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji įvykio dieną buvo prie garažo, nes N. Š. vardu buvo skola, t. y. raštas (vekselis) su 6 000 Eur skola. Jos sužadėtinis R. N. išvažiavo atsiimti skolos. Ji nerimavo, kur jis užtruko. Tada R. N. jai paskambinęs pasakė, kad jie suplėšė raštą su skola. Ji pasakė, kad atvažiuos, nes norėjo, kad jie jai į akis tai pasakytų. Ši situacija nesusijusi su ankstesniu sandoriu. Ji matė, kad yra skolos raštas, matė sumą. Ji norėjo padėti sužadėtiniui išsiaiškinti situaciją, varstė garažo vartus, bet jų tikrai neuždarė, nežinojo, ar garaže tuo metu yra žmonių. Kai ji atvyko, durys buvo užrakintos. Ji norėjo pasibelsti ir tiesiog pasikalbėti su žmonėmis. Žmonės neišėjo su ja pasikalbėti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjas N. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis su broliu buvo užsidarę garaže, nenorėdami bendrauti su atvykusiais asmenimis. Apie aplinkybę, kad D. D. juos uždarė, jis sužinojo pamatęs A. A. pateiktą vaizdo įrašą. Akivaizdu, jog atvykus policijos pareigūnams, N. Š. galėjo išeiti ir išėjo iš garažo, todėl pareiškėjo teiginiai, jog D. D. įgyvendino savo tariamą subjektinę teisę, apribodama jo laisvę ir uždarydama jį garaže, atmestini kaip nepagrįsti.

Nors pareiškėjas N. Š. pateiktu skundu prašė iš naujo įvertinti ir R. N. įvykio metu atliktus veiksmus bei jų teisėtumą, tačiau teismas pažymi, jog 2025 m. birželio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo bylos teisena R. N. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį nutraukta. Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs. Kadangi R. N. veiksmai nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, duomenų, jog pareiškėjas R. N. atžvilgiu priimtą nutarimą apskundė nustatyta tvarka, nėra, todėl teismas dėl pareiškėjo skunde dėstomų argumentų, susijusių su R. N. elgesiu ir atliktais veiksmais, plačiau nepasisako.

Aptartos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog tarp D. D. ir N. Š. kilęs civilinio pobūdžio ginčas dėl galimai suplėšyto vekselio ir (ar) negrąžintos skolos. Šiame kontekste, teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Atitinkamai, civilinio proceso metu nustačius, kad asmuo pažeidė administracinių nusižengimų kodekse numatytas įstatymo normas, apie tai informuojamos atitinkamos institucijos. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės dėl N. Š. ir D. D. pateikiamų versijų nėra nustatytos (aiškios), nėra pakankamo pagrindo ir spręsti dėl D. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, ir tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos esmė yra kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui, nustatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių. Akivaizdu, jog šis tarp civilinių teisinių santykių subjektų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Taigi, teismo vertinimu, skundžiamu Institucijos 2025 m. birželio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena D. D. pagrįstai nutraukta ir pagal ANK 518 straipsnį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taigi, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos, vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis, advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, jei prireikia, kartu taikant BPK 106 straipsnio nuostatas; iš nukentėjusių nuo administracinio teisės nusižengimo asmenų ar kitų asmenų, inicijavusių administracinio nusižengimo procesą, tokių išlaidų priteisti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-976/2024).

Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuotas VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-3-628/2024).

Pagal į bylą pateiktus įrodymus (PVM sąskaitas – faktūras, mokėjimo nurodymus), D. D. patirtos išlaidos atstovo advokato Valdo Bugelevičiaus paslaugoms apmokėti sudaro 1951,13 Eur. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodytus dydžius, šios administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos nagrinėjimo laiką teisme, įvykusių žodinių posėdžių skaičių, taip pat pateiktų paaiškinimų bei kitų procesinių dokumentų išsamumą bei motyvus, sprendžia, jog atstovo nurodytos procesinės išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą teisme, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, tikėtinai skirtą darbo laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, prašomą sumą D. D. priteisiant iš valstybės.

Pareiškėjo N. Š. atstovas prašė priteisti pareiškėjui iš D. D. proceso metu patirtas išlaidas, t. y. 2 600 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Administracinių nusižengimų teisenoje teismas, pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), priimdamas sprendimą (nutarimą, nutartį) turi teisę iš kalto asmens išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju D. D. administracinio nusižengimo bylos teisena Institucijos 2025 m. birželio 5 d. nutarimu buvo nutraukta, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), o pareiškėjo N. Š. skundas, kuriuo šis teismo prašė minėtą nutarimą panaikinti, teismo yra atmetamas, paliekant galioti Institucijos priimtą nutarimą, todėl pareiškėjo prašymas priteisti proceso išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo N. Š. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 5 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Priteisti D. D. iš valstybės 1951,13 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 13 ct) jos patirtoms išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.