- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- II-463-903/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00327-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pareiškėjas
- N. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną D. D. atžvilgiu, motyvuojant tuo, kad D. D. veikoje nėra įžvelgiami administracinės teisės pažeidimo požymiai, numatyti ANK 481 straipsnio l dalyje, nes kaip matyti iš medžiagos, nenustatyta nesuinteresuotų liudytojų, kurie patvirtintų nedidelį viešosios tvarkos pažeidimo faktą.
Šalies argumentai
Skundu N. Š. prašo panaikinti Institucijos 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimą. Skunde nurodyta, kad jis 2024 m. rugsėjo 2 d. pateikė pareiškimą Institucijai (reg. Nr. 0124000551423), kuriame nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.30 val., į jo ir brolio Ž. Š. darbo vietą garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), atvyko D. D. sugyventinis (vardas ir pavardė nežinomi) ir pareikalavo, kad jam jie sumokėtų kažkokius pinigus - 6000 Eur sumą. Kuomet jie jo paklausė, kokius pinigus jis iš jų reikalauja, jis ėmė nerišliai kalbėti, kad nori atgauti dalį pinigų už savo sugyventinės (D. D.) 2022 m. iš jų pirktą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su veršidėmis). Jis ir brolis jam paaiškino, kad nėra jam nieko skolingi, tačiau tuomet jis ėmė jiems grasinti teismais, antstoliais, užuolankomis gąsdino, kad jis sugrįš. 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 13.00 val., D. D. sugyventinis vėl atvyko į jų darbo vietą minėtame garaže, jis buvo dar agresyviau jų su broliu atžvilgiu nusiteikęs, ėmė grasinti ir vėl reikalauti pinigų - kažkokių 6 000 Eur. Kuomet jo pareikalavo, kad D. D. sugyventinis apleistų jų patalpas, tada vyriškis išsikvietė policijos pareigūnus, tačiau šie jam liepė pačiam išeiti iš jų garažo. Kuomet buvo atvykę policijos pareigūnai, atvyko ir pati D. D., kuri ėmė isteriškai rėkti, daužyti ir spardyti garažo duris, savavališkai brautis į jų garažo vidų, tyčia spardė jo asmeninio automobilio galinį bamperį, galiausiai uždarė jį ir brolį garažo viduje su antraisiais išoriniais vartais. D. D. ir jos sugyventinis trikdė jų darbą, gadino jų turtą ir agresyviai reikalavimo minėtos pinigų sumos. Tuomet jis su broliu išsikvietė policijos pareigūnus, kad jie sutramdytų šiuos įsisiautėjusius neadekvataus elgesio reketininkus. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis kartu su broliu išėjo iš garažo, D. D. ir toliau rėkavo, brovėsi į garažo vidų, neleido užrakinti garažo, pačių policijos pareigūnų akivaizdoje reikalavo iš jų minėtos didelės sumos pinigų. Tokiais savo veiksmais šie asmenys jiems sukėlė psichologinį stresą, jiems ir aplinkiniams kolegoms sutrikdė darbo procesą, apgadino jų turtą, pakenkė jo ir brolio verslo prestižui. Paprašė policijos imtis priemonių ir ištirti šį agresyvų D. D. ir jos sugyventinio pinigų iš jų su broliu reketavimo incidentą (epizodą). Institucija dėl vieno ir to paties jo pareiškimo dėl galimai neteisėtų D. D. ir jo sugyventinio veiksmų priėmė du dokumentus: 1) 2024 m. rugsėjo 11 d. raštą „Dėl pareiškimo tyrimo“, kuriame motyvų nenurodyta, sprendimo esmė nesuprantama, ir 2) 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriame taip pat nepateikti motyvai, o abiejų dokumentų apskundimo tvarka skirtinga. Šiuo atveju iš policijos pateiktų dviejų dokumentų taip ir lieka nebeaišku, kaip vertinama jo pareiškime keliamos problemos (ginčo) pobūdis, t. y. ar jis susijęs su viešojo administravimo sritimi, ar visgi su administracinio nusižengimo teisena. Jis pareiškimu kreipėsi į Policiją, prašydamas ištirti galimo agresyvaus pinigų reketavimo incidentą, tuo pačiu pateikė duomenis ir apie galimą savavaldžiavimą bei viešosios tvarkos pažeidimą, dalį šių veiksmų matė patys įvykio vietoje lankęsi policijos pareigūnai, be to, pareiškime buvo nurodęs, kad D. D. ir jos sugyventinis sutrikdė ne tik jų, bet ir aplinkinių kolegų darbą, t. y. įvykio vietoje buvo ir veiką matė daugiau įvykio liudytojų, tačiau Policija, kaip supranta, nei nustatinėjo, nei apklausė, nors be kita ko pažymėtina, kad vienas iš liudytojų net užfiksavo kaltininkų veiksmus vaizdo įrašuose, kurių kopijas turi pas save. Galimus teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas) turi kvalifikuoti ne jis savo pareiškime, o ikiteisminio tyrimo institucija (šiuo atveju Institucija). Deja, Policija tik paviršutiniškai vertino D. D. veiksmus vien dėl viešosios tvarkos pažeidimo (ANK 481 straipsnio 1 dalis), tačiau visiškai nevertino jos sugyventinio (galbūt net nenustatė jo asmenybės) veikų, taip pat nevertino jų abiejų veiksmuose savavaldžiavimo ir turto prievartavimo požymių. Taigi, aplinkybių pagal jo pateiktą pareiškimą, aiškinimasis buvo atliktas paviršutiniškai, neobjektyviai ir neišsamiai, neišaiškintos visos reikšmingos aplinkybes bei netinkamai pritaikytas įstatymas. Nebuvo nustatyti ir neapklausti tiesioginiai įvykio liudytojai, kurie kasdien dirba šalia įvykio vietos, panašu, kad nebuvo net nustatyta D. D. sugyventinio asmenybė ir jis neapklaustas, nebuvo atliktas jo veiksmų tyrimas ir teisinis vertinimas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad su N. Š. skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp asmenų vyksta civiliniai ginčai. Įvertinus tyrimo metu užfiksuotus duomenis, vienareikšmiškai padaryti išvadą, kad D. D. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą, nepakako duomenų, byloje esant prieštaringiems duomenims, visos abejonės buvo vertinamos atsakomybėn traukimo asmens naudai, atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Nagrinėjamu atveju, galimai N. Š. administracinio nusižengimo kodekso nuostatas bando panaudoti kaip priemonę civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamus kibimus prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, kuri negali būti grindžiama prielaidomis, išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Išnagrinėjus surinktą medžiagą, negauta nenuginčijamų įrodymų ir objektyvių duomenų, jog buvo pažeista viešoji rimtis ir viešoji tvarka. Surinktų duomenų visuma kelia abejones dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o visos abejonės turi būti aiškinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu N. Š. ir jo atstovas skundo reikalavimus palaikė bei pateikė vaizdo įrašą, kurio turinys, jų nuomone, patvirtina N. Š. 2024 m. rugsėjo 2 d. pareiškime ir skunde teismui nurodytas aplinkybes apie galimai net nusikalstamus D. D. ir R. N. veiksmus.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė S. Valašinė nurodė, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus pirminius pranešimus bei policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą pagal pranešimus, „Body“ kamerų įrašų turinį, kas leido daryti išvadą, jog pažeidimai nebuvo padaryti. Susipažinus su teisme pateiktais vaizdo įrašais, Institucija neprieštarautų, jeigu byla jai būtų grąžinta nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0124000550293 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 13.42 val. gautas pranešimas, kad šiuo metu įmonės savininkas piktybiškai nesutinka grąžinti pranešėjui pinigų. Asmenys yra pasirašę skolos lapelį. Žodiškai konfliktuoja, abu asmenys vietoje. Daugiau informacijos nesuteikė (29 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0124000550529 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 15.17 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pažįstamas asmuo, galimai spardė pranešėjo automobilį ir bando patekti į patalpas. Praneša patalpų savininkas, laukia vietoje. Nenori įsileisti asmens (28 b. l.).
Iš N. Š. 2024 m. rugsėjo 2 d. 21.39 val. pateikto pareiškimo apie įvykį matyti, kad jame nurodyta, kad „2024-08-30 apie 10.30 val. į mūsų su broliu Ž. darbo vietą-garažą adresu (duomenys neskelbtini), atvyko D. D. sugyventinis (vardas ir pavardė mums nežinomi) ir pareikalavo sumokėti jam kažkokius 6000 eur. Paklausus, kokių pinigų jis reikalauja, ėmė nerišliai kalbėti, kad nori atgauti dalį pinigų už savo sugyventinės pirktą 2022 m. iš mūsų nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su veršidėm). Paaiškinus, kad mes jam nieko neskolingi, jis ėmė grasinti teismai, antstoliais, gąsdino, kad dar grįš. 2024-09-02 apie 13 val. šis vyras vėl atvyko į mūsų darbo vietą-garažą, Šį kartą buvo nusiteikęs dar agresyviau, ėmė grasinti ir reikalauti vėl kažkokių 6000 eurų. Paprašius apleisti patalpas ir netrukdyti dirbti, vyras išsikvietė Policiją. Pareigūnams liepus jam išeiti iš garažo, jis išėjo. Policijai išvykus, atvyko D. D., kuri ėmė isteriškai rėkauti, daužyti ir draskyti garažo duris, brautis i garažo vidų, spardė mano asmeninio automobilio galinį bamperį, galiausiai uždarė mus su broliu garaže antraisiais išoriniais vartais. Kartu su savo sugyventiniu ji trukdė dirbti, gadino mūsų turtą, reikalavo kažkokių pinigų. Tuomet mes su broliu iškvietėme jiems Policiją, kad sutramdytų įsiaudrinusius neadekvataus elgesio reketininkus. Atvykus pareigūnams ir mums išėjus iš garažo, D. ir toliau rėkavo, brovėsi į garažo vidų, neleido užrakinti garažo, prie policijos pareigūnų vis dar reikalavo kažkokių pinigų. Tokiais savo agresyviais veiksmais, šie asmenys sukėlė psichologinį stresą mums su broliu, aplink dirbantiems kolegoms, sutrukdė darbo procesą, apgadino turtą, pakenkė mūsų verslo prestižui. Prašome imtis priemonių ir ištirti šį agresyvų D. D. ir jos sugyventinio pinigų iš mūsų su broliu reketavimo incidentą.“ (15 b. l.).
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad minėtame N. Š. 2024 m. rugsėjo 2 d. pateiktame pareiškime nurodyti D. D. veiksmai Institucijoje buvo vertinami tik vieno administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), apimtyje. Skundžiamame nutarime nėra jokio N. Š. pareiškime nurodytų aplinkybių apie D. D. ir jo sugyventinio galimą savavaldžiavimą ir turto prievartavimą vertinimo. Kita vertus, teisminio nagrinėjimo metu N. Š. atstovas pateikė vaizdo įrašą, apie kurį nebuvo žinoma Institucijai priimant skundžiamą nutarimą, ir kurio turinys, teismo nuomone, reikalauja iš naujo įvertinti N. Š. 2024 m. rugsėjo 2 d. pateiktame pareiškime nurodytas aplinkybes.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, Institucijos 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną naikinamas, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai papildomam tyrimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui papildomam tyrimui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.