- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- e2S-317-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00589-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- O. U.
- Ieškovas
- L. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. U. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2177-1174/2023 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui O. U. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose priimtas ieškovės L. L. ieškinys atsakovui O. U. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukters P. U. laikiną gyvenamąją vietą su motina L. L. ir priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnametei dukrai P. U. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. L..
3. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nuo 2022 metų spalio mėnesio pabaigos nebegyvena kartu, atsakovas išvyko dirbti į Norvegiją, nebeteikia išlaikymo nepilnametei dukrai, dukra gyvena kartu su ieškove, jai tenka pareiga suteikti vaikui gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jos augimui ir vystymuisi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė laikiną nepilnamečio vaiko P. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. L. pagal jos gyvenamąją vietą; taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo O. U. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai P. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Eur nuo ieškinio priėmimo teisme 2023 m. kovo 24 d. iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę L. L..
5. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atsižvelgia į tai, jog byla yra neišnagrinėta ir teismas neturi visų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį bei turtinius įsipareigojimus, todėl visa apimtimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti tenkinamas. Be to, priteisus ieškovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kai visų ieškinio reikalavimų pagrįstumo (įskaitant ir išlaikymo dydžio) klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės.
6. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog priteisiant vaikui išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (neatskaičiavus mokėtinų mokesčių) yra 840 Eur, tačiau teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko, kuriam atsakovas turi teikti materialinį išlaikymą, amžių, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaikymo bylose, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendė, kad kreipimosi į teismą metu būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 300 Eur kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas O. U. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 24 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti nepilnamečiam vaikui iš atsakovo 200 Eur laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Atskirajame skunde nurodė šiuos esminius argumentus:
7.1. Teismas netinkamai taikė nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1, 2, 3 dalys), o taip pat netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatymo ir padarė šių materialinių teisės normų pažeidimą.
7.2. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, orientaciniu kriterijumi laikomas vienas minimalus mėnesinis atlygis (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teismas nutartyje taip pat nurodė šią kasacinio teismo suformuotą praktiką, tačiau vertindamas MMA dydį netinkamai taikė vėliau papildytą kasacinio teismo praktiką – vertino MMA dydį neatskaičius mokesčių. Teismas, vertindamas orientacinį kriterijų - MMA neatskaičius mokesčių, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šeimos bylose ir dėl šios priežasties padarė nepagrįstą išvadą dėl priteistino išlaikymo dydžio.
7.3. Teismas nutartyje taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, jog nustatant priteistino išlaikymo dydį, vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Šiuo metu vaiko išmokos dydis pagal Išmokų vaikams įstatymą yra 86 Eur. Iš to seka, kad 633 Eur dydžio orientacinį kriterijų atitinkantis išlaikymo dydis mažintinas 86 Eur ir gaunamas išlaikymo dydis, tenkantis abiem tėvams – 547 Eur. Atsižvelgiant į tai, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis yra 274 Eur. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, nesumažino vaiko išlaikymo sumos gaunama vaiko išmoka, ir dėl šios priežasties padarė nepagrįsta išvadą dėl priteistino išlaikymo dydžio.
7.4. Ieškovės pateikta išlaidų vaiko poreikiams suma yra daugiau nei 36 procentais didesnė nei kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi laikoma MMA suma – 633 Eur. Iš to seka, kad ieškovė privalo įrodyti ir pagrįsti tokio dydžio vaiko išlaikymo išlaidas, tačiau to nepadarė. Teismas 862 Eur išlaikymo sumos nekvestionavo ir kritiškai nevertino.
7.5. Ieškovės nurodyta išlaidų vaiko išlaikymui suma yra nepagrįstai didelė atsižvelgiant į jo amžių ((duomenys neskelbtini)). Labiausiai tikėtina, jog tokio amžiaus vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos yra mažesnės nei orientacinis kriterijus, kadangi tokio amžiaus vaiko poreikiai yra ženkliai mažesni nei, pavyzdžiui, mokyklinio amžiaus vaiko. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šeimos bylose, todėl net ir atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių priteisė nepagrįstai didelį laikiną išlaikymą. Vertinant nepilnamečio vaiko amžių laikytina, jog nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 400 Eur, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas turėtų būti ne didesnis nei 200 Eur. Toks išlaikymo dydis yra pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti atsižvelgiant į jo amžių, t. y. atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. L. prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti bei palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Priteistas laikinas išlaikymas neviršija teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamo išlaikymo dydžio bei ½ dalies Vyriausybės nustatyto MMA.
8.2. Atsakovas per savo atstovą siuntė ieškovei taikos sutarties projektą (ją ketinta teikti teismui tvirtinti supaprastinto proceso tvarka), kurioje pats siūlėsi teikti išlaikymą savo dukrai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Be to, po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, atsakovas pats sumokėjo dukrai skirtą išlaikymą nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki dabar po 300 Eur per mėnesį. Todėl akivaizdu, jog atsakovas pats nelaiko, kad 300 Eur suma vaikui iš vieno tėvo per mėnesį yra per didelė suma.
8.3. Atsakovo reikalavimas pakeisti skundžiamą nutartį ir priteisti laikiną išlaikymą po 200 Eur per mėnesį niekuo neargumentuotas, nepagrįstas nei vaiko poreikių, nei tėvų galimybių įvertinimu. Nepateikti jokie rašytiniai įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
4. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. L. pateikė naujus įrodymus: taikos sutarties projektą, mokėjimo nurodymus, siuntinio fotonuotraukas.
5. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama naujus įrodymus, nesuformulavo prašymo priimti į bylą šiuos įrodymus, taip pat nenurodė motyvų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktos siuntinio fotonuotraukos yra visiškai nesusijusios su atskirojo skundo dalyku. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės teikiamus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Atskirojo skundo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
9. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytos 862 Eur išlaikymo sumos nekvestionavo ir kritiškai nevertino.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas išlaikymo dydžio orientacinį kriterijų - MMA neatskaičius mokesčių, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šeimos bylose ir dėl šios priežasties padarė nepagrįstą išvadą dėl priteistino išlaikymo dydžio. Teismas taip pat nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią vaiko išlaikymo suma turi būti sumažinama gaunama iš valstybės vaiko išmoka. Taigi, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra teisiškai nepagrįstas.
12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 633 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 840 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
13. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. – 85,75 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).
14. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) yra 633 Eur, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje realios atsakovo turtinės padėties (nesant duomenų apie jo turimą turtą, pinigines lėšas, darbo užmokestį) neįmanoma nustatyti, bei į tai, kad ieškovė turi teisę gauti 85,75 Eur valstybės išmoką (vaiko pinigus) (633-85,75=547,25/2=274), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų 274 Eur dydžio laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimas iki bus priimtas sprendimas byloje. Kartu pažymėtina, kad 274 Eur dydžio laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per mažas laikinai užtikrinti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko būtinuosius poreikius, ir nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų atsakovo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą.
15. Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį yra pakankama 400 Eur suma.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas turėtų būti ne didesnis nei 200 Eur, nes vertinant nepilnamečio vaiko amžių laikytina, kad nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 400 Eur.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nukrypus nuo aukščiau minėtos kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutartį, sumažinant priteistą laikino išlaikymo dydį nuo 300 Eur iki 274 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 24 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Sumažinti iš atsakovo O. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai P. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 300 Eur iki 274 Eur.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.