Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2024-02-26 · Civilinė byla Nr. e2-81-613/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-02-26Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-06-27Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-26
Bylos Nr.
e2-81-613/2024
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00080-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Simis“
Trečiasis asmuo
UAB „Svirno medis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-81-613/2024Teisminio proceso Nr.2-57-3-00080-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1; 2.6.29.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,sekretoriaujant Joanai Runelienei,dalyvaujant ieškovo atstovams direktoriui R. L., advokatui R. K.,atsakovui A. M., atsakovo atstovei advokatei G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simis“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Svirno medis“, ir pagal atsakovo A. M. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Simis“ dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo procesinių dokumentų santrauka

Šalies argumentai

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Simis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei UAB „Simis“ 52 610,49 Eur skolos, 2 314,22 Eur delspinigių, 1 049 Eur žyminį mokestį ir 3 357, 77 Eur advokato atstovavimo išlaidų, priteisti iš atsakovo A. M. 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovo A. M. 54 834,71 Eur sumos turtui uždėti areštą.

2. Nurodė, jog 2020 m. vasario 10 d. UAB „Simis“, atstovaujama bendrovės direktoriaus R. L., toliau vadinamas nuomotoju, iš vienos pusės, ir A. M., toliau vadinamos nuomininku iš kitos pusės, sudarė klojinių / pastolių nuomos sutartį. Pagal nuomos sutarties 3.l p. už klojinių nuomą nuomininkas atitinkamame sutarties priede nustatytą nuomos mokestį moka pagal nuomotojo pateikiamas sąskaitas faktūras. Šios sutarties 3.4 p., 3.9 p. numato, kad nuomotojas turi teisę išieškoti iš nuomininko šia sutartimi nustatytus delspinigius, jei apmokėjimas bus uždelstas. UAB „Simis“, vykdydama 2020 m. vasario 10 d. šalių pasirašytą klojinių / pastolių nuomos sutartį, teikė atsakovui paslaugas, o už suteiktas paslaugas atsakovui pateikė apmokėti sąskaitas. Atsakovas iš nurodytų 53 PVM sąskaitų faktūrų nėra apmokėjęs nė vienos.

3. UAB „Simis“ vykdydamas 2020 m. vasario 10 d. šalių pasirašytą klojinių / pastolių nuomos sutartį teikė atsakovui paslaugas, o už suteiktas paslaugas atsakovui pateikė apmokėti sąskaitas: 2021-05-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 21545 30 339,36 Eur sumos, 2021-05-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 21546 8 524,01 Eur sumos, 2021-05-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 21547 1 400,89 Eur sumos, 2021-05-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 21548 7 991,61 Eur sumos, 2021-05-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 21549- 2 262,47 Eur sumos, 2021-06-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM 21775 101,08 Eur sumos, 2021-06-30 PVM sąskaitą- faktūrą SIM 21776- 859,88 Eur sumos, 2021-06-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM 21777 824,78 Eur sumos, 2021-06-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM 21898 53,82 Eur sumos, 2021- 07-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM 22055 33,25 Eur sumos, 2021-07-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM 22058 113,91 Eur sumos, 2021-07-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM 22061 774,28 Eur sumos, 2021-07-30 PVM sąskaita SIM 22058 113,91 Eur sumos, PVM sąskaitą faktūrą SIM22063 936,83 Eur sumos, 2021-08-31 PVM sąskaitą- faktūrą SIM 22669 113,91 Eur sumos, 2021-08-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 22670 32,25 Eur sumos; 2021-08-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 22671 10,35 Eur sumos; 2021-08-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM22672 774,28 Eur sumos; 2021- 08-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 22673 936,83 Eur sumos; 2021-09-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM23177- 110,23 Eur sumos; 2021-09-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM 23178 906,62 Eur sumos; 2021-09-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM 23179 661,14 Eur sumos; 2021-09-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM 23180 11,14 Eur sumos; 2021-09-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM23181-32,17 Eur suosi; 2021-10-29 PVM sąskaitą faktūrą SIM23629 653,40 Eur sumos; 2021-10-29 PVM sąskaitą faktūrą SIM 23630 33,25 Eur sumos; 2021-10-29 PVM sąskaitą faktūrą SIM 23631 906,62 Eur sumos; 2021-10-29 PVM sąskaitą faktūrą SIM 23632 10,35 Eur sumos; 2021-10-29 PVM sąskaitą-faktūrą SIM 23633- 113,91 Eur sumos; 2021-11-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM 24013 10,01 Eur sumos; 2021- 11-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM 24014 110,23 Eur sumos; 2021-11-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM24015 382,35 Eur sumos; 2021-11-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM 24016 27,27 Eur sumos; 2021- 11-30 PVM sąskaitą faktūrą SIM 24018 454,10 Eur sumos; 2021-12-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM24423 106,77 Eur sumos; 2021-12-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 24424 10,35 Eur sumos; 2021-12-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 24425 42,96 Eur sumos; 2021-12-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 24426 329,06 Eur sumos; 2021-12-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM24427 25,25 Eur sumos; 2022-01-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 24825 321,16 Eur sumos; 2022-01-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 24826 4,38 Eur sumos; 2022-01-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM24827 13,19 Eur sumos; 2022-01-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 24828 98,63 Eur sumos; 2022-01-31 PVM sąskaitą faktūrą SIM 24829 42,96 Eur sumos; 2022-02-24 PVM sąskaitą faktūrą SIM24922 53,46 Eur sumos; 2022-02-28 PVM sąskaitą faktūrą SIM25133- 38,79 Eur sumos; 2022-02-28 PVM sąskaitą faktūrą SIM 25134 88,57 Eur sumos; 2022-02-28 PVM sąskaitą faktūrą SIM 25136 9,00 Eur sumos; 2022-02-28 PVM sąskaita faktūra SIM 25137 274,43 Eur sumos; 2022-03-09 PVM sąskaitą faktūrą SIM 25212-10 600,82 Eur sumos; 2022-03-09 PVM sąskaitą faktūrą SIM 25213 553,43 Eur sumos; 2022-03-09 PVM sąskaitą faktūrą SIM 25214- 1 962,00 Eur sumos; 2022-03-09 PVM sąskaitą faktūrą SIM25215 4 817,34 Eur sumos.

4. Pagal 2022-03-1.5 atsiskaitymą su debitoriais apyvartos apskaitą laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2022-03-15 atsakovas A. M. pagal suteiktas paslaugas ir pateiktas sąskaitas iki šiol nėra sumokėjęs 52 610,49 Eur.

5. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą.

6. CK 6.156 str.1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.). Ieškovas tinkamai vykdė savo pareigas pagal 2020 m. vasario 10 d. nuomos sutartį t. y išnuomojo atsakovui klojinius /pastolius, o atsakovas nesumokėdamas už nuomojamus klojinius / pastolius pažeidė Nuomos sutarties 3.4p. nuostatas, todėl ieškovas turi reikalavimo teisę į skolos išieškojimą. Tokia teisė tarpusavio šalių susitarimu yra numatyta ir nuomos sutarties 2.1.6 p.

7. 2020 m. vasario 10 d. nuomos sutarties 3.4 p., 3.9 p. numato, kad Nuomotojas turi teisę išieškoti iš Nuomininko šia sutartimi nustatytus delspinigius, jei mokėjimas bus uždelstas. Nuomos sutarties šalys 3.9 p. numatė, kad, nuomininkui uždelsus apmokėjimus, Nuomotojas turi teisę reikalauti mokėti delspinigius 0,04 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Ieškovas teismui pateikia delspinigių apskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, kad delspinigių sumą pagal pateiktas neapmokėtas sąskaitas faktūras atsižvelgiant į apmokėjimo terminus laikotarpiu nuo 2021-05-21 iki 2022-03-09 praleistų dienų skaičių yra 2 314,22 Eur.

8. CK 6. 71 str. 1 d. nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6. 71 str. 1 d.). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 str. 3 d.).

Atsiliepimas

9. Ieškovas procesiniuose dokumentuose – dublike nurodė, kad ieškinio reikalavimus grindžia 9 vekseliais, kurios yra išdavęs atsakovas A. M., tačiau ieškinio reikalavimai nauju pagrindu nebuvo suformuluoti. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas teigė, kad jis už pastolių nuomą yra sumokėjęs, pastolius ieškovui grąžinęs, visiškai nepagrįstai prašoma prisiteisti delspinigius, neaišku, kaip ieškovas skaičiuoja praleistą terminą sąskaitoms apmokėti, nes sąskaitose nebuvo numatyta, iki kada jos turi būti apmokamos.

10. Atsižvelgdami į minimas aplinkybes teismui pateikė patikslintus ieškinio reikalavimus.

11. Atsakovas A. M. asmeniškai prisiėmė atsakomybę apmokėti sąskaitą faktūrą SIM Nr.21548 bendros 7 991,61 Eur sumos už pastolių nuomą, kurie buvo naudojami objekte, (duomenys neskelbtini); sąskaitą faktūrą SIM Nr.21549 bendros 2 262,47 Eur sumos už pastolių nuomą objekte (duomenys neskelbtini); sąskaitą faktūrą SIM Nr.21545 bendros 3 039,36 Eur sumos už pastolių nuomą objekte (duomenys neskelbtini); sąskaitą faktūrą SIM Nr. 21547 bendros 1 400,89 Eur sumos už pastolių nuomą objekte, (duomenys neskelbtini); sąskaitą faktūrą SIM Nr.21546 bendros 8 524,01 Eur sumos už pastolių nuomą objekte (duomenys neskelbtini).

12. Šiuose objektuose darbus vykdė UAB „Svirno medis“, kurios direktorius buvo pats atsakovas A. M.. UAB „Svirno medis“ neturėjo finansinių galimybių vykdyti atsiskaitymus, todėl, kaip ir nurodoma ieškovo procesiniuose dokumentuose – dublike, A. M. asmeniškai įsipareigojo apmokėti sąskaitas ir kaip piniginės prievolės užtikrinimo garantą pasirašė 8 vekselius po 2 800,00 Eur ir vieną vekselį 820,00 Eur sumos, bendra suma 23 220, 00 Eur. Bendra vekselių suma atitinka 5 punkte nurodytų sąskaitų sumą. Taigi ieškovas patikslindamas ieškinio reikalavimus vienu iš reikalavimų pagrindų nurodo 9 išduotus atsakovo A. M. neprotestuotinus vekselius bendros 23 220,00 Eur sumos.

13. Antra patikslinto ieškinio reikalavimo dalis yra atsakovo negrąžinta įranga, kuri buvo išduota remiantis 2020 m. vasario 10 d. sudarytos klojinių / pastolių nuomos sutarties pagrindu tarp UAB „Simis“ ir atsakovo A. M.. Bendra negrąžinta suma yra 17 987,05 Eur. Šią reikalavimo dalį ieškovas įrodinės PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose yra nurodyta įrangos nuomos sutarties priedo numeris, negrąžintos įrangos pavadinimas, kiekis ir kaina. Būtent 2022-03-09 sąskaita faktūra SIM Nr.25214 bendros l 962,00 Eur sumos; 2022-03-09 sąskaita faktūra SIM Nr.25212 bendros 10 600,82 Eur sumos; 2022-03-09 sąskaita faktūra SIM Nr.25215 bendros 4 817,34 Eur sumos; 2022-03-09 sąskaita faktūra SIM Nr.25213 bendros 553,43 Eur sumos; 2022-02-24 sąskaita faktūra SIM Nr.24922 bendros 53,46 Eur sumos. Taip pat papildomai šioje reikalavimo dalyje reikalavimo sumą įrodinėja įrangos priėmimo–perdavimo aktais nurodytose sąskaitose bei 2020 m. vasario 10 d. klojinių nuomos sutartimi.

14. Trečia patikslinto ieškinio reikalavimo dalis sudaro neapmokėtos sąskaitos už įrangos nuomą, kuri buvo perduota atsakovui remiantis 2020 m. vasario 10 d. klojinių /pastolių nuomos sutarties pagrindu. Bendra įrangos nuomos neapmokėta sąskaitų suma sudaro 11 405,10 Eur. Šio ieškinio reikalavimo dalį įrodinėja sąskaitomis faktūromis, kurios yra pateikiamos pagal įrangos naudojimą objektuose:

1) (duomenys neskelbtini): 2022 02 28 sąskaita faktūra SIM Nr. 25133 38,79 Eur; 2022 01 3 sąskaita faktūra SIM Nr. 24829 42,96 Eur; 2021 12 31 sąskaita faktūra SIM Nr. 24425 42,96 Eur; 2021 11 30 sąskaita faktūra Nr.24015 382,35 Eur; 2021 10 29 sąskaita faktūra SIM Nr. 23631 906,62 Eur; 2021 09 30 sąskaita faktūra SIM Nr. 23178 906,62 Eur; 2021 08 31 sąskaita faktūra SlM Nr. 22673 936, 83 Eur; 2021 07 30 sąskaita faktūra SIM Nr. 22063 936,83 Eur; 2021 06 30 sąskaita faktūra SIM Nr,21776 859,89 Eur. Taip pat papildomai prie šių sąskaitų teismui pateikia Įrangos nuomos priedus Nr. ARMl-12-1; Nr. ARMl-11-2; Nr. ARMl-11-1; Perdavimo aktą Nr. ARMl-12-0; Įrangos nuomos sutarties priedą Nr. ARMl-11-0; Perdavimo aktą Nr. ARMl-11-0.

2) (duomenys neskelbtini): 2022 02 28 sąskaita faktūra SIM Nr.25137 274,43 Eur; 2022 01 31 sąskaita faktūra SIM Nr.24825 321,16 Eur; 2021 12 31 sąskaita faktūra SIM Nr.24426 329,06 Eur; 2021 11 30 sąskaita faktūra SIM Nr. 24018 454,10 Eur; 2021 10 29 sąskaita faktūra SIM Nr. 23629 653,40 Eur; 2021.09.30 sąskaita faktūra SIM Nr. 23179 661,14 Eur; 2021.08.31 sąskaita faktūra SIM Nr. 22672 774,28 Eur; 2021 07 30 sąskaita faktūra SIM Nr.22061 774,28 Eur; 2021.06.30 sąskaita faktūra SIM Nr. 21777 824,78 Eur. Taip pat papildomai teismui pateikia įrangos nuomos sutarties priedą Nr. ARMl-5-9; įrangos nuomos sutarties priedą Nr. ARTM-2-7; Įrangos grąžinimo aktą SIM-1( pagal aktą ARMl-5-8); Įrangos nuomos sutarties priedą Nr. ARMl-5-8; Įrangos grąžinimo aktą Nr. SIM-1( pagal aktą ARMl-5-7); Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARMl-5-7; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr.ARMl-5-6; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARMl-5-5; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARTM-2-6; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARMl-5-4; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARTM-2-5; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARMl-5-3; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARTM-2-4; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARTM-4-1; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARTM-2-3; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARTM-4-0; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARMl-3-2; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARMl-5-2; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARTM-2-2; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARMl-5-1; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARTM-2-1; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARTM-4-0; Perdaavimo aktas Nr. ARTM-4-0.

3) (duomenys neskelbtini): 2022 01 31 sąskaita faktūra SIM Nr.24826 4,38 Eur; 2021 1231 sąskaita faktūra SIM Nr. 24424 10,35 Eur; 2021 11 30 sąskaita faktūra SIM Nr. 24013 10,01 Eur; 2021 10 29 sąskaita faktūra SIM Nr. 23632 10,35 Eur; 2021 09 30 sąskaita faktūra SIM Nr. 23180 11,14 Eur; 2021 08 31 sąskaita faktūra SIM Nr. 22671 10,35 Eur; 2021 07 30 sąskaita faktūra SIM 22048 10,35 Eur. Taip pat papildomai teismui pateikiame Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARMl-3-3; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr.ARMl-3-2; Įrangos nuomos sut. Priedą Nr. ARMl-3-0; Perdavimo aktą Nr. ARMl-3-0.

4) (duomenys neskelbtini): 2022 02 28 sąskaita faktūra SIM Nr. 25136 9,00 Eur; 2021 01 31 – 24827 13,19 Eur; 2021 12 31 sąskaita faktūra SIM Nr. 24427 25,75 Eur; 2021 11 30 sąskaita faktūra SIM Nr. 24016 27,27 Eur; 2021 10 29 sąskaita faktūra SIM Nr. 23630 33,25 Eur; 2021 09 30 sąskaita faktūra SIM Nr. 23181 32,17 Eur; 2021 08 31 sąskaita faktūra SIM Nr. 22670 33,25 Eur; 2021 07 30 sąskaita faktūra SIM Nr. 22055 33,25 Eur; 2021 06 30 sąskaita faktūra SIM Nr. 21775 101,08 Eur. Taip pat papildomai teismui pateikia Įrangos nuomos sutarties priedą Nr.ARTM-3-5; Įrangos nuomos sutarties priedą Nr.ARTM-3-4; Įrangos nuomos sutarties priedą Nr.ARTM-3-3; Įrangos nuomos sutarties priedą Nr.ARTM-3-2; Įrangos nuomos sutarties priedą Nr.ARTM-3-1; Įrangos nuomos sutarties priedą Nr.ARTM-3-0; Perdavimo aktą Nr. ARTM-3-0.

5) (duomenys neskelbtini): 2022.02.28 sąskaita faktūra SIM Nr. 25134 88,57 Eur; 2021 01 31 sąskaita faktūra SIM Nr. 24828- 98,63 Eur; 2021 12 31 sąskaita faktūra SIM Nr. 24423 106,77 Eur; 2021.11.30 sąskaita faktūra SIM Nr. 24014 110,23 Eur; 2021 10 29 sąskaita faktūra SIM Nr. 23633 113,91 Eur; 2021 09 30 sąskaita faktūra SIM Nr. 23177 110,23 Eur; 2021 08 31 sąskaita faktūra SIM Nr. 22669- 113,91 Eur; 2021 07 30 sąskaita faktūra SIM Nr. 22058 113,91 Eur; 2021 06 30 sąskaita faktūra SIM Nr. 21898 53,82 Eur. Pateikia Įrangos nuomos sutarties priedą Nr.ARMl-19-1; Įrangos nuomos sutarties priedą Nr.ARMl-19-0; Įrangos nuomos sutarties priedą Nr.SVIRNO-37-2; Įrangos nuomos sutarties priedą Nr.SVIRNO-38-1; Įrangos nuomos sutarties priedą Nr.SVIRNO-37-1; Įrangos nuomos sutarties priedą Nr.SVIRNO-38-0; Perdavimo aktą Nr. SVIRNO-38-0.

15. Patikslintų ieškinio reikalavimų suma iš esmės nėra pakitusi, bendra reikalavimų suma yra 52 612,50 Eur. Delspinigių suma, žyminio mokesčio dydis nekinta.

Atsakovo procesinių dokumentų santrauka

Atsiliepimas

16. Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė tokias bylos aplinkybes. Ieškovės UAB „Simis“ ir A. M. kaip fizinio asmens 2020 metų vasario 10 d. buvo pasirašyta nuomos sutartis Nr. 20200210/20/10. Pagal šią nuomos sutartį ieškovas įsipareigojo duoti laikinai už užmokestį valdyti klojinius / pastolius su visais jų priedais, o atsakovas įsipareigojo priimti klojinius / pastolius, juos tinkamai naudoti pagal sutarties sąlygas ir mokėti nuomos mokestį (sutarties 1.1 p.).

17. Sutarties 1.2 punkte buvo numatyta, kad konkrečių klojinių nuomai šalys sudaro šios sutarties priedą. Sutarties šalių tarpusavyje suderintas ir sudarytas priedas tampa sandėlio sutarties dalimi ir specialiosiomis sąlygomis sutarties kaip bendrųjų sąlygų atžvilgiu.

18. Sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad šalys sutarties priede nurodo klojinių kainą ir sutaria dėl nuomojamų klojinių asortimento, kiekio fiksuotais vienetais, nuomos trukmės, nuomos mokesčio dydžio, konkrečių klojinių pateikimo bei grąžinimo datos ir vietos.

19. Sutarties 2.1.3 punkte buvo numatyta, kad nuomotojas įsipareigoja perduoti klojinius pagal perdavimo aktą, kuriame nurodoma klojinių techninė būklė ir defektai, patvirtinamą abiejų sutarties šalių įgaliotų atstovų parašais ir antspaudais. Perdavimo akto funkciją gali atlikti krovinio važtaraštis.

20. Susipažinus su ieškovo pateiktais dokumentais, akivaizdu, kad nėra pridėti jokie sutarties priedai, tai yra nei klojinių / pastolių perdavimo atsakovui aktai, nei šalių susitarimas dėl kainos, terminų ir kt. Ieškovo pateiktose sąskaitose yra nurodyti priėmimo–perdavimo aktų numeriai, pvz., 2021-05031 sąskaitoje faktūroje SIM Nr. 21545 nurodyti priėmimo–perdavimo aktai ARMI -7-0, ARMI -9-0 ir kt., tačiau jie nėra pateikti bylai. Kitoje 2021-05-31 PVM sąskaitoje faktūroje SIM Nr.21547 nurodyti perdavimo aktai įvardyti ARTM-3-0, tačiau nėra pridėti prie ieškinio. 2021-05-31 PVM sąskaitoje faktūroje SIM Nr. 21549 nurodytas priėmimo–perdavimo aktas „SVIRNO -37-0“. Todėl neaišku, kam buvo perduoti pastoliai, už kurių nuomą prašo ieškovas priteisti iš A. M.. Ieškovas privalo pateikti visus šiuos PVM sąskaitose faktūrose nurodytus priėmimo–perdavimo aktus, nes atsakovas teigia, kad jis nėra pasirašęs jokių pastolių / klojinių priėmimo–perdavimo aktų, nes jie nebuvo surašyti, kaip kad nebuvo abiejų šalių suderinto ir pasirašyto priedo prie sutarties dėl konkrečių pastolių nuomos mokesčio dydžio, trukmės ir jų kainos. Jie susitarė žodžiu ir pagal žodinį susitarimą atsakovas yra visiškai atsiskaitęs.

21. Atsakovas pripažįsta, kad yra pasirašęs su ieškove UAB „Simis“ nuomos sutartį Nr. 20200210/20/01/10, pagal ją yra kelis kartus išsinuomojo pastolių, bet juos grąžino ir už nuomą sumokėjo 2 500 Eur grynaisiais bendrovės direktoriui R. L.. Jokio piniginio kvito negavo.

22. Tarp ieškovės UAB „Simis“ ir A. M., kaip fizinio asmens, 2020 metų vasario 10 dieną buvo pasirašyta Nuomos sutartis Nr.20200210/20/02/10.Pagal šią nuomos sutartį ieškovas įsipareigojo duoti laikinai už užmokestį valdyti klojinius / pastolius su visais jų priedais, o atsakovas įsipareigojo priimti klojinius / pastolius, juos tinkamai naudoti pagal sutarties sąlygas ir mokėti nuomos mokestį. (Sutarties 1.1p.)

23. Sutarties 1.2p. buvo numatyta, kad „konkrečių klojinių nuomai šalys sudaro šios Sutarties priedą. Sutarties šalių tarpusavyje suderintas ir sudarytas Priedas tampa sudėtine sutarties dalimi ir specialiosiomis sąlygomis sutarties kaip bendrųjų sąlygų atžvilgiu“.

24. Sutarties 1.3p. numatyta, kad „šalys sutarties Priede nurodo klojinių kainą ir sutaria dėl nuomojamų klojinių asortimento, kiekio fiksuotais vienetais, nuomos trukmės, nuomos mokesčio dydžio, konkrečių klojinių pateikimo bei grąžinimo datos ir vietos“.

25. Sutarties 2.1.3p. buvo numatyta: „nuomotojas įsipareigoja perduoti klojinius pagal Perdavimo aktą, kuriame nurodoma klojinių techninė būklė ir defektai, patvirtinamą abiejų sutarties šalių įgaliotų atstovų parašais ir anspaudais. Perdavimo akto funkciją gali atlikti krovinio važtaraštis“.

26. Pagal ieškovo pridėtus prie ieškinio priedus matyti, kad pagal 2021-05-31 PVM sąskaitą faktūrą SIMIS Nr. 21545 yra priskaičiuota už transporto paslaugas – 300 Eur, pagal 2021 05 31 sąskaitą faktūrą SIM Nr. 21546 priskaičiuota 100 Eur, tačiau duomenų, kad atsakovas A. M. būtų užsakęs kokias nors transporto paslaugas, nėra, o pagal Sutarties 2.1.1p. yra numatyta, kad Nuomotojas įsipareigoja, jeigu to pageidauja Nuomininkas, pristatyti Nuomininkui klojinius į Priede sutartą vietą ir sutartu laiku. Kaip jau nurodyta, jokio priedo, kuriame būtų aptarta klojinių pateikimo vieta, nėra, kaip ir nėra pateikta atsakovo A. M. prašymo pristatyti klojinius / pastolius į konkrečią vietą.

27. Nepateikė ieškovas ir pagal sutarties 2.1.2p. numatytos klojinių kiekio ir nuomos mokesčio preliminarios sąmatos, todėl dabar neaišku, kaip apskaičiuotas į PVM sąskaitas faktūras įtrauktas mokestis už pastolių / klojinių nuomą ar atsakovas sutiko su tokiu nuomos mokesčiu.

28. Pagal Sutarties 3.1p. buvo numatyta, kad Nuomotojas sąskaitas faktūras už klojinių nuomą pateikia sumokėti už praėjusį kalendorinį mokestį vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 5 dienos arba atitinkamame sutarties Priede nurodytais terminais. 2021-05-31 PVM sąskaita faktūra SIM Nr.21545 yra pateikta už 91 parą, 168 paras; 2021-05-31 PVM sąskaita faktūra SIM Nr.21548 pateikta už 254 paras, 237 paras, 2021-05-31 PVM sąskaita faktūra SIM Nr.21547 pateikta net už 307 paras, 2021-0531 PVM sąskaita faktūra SIM Nr. 21546 pateikta už 75, 294, 110, 108, 90, 234,178 paras. Visos sąskaitos faktūros yra išrašytos tą pačią dieną – 2021-05-31, tačiau visiškai neaišku, kodėl jos išrašytos vos ne po metų nuo sąskaitoje nurodyto nuomos termino pradžios. Jokių duomenų, kad šalys būtų susitarusios kitaip dėl sąskaitų pateikimo, byloje duomenų nėra.

29. Prašoma priteisti iš atsakovo A. M. ir pagal priėmimo–perdavimo aktus, sąskaitose faktūrose įvardytus „SVIRNO“. Pagal šiuos priėmimo–perdavimo aktus prašo priteisti 2 768,25 Eur. Pagal sąskaitose faktūrose nurodytus priėmimo–perdavimo aktus „ARMI“ – 22 509,86 Eur; pagal sąskaitose faktūrose nurodytus priėmimo aktus „ARTM“ 6 868,40 Eur. Pagal sąskaitose faktūrose nurodytus priėmimo–perdavimo aktus „PR“ prašoma priteisti suma yra 17 933,59 Eur. Dar yra priėmimo–perdavimo aktas 2022 02 24 sąskaitoje faktūroje SIM Nr.24922 įvardytas „REMO“ ir prašoma priteisti 52,63 Eur ( su PVM). Taigi kyla abejonių, kaip visi šie skirtingai įvardyti priėmimo–perdavimo aktai yra susiję su atsakovu A. M. ir kokiu teisiniu pagrindu prašoma iš jo priteisti iš viso 54 924,71 Eur.

Motyvuojamoji dalis

30. CK 6.535 straipsnio 1 dalis nustato, kad pastatas, statinys ar įrenginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimo–priėmimo aktą. Jį pasirašo abi šalys. Pagal CK 6.535 straipsnio 2 dalies nuostatas nuomotojo pareiga perduoti įrenginį nuomininkui laikoma įvykdyta, kai įrenginys faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo–priėmimo aktas. Ieškovė tokio dokumento, kuris būtų abiejų šalių pasirašytas, nepateikė, nors sąskaitose faktūrose įvardija priėmimo–perdavimo aktus, pagal kuriuos skaičiuoja nuomos mokestį ir kitas sumas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių pastolių priėmimo–perdavimo aktų, kurie turėjo būti pagal Sutarties 2.1.3p, todėl ieškovė turi prisiimti iš Sutarties sąlygų pažeidimo kylančią riziką. Ieškovui tenka pareiga įrodyti, kada perdavė atsakovui A. M., kokius pastolius ir kokia buvo aptarta jų nuomos kaina, neįrodžius šių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo ieškiniui tenkinti ir jis turi būti atmestas.

31. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. M. už pastolių nuomą yra sumokėjęs, pastolius ieškovui grąžinęs, visiškai nepagrįstai iš jo prašoma priteisti delspinigius. Be to, neaišku, kaip ieškovas skaičiuoja praleistą terminą sąskaitoms apmokėti, nes sąskaitose nebuvo numatyta, iki kada jos turi būti apmokėtos. Jeigu ieškovas, pavyzdžiui, 2021 05 31 PVM sąskaitą faktūrą Nr.21549 pateikia apmokėjimui praėjus 343 paroms, tai akivaizdu, kad jis pats pažeidė Sutarties 3.1p. ir negali reikalauti iš atsakovo mokėti delspinigius.

32. Ieškovo pozicija patvirtina, kad pastolius, už kurių nuomą prašo priteisti iš atsakovo, buvo išsinuomojęs UAB „Svirno medis“, o ne A. M. kaip fizinis asmuo pagal 2020-02-10 nuomos sutartį, todėl ieškovas ieškinį turi reikšti UAB „Svirno medis“.

Atsakovo priešieškinio santrauka

33. Atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovui dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo A. M. 23 220 Eur pagal aštuonis vekselius: 2020 metų lapkričio 25 d. – 2 800 Eur dydžio sumos, 2020 m. gruodžio 25 d. – 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų sausio 25 d. – 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų vasario 25 d. – 2 800 Eur sumos; 2021 metų kovo 25 dienos – 2 800 Eur sumos; 2021 metų balandžio 25 dienos – 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų gegužės 25 dienos – 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų birželio 25 dienos 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų birželio 26 dienos – 820 Eur sumos.

34. Kaip matyti iš pateiktų vekselių, nors ir nurodyta, kad jie išrašyti kas mėnesį, tačiau visuose vekseliuose nurodyta, kad atsakovas juos gavo 2021 metų liepos 27 dieną ir 2021 metų liepos 29 dieną neapmokėjo.

35. Ieškovas nurodo, kad atsakovas A. M. asmeniškai prisiėmė atsakomybę, pasirašydamas šiuos vekselius, sumokėti už UAB „Svirno medis“ pastolių nuomą.

36. Atsakovas nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais ir teikia priešieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiais ieškovo pateiktus vekselius dėl šių priežasčių: atsakovas teigia, kad vekselius pasirašė 2021 metų rugpjūčio mėnesį, kai ieškovas sužinojo, jog A. M. jau nėra UAB „Sirno medis“ direktorius, o naujojo direktoriaus S. F. jie neranda. Pasirašyti visus vekselius vienu metu buvo priverstas dėl ieškovo taikyto ekonominio spaudimo: atsakovas A. M., kaip fizinis asmuo, 2020 metų vasario 10 dieną buvo sudaręs su ieškove UAB „Simis“ Nuomos sutartį Nr. 2020.02.10/20/02/10, pagal kurią nuomojo iš ieškovo pastolius. Pokalbio metu buvo pareikalauta pasirašyti vekselius, priešingu atveju iš objektų bus surinkti visi jo, kaip fizinio asmens, išnuomoti pastoliai ir jis patirs finansinius nuostolius ir problemas su užsakovais. Atsakovas A. M., siekdamas išvengti šių nuostolių, dėl ekonominio spaudimo pasirašė jam visus vienu metu pateiktus vekselius. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realiu grasinimu yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos tokios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).

37. Atsakovas A. M. šiuo atveju yra silpnesnioji sandorio šalis, kaip fizinis asmuo priklausomas nuo ieškovo pagal pasirašytą Nuomos sutartį Nr. 2020.02.10/20/02/10, ir, savo ruožtu, turintis finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, kurių būtų negalėjęs įvykdyti, jeigu ieškovas būtų atėmęs iš jo įrangą ir pastolius.

38. Atsakovas A. M. taip pat teigia, kad jis pasirašė kitokios formos vekselius nei tie, kuriuos ieškovas pateikė teismui, todėl ieškovė UAB „Simis“ įpareigotina pateikti teismui vekselių originalus, kad būtų galima nustatyti atsakovo parašo tikrumą.

39. Vekseliai buvo surašyti atgaline data, netgi nedarbo dienomis ir tokios sumos, kai nereikalaujama notarinio patvirtinimo. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.105 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė nei 3 000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Ieškovas sąmoningai, elgdamasis nesąžiningai, surašė vienu metu atgaline data paprastuosius vekselius ir privertė atsakovą juos pasirašyti.

40. Pats ieškovas pripažįsta, kad A. M. pasirašė vekselius už UAB „Svirno medis“ bendros 23 220 Eur dydžio sumos ir ši suma ieškovui jau buvo žinoma vekselių surašymo metu, todėl jis sąmoningai juos išskaidė į dalis, kad išvengtų notarinio patvirtinimo, o tai, akivaizdu, kad prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Tokiu būdu yra įstatymų numatytas pagrindas vekselius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu dėl įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymo.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sąžiningas asmuo turi vykdyti įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Geros moralės neatitinka ir asmens veiksmai, kuriais yra sąmoningai išskaidoma dovanotina pinigų suma vien tam, kad būtų išvengta įstatymo reikalaujamos sutarties notarinės formos laikymosi. Šie veiksmai ne visada gali būti susiję su įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pažeidimu (tada sandoris būtų negaliojantis pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį), bet jie gali būti teismo vertinami kaip neatitinkantys viešosios tvarkos ar geros moralės, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 1.81 straipsnį. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 50 punktas).

42. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog siekiant išsiaiškinti atitinkamų sandorių teisėtumą turi būti tiriami ir vertinami tikrieji šalių ketinimai ir sutarčių sudarymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 49 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

43. Remiantis kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant klausimą dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020). Taigi akivaizdu, kad ieškovo pateikti vekseliai nėra besąlyginis dokumentas priteisti iš atsakovo A. M. 23 200 Eur, nes ieškovas per vienus metus nuo jų išrašymo dienos nesikreipė dėl piniginių sumų išieškojimo iš atsakovo. Šiuose vekseliuose užfiksuotos sumos dubliuojasi su UAB „Svirno medis“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Jau vien pradinio ieškinio pateikimas atsakovui A. M. patvirtina ieškovo nesąžiningumą, nes jis kreipėsi su ieškiniu pagal PVM sąskaitas faktūras ir kartu dar turėjo atsakovo A. M. pasirašytus vekselius.

44. Ieškovas siekia UAB „Svirno medis“ prievoles perkelti fiziniam asmeniui A. M., nors turi galimybę pareikšti kreditinį reikalavimą bankroto byloje ir dar neaišku, ar nėra jo pateikęs.

45. A. M. buvo tik UAB „Svirno medis“ vadovas, valdymo organas, tačiau jo ir juridinio asmens turtas ir prievolės yra atskiri pagal įstatymą. A. M. neturi prievolės atsakyti už UAB „Svirno medis“ skolas, todėl ieškovas reiškia šiuo atveju nesąžiningą jo atžvilgiu ieškinį.

46. Ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo A. M. tik tas sumas, kurios, jeigu yra, būtų įrodytos pagal 2020 metų vasario 10 dienos Nuomos sutartį Nr. 2020.02.10/20/02/10, sudarytą tarp UAB „Simis“ ir A. M., kaip fizinio asmens. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad jis nepateikia duomenų, jog atsakovui A. M. būtų pagal priėmimo–perdavimo aktus perdavęs kokią nors įrangą, supažindinęs su šios įrangos verte ir jos neatgavęs. Analogiška situacija yra ir su ieškovo prašymu priteisti už pastolių nuomą. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog buvo suderinęs su A. M. pastolių nuomos kainą, terminu.

Ieškovo atsiliepimo į priešieškinį santrauka

47. Dėl atsakovo priešieškinio ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, su priešieškiniu nesutinka. Dėl vekselių pasirašymo. Patikslintame ieškinio reikalavime nurodoma, kad atsakovas A. M. asmeniškai prisėmė atsakomybę apmokėti sąskaitą faktūrą SIM Nr.21548 bendros 7 991,61 Eur sumos už pastolių nuomą, kurie buvo naudojami objekte, (duomenys neskelbtini); sąskaitą faktūrą SIM Nr.21549 bendros 2 262,47 Eur sumos už pastolių nuomą objekte (duomenys neskelbtini); sąskaitą faktūra SIM Nr.21545 bendros 3 039,36 Eur sumos už pastolių nuomą, objekte, (duomenys neskelbtini); sąskaitą faktūrą SIM Nr.2154 7 bendros 1 400,89 Eur sumos už pastolių nuomą objekte, (duomenys neskelbtini); sąskaitą faktūrą SIM Nr.21546 bendros 8 524,01 Eur sumos už pastolių nuomą objekte, (duomenys neskelbtini). Šiuose objektuose darbus vykdė UAB „Svirno medis“, kurios direktorius buvo pats atsakovas A. M.. UAB „Svirno medis“ neturėjo finansinių galimybių vykdyti atsiskaitymus, todėl, kaip nurodoma ieškovo procesiniuose dokumentuose, A. M. asmeniškai įsipareigojo apmokėti sąskaitas ir kaip piniginės prievolės užtikrinimo garantą pasirašė 9 vekselius po 2 800,00 Eur ir vieną vekselį 820,00 Eur sumos, bendros 23 220, 00 Eur sumos. Bendra vekselių suma atitinka anksčiau nurodytą sąskaitų sumą.

48. Atsakovas su pareikštais patikslintais ieškinio reikalavimais nesutinka ir pateikė bylai priešieškinį, prašydamas pripažinti 9 neprotestuotinus paprastus vekselius niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovas A. M., siekdamas išvengti nuostolių, dėl ekonominio spaudimo pasirašė jam visus vienu metui pateiktus vekselius, todėl šiuo teisiniu aspektu mano, kad vekseliai yra negaliojantys CK 1.91 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu. Taip pat vekseliai buvo pasirašyti atgaline data, net nedarbo dienomis ir tokios sumai, kai nereikalaujama notarinio patvirtinimo. Šiuo teisiniu aspektu vekseliai pripažinti niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsnio pagrindu, dėl įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymo. Taip pat nurodoma, kad pagal formuojamą teismų praktiką, tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl formos ir turinio trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮVPĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių, o tokiu atveju vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu.

49. Vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio l dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio l dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio l dalis).Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių. Kasacinio teismo praktikoje dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų nurodoma, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos reikalavimo teisės subjektas, o asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo iš vertybinį popierių, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, buvo nesąžiningas įgijėjas.

50. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokiais prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam l vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio l dalies 4 punktas), l dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga ,,neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad, kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką.

52. Remiantis formuojama teismų praktika ir CPK 178 straipsnio nuostata, ieškovas bylai pateikė devynis vekselius, kaip įrodymus, pagrindžiančius atsakovo prievolę apmokėti nurodytas sąskaitas.

53. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentas, kad vekseliai buvo pasirašyti dėl ekonominio spaudimo. Ieškovo teigimu, akcentuotina, kad paties atsakovo A. M. iniciatyva įvyko susitikimas UAB „Simis“ patalpose. Susitikimas galbūt vyko 2021 m. gegužės 25 d. Į susitikimą atvyko A. M. ir buvęs UAB „Svirno medis“ direktorius G. P.. Susitikimo metu buvo pasirašyti bylai pateikti vekseliai. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad vekseliai buvo pasirašyti dėl ekonominio spaudimo, yra išsigalvoti, siekiant išvengti mokėjimo priemonės.

54. Trečiasis asmuo BUAB „Svirno medis“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Algsta“, pateikė atsiliepimą, nurodė, kad UAB „Svirno medis“ iškėlus bankrotą, įmonė ūkinės veiklos nebevykdė, visi darbuotojai buvo atleisti dar iki bankroto bylos iškėlimo. Kreditorė UAB „Simis“ pateikė kreditinį reikalavimą 5 644,70 Eur sumos, tokios sumos buvo patvirtintas kreditinis reikalavimas. Ieškinys kildinamas iš 2020-02-10 nuomos sutarties, sudarytos su A. M.. UAB „Svirno medis“ veikla faktiškai baigėsi su A. M. vadovavimu šiai bendrovei (2021-07-29). Pats ieškinys kildinamas iš visai kitos sutarties, sudarytos su A. M. (2020-02-10), o ne su UAB „Svirno medis“ (2019-03-25). Administratorius negali patvirtinti, ar A. M. asmeniškai prisiėmė UAB „Svirno medis“ skolas. Pastoliai / klojiniai kaip UAB ‚Svirno medis“ žinioje esantis trečiųjų asmenų turtas 2021-06-30 perdavimo akte nenurodyti. Iškėlus skolininkui bankroto bylą, visi skolininko mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (JANĮ 61 str.1d.), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę, jeigu A. M. laidavo už UAB „Svirno medis“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu duoti šalių ir liudytojų paaiškinimai.

55. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas R. K. paaiškino, kad „Svirno medis“ skolą perėmė atsakovas A. M., pasirašęs vekselius 23 220 Eur sumos, o likusi suma prašoma priteisti kaip iš fizinio asmens pagal 2020-02-10 pastolių nuomos sutartį ir už negrąžintą įrangą. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos UAB „Svirno medis“, bet prievoles už UAB „Svirno medis“ prisiėmė A. M..

56. Teismo posėdžio ieškovo atstovas direktorius R. L. paaiškino, kad UAB „Svirno medis“ direktorius G. P. ir A. M. atvažiavo pas R. L. derėtis dėl skolos, kuri buvo susidariusi už UAB „Svirno medis“ suteiktus pastolius, ir susitarė, kad R. L. nepaduos į teismą, o jie pasirašys skolos dokumentus UAB „Simis“, ir jie pasirašė vekselius. G. P. pasirašė vekselius kaip UAB „Svirno medis“ direktorius. A. M. pasiūlė visas skolas persiimti savo vardu už UAB „Svirno medis“ , nes jis toliau norėjo pabaigti pradėtus objektus. 23 220 Eur suma buvo likusi UAB „Svirno medis“ skola UAB „Simis“ ir A. M. pasiūlė pasirašyti vekselius ir pasirašė vekselius 23 220 Eur sumos, nebuvo daromas joks spaudimas, atsakovas pats pasiūlė pasirašyti vekselius. 23 220 Eur suma yra tai, ką A. M. perėmė savanoriškai už UAB „Svirno medis“ skolą UAB „Simis“. Toliau atsakovui ėjo nuomos mokestis už pastolius ir už tai atsakovas neatsiskaitė, nes pastolių nuomą atsakovas persirašė sau,. Dėl vekselio datų padarė kaip A. M. paprašė, vekseliai pasirašyti vienu metu, datos, kurią dieną pasirašyti, neatsimena. Vekseliuose sumos buvo išdėliotos dalimis todėl, kad nereikėtų notarinio patvirtinimo. A. M. norėjo garantuoti skolos grąžinimą. Pastolių negrąžinimą įrodinėja perdavimo aktais A. M. ir faktu, kad įranga nebuvo grąžinta. Perdavimo aktus pasirašinėjo ir A. M., ir jo vairuotojai. Likusi skola yra už negrąžintus pastolius ir jo, kaip fizinio asmens, sudarytą pastolių nuomos sutartį susidariusi skola. Buvo prašoma grąžinti pastolius tiek atsakovo, tiek pas jo sutuoktinės I. M.. Dalį pastolių atsakovas A. M. parvežė.

57. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. paaiškino, kad, kai pasitraukė G. P., atsakomybė krito ant atsakovo. Vekselių pasirašymas buvo paskutinis griebimasis šiaudo, nes nebegalėjo įvykdyti įsipareigojimų. Vekselius pasirašė, bet ne šituos ir negali pasakyti, kokios sumos, nes buvo kritinė situacija ir buvo spaudžiamas, toje kritinėj situacijoje negali pasakyti, kokios sumos buvo pasirašyti vekseliai, bet ne šituos vekselius, ir forma buvo kita vekselių. Parašas buvo ranka pasirašytas, o ant bylai pateiktų yra antspaudas. Atsakovas turėjo tokį antspaudą. Buvo išsiėmęs savo parašo antspaudą buhalterinių prekių parduotuvėje, atnešė savo parašą ir pasidarė parašo antspaudą. Ieškovo pateikti bylai vekseliai yra ne tie, kuriuos jis pasirašė. Kad išvengtų su užsakovais problemų, pasirašė vekselius už UAB „Svirno medis“ ir vekselius pasirašė ranka. Pastolių nuomos sutartį pasirašė 2020-02-10, vykdė tuo metu individualią veiklą, tačiau nėra jokių skolų pagal šią sutartį. Bylai pateikti priėmimo–perdavimo aktai yra ne atsakovo, o UAB „Svirno medis“, nė vieno priėmimo–perdavimo akto atsakovas nėra pasirašęs kaip fizinis asmuo. Priėmimo–perdavimo aktai yra UAB „Svirno medis“, bet ne atsakovo kaip fizinio asmens. V. M. nebuvo UAB „Svirno medis“ ar jo darbuotojas. Pastoliai buvo nuomojami UAB „Svirno medis“ vardu. Ieškinyje nurodomą įrangą, už kurios negrąžinimą ieškovas prašo priteisti skolą, naudojo UAB „Svirno medis“.

58. Liudytojas T. A., paliudijo, kad dirbo UAB „Simis“ inžinieriumi. Užsakymus vykdydavo elektroniniu paštu, kuriuos atsiųsdavo iš UAB „Svirno medis“, paskambindavo A. M., kuris pasakydavo, kiek ir kokių pastolių reikia. Atvažiuodavo UAB „Svirno medis“ darbuotojas paimti pastolių, pasirašydavo dokumentus, paimdamas pastolius. Negalėjo paliudyti, kokie pastoliai buvo negrąžinti. Išdavimo dokumentai paskutiniai buvo daromi A. M. vardu, o sąskaitas išrašydavo UAB „Svirno medis“ vardu, bet nėra tikras, nes gerai neatsimena, kas buvo prieš 3–5 metus. Dėl vekselių paliudijo, kad liudytojas buvo paruošęs vekselių formą tiek UAB „Svirno medis“, tiek A. M. vardu. Vekseliai buvo suruošti ir atiduoti vadovui R. L., vekseliai buvo paruošti dėl UAB „Svirno medis“ ir A. M. skolų. UAB „Svirno medis“ vardu paruošus vekselius pasirašė įmonės vadovas. Liudytojas paruošė A. M. vardu vekselius ir atidavė direktoriui R. L., juos pasirašant nedalyvavo.

59. Liudytojas V. M. paliudijo, kad dirbo UAB „Svirno medis“ pagal darbo sutartį, A. M. buvo šios įmonės direktorius. Liudytojas vykdavo į UAB „Simis“ buveinę paimti pastolius ir veždavo pastolius į įvairius objektus. Nuvykęs į UAB „Simis“ pasikraudavo pastolius, pasirašydavo dokumentus, kokį kiekį pasiėmė pastolių, kai grąžindavo pastolius UAB „Simis“, pasirašydavo, kad priėmė pastolius. UAB „Simis“ duodavo sąskaitą faktūrą, kurią grąžindavo A. M..

60. Liudytoja I. M. paaiškino, apie A. M. skolą sužinojo 2022 metais, kai R. L. paskambino liudytojos mamai ir pasakė, kad atsakovas yra skolingas UAB „Simis“, liudytojos žiniomis, atsakovo skola buvo apie 10 000 Eur. Jokie dokumentai ar priėmimo–perdavimo aktai, kurie pagrįstų skolą, ieškovo nebuvo pateikti. Atsakovas buvo pasirašęs vekselius kai fizinis asmuo, garantuodamas už UAB „Svirno medis“.

61. Liudytojas G. P. paliudijo, kad buvo UAB „Svirno medis“ direktorius ir buvo pasirašęs vekselius UAB „Simis“ naudai apie 16 000 Eur sumos, aplinkybių, kaip atsakovas pasirašė vekselius, neprisimena.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis atmestinas.

62. Ieškovas ieškinį reiškia 3 pagrindais. 1) už UAB „Svirno medis“, kurios direktorius buvo atsakovas A. M., vykdytus darbus, nes UAB „Svirno medis“ neturėjo finansinių galimybių vykdyti atsiskaitymus, todėl A. M. asmeniškai įsipareigojo apmokėti sąskaitas ir kaip piniginės prievolės užtikrinimo garantą pasirašė 8 vekselius po 2 800,00 Eur ir vieną vekselį 820,00 Eur sumos, bendros 23 220, 00 Eur sumos. 2) Antra patikslinto ieškinio reikalavimo dalis yra atsakovo negrąžinta įranga, kuri buvo išduota remiantis 2020 m. vasario 10 d. sudarytos klojinių / pastolių nuomos sutarties pagrindu tarp UAB „Simis“ ir atsakovo A. M.. Bendra negrąžintų klojinių / pastolių vertės suma yra 17 987,05 Eur. 3) Trečia patikslinto ieškinio reikalavimo dalis sudaro neapmokėtos sąskaitos už įrangos nuomą, kuri buvo perduota atsakovui remiantis 2020 m. vasario 10 d. klojinių / pastolių nuomos sutarties pagrindu. Bendra įrangos nuomos neapmokėta sąskaitų suma sudaro 11 405,10 Eur.

63. Atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovui nurodydamas, kad pasirašė vekselius ir prašo panaikinti tuo pagrindu, kad ieškovas taikė jam ekonominį spaudimą LR CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu ir tuo pagrindu, kad nebuvo laikytasi įstatymo nustatytos notarinės formos LR CK 1.80 straipsnio ir 1.81 straipsnio pagrindais. Atsakovas A. M. teigia, jog, siekdamas išvengti nuostolių, dėl ekonominio spaudimo pasirašė jam visus vienu metu pateiktus vekselius.

Dėl vekselių pasirašymo ir priešieškinio reikalavimo pripažinti vekselius negaliojančiais.

64. Ieškovas byloje įrodinėja, kad ginčo vekseliai buvo išduoti prievolių, kilusių iš trečiajam asmeniui UAB „Svirno medis“ suteiktų pastolių nuomos sutarties įvykdymo užtikrinimui; atsakovas tvirtina, jog vekselių išdavimo pagrindas yra tai, kad atsakovas A. M., siekdamas išvengti nuostolių, dėl ekonominio spaudimo pasirašė jam visus vienu metu pateiktus vekselius

65. Pats atsakovas pripažįsta, kad pasirašė vekselius ir prašo panaikinti tuo pagrindu, kad ieškovas taikė jam ekonominį spaudimą LR CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat tuo pagrindu, kad nebuvo laikytasi įstatymo nustatytos notarinės formos. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad kaip fizinis asmuo 2020 m. vasario 10 d. buvo sudaręs su ieškove UAB „Simis“ nuomos sutartį Nr. 2020.02.10/20/02/10, pagal kurią nuomojo iš ieškovo pastolius. Pokalbio metu ieškovo direktoriaus buvo pareikalauta pasirašyti vekselius, priešingu atveju iš objektų bus surinkti visi jo, kaip fizinio asmens, išnuomoti pastoliai ir jis patirs finansinių nuostolių ir problemų su užsakovais. Atsakovas A. M., siekdamas išvengti šių nuostolių, dėl ekonominio spaudimo pasirašė visus jam vienu metu pateiktus vekselius 23 220 Eur sumos.

66. Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios bylai pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009 ir kt.).

67. Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė teikė pastolių nuomos paslaugas UAB „Svirno medis“, kurios direktoriumi buvo atsakovas A. M..

68. Ieškovo teigimu, atsakovas A. M. asmeniškai prisėmė atsakomybę apmokėti sąskaitą faktūrą SIM Nr.21548 bendros 7 991,61 Eur sumos už pastolių nuomą, kurie buvo naudojami objekte (duomenys neskelbtini); sąskaitą faktūrą SIM Nr.21549 bendros 2 262,47 Eur sumos už pastolių nuomą objekte (duomenys neskelbtini); sąskaitą faktūrą SIM Nr.21545 bendros 3 039,36 Eur sumos už pastolių nuomą objekte (duomenys neskelbtini); sąskaitą faktūrą SIM Nr.21547 bendros 1 400,89 Eur sumos už pastolių nuomą objekte (duomenys neskelbtini); sąskaitą faktūrą SIM Nr.21546 bendros 8 524,01 Eur sumos už pastolių nuomą objekte (duomenys neskelbtini). Šiuose objektuose darbus vykdė UAB „Svirno medis“, kurios direktorius buvo atsakovas A. M..

69. Trečiasis asmuo BUAB „Svirno medis“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Algsta“, pateikė atsiliepimą, nurodė, kad UAB „Svirno medis“ iškėlus bankrotą, įmonė ūkinės veiklos nebevykdė, visi darbuotojai buvo atleisti dar iki bankroto bylos iškėlimo. Kreditorė UAB „Simis“ pateikė kreditinį reikalavimą 5 644,70 Eur sumos, tokios sumos buvo patvirtintas kreditinis reikalavimas. Ieškinys kildinamas iš 2020-02-10 nuomos sutarties, sudarytos su A. M.. UAB „Svirno medis“ veikla faktiškai baigėsi su A. M. vadovavimu šiai bendrovei (2021-07-29). Pats ieškinys kildinamas iš visai kitos sutarties, sudarytos su A. M. (2020-02-10), o ne su UAB „Svirno medis“ (2019-03-25). Administratorius negali patvirtinti, ar A. M. asmeniškai prisiėmė UAB „Svirno medis“ skolas. Pastoliai / klojiniai kaip UAB ‚Svirno medis“ žinioje esantis trečiųjų asmenų turtas 2021-06-30 perdavimo akte nenurodyti.

Žemesnės instancijos teismas

70. Teismo posėdžio ieškovo atstovas direktorius R. L. paaiškino, kad UAB „Svirno medis“ direktorius G. P. ir A. M. atvažiavo pas R. L. derėtis dėl skolos, kuri buvo susidariusi už UAB „Svirno medis“ suteiktus pastolius, ir susitarė, kad R. L. nepaduos į teismą, o UAB „Svirno medis“ direktorius G. P. ir A. M. pasirašys skolos dokumentus UAB „Simis“ ir jie pasirašė vekselius. G. P. pasirašė vekselius kaip UAB „Svirno medis“ direktorius. A. M., nupirkęs UAB „Svirno medis“ akcijas, pasiūlė visas skolas persiimti savo vardu už UAB „Svirno medis“, nes jis toliau norėjo pabaigti pradėtus objektus. Iš viso 23 220 Eur suma buvo likusi UAB „Svirno medis“ skola UAB „Simis“ ir A. M. pasiūlė pasirašyti vekselius šios sumos. A. M. pasirašė vekselius 23 220 Eur sumos, nebuvo daromas joks spaudimas, atsakovas pats pasiūlė pasirašyti vekselius. 23 220 Eur suma yra tai, ką A. M. perėmė savanoriškai už UAB „Svirno medis“ skolą UAB „Simis“.

71. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. paaiškino, kad, kai pasitraukė G. P., atsakomybė krito ant atsakovo. Vekselių pasirašymas buvo paskutinis griebimasis šiaudo, nes nebegalėjo įvykdyti įsipareigojimų. Vekselius pasirašė, bet ne šituos, ir negali pasakyti, kokios sumos, nes buvo kritinė situacija ir buvo spaudžiamas, toje kritinėje situacijoje negali pasakyti, kokios sumos vekseliai buvo pasirašyti, bet ir ne šituos vekselius, ir forma buvo kita vekselių. Atsakovo parašas buvo ranka pasirašytas, o ant bylai pateiktų vekselių yra antspaudas, atsakovas turėjo tokį antspaudą. Atsakovas buvo išsiėmęs savo parašo antspaudą buhalterinių prekių parduotuvėje, atnešė savo parašą ir pasidarė parašo antspaudą. Ieškovo pateikti bylai vekseliai yra ne tie, kuriuos jis pasirašė. Kad išvengtų su užsakovais problemų, pasirašė vekselius už UAB „Svirno medis“ prievoles, įsipareigodamas padengti įmonės skolą asmeniškai, nes norėjo vykdyti darbus su išsinuomotais pastoliais, ir vekselius pasirašė ranka.

72. Liudytojas T. A. paliudijo, kad dirbo UAB „Simis“ inžinieriumi. Užsakymus vykdydavo elektroniniu paštu, kuriuos atsiųsdavo iš UAB „Svirno medis“, paskambindavo A. M., kuris pasakydavo, kiek ir kokių pastolių reikia. Atvažiuodavo UAB „Svirno medis“ darbuotojas paimti pastolių, pasirašydavo dokumentus, paimdamas pastolius. Negalėjo paliudyti, kokie pastoliai buvo negrąžinti. Išdavimo dokumentai paskutiniai buvo daromi A. M. vardu, o sąskaitas išrašydavo UAB „Svirno medis“ vardu, bet nėra tikras, nes gerai neatsimena, kas buvo prieš 3–5 metus. Dėl vekselių paliudijo, kad liudytojas buvo paruošęs vekselių formą tiek UAB „Svirno medis“, tiek A. M. vardu. Vekseliai buvo suruošti ir atiduoti vadovui R. L., vekseliai buvo paruošti dėl UAB „Svirno medis“ ir A. M. skolų. UAB „Svirno medis“ vardu paruošus vekselius pasirašė įmonės vadovas. Liudytojas paruošė A. M. vardu vekselius ir atidavė direktoriui R. L., juos pasirašant nedalyvavo.

73. Liudytojas V. M. paliudijo, kad dirbo UAB „Svirno medis“ pagal darbo sutartį, A. M. buvo šios įmonės direktorius. Liudytojas vykdavo į UAB „Simis“ buveinę paimti pastolius ir veždavo pastolius į įvairius objektus. Nuvykęs į UAB „Simis“ pasikraudavo pastolius, pasirašydavo dokumentus, kokį kiekį pasiėmė pastolių, kai grąžindavo pastolius UAB „Simis“, pasirašydavo, kad priėmė pastolius. UAB „Simis“ duodavo sąskaitą faktūrą, kurią grąžindavo A. M..

74. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Teismui pripažįstant, kad šalių paaiškinimai yra viena iš civilinio proceso įstatyme numatytų įrodinėjimo priemonių, ir atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo paaiškinimų dėl tarp šalių atsiradusių santykių aiškinimo prieštaringumą, darytina išvada, jog dėl tokio įrodymo (šalių paaiškinimų) pakankamumo įrodinėtinai aplinkybei nustatyti būtina įvertinti byloje esančių įrodymų visumą.

75. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo A. M. 23 220 Eur pagal aštuonis vekselius: 2020 metų lapkričio 25 d. – 2 800 Eur dydžio sumos, 2020 m. gruodžio 25 d. – 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų sausio 25 d. – 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų vasario 25 d. – 2 800 Eur sumos; 2021 metų kovo 25 dienos – 2 800 Eur sumos; 2021 metų balandžio 25 dienos – 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų gegužės 25 dienos – 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų birželio 25 dienos 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų birželio 26 dienos – 820 Eur sumos. Kaip matyti iš pateiktų vekselių, nors ir nurodyta, kad jie išrašyti kas mėnesį, tačiau visuose nurodyta, kad atsakovas juos gavo 2021 metų liepos 27 dieną ir 2021 metų liepos 29 dieną neapmokėjo.

76. Atsakovas pareikšdamas priešieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais pripažino, kad pasirašė vekselius ir prašė panaikinti tuo pagrindu, kad ieškovas taikė jam ekonominį spaudimą LR CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tačiau apklaustas teismo posėdžio metu atsakovas A. M. paaiškino, kad vekselių pasirašymas buvo paskutinis griebimasis šiaudo, nes nebegalėjo įvykdyti įsipareigojimų. Vekselius pasirašė, bet ne šituos, kurie yra pateikti bylai, ir negali pasakyti, kokios sumos, nes buvo kritinė situacija ir buvo spaudžiamas, toje kritinėje situacijoje negali pasakyti, kokios sumos buvo pasirašyti vekseliai, bet ne šituos vekselius, ir vekselių forma buvo kita. Parašas buvo ranka pasirašytas, o ant bylai pateiktų yra antspaudas. Atsakovas turėjo tokį antspaudą. Atsakovas buvo išsiėmęs savo parašo antspaudą buhalterinių prekių parduotuvėje, atnešė savo parašą ir pasidarė parašo antspaudą. Ieškovo pateikti bylai vekseliai yra ne tie, kuriuos jis pasirašė. Kad išvengtų su užsakovais problemų, pasirašė vekselius už UAB „Svirno medis“ ir vekselius pasirašė ranka.

Žemesnės instancijos teismas

77. Teismas daro išvadą, kad atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi, atsakovas ir pripažįsta, ir nepripažįsta, kad pasirašė vekselius, prisiimdamas įsipareigojimus už UAB „Svirno medis“ skolas ieškovei UAB „Simis“ už pastolių nuomą.

78. Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios bylai pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Teismas privalo tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, taip pat įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę.

79. Bylai ieškovas pateikė 8 vekselius po 2 800,00 Eur ir vieną vekselį 820,00 Eur sumos, bendra 23 220, 00 Eur suma. Tai yra pateikta 2020 metų lapkričio 25 d. vekselis – 2 800 Eur dydžio sumos, 2020 m. gruodžio 25 d. vekselis – 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų sausio 25d. vekselis – 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų vasario 25 d. vekselis – 2800 Eur sumai; 2021 metų kovo 25 dienos vekselis – 2 800 Eur sumos; 2021 metų balandžio 25 dienos vekselis – 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų gegužės 25 dienos vekselis – 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų birželio 25 dienos vekselis 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų birželio 26 dienos vekselis – 820 Eur sumos. Kaip matyti iš pateiktų vekselių, nors ir nurodyta, kad jie išrašyti kas mėnesį, tačiau visuose nurodyta, kad atsakovas juos gavo 2021 metų liepos 27 dieną ir 2021 metų liepos 29 dieną neapmokėjo.

80. Nors atsakovas nepripažįsta, kad būtent yra pasirašęs šiuos bylai pateiktus vekselius, tačiau teismas laiko nustatyta, kad vekseliai yra pasirašyti A. M. parašo antspaudu. Šiuo atveju atsakovas paaiškino, kad atsakovas turėjo pasidaręs savo parašo antspaudą ir juo naudojosi pasirašinėdamas buhalterinius dokumentus. Atsakovas buvo išsiėmęs savo parašo antspaudą buhalterinių prekių parduotuvėje, pasidarė parašo antspaudą.

81. Duomenų, kad atsakovas A. M. būtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl parašo praradimo ar vagystės, bylai neteikė, todėl darytina išvada, kad atsakovas turėjo ir pats disponavo savo parašo antspaudu.

82. Atsakovas, teikdamas procesinius dokumentus ir priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais ieškovo pateiktus vekselius, paaiškino, kad vekselius pasirašė 2021 metų rugpjūčio mėnesį. Atsakovas paaiškino, kad pasirašyti visus vekselius vienu metu buvo priverstas dėl ieškovo taikyto ekonominio spaudimo. Atsakovas pripažįsta, kad pasirašė vekselius. Atsakovas vekselio pasirašymo aplinkybes aiškina tuo, kad kaip fizinis asmuo 2020 metų vasario 10 dieną buvo sudaręs su ieškove UAB „Simis“ Nuomos sutartį Nr. 2020.02.10/20/02/10, pagal kurią nuomojo iš ieškovo pastolius, pokalbio metu buvo pareikalauta pasirašyti vekselius, priešingu atveju iš objektų bus surinkti visi jo, kaip fizinio asmens, išnuomoti pastoliai ir jis patirs finansinius nuostolius ir problemas su užsakovais. Todėl, siekdamas išvengti šių nuostolių, dėl ekonominio spaudimo pasirašė jam visus vienu metu pateiktus vekselius (priešieškinio 4.1 punktas ).

83. CPK 178 straipsnio nuostata, įtvirtinanti šalių įrodinėjimo pareigą, reiškia ne tik reikalavimą teikiančios šalies pareigą pateikti jos reikalavimą patvirtinančius įrodymus, bet ir kitos šalies, nesutinkančios su jai reiškiamu reikalavimu, pareigą pateikti jos atsikirtimus patvirtinančius įrodymus.

84. Šiuo aspektu vien šalies išreikšta abejonės kitos šalies pateikto įrodymo tinkamumu ar patikimumu nėra pakankama – teismui turi būti pateikiami CPK reikalavimus atitinkantys įrodymai, paneigiantys kitos šalies pateiktus įrodymus. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-283-695/2016 42–44punktus).

85. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovas buvo susiję verslo reikalais, atsakovas buvo UAB „Svirno medis“ akcininkas ir direktorius, UAB „Svirno medis“ nuomojosi iš ieškovės UAB ‚Simis“ pastolius, vėliau atsakovas A. M. buvo sudaręs pastolių nuomos sutartį kaip fizinis asmuo su ieškove UAB „Simis“. Atsakovas pripažįsta, kad nuomojo iš ieškovo pastolius, ieškovui pareikalavus pasirašyti vekselius, išsigando, kad, jam nepasirašius, iš objektų būtų surinkti jo, kaip fizinio asmens, išnuomoti pastoliai, ir dėl to jis būtų patyręs finansinių nuostolių ir problemų su užsakovais. Bylai yra pateikti 8 vekseliai, išrašyti 2 800,00 Eur sumos kiekvienas, ir vienas vekselis 820,00 Eur sumos, bendra atsakovo vardu pasirašytų vekselių suma – 23 220,00 Eur. Aplinkybes apie šalių verslo santykius patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai ir šalių paaiškinimai. Teismas remiasi civilinėje teisėje įtvirtintu tikimybių pusiausvyros principu –faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant. Teismas laiko įrodytu, kad atsakovas pasirašė byloje pateiktus 8 vekselius po 2 800,00 Eur ir vieną vekselį 820,00 Eur sumos, bendra suma 23 220, 00 Eur, tai yra 2020 metų lapkričio 25 dienos vekselį – 2 800 Eur dydžio sumos, 2020 m. gruodžio 25 dienos vekselį – 2 800 Eur dydžio sumos, 2021 metų sausio 25 dienos vekselį – 2 800 Eur dydžio sumos, 2021 metų vasario 25 dienos vekselį – 2 800 Eur sumos, 2021 metų kovo 25 dienos vekselį – 2 800 Eur sumos, 2021 metų balandžio 25 dienos vekselį – 2 800 Eur dydžio sumos; 2021 metų gegužės 25 dienos vekselį –2 800 Eur dydžio sumos, 2021 metų birželio 25 dienos vekselį 2 800 Eur dydžio sumos, 2021 metų birželio 26 dienos vekselį 820 Eur sumaos.

86. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

87. Kasacinio teismo praktikoje dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų nurodoma, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos reikalavimo teisės subjektas, o asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo išduoti šį vertybinį popierių, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

88. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus vekselio, kaip vertybinio popieriaus, santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, konstatuoja, kad, vekselio turėtojui praleidus ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytus reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminus, atsiranda teisiniai padariniai, analogiški vekselio pateikimo apmokėti terminų (ĮPVĮ 55 straipsnis) praleidimui: vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, tačiau aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.

89. Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pateikęs teisės aiškinimo taisyklę – tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.

90. Taigi ginčo atveju ginčo vekseliai laikytini paprastais rašytiniais įrodymais –skolos dokumentais, patvirtinančiais atsakovo skolą ieškovui.

91. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

92. Atsakovas vekselius ginčija keliais pagrindas – sandoriai sudaryti, nes įsipareigojimus pagal vekselius atsakovas prisiėmė ir dėl ekonominio spaudimo bei dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir tuo pagrindu, kad nebuvo laikytasi notarinės formos, todėl dėl jų pasisakoma.

93. Dėl atsakovo ekonominio spaudimo bei dėl susidėjusių sunkių aplinkybių.

94. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realiu grasinimu yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį.

95. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos tokios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).

96. Teismo vertinimu, tokiu aplinkybių šiuo atveju nenustatyta.

97. Ieškovo atstovas sutinka ir paaiškino, kad UAB „Svirno medis“ direktorius G. P. ir A. M. atvažiavo pas R. L. derėtis dėl skolos, kuri buvo susidariusi už UAB „Svirno medis“ suteiktus pastolius, ir susitarė, kad R. L. nepaduos į teismą, o UAB „Svirno medis“ direktorius G. P. ir A. M. pasirašys skolos dokumentus UAB „Simis“, ir jie pasirašė vekselius. G. P. pasirašė vekselius kaip UAB „Svirno medis“ direktorius. A. M., nupirkęs UAB „Svirno medis“ akcijas, pasiūlė visas skolas persiimti savo vardu už UAB „Svirno medis“, nes jis toliau norėjo pabaigti pradėtus objektus. Iš viso 23 220 Eur suma buvo likusi UAB „Svirno medis“ skola UAB „Simis“ ir A. M. pasiūlė pasirašyti vekselius šios sumos. A. M. pasirašė vekselius 23 220 Eur sumos, nebuvo daromas spaudimas, atsakovas pats pasiūlė pasirašyti vekselius. 23 220 Eur suma yra tai, ką A. M. perėmė savanoriškai už UAB „Svirno medis“ skolą UAB „Simis“.

98. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Svirno medis“ bankrutavo. Iš 2022 m. sausio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą nustatyta, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriumi, atsakovė neturi registruoto turto ir per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą pateikti ieškovo mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Iš byloje esančio balanso, sudaryto 2021-06-30 dieną, matyti, kad įmonės nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus sudaro 382 026,00 Eur, mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus – 373 411,00 Eur, iš kurių 356 675 Eur sudaro per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021-11-16 sudarė 9 832,56 Eur.

99. Teismo vertinimu, tokie jo veiksmai buvo adekvatūs susidariusiai situacijai, nenustatyta, jog ieškovas, siekdamas įtikinti atsakovą, būtų naudojęs neteisėtus veiksmus. Pats atsakovas savo veiksmais sukūrė situaciją, kad susidarė skola už pastolių nuomą, dėl to ieškovas nebenorėjo tęsti su atsakovu pastolių nuomos sutarties, atsakovas nebuvo atlikęs mokėjimų ieškovui už pastolių nuomą, tai turėjo kelti abejonių ieškovui dėl realios galimybes atgauti pastolius ir gauti apmokėjimą.

100. Nurodymas, jog ieškovas nori turėti garantiją dėl susidariusios skolos apmokėjimo ir ieškovo valia susigrąžinti pastolius iš atsakovo nevertinamas kaip neteisėtas spaudimas ar grasinimas ekonominiais padariniais. Atsakovas galėjo nesudaryti susitarimo ir nepasirašyti vekselių. Pats atsakovas pripažįsta, jog susitarimas sudarytas ir vekseliai išduoti, nes jis norėjo tęsti darbus, taigi jis laiko turėjo gauti būtiną teisinę konsultaciją, pagalbą, pasitarti ir įvertinti savo veiksmų galimas pasekmes.

101. Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vekselio abstraktumas ir besąlygiškumas nepaneigia jo galimybės atlikti prievolės užtikrinimo funkciją, sprendžiant iš tokio pobūdžio civilinių santykių kylančius ginčus, gali būti aktualus ir tam tikra apimtimi vertinamas iš vekselio atsirandančio reikalavimo santykis su prievole, kuriai užtikrinti vekselis išduotas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).

102. Šiuo atveju nėra pagrindų pripažinti vekselius negaliojančias kaip sudarytus dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudaryto sandorio, dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ( CK 1.91 straipsnis).

103. Dėl notarinės formos nesilaikymo.

104. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam l vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio l dalies 4 punktas), l dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga ,,neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad, kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką.

105. LR CK nustatyta, jog prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Su įkeitimu (hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja šio kodekso ketvirtosios knygos normos (LR CK 6.70 straipsnio 1 dalis).

106. Remiantis formuojama teismų praktika ir CPK 178 straipsnio nuostata, ieškovas bylai pateikė devynis vekselius, kaip įrodymus, pagrindžiančius atsakovo prievolę apmokėti nurodytas sąskaitas. Teismas daro išvadą, kad atsakovas pasirašė vekselius, prisiimdamas įsipareigojimus už UAB „Svirno medis“ skolas ieškovei UAB „Simis“ už pastolių nuomą, kad galėtų toliau tęsti veiklą. Kadangi teismas vertina, kad, pasibaigus nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, pasibaigė įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus statusą, tačiau ši aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.

107. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Tačiau jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo būdas ar įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti teismas vienos iš šalių reikalavimu (LR CK 6.53 straipsnio 1 dalis ). Trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (LR CK 6.115 straipsnis).

108. Iškėlus skolininkui bankroto bylą, visi skolininko mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (JANĮ 61 str.1d.), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę. 2022 m. sausio 4 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Svirno medis“ iškelta bankroto byla. A. M. laidavo už UAB „Svirno medis“ pasirašydamas vekselius, todėl atsirado pareiga laiduotojui įvykdyti savo prisiimtą prievolę UAB „Simis“ naudai.

109. Ieškovo pasirašyti vekseliai – 2020 metų lapkričio 25 d. vekselis – 2 800 Eur dydžio sumos, 2020 m. gruodžio 25 d. vekselis – 2 800 Eur dydžio sumaos 2021 metų sausio 25 d. vekselis – 2 800 Eur dydžio sumos, 2021 metų vasario 25 d. vekselis – 2 800 Eur sumos; 2021 metų kovo 25 dienos vekselis – 2 800 Eur sumos, 2021 metų balandžio 25 dienos vekselis – 2 800 Eur dydžio sumos, 2021 metų gegužės 25 dienos vekselis – 2 800 Eur dydžio sumos, 2021 metų birželio 25 dienos vekselis 2 800 Eur dydžio sumos, 2021 metų birželio 26 dienos vekselis – 820 Eur sumos, yra akivaizdūs rašytiniai įrodymai, įtvirtinantys atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu už prisiimtas UAB „Svirno medis“ prievoles ieškovei UAB „Simis“. Kaip matyti, šių vekselių atsakovas ieškovui negrąžino ir jokių įrašų juose nepadarė apie apmokėjimą, o ieškovas jų grąžinti nereikalavo dėl to, kad tarp šalių vyko bendradarbiavimas. Atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti UAB „Svirno medis“ skolas UAB „Simis“ pagal sąskaitą faktūrą SIM Nr.21548 bendros 7 991,61 Eur sumos už pastolių nuomą, kurie buvo naudojami objekte (duomenys neskelbtini), sąskaitą faktūrą SIM Nr.21549 bendros 2 262,47 Eur sumos už pastolių nuomą objekte (duomenys neskelbtini), sąskaitą faktūra SIM Nr.21545 bendros 3 039,36 Eur sumos už pastolių nuomą objekte (duomenys neskelbtini); sąskaitą faktūrą SIM Nr.2154 7 bendros 1 400,89 Eur sumos už pastolių nuoma objekte, (duomenys neskelbtini), sąskaitą faktūrą SIM Nr.21546 bendros 8 524,01 Eur sumos už pastolių nuomą objekte, (duomenys neskelbtini). Šiuose objektuose darbus vykdė UAB „Svirno medis“, kurios direktorius buvo pats atsakovas A. M.. UAB „Svirno medis“ neturėjo finansinių galimybių vykdyti atsiskaitymus, todėl A. M. asmeniškai įsipareigojo apmokėti sąskaitas ir kaip piniginės prievolės užtikrinimo garantą pasirašė 9 vekselius po 2 800,00 Eur ir vieną vekselį 820,00 Eur sumos, bendra suma 23 220, 00 Eur.

110. Taigi ginčo atveju ginčo vekseliai laikytini paprastais rašytiniais įrodymais – skolos dokumentais, patvirtinančiais atsakovo skolą ieškovui. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pasirašyti vekseliai neviršija 3 000 Eur sumos, todėl nėra privaloma notarinė forma. Išdėstytos faktinės aplinkybės, teisės normos ir nurodyta teismų praktika patvirtina neabejotiną ieškovo pareigą apmokėti jo išrašytame vekselyje nurodytą sumą – 23 220,00 Eur, todėl teismas šią pinigų sumą priteisia ieškovei UAB „Simis“. Atsakovo A. M. ir atsakovo priešieškinis ieškovui atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Dėl skolos už įrangos –pastolių – nuomą ir įrangos – pastolių – negrąžinimą

111. Byloje pateikta 2020 m. vasario 10 d. tarp ieškovės UAB „Simis“, atstovaujamos bendrovės direktoriaus R. L., toliau vadinamos nuomotoju, iš vienos pusės, ir A. M., toliau vadinamo nuomininku iš kitos pusės, sudaryta klojinių / pastolių nuomos sutartis Nr. 2020-02-10/20/02/10. Šios nuomos sutarties 3.l punkte nustatyta, jog už klojimų nuomą nuomininkas atitinkamame sutarties priede nustatytą nuomos mokestį moka pagal nuomotojo pateikiamas sąskaitas faktūras. Šios sutarties 3.4 ir 3.9 punktuose buvo numatyta, kad nuomotojas turi teisę išieškoti iš nuomininko šia sutartimi nustatytus delspinigius, jei apmokėjimas bus uždelstas.

112. Ieškovas teigia, jog UAB „Simis“, vykdydama 2020 m. vasario 10 d. šalių pasirašytą klojinių / pastolių nuomos sutartį, teikė atsakovui paslaugas, o už suteiktas paslaugas atsakovui pateikė apmokėti sąskaitas, tačiau atsakovas iš nurodytų 53 PVM sąskaitų faktūrų nėra apmokėjęs nė vienos sąskaitos.

113. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad nėra pridėti jokie sutarties priedai, tai yra nei klojinių / pastolių perdavimo atsakovui aktai, nei šalių susitarimas dėl kainos, terminų, todėl neaišku, kam buvo perduoti pastoliai, už kurių nuomą prašo ieškovas priteisti iš A. M.. Atsakovas teigia, kad pastolius, už kurių nuomą prašo priteisti iš atsakovo, buvo išsinuomojusi UAB „Svirno medis“, o ne A. M. kaip fizinis asmuo pagal 2020-02-10 nuomos sutartį, todėl ieškovas ieškinį turi reikšti trečiajam asmeniui UAB „Svirno medis“.

114. Nustatyta, kad pagal ieškovės UAB „Simis“ ir A. M. kaip fizinio asmens 2020 metų vasario 10 d. pasirašytos nuomos sutarties Nr. 20200210/20/10 1.1 punktą ieškovas įsipareigojo duoti laikinai už užmokestį valdyti klojinius / pastolius su visais jų priedais, o atsakovas įsipareigojo priimti klojinius / pastolius, juos tinkamai naudoti pagal sutarties sąlygas ir mokėti nuomos mokestį.

115. Pagal šią nuomos sutartį ieškovas įsipareigojo duoti laikinai už užmokestį valdyti klojinius / pastolius su visais jų priedais, o atsakovas įsipareigojo priimti klojinius / pastolius, juos tinkamai naudoti pagal sutarties sąlygas ir mokėti nuomos mokestį (Sutarties 1.1p.).

116. Sutarties 1.2 punkte buvo numatyta, kad konkrečių klojinių nuomai šalys sudaro šios sutarties priedą. Sutarties šalių tarpusavyje suderintas ir sudarytas priedas tampa sandėlio sutarties dalimi ir specialiosiomis sąlygomis sutarties kaip bendrųjų sąlygų atžvilgiu. Sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad šalys sutarties priede nurodo klojinių kainą ir sutaria dėl nuomojamų klojinių asortimento, kiekio fiksuotais vienetais, nuomos trukmės, nuomos mokesčio dydžio, konkrečių klojinių pateikimo bei grąžinimo datos ir vietos.

117. Sutarties 2.1.3 punkte buvo numatyta, kad nuomotojas įsipareigoja perduoti klojinius pagal perdavimo aktą, kuriame nurodoma klojinių techninė būklė ir defektai, patvirtinamą abiejų sutarties šalių įgaliotų atstovų parašais ir antspaudais. Perdavimo akto funkciją gali atlikti krovinio važtaraštis.

118. Iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad nėra pridėti sutarties priedai, tai yra nei klojinių / pastolių perdavimo atsakovui aktai, nei šalių susitarimas dėl kainos, terminų ir kitų sąlygų. Ieškovo pateiktose sąskaitose yra nurodyti priėmimo–perdavimo aktų numeriai. 2021-05-31 sąskaitoje faktūroje SIM Nr. 21545 nurodyti priėmimo–perdavimo aktai „ARMI -7-0, ARMI -9-0, tačiau jie nėra pateikti bylai. Kitoje 2021-05-31 PVM sąskaitoje faktūroje SIM Nr.21547 nurodyti perdavimo aktai įvardyti ARTM-3-0, tačiau nėra pateikti su ieškiniu. 2021-05-31 PVM sąskaitoje faktūroje SIM Nr. 21549 nurodytas priėmimo–perdavimo aktas „SVIRNO -37-0“.

119. Iš nurodytų priėmimo–perdavimo aktų pavadinimų matyti, kad yra nurodyti kiti pavadinimai ir numeracija, kurie nėra susiję su 2020 m. vasario 10 d. tarp ieškovės UAB „Simis“ ir A. M. sudaryta klojinių / pastolių nuomos sutartimi Nr. 2020-02-10/20/02/10.

120. Pateikti įrangos nuomos sutarties priedas Nr.ARTM-3-5 prie sutarties Nr. ARTM-1 2020-02-07; įrangos sutarties priedas Nr. ARTM-3-4 prie sutarties Nr. ARTM-1 2020-02-07; įrangos nuomos sutarties priedas Nr.ARTM-3-1 prie sutarties Nr. ARTM-1 2020-02-07; įrangos nuomos sutarties priedas Nr.ARTM-3-0 prie sutarties Nr. ARTM-1 2020-02-07; perdavimo aktas Nr. ARTM-3-0. Iš nurodytų įrangos nuomos sutarties priedų ir perdavimo akto pavadinimų matyti, kad yra nurodyti kiti pavadinimai ir numeracija, kurie nėra susiję su 2020 m. vasario 10 d. tarp ieškovės UAB „Simis“ ir A. M. sudaryta klojinių / pastolių nuomos sutartimi Nr. 2020-02-10/20/02/10, nes nurodoma visai kita sutartis ir numeracija.

121. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, būtent ieškovę, teigiančią, kad perdavė atsakovui klojinius / pastolius pagal perdavimo aktą, kuriame nurodyta klojinių techninė būklė ir defektai, patvirtintą abiejų sutarties šalių įgaliotų atstovų parašais ir antspaudais, saisto pareiga įrodyti ieškinyje dėstomų reikalavimų pagrįstumą, o ne reikalauti, kad atsakovas, siekdamas paneigti ieškovės nurodomus, bet įrodymais nepagrindžiamus argumentus, pateiktų teismui duomenis apie tai, kad atsakovui iš tiesų buvo parduoti klojiniai / pastoliai, kiek jų perduota ir kokiam laikotarpiui, bei aplinkybes, kad pastoliai buvo negrąžinti.

122. Nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas perdavė atsakovui A. M. pastolius, už kurių nuomą prašo ieškovas priteisti iš A. M.. Ieškovas nepateikė PVM sąskaitose faktūrose nurodytų priėmimo–perdavimo aktų. Atsakovas teigia, kad jis nėra pasirašęs pastolių/klojinių priėmimo–perdavimo aktų, nes jie nebuvo surašyti, kaip kad nebuvo abiejų šalių suderinto ir pasirašyto priedo prie sutarties dėl konkrečių pastolių nuomos mokesčio dydžio, trukmės ir jų kainos. Atsakovas teigia, kad šalys susitarė žodžiu ir pagal žodinį susitarimą atsakovas yra visiškai atsiskaitęs. Atsakovas pripažįsta, kad yra pasirašęs su ieškove UAB „Simis“ nuomos sutartį Nr. 20200210/20/01/10, pagal ją yra kelis kartus išsinuomojo pastolių, bet juos grąžino ir už nuomą sumokėjo 2 500 Eur grynaisiais bendrovės direktoriui R. L.. Jokio piniginio kvito negavo.

123. Pagal ieškovo pridėtus prie ieškinio priedus matyti, kad pagal 2021-05-31 PVM sąskaitą faktūrą SIMIS Nr. 21545 yra priskaičiuota už transporto paslaugas – 300 Eur, pagal 2021 05 31 sąskaitą faktūrą SIM Nr. 21546 priskaičiuota 100 Eur, tačiau duomenų, kad atsakovas A. M. būtų užsakęs transporto paslaugas, nėra, o pagal Sutarties 2.1.1p. yra numatyta, kad Nuomotojas įsipareigoja, jeigu to pageidauja Nuomininkas, pristatyti Nuomininkui klojinius į Priede sutartą vietą ir sutartu laiku. Tačiau tokio priedo, kuriame būtų aptarta klojinių pateikimo vieta, nėra bylai pateikta. Taip pat nėra pateikta ir atsakovo A. M. prašymo pristatyti klojinius / pastolius į konkrečią vietą.

124. Nepateikė ieškovas ir pagal sutarties 2.1.2p. numatytos klojinių kiekio ir nuomos mokesčio preliminarios sąmatos, todėl neaišku, kaip apskaičiuotas į PVM sąskaitas faktūras įtrauktas mokestis už pastolių / klojinių nuomą, ar atsakovas sutiko su tokiu nuomos mokesčiu.

125. Pagal Sutarties 3.1p. buvo numatyta, kad Nuomotojas sąskaitas faktūras už klojinių nuomą pateikia apmokėjimui už praėjusį kalendorinį mokestį vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 5 dienos arba atitinkamame sutarties Priede nurodytais terminais. 2021-05-31 PVM sąskaita faktūra SIM Nr.21545 yra pateikta už 91 parą, 168 paras; 2021-05-31 PVM sąskaita faktūra SIM Nr.21548 pateikta už 254 paras, 237 paras, 2021-05-31 PVM sąskaita faktūra SIM Nr.21547 pateikta net už 307 paras, 2021-0531 PVM sąskaita faktūra SIM Nr. 21546 pateikta už 75, 294, 110, 108, 90, 234,178 paras. Visos sąskaitos faktūros yra išrašytos tą pačią dieną – 2021-05-31, po metų nuo sąskaitoje nurodyto nuomos termino pradžios. Jokių duomenų, kad šalys būtų susitarusios kitaip dėl sąskaitų pateikimo, byloje duomenų nėra.

126. Prašoma priteisti iš atsakovo A. M. ir pagal priėmimo–perdavimo aktus, sąskaitose faktūrose įvardintus „SVIRNO“. Pagal šiuos priėmimo perdavimo aktus prašo priteisti 2 768,25 Eur. Pagal sąskaitose faktūrose nurodytus priėmimo– perdavimo aktus „ARMI“ – 22 509,86 Eur; pagal sąskaitose faktūrose nurodytus priėmimo aktus „ARTM“- 6868,40 Eur. Pagal sąskaitose faktūrose nurodytus priėmimo -perdavimo aktus „PR“ prašoma priteisti suma yra 17 933,59 Eur. Dar yra priėmimo–perdavimo aktas 2022 02 24 sąskaitoje-faktūroje SIM Nr.24922 įvardytas „REMO“ ir prašoma priteisti 52,63 Eur (su PVM).

127. Taigi iš nurodytų priėmimo–perdavimo aktų pavadinimų matyti, kad yra nurodyti kiti pavadinimai ir numeracija, kurie nėra susiję su 2020 m. vasario 10 d. tarp ieškovės UAB „Simis“ ir A. M. sudaryta klojinių / pastolių nuomos sutartimi Nr. 2020-02-10/20/02/10, kurios pagrindu ieškovas reiškia ieškinį, todėl darytina išvada, kad šie skirtingai įvardyti priėmimo–perdavimo aktai yra nesusiję su atsakovu A. M..

128. Įvertinus ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir pateiktus rašytinius įrodymus, reikalavimai turėjo būti reiškiami UAB „Svirno medis“. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Ieškovas nesutiko reikalavimų reikšti UAB „Svirno medis“, BUAB „Svirno medis“ buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui.

129. LR CK 6.535 straipsnio 1 dalis nustato, kad pastatas, statinys ar įrenginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimo–priėmimo aktą. Jį pasirašo abi šalys. Pagal CK 6.535 straipsnio 2 dalies nuostatas nuomotojo pareiga perduoti įrenginį nuomininkui laikoma įvykdyta, kai įrenginys faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo–priėmimo aktas. Ieškovė tokio dokumento, kuris būtų abiejų šalių pasirašytas, nepateikė, nors sąskaitose faktūrose įvardija priėmimo–perdavimo aktus, pagal kuriuos skaičiuoja nuomos mokestį ir kitas sumas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių pastolių priėmimo–perdavimo aktų, kurie turėjo būti pagal Sutarties 2.1.3p, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kada perdavė atsakovui A. M., kokius pastolius ir kokia buvo aptarta jų nuomos kaina, neįrodžius šių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo ieškiniui tenkinti, todėl ieškinys kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas (LR CPK 178 straipsnis).

130. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pateiktų įrodymų, jog atsakovas A. M. už pastolių nuomą nėra sumokėjęs, kad pastoliai jam buvo perduoti, kokia apimti buvo perduoti, todėl nėra galimybės ir nustatyti, jog ieškovas yra negrąžinęs pastolių, dėl to nėra pagrindo priteisti delspinigius. Ieškovo reikalavimas dėl skolos už įrangos – pastolių – nuomą ir įrangos – pastolių – negrąžinimą bei delspinigių priteisimą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ( CPK 178 straipsnis).

131. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

132. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

133. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

134. CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata numato, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas turėjo 1 094,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 3 357,77 Eur advokato pagalbos išlaidų. Patenkinta 42,27 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai šiai daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos 1 419,32 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 523 Eur žyminio mokesčio išlaidos iš atsakovo. Atmetus priešieškinį atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso2 59 straipsniu, 265, 268–269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Simis“ iš atsakovo A. M. 23 220,00 Eur (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų) skolą, 1 419,32 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 523 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Giedrė Seselskytė