Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1578-803/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-19
Bylos Nr.: e2A-1578-803/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-30566-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės KARDOS, UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“
Ieškovas: akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“

Kategorijos

2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1578-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30566-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.3.6; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės KARDOS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei KARDOS ir UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Lietuvos valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) KARDOS ir subsidiariai iš atsakovės (garanto) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 8 002,32 Eur skolos, 927,78 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 225,94 Eur bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad UAB „Vilniaus energija“ nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. vykdė šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste, o nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė AB „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“.

2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“, UAB KARDOS bei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu šilumos tiekėja įsipareigojo tiekti šilumos energiją butui bei kitos paskirties patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), o atsakovai įsipareigojo laiku atsiskaityti už patiektą šilumą. Ieškovės teigimu, UAB KARDOS laiku neatsiskaičius pagal sutartį skola pateikiama ir sutartiniam garantui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tačiau atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB KARDOS atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad butai yra išnuomoti atskiriems nuomininkams, o atsakovas UAB KARDOS yra butus administruojanti įmonė. Pabrėžė, kad su šilumos tiekėju nėra pilnai atsiskaičiusi, kadangi neatsiskaitė nuomininkai, išreiškę abejones dėl to, ar jiems suteiktos paslaugos kaina atitinka paskaičiuotąją, kadangi atsižvelgiant į oro temperatūrą sąskaitos už šildymą yra per didelės. Atsakovės nuomone, ieškovas netinkamai paskaičiuoja ir patalpų savininkams paskirsto pastatui tiekiamos šilumos energijos kiekius. Pabrėžė, kad pastato patalpų aukštis yra nevienodas, tik dalies pastato patalpų paskirtis yra gyvenamosios patalpos, o kitų patalpų paskirtis sandėliavimo, gamybinės ir pan., tačiau nėra aišku, ar apskaičiuodamas šilumos vartotojui tenkančius kiekius, ieškovas atsižvelgė į skirtingus būtų ir patalpų tūrius.

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiga mokėti už pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumos energiją kyla po to, kai su šilumos tiekėju neatsiskaito UAB KARDOS ir šilumos tiekėjas pateikia garantui, t. y. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pretenziją. Atsakovės teigimu, ji pretenzijų iš ankstesnio šilumos teikėjo UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ nebuvo gavusi, todėl UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir tokio reikalavimo perleisti ieškovei negalėjo. Taip pat pabrėžė, kad ieškovė jokių dokumentų ir paskaičiavimų apie patalpoms, esančioms pastate (duomenys neskelbtini), parduotus kiekius ir kainas nėra pateikusi, todėl atsakovė negali išreikšti savo pozicijos apie tai, ar skolos suma tinkamai apskaičiuota.

5. Išvada teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išvadoje nurodė, kad į teismo pateiktą klausimą, ar nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. tarp bendraturčių buvo teisingai paskirstytas pastate suvartotas šilumos kiekis pagal metodikos Nr. 4 nuostatas, negali atsakyti, nes trūksta duomenų. Pažymėjo, kad ieškovei ir atsakovams pateikus papildomus duomenis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateiktų papildomus paaiškinimus ir atsakytų į pateiktus klausimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB KARDOS bei subsidiariai iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 8002,32 Eur skolos, 927,78 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 225,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės UAB KARDOS bei subsidiariai iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ valstybei 7 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 26 d. UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovės sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2N3-1208, pagal kurią UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumą patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), atsakovė UAB KARDOS įsipareigojo atsiskaityti už patiektą šilumą, o atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo UAB KARDOS laiku neįvykdžius sutartyje numatytų įsipareigojimų sumokėti skolą kartu su delspinigiais per 10 dienų nuo UAB „Vilniaus energija“ pretenzijos gavimo dienos. UAB „Vilniaus energija“ perleido ieškovei vartotojų skolas.

8. Teismas nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. kovo 29 d. išrašė UAB KARDOS PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5948 – 22 065,03 Eur sumai. Ieškovės pažymoje nurodyta, kad įsiskolinimas nuo 2015-05-01 iki 2017-03-29 yra 8 002,32 Eur ir 927,78 Eur palūkanų.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakoves apie UAB „Vilniaus energija“ reikalavimo perleidimą informavo pareiškusi ieškinį teisme, ir vadovaudamasis kasacinio teismo praktika sprendė, kad toks skolininkių informavimas gali būti laikomas tinkamu. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime priimtame civilinėje byloje Nr. 2-30415-933/2015, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams UAB KARDOS ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl įsiskolinimo priteisimo, konstatavo, kad 2015 m. sausio 26 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutarties 13 punkte šalys susitarė, kad šilumos kiekis bus nustatomas pagal metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2015 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19, šalių sudarytoje sutartyje taip pat nurodyti patalpų plotai, su kuriais siejamas šilumos energijos tiekimas, o tai, kad skaičiuojant šilumos kiekį neatsižvelgiama į patalpų tūrį, nesudaro pagrindo teigti, kad atlikti paskaičiavimai yra neteisingi.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. sausio 26 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovo prievolių vykdymas, susijęs su atsiskaitymu už tiekiamą šilumos energiją nėra siejamas su nuomininkų ar kitų trečiųjų asmenų atsiskaitymu su atsakove UAB KARDOS, todėl atsakovės argumentą dėl nuomininkų neatsiskaitymo su ja teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovė UAB KARDOS 2015 m. sausio 26 d. sutartyje įsipareigojo atsiskaityti už visą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumos kiekį, nustatomą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, todėl bendram atsakovės skolos dydžiui neturi įtakos šilumos kiekių ir kainų pasiskirstymo tarp atskirų patalpų teisingumas ar neteisingumas.

11. Vadovaudamasis CK 6.38 straipsniu, CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, CK 6.385 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl 8002,32 Eur skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Kardos“ yra pagrįstas ir teisėtas

12. Teismas nurodė, kad ieškovas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. apskaičiavo 927,78 Eur palūkanas. Remdamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi teismas sprendė, kad toks palūkanų dydis atitinka įstatymą, todėl ieškovės reikalavimą tenkino. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė ieškovei 6 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. spalio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjusi 201 Eur žyminį mokestį ir 24,94 Eur už registrų išrašus patyrė 225,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį patenkinus visiškai teismas priteisė ieškovei 225,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2015 m. sausio 26 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje garantavo už UAB KARDOS prievolių (įskaitant ir delspinigius) įvykdymą, todėl vadovaudamasis CK 6.90 straipsnio 1 dalimi, teismas 8002,32 Eur skolą, 927,78 Eur dydžio palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 225,94 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ subsidiariai.

15. Vadovaudamasis CPK 92, 96 straipsniais teismas priteisė valstybei iš atsakovės UAB KARDOS ir subsidiariai iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 7 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Atsakovė UAB KARDOS pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas UAB KARDOS 2015 m. sausio 26 d. sutartimi įsipareigojo atsiskaityti už visą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumos kiekį. Atsakovas UAB KARDOS įsipareigojo laiku atsiskaityti už patiektą šilumą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ne už visą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekiamą šilumos energiją, o tik Sutarties 1 straipsnyje išvardintoms 25 gyvenamosios paskirties patalpoms – butams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), kurių savininkas yra UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Be to, Sutarties 16 punkte nustatyta, jog Pastate suvartotą šilumos kiekį, nustatomą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, Šilumos tiekėjas (ieškovas) paskirsto (išdalija) pastato (-ų) butų ir kitų patalpų savininkams – Šilumos vartotojams pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 gegužės 5d. nutarimu Nr. 03-19;

16.2. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-38-378/2017). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime priimtame civilinėje byloje Nr. 2-30415-933/2015, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams UAB KARDOS ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl įsiskolinimo priteisimo, konstatavo, kad 2015 m. sausio 26 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutarties 13 punkte šalys susitarė, kad šilumos kiekis bus nustatomas pagal metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2015 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, šalių sudarytoje sutartyje taip pat nurodyti patalpų plotai, su kuriais siejamas šilumos energijos tiekimas, o tai, kad skaičiuojant šilumos kiekį neatsižvelgiama į patalpų tūrį, nesudaro pagrindo teigti, kad atlikti paskaičiavimai yra neteisingi. Šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-30415-933/2015, kurioje buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas, nustatytos aplinkybės skiriasi. Anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje UAB KARDOS dar nebuvo informavusi šilumos energijos tiekėjo apie tai, kad patalpų aukštis pastate (duomenys neskelbtini), yra nėra vienodas. Nagrinėjant šią civilinę bylą ieškovei ši informacija jau buvo žinoma;

16.3. skaičiuojant šilumos suvartojimą yra svarbu ar visų pastato patalpų aukštis yra vienodas. Priklausomai nuo to, tarp patalpų sunaudotos šilumos kiekis gali būti nustatomas pagal metodo Nr. 4 7.1. ar 7.2. papunktį. Ginčo pastate patalpų aukštis nėra vienodas. Kai kurių pastato patalpų paskirtis yra gyvenamosios patalpos, o kitų savininkų (visų) patalpų paskirtys yra kitokios, nei gyvenamosios (sandėliavimo, gamybinės ir pan.). Ginčo pastate kai kurių patalpų, kurios priklauso ne UAB „Nekilnojamojo turto valdymas, o kitiems asmenims, aukštis yra 2 kartus aukštesnis už UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančių ir UAB KARDOS administruojamų butų aukštis. Iš ieškovės paskaičiavimų nėra aišku, ar ieškovė, apskaičiuodama butams bei kitoms patalpoms priskirtiną suvartotą šilumos dalį, atsižvelgė į minėtus parametrus. Ieškovė neįrodė, kad tinkamai laikėsi 2015 m. sausio 26 d. sutarties 16 punkto nuostatų ir teisingai taikė šilumos paskirstymo metodą Nr. 4.;

16.4. Lietuvos valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakymui į teismo pateiktą klausimą, ar laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. tarp bendraturčių buvo teisingai paskirstytas Pastate suvartotas šilumos kiekis pagal metodikos Nr. 4 nuostatas, jai trūksta duomenų. Komisija nurodė, kad duomenis apie tai, kad patalpų aukštis nėra vienodas, turėjo pateikti atsakovės. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra vienintelė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl ji ir negalėjo pateikti duomenų apie kitiems savininkams priklausančias patalpas.

17. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prisidėjo prie atsakovės UAB KARDOS apeliacinio skundo ir prašo jį tenkinti: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

18. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-30415-933/2015 pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovėms UAB KARDOS ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl įsiskolinimo priteisimo (Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-338-881/2017, paliko teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą nepakeistu). Tiek pastarojoje, tiek šioje byloje ginčas kilo dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, t. y. ieškovė sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. sausio 26 d. tarp UAB „Vilniaus energija“, UAB KARDOS bei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytą Šilumos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2N3-1208 įvykdė – tiekė patalpoms šilumos energiją. Tačiau atsakovės sutartinių įsipareigojimų laiku atsiskaityti už pateiktas paslaugas nevykdo. Skirtumas tarp šių civilinių bylų yra tik tas, jog skirtingas skolos susidarymo laikotarpis;

18.2. UAB KARDOS apeliaciniame skunde teigia, jog, nagrinėjant šią bylą ieškovė žinojo, jog pastate, (duomenys neskelbtini), patalpų aukštis yra nevienodas, dėl to, ankstesnis teismo sprendimas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, tik skirtingo skolos susidarymo laikotarpio, negali niekaip būti pripažintas prejudiciniu faktu. Šie atsakovės argumentai yra niekuo nepagrįsti, klaidinantys teismą ir apskritai turėtų būti vertinami kaip obiter dictum (pasakyta tarp kitko; argumentas, neturintis lemiamos reikšmės sprendimui);

18.3. pastate adresu (duomenys neskelbtini), visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos/karšto vandens kiekis vartotojams (įskaitant atsakoves) paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles (toliau – Metodas Nr. 4). Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 133.4 papunkčiu, patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti šilumos tiekėjui pirkimo–pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais privalo pateikti šilumos vartotojai. Taisyklėse yra įtvirtinta vartotojo pareiga pateikti šilumos tiekėjui visus duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Taigi duomenis apie tai, kad patalpų aukštis nėra vienodas, turėjo pateikti atsakovės, tačiau nei šilumos tiekėjui nei vėliau bylą nagrinėjant teisme atsakovės nepateikė informacijos apie butų (patalpų) tūrius. Nei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nei UAB KARDOS nesikreipė su prašymu pakeisti/papildyti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį patalpų tūriais, tuo tarpu metodo Nr. 4 7.2 punkto nuostata gali būti taikoma, tik kai yra žinomi visų pastato butų (ar) kitų patalpų tūriai. Pastate esant nevienodam patalpų aukščiui, šilumos paskirstymo pagal tūrį taikymo būtina prielaida – sąlyga visiems bendraturčiams vienodo matavimo vieneto – kubinio arba kvadratinio metro – taikymas. Kadangi visų pastato bendraturčių susirinkimas nebuvo organizuotas, bendraturčių pasirinkimo nėra, taip pat nėra oficialių duomenų apie patalpų tūrius, šilumos tiekėjos parinktas apskaičiuoti šilumos energijos paskirstymo būdas pagal plotą vertintinas kaip teisingas ir protingas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Byloje kilo ginčas dėl skolos už teiktą šilumos energiją fakto ir dydžio. Nustatyta, kad UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ ir atsakovės 2015 m. sausio 26 d. sudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2N3-1208, pagal kurią UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ įsipareigojo tiekti šilumą patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), atsakovė UAB KARDOS įsipareigojo atsiskaityti už patiektą šilumą, o atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo UAB KARDOS laiku neįvykdžius sutartyje numatytų įsipareigojimų sumokėti skolą kartu su delspinigiais per 10 dienų nuo UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ pretenzijos gavimo dienos (el. b. l. 21-28). Ieškovės teisę reikšti ieškinį įrodo UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ patvirtinimas dėl perleistos ieškovei vartotojų skolos (el. b. l. 57).

20. Apeliaciniame skunde UAB KARDOS įrodinėja, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovės 2015 m. sausio 26 d. sutartimi prisiimto įsipareigojimo atsiskaityti už visą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumos kiekį. Teisėjų kolegija nurodo, kad šis apeliacinio skundo argumentas nekeičia bylos rezultato, kadangi teismas sprendė priteisti skolą pagal ieškovės sudarytą pažymą, kurioje nurodyta, kad skola skaičiuojama būtent atsakovėms nuo 2015-05-01 iki 2017-03-29 ir yra 8 002,32 Eur bei 927,78 Eur palūkanų (el. b. l. 49). Pastate adresu (duomenys neskelbtini), visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos/karšto vandens kiekis vartotojams (įskaitant Atsakovus) paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles (toliau – Metodas Nr. 4).

21. Apeliantė taip pat mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime priimtame civilinėje byloje Nr. 2-30415-933/2015, iškeltoje pagal ieškovo UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ ieškinį atsakovams UAB KARDOS ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl įsiskolinimo priteisimo, nustatytos aplinkybės nėra prejudicinės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu.

22. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-30415-933/2015 medžiagos nustatyta, kad joje ginčo objektu buvo 2015 m. sausio 26 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2N3-1208 13 punktas, kuriame šalys susitarė, kad šilumos kiekis bus nustatomas pagal metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2015 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19. Teismas šioje byloje pasisakydamas dėl atsakovių argumentų, susijusių su šilumos paskirstymo metodo taikymu, pažymėjo, kad išvadą teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadose yra išaiškinta dėl metodo Nr. 4 7.1. ar 7.2. papunkčių taikymo bei pateiktos išvados, jog ieškovė metodą Nr. 4 taikė tinkamai, o jos teikti skaičiavimai yra teisingi. Šiuo atveju viešuose VĮ Registrų centro duomenyse nėra nurodyti patalpų tūriai. Nagrinėjamu atveju atsakovės nepaneigė aplinkybių dėl metodo, nurodyto sutartyje, taikymo teisingumo bei išvadą teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teiktuose išvadose išdėstytų aplinkybių dėl metodo taikymo bei jo pagrindu atliktų skaičiavimų.

25. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-338-881/2017 nurodė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19, tinkamo taikymo. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovė nagrinėjamu atveju taikė metodo 7.1 punktą, t. y. šilumą paskirstydavo pagal butų plotą. Apeliantė, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, tvirtino, kad metodo 7.1 punktą ieškovė taikė nepagrįstai, nes pastato patalpų aukštis yra nevienodas, todėl šiluma turėjo būti paskirstoma pagal metodo 7.2 punktą, t. y. pagal butų tūrį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad šalys nesusitarė, kad pastate suvartotą šilumos kiekį ieškovė įsipareigoja skirstyti būtent pagal metodo 7.2 punktą, todėl konstatavo, jog metodą Nr. 4 ieškovė taikė teisingai – priklausomai nuo turimų duomenų, pagal metodo 7.1 punktą.

26. Taigi faktas dėl sutarties pagrindu skaičiuojamos skolos atsakovei buvo tirtas, jis buvo dalis įrodinėjimo dalyko, sutampančiu su šios bylos dalyku dėl skolos skaičiavimo pagrįstumo dėl patalpų ploto ir tūrio, todėl šioje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje UAB KARDOS skiriasi aplinkybės, nes dar nebuvo informavusi šilumos energijos tiekėjo apie tai, kad patalpų aukštis pastate (duomenys neskelbtini), nėra vienodas. Tiek nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-30415-933/2015, tiek šią civilinę bylą ieškovei buvo žinoma apie skirtingus patalpų plotus. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-338-881/2017 pažymėjo, kad viešuose VĮ Registrų centro duomenyse nėra nurodyti patalpų tūriai, apeliantas tokių duomenų, taip pat įrodymų, kad šie duomenys ieškovui būtų žinomi iš kitų šaltinių, taip pat nepateikė. Taigi faktinės aplinkybės yra panašios, todėl apeliantės skundo argumentai dėl to, kad yra neaišku, ar ieškovė, apskaičiuodama butams bei kitoms patalpoms priskirtiną suvartotą šilumos dalį, atsižvelgė į minėtus parametrus, vertinami kaip nepagrįsti.

27. Minėta, 2015 m. sausio 26 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2N3-1208 13 punkte šalys susitarė, kad šilumos kiekis bus nustatomas pagal metodą Nr. 4. Ši sutarties nuostata nėra pakeista, nenuginčyta (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

28. Sutartimis, kaip ir kitais sandoriais, siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Taigi šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog apeliantė būtų siekusi pakeisti 2015 m. sausio 26 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2N3-1208 13 punktą teisinėmis priemonėmis.

29. Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

30. Pagal kasacinio teismo praktiką aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017). CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės taikymas yra sutarties sąlygų neaiškaus suformulavimo pasekmė. Nekonstatavus šalims aktualios sutarties sąlygos neaiškumo, taikyti nurodytą taisyklę nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-378/2017). Taigi CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtina sutarčių aiškinimo taisyklė yra aktuali tik tuo atveju, kai yra abejonių dėl sutarties sąlygų, t. y. kai sutarties sąlygos gali būti suprantamos ir aiškinamos nevienareikšmiškai.

31. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė neteisingai taikė šilumos paskirstymo Metodą Nr. 4., nes šalys dėl jo taikymo aiškiai susitarė.

32. Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 133.4 papunkčiu, patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti šilumos tiekėjui pirkimo-pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais privalo pateikti šilumos vartotojai. Taisyklėse yra įtvirtinta vartotojo pareiga pateikti šilumos tiekėjui visus duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Vadinasi, duomenis apie tai, kad patalpų aukštis nėra vienodas, turėjo pateikti atsakovės, be kita ko, pateikti įrodymus, kaip dėl to skiriasi mokestis už pateiktą šilumos energiją (CPK 12, 178 straipsnis).

33. Apeliantė taip pat mano, kad šiuo atveju Lietuvos valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne visiškai tinkamai išaiškino nurodytų taisyklių 133.4 papunkčio nuostatą, nes atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra vienintelė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl ji ir negalėjo pateikti duomenų apie kitiems savininkams priklausančias patalpas. Teisėjų kolegija dar kartą primena, kad šie duomenys yra viešuose registruose ir tik nuo apeliantės valios priklauso, ar šios aplinkybės bus teisminio ginčo objektu (CPK 13 straipsnis). Atsakovės sudarytos sutarties sąlygų neginčijo. Nei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nei UAB KARDOS nesikreipė su prašymu pakeisti/papildyti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį patalpų tūriais, tuo tarpu Metodo Nr. 4 7.2 punkto nuostata gali būti taikoma, tik kai yra žinomi visų pastato butų (ar) kitų patalpų tūriai. Pastate, esant nevienodam patalpų aukščiui, šilumos paskirstymo pagal tūrį taikymo būtina prielaida – sąlyga visiems bendraturčiams vienodo matavimo vieneto – kubinio arba kvadratinio metro – taikymas. Kadangi, kaip byloje nustatyta, nėra oficialių duomenų apie patalpų tūrius, šilumos tiekėjos parinktas apskaičiuoti šilumos energijos paskirstymo būdas pagal plotą vertinamas kaip teisingas ir protingas.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

35. Kiti apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie jo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

36. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,

nutaria:

apeliantės (atsakovės) UAB KARDOS apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė