Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kardos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-30415-933/2015 pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams UAB „Kardos“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Kardos“ ir subsidiariai iš garanto UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 7 917,54 Eur skolos už tiektą šilumos energiją, 457,65 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal su UAB „Kardos“ pasirašytos 2015 m. sausio 26 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2N3-1208 sąlygas tiekė šilumos energiją patalpoms (iš viso sutartyje nurodytos 25 gyvenamosios paskirties patalpos), esančioms (duomenys neskelbtini), Vilniuje. UAB „Kardos“ laiku neatsiskaičius pagal sutartį skola apmokėti pateikiama ir sutartiniam garantui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (sutarties 11 p.). Ieškovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė – tiekė patalpoms šilumos energiją. Tačiau atsakovai sutartinių įsipareigojimų laiku atsiskaityti už pateiktas paslaugas nevykdo. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. už pateiktas paslaugas yra susidaręs 7 917,54 Eur įsiskolinimas. Be to, už nesumokėtą skolą pagal sutarties 20 punktą paskaičiuoti 457,65 Eur delspinigiai nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 29 d.Atsakovai UAB „Kardos“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nesutikdami su ieškiniu, be kita ko, nurodė, kad skaičiuojant šilumos suvartojimą svarbu, ar visų pastato patalpų aukštis vienodas. Priklausomai nuo to, patalpų sunaudotos šilumos kiekis gali būti nustatomas pagal metodo Nr. 4 7.1. ar 7.2. papunktį. Atsakovų duomenimis, ginčo pastate patalpų aukštis nėra vienodas. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad kai kurių patalpų paskirtis yra gyvenamosios patalpos, o kitų savininkų (visų) patalpų paskirtys yra kitokios nei gyvenamosios (sandėliavimo, gamybinės ir pan.). Ginčo pastate kai kurių patalpų aukštis yra 2 kartus aukštesnis už garantui priklausančių ir atsakovo administruojamų butų aukštį. Tačiau iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, ar skaičiuodama butams bei kitoms patalpoms priskirtiną suvartotą šilumos dalį ieškovė atsižvelgė į minėtus parametrus, nes pateiktuose dokumentuose tokių skaičiavimų nėra. Taigi nėra aišku, ar ieškovė laikosi sutarties 16 punkto, ar teisingai taiko šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, ar šilumos vartotojui tenkančios šilumos šildymui per atsiskaitymo laikotarpį priskyrimo koeficientą nustatinėja pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą (kai jų aukštis vienodas) ar pagal butų ar patalpų tūrį (kai jų aukštis nevienodas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Kardos“ bei subsidiariai iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 7 917,54 Eur skolos, 457,65 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (8 375,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 258,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.Dėl atsakovų argumentų, susijusių su šilumos paskirstymo metodo taikymu, teismas pažymėjo, kad išvadą teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadose yra pasisakyta dėl metodo Nr. 4 7.1. ar 7.2. papunkčių taikymo bei pateiktos išvados, jog ieškovas metodą Nr. 4 taikė tinkamai, o jo teikti skaičiavimai yra teisingi. Šiuo atveju viešuose VĮ Registrų centro duomenyse nėra nurodyti patalpų tūriai. Nagrinėjamu atveju atsakovai nepaneigė aplinkybių dėl metodo, nurodyto sutartyje, taikymo teisingumo bei išvadą teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teiktuose išvadose išdėstytų aplinkybių dėl metodo taikymo bei jo pagrindu atliktų skaičiavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Kardos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad šiuo atveju buvo netinkamai išaiškintos ir taikytos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos. Taisyklių 133.4 punktu vartotojas yra įpareigotas pateikti duomenis tik apie jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, tačiau neprivalo pateikti duomenų apie kitų savininkų patalpas. Kadangi visi vartotojai sutartis dėl šilumos energijos tiekimo sudaro pagal šilumos tiekėjo pateiktas standartines sąlygas, tai būtent šilumos tiekėjas yra atsakingas už teisingą šilumos paskirstymo metodų taikymą. Akivaizdu, kad tais atvejais, kai suvartota šiluma tarp patalpų savininkų yra paskirstoma atsižvelgiant tik į patalpų plotą, tų patalpų, kurių aukštis yra dvigubai didesnis už kitų pastate esančių patalpų aukštį, savininkai įgyja pranašumą prieš kitų patalpų savininkus. Taigi ieškovas netinkamai taikė šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir pažeidė šalių sudarytos sutarties 16 punktą, todėl jis privalo iš naujo perskirstyti suvartotos šilumos energijos kiekius tarp pastato patalpų savininkų, ir tik atlikus naujus paskaičiavimus gali paaiškėti atsakovų prievolės dydis už patiektą šilumos energiją.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vilniaus energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nenuginčijo byloje pateiktos Komisijos išvados, kad ieškovė šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 taikė teisingai. Butų savininkas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nei pats, nei per samdomą administratorių UAB „Kardos“ nesikreipė su prašymu pakeisti / papildyti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį patalpų tūriais, tuo tarpu metodo Nr. 4 7.2. punkto nuostata gali būti taikoma, tik kai yra žinomi visų pastato butų (ar) kitų patalpų tūriai. Pastate esant nevienodam patalpų aukščiui, šilumos paskirstymo pagal tūrį taikymo būtina prielaida-sąlyga yra visiems bendraturčiams vienodo matavimo vieneto – kubinio arba kvadratinio metro – taikymas. Kadangi visų pastato bendraturčių susirinkimas nebuvo organizuotas, bendraturčių pasirinkimo nėra, taip pat nėra oficialių duomenų apie patalpų tūrius, ieškovės parinktas apskaičiuotos šilumos energijos paskirstymo būdas pagal plotą vertintinas kaip teisingas ir protingas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 (toliau ir Šilumos paskirstymo metodas), tinkamo taikymo.Šilumos paskirstymo metodo 7 punkte nustatyta, kad šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis šildymui (QBŠ) apskaičiuojamas šilumos kiekį pastato šildymui (QPŠ), nustatytą pagal šio metodo 3.3 punktą, dauginant iš priskyrimo koeficiento (KBŠ): QBŠ = QPŠ x KBŠ kWh; čia KBŠ – šilumos vartotojui tenkančios šilumos šildymui per atsiskaitymo laikotarpį priskyrimo koeficientas, nustatomas: pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą, kai jų aukštis vienodas (metodo 7.1 p.), arba – pagal butų ar patalpų tūrį, kai jų aukštis nevienodas (metodo 7.2 p.).Byloje nustatyta, kad ieškovas nagrinėjamu atveju taikė metodo 7.1 punktą, t. y. šilumą paskirstydavo pagal butų plotą. Tuo tarpu apeliantas tvirtina, kad metodo 7.1 punktą ieškovas taikė nepagrįstai, nes pastato patalpų aukštis yra nevienodas, todėl šiluma turėjo būti paskirstoma pagal metodo 7.2 punktą, t. y. pagal butų tūrį.Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taikymo byloje yra pateikta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvada, kurioje konstatuota, kad ginčo laikotarpiu šilumos paskirstymas pagal minėtą metodą buvo atliktas teisingai. Pateiktoje išvadoje papildomai paaiškinta, kad kai pastate patalpų aukštis nėra vienodas, turėtų būti taikoma metodo 7.2 punkto nuostata, ir šilumos paskirstymas vykdomas pagal patalpų tūrį, tačiau tik tuo atveju, jeigu duomenys apie patalpų tūrį yra viešai paskelbti arba pateikti šilumos tiekėjui, t. y. metodo 7.2 punktas gali būti taikomas, tik kai yra žinomi visų pastato butų ir (ar) patalpų tūriai.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad viešuose VĮ Registrų centro duomenyse nėra nurodyti patalpų tūriai, apeliantas tokių duomenų, taip pat įrodymų, kad šie duomenys ieškovui būtų žinomi iš kitų šaltinių, taip pat nepateikė. Nors, remiantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktu, apeliantas savaime neturi pareigos surinkti ir pateikti ieškovui duomenis apie visų (t. y. ne tik jam priklausančių / jo administruojamų) pastate esančių patalpų tūrį, vis dėlto tokių duomenų nepateikdamas (kartu su kitais namo vartotojais nespręsdamas jų pateikimo klausimo), apeliantas neturi pagrindo teigti, kad ieškovas šilumos paskirstymo metodą taiko netinkamai. Kaip minėta, sprendžiant, ar nurodytas metodas taikomas teisingai, teisinę reikšmę turi tai, ar šilumos tiekėjui yra žinomi visų pastato patalpų tūriai; jeigu, kaip nagrinėjamu atveju, nustatoma, kad tokių duomenų šilumos tiekėjas neturi, konstatuojama, kad šilumos paskirstymas pagal butų plotą (o ne butų / patalpų tūrį) yra teisėtas.Šalių sudarytos šilumos pirkimo-pardavimo sutarties 16 punkte numatyta, kad pastate suvartotą šilumos kiekį, nustatomą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, šilumos tiekėjas paskirsto (išdalija) pastato (-ų) butų ir kitų patalpų savininkams-šilumos vartotojams pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19. Taigi šalys nesusitarė, kad pastate suvartotą šilumos kiekį ieškovas įsipareigoja skirstyti būtent pagal metodo 7.2 punktą. Byloje nustatyta, kad metodą Nr. 4 ieškovas taikė teisingai – priklausomai nuo turimų duomenų, pagal metodo 7.1 punktą – todėl spręsti, kad ieškovas pažeidė šalių sudarytos sutarties 16 punktą, nėra pagrindo.Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.