Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas nevykdė nuomos sutarties, todėl jis turi pareigą sumokėti ieškovui buto nuomos kainą ir komunalinių paslaugų mokesčius. Atsakovas priešieškiniu prašo buto nuomos sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 1.90 straipsnio nuostatų pagrindu, tai yra dėl iš esmės suklydus sudaryto sandorio.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. spalio 1 d. S. B., sutartyje vadinamas „Nuomotoju“ ir A. G., sutartyje vadinamas „Nuomininku“, sudarė rašytinę neterminuotą nuomos sutartį, kuria Nuomotojas išnuomavo Nuomininkui 40,76 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minima sutartimi Nuomotojas įsipareigojo suteikti tvarkingą, neperleistą, neareštuotą, nesantį teisminių ginčų dalyku, neturinčia draudimų bei apribojimų ja disponuoti patalpą Nuomininkui bei neparduoti, papildomai neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti disponavimu neįspėjus Nuomininko prieš 2 mėnesius, o Nuomininkas įsipareigojo prižiūrėti ir naudotis patalpa, apmokėti patalpos išlaikymo išlaidas, t.y. apmokėti komunalinius ir kitus mokesčius; naudoti patalpas gyvenamosios paskirties reikmėms, laikantis patalpų eksploatavimo taisyklių; mokėti 50 eurų mėnesinį mokestį; mokėjimus pervesti į nurodytą S. B. atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovas teigia, kad atsakovas per visą sutarties galiojimo laikotarpį nė karto nesumokėjo nei nuomos, nei komunalinių mokesčių, kurių pagrįstumą grindžia rašytiniais įrodymais: UAB „L.itesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ sąskaitomis, UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro mokėjimo pranešimais, UAB „Sūduvos vandenys“ mokėjimo pranešimais, DNSB „Š.“ sąskaitomis-faktūromis.

Teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad butą atsakovui išnuomojo paprašytas draugo A. C., dirbančio UAB „A.“. Su juo nėra verslo partneriai, tik nuomoja iš jo dvi priekabas. Buto nuomos sutartį paruošė UAB „At“ buhalterė A., nes jis pasakė, kad butą išnuomos tik su sutartimi – nežino, kaip ji paruošė tą sutartį, jai pateikė savo duomenis – lyg atšviestą dokumentą iš registrų centro jai nuvežė ir užrašė sąskaitą. A. pasakė, kad butą išnuomos už 50 eurų ir komunalinius mokesčius. Už sutarties paruošimą niekam nemokėjo. Nuvyko, kai paskambino A. ir pasakė, kad atvyko A. G.. Sutartis buvo paruošta dviem egzemplioriais, vienas liko jam, vienas – A. G.. Prieš pasirašant sutartį A. G. parodė butą, tai truko apie pusę valandos. Sutartį pasirašė 2019 m. spalio 1 d. buvusiuose elektros tinkluose buhalterės kabinete, ją pasirašant dalyvavo jis, A. G., A. C. ir buhalterė. G. sakė „ko čia nesuprasti, 50 eurų ir komunaliniai mokesčiai, aš ne hoholas, suprantu“. Su juo kalbėjo rusiškai. Su G. galima normaliai susikalbėti lietuviškai. Sutartis į rusų kalbą nebuvo išversta. Su sutartimi A. G. perdavė ir buto raktus. Mano, kad pasirašyta nuomos sutartis buvo įregistruota Registrų centre, kada tai įregistravo, negali pasakyti, nors gal ir susimaišė dėl tų deklaravimų – ji galėjo būti ir neįregistruota Registrų centre. Mano, kad išnuomodamas butą turėjo teisę verstis individualia veikla. Butas yra dviejų kambarių, jame trys lovos. Viename mažame kambaryje jau gyveno baltarusis A. S., su kuriuo sutartis buvo sudaryta anksčiau – jo apžiūrint butą nebuvo. Negali pasakyti, kada sutartis su A. S. sudaryta. A. G. paklausė ar gali kartu gyventi ir draugas, jis pasakė, kad gali, tik pasakė, kad jis mokės 50 eurų už nuomą ir komunalinius patarnavimus, nes leido su draugu gyventi didžiajame kambaryje, o A. S. tik 50 eurų už nuomą. Neatsimena kada tai pasakė – ar dar būnant su A. G. bute, ar važiuojant iš jo, tai aptarė sutarties sudarymo dieną. Tai niekaip neįformino, susitarė žodžiu ir tai tiko visoms šalims. A. G. draugas atsirado po mėnesio. Santykiai buvo draugiški, su visais važiavo į Migracijos tarnybą. D. jam nieko neturėjo mokėti, jie turėjo tartis su A. G., jam buvo neįdomu ar jie tuos mokesčius dalinsis ar ne. Butas dažniausiai yra tuščias, trise jie nebūdavo kartu, jie visi turėjo jo raktus. Sužinojęs, kad jie gali gyventi vieną ar dvi dienas per mėnesį, netikrino, ar A. G. ten gyvena. A. S. jam neskolingas, jis mokesčius pradėjo mokėti grynais (pinigais) nuo 2020 m. gruodžio pabaigos, jis ir dabar ten gyvena. Į migracijos tarnybą ėjo vėliau, kai pats A. G. pasakė, kad jau laikas eiti – A. paskambino ir pasakė, kad ateis A. G. ir reikės pasirašyti dokumentus dėl leidimo – vėliau, atsakydamas į atsakovo atstovo klausimą paaiškino, kad į Migracijos tarnybą pasirašyti A. G. eiti nereikėjo, reikėjo ateiti tik savininkui, todėl ten ir atėjo. Migracijos departamentui nuomos sutartis nereikalinga, reikalingas įsipareigojimas kad kažkur gyvens. Ieškovas teigė, kad pradėjus gyventi A. G. jis sakė, kad atvažiavo užsidirbti ir už nuomą bei komunalinius patarnavimus sumokės kai turės pinigų, A. bus garantas. Dėl to jis pats kas tris mėnesius mokėjo komunalinius mokesčius tris kartus per metus – buvo ramus, nes turėjo sutartį. Raštu A. G. sumokėti pinigų nereikalavo. A. G. savo gyvenamąją vietą jo bute deklaravo nuo 2020-04-10 iki 2020-07-16, tačiau deklaravimas skiriasi nuo nuomos sutarties. Į Migracijos tarnybą pasirašyti dokumentų važiavo tada, kai G. deklaravo jo bute gyvenamąją vietą. Deklaravimas jo bute automatiškai nutrūko kai A. G. jam nepranešęs prisiregistravo Tauragėje – jei kas būtų pranešęs, kad jis deklaravosi kitame mieste, būtų tada nutraukęs sutartį. Iš A. sužinojęs, kad G. nebedirbs pas jį, pats nutraukė nuomos sutartį pakeisdamas spyną ir nepranešęs A. G., nes jo kontaktų neturėjo.

Buto nuomos sudarymo ir atsakovo naudojimosi išsinuomotu butu aplinkybes, taip aplinkybes, kad atsakovas moka lietuvių kalbą, ieškovas įrodinėja ir rašytiniais dokumentais: Valstybės įmonės Registrų centras 2020-09-30 gyventojų registro pažyma apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-09-29 adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą buvo deklaravę: A. G. nuo 2020-04-10 iki 2020-07-16; A. S. – nuo 2020-03-10, V. D. – nuo 2020-03-20; Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nario anketa, prašymu dėl atleidimo iš darbo, neapmokamų atostogų prašymais, kurie užpildyti lietuvių kalba ir pasirašyti atsakovo; 2021-08-24 ieškovo teismui pateiktu prašymu dėl rašytinių įrodymų prijungimo, DOK-15360, kuriame pateiktas A. G. susirašinėjimas su UAB „A.“ – įmonės darbuotojas žinutes rašo rusų kalba, o A. G. į jas atsako lietuvių kalba.

Ieškovas ieškinyje, dublike ir atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes grindžia ir liudytojų A. C., A. B., A. S. parodymais:

Liudytojas A. C. parodė, kad yra UAB „A.“ vadovas. A. G. pas juos įsidarbino 2019 m. sausį, pagal darbo skelbimą lietuvių kalba. Dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi, pagrinde užsienyje. Nuomos sutartį jo prašymu sudarė A. B., nes baiginėjantis A. G. darbinei vizai jis klausė kaip gauti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jam paaiškino, kad norint gyventi Lietuvoje jis turi turėti gyvenamąją vietą: nuomotis ar pirkti butą. A. G. paprašė kažką pažiūrėti, jį supažindino su S.. A. pasakė, kad S. atsiųs A. G. dokumentus. A. G. į Lietuvą atvyko rugsėjo 30 d. (2019 m.). Spalio 1 d. pasirašė įsakymą dėl jo išvykimo į komandiruotę spalio 2 d., todėl skubėjo pasirašyti tą sutartį. Pasirašant sutartį dalyvavo jis, A., S. ir A. G., tai vyko adresu (duomenys neskelbtini). A. G. pats skaitė sutartį, po to paprašė paaiškinti kas parašyta, pasakė, kad suprato. Parašyta buvo, kad mokės po 50 eurų per mėnesį. Vėliau, atsakydamas į teisėjo klausimą A. C. paaiškino, kad A. G. paklausė, ar išversti sutartį į rusų ar baltarusių kalbą, jis rusiškai atsakė „Aš ne hoholas, viską suprantu“. Pasirašius sutartį S. A. G. padavė raktus. A. G. prie jo yra S. sakęs, kad negalės kas mėnesį paduoti pinigų, nes būna komandiruotėse. Ir migracijoje jo klausė „ar tu supranti, kad tai nuomos sutartis?“, taip pat klausė kiek kvadratų bute. Leidimas buvo išduotas visiems tuo metu dirbusiems 3 užsieniečiams, dalyvavo ir S.. 2019 m. kovo mėn. A. G. buvo nupirktas telefonas, kad galėtų naudotis programėle, todėl jam nekildavo problemų kai reikėdavo kažką užpildyti lietuvių kalba. Kiek pamena, pasirašant sutartį jis irgi naudojosi programėle – nusifotografuoja tekstą ir jam išverčia į rusų kalbą. Jis ir ginčų komisijoje patvirtino, kad supranta lietuviškai, ir „Vaiberyje“ menedžeriui rašydavo lietuvių ir kartais anglų kalba, matyt prieš atvykdamas į Lietuvą kažkiek mokėjo lietuvių kalbą.

Liudytoja A. B. parodė, kad yra UAB „A.“ darbuotoja, dirba keliose darbovietėse buhalterės pareigose, turi buhalterinį išsilavinimą, rusiškai nekalba. Nuomos sutartį sudarė A. C. prašymu, duomenis atsiuntė S. B., jai nurodė, kad nuomos kaina 50 eurų – viskas buvo derinama su A.. Sutartis buvo paruošta jos, niekas nediktavo ką rašyti. Baiginėjant ruošti sutartį S. su G. išvažiavo, po to vėl atvažiavo. Ji buvo sudaryta kitos jos darbovietės, jos negali nurodyti, patalpose adresu (duomenys neskelbtini), buvusiame elektros tinklų pastate, jos kabinete 2019-10-01 po darbo, dalyvaujant jai, A. C., S. B. ir A. G.. Sutartį prieš pasirašant jam perskaitė A., jo klausė ar viską suprato, sakė kad suprato. Vienas sutarties egzempliorius buvo atiduotas A. G..

Liudytojas A. S. parodė, kad A. G. nepažįsta, V. D. pažįsta – su V. dirbo kartu, susitikdavo garaže ir bute. Kažkada dirbo pagal vizą, reikėjo kažkur prisiregistruoti. G. S. telefoną ir susitarė kad nuomosis butą (9duomenys neskelbtini). Sudarinėjo kažkokią nuomos sutartį, ji buvo sudaryta lietuvių kalba, Migracijos tarnyboje jam ją išvertė. Lietuvių kalbos nesupranta. Nuomos sutartį jam padavė S., jis pasirašė, kur pasirašė, nepamena. Tą pačią ar kitą dieną po sutarties pasirašymo važiavo į migraciją paduoti dokumentus. Bute buvo tik jis vienas, bet 2019 m., nepamena nuo kokio mėnesio, jam pasakė, kad mokės mažiau pinigų, nes bute gyvens dar kažkas. Kai prisijungė V. ir jo draugas, sutartį pakeitė, jam reikėjo mokėti tik 50 eurų, o už komunalinius mokesčius mokėti nereikėjo. 2021 sausio mėnesį gavo kitus raktus, S. pasakė, kad tie kiti negyvens, nes nemoka už komunalinius patarnavimus. Vasarą už komunalinius mokesčius moka po 40 eurų, žiemą 80-90 eurų – atiduoda grynus pinigus, o S. susimoka. Būna kad kartą per pusę metų duoda pinigus, kaip išeina. Pinigus atiduoda be jokių dokumentų, jį tai tenkina. Bute gyvena nuo 2019 m. liepos mėnesio iki šiol. Bute būna nedaug, vieną dieną permiegodavo, nusiprausdavo ir išvažiuodavo. Su V. kartais susitikdavo, kitų žmonių nematė. Dar kitas kambarys buvo pastoviai uždarytas. V. sakė, kad kažkoks draugas su juo gyvena, bet jo nematė.

Atsakovas A. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad į Lietuvą pirmą kartą atvyko 2019-01-19 ir sudarė sutartį su UAB „A.“. Tik A. C. kalbėjo rusiškai, todėl kai reikėdavo pasirašyti komandiruotes, prašymus dėl nemokamų atostogų, jis ir pasakydavo kas tai per dokumentas. Jei kas nors neaišku, naudojasi telefono vertimo programa - kamerą nukreipus į tekstą atsiranda vertimas ekrane. Lietuvių kalbos nesimokė, raidžių nesupranta, negali suprasti teksto. Jam aiškino, kad be registracijos Migracijos tarnyba neregistruoja Baltarusijos gyventojo, dėl to visi bute užregistruoti vairuotojai turi turėti sutartį. Jis nesupranta, kodėl jam išnuomojo butą, jei tos sutarties nereikia Migracijos tarnybai. Du kartus reikia ateiti į Migracijos tarnybą: pirmą kartą paduodi dokumentus, kitą kartą juos pasiimi. Sutartį pasirašė gatvėje, prieš einant į Migracijos tarnybą – buvo A. C., ieškovas ir jis. C. paaiškino, kad to reikės einant į migraciją, sakė, kad priregistruoja jį pas draugą. Apie nuomą nieko nekalbėjo. Sakė, kad reikės mokėti 70 eurų ir dar kažkur 30 eurų – 100 eurų kas mėnesį. Šiuos pinigus iš jo išskaičiuodavo, jo atlyginimas buvo mažesnis 200-300 eurų. Nuomos sutarties vertimo nebuvo, neturi ir niekada neturėjo jokių jos dokumentų. Su S. B. nekalbėjo, bendravo per A., jis vertė į rusų kalbą. Su buhaltere niekada nesikalbėjo, ji nesupranta rusų kalbos. Grįždamas iš reiso dokumentus palikdavo Aurimui, jis perduodavo į buhalteriją. Pasirašius sutartį jie nuėjo į Migracijos tarnybą, ten pasirašė dokumentus, kuriuos vertė A. C.. Iš karto po to išvyko į reisą, grįžo sausio 24 d ir išvažiavo namo, nes buvo 4 mėnesių karantinas dėl pandemijos. Leidimas gyventi jam buvo išduotas kovo 17 d., vadinasi, dokumentus padavė sausio mėnesį, bet juos pasirašinėjo anksčiau. Tai buvo rugsėjo 30 ar spalio 1 d. iki tol gyveno viešbutyje, jį apmokėjo A. C.. Ten gyvendavo 3-4 dienas ir išvažiuodavo. Jo darbas toks, kad vienoje vietoje sėdėti nereikia, buto nuomotis nereikia. Nei vienas iš jų buto nesinuomavo. Jei kas būtų pasakęs, kad tai nuomos sutartis, jos būtų nepasirašęs. Buto raktų negavo, jo neapžiūrėjo, nesutiko mokėti nuomos ir komunalinių mokesčių. Tuo metu turėjo seną telefoną, neturėjo vertimo programos. Tik kai paprašė C. nupirkti telefoną, galėjo išversti dokumentus. Nepamena, kada jis nupirko jam telefoną.

Atsakovo prašymu apklausti liudytojai V. D. ir V. Š..

L. V. D. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2019 m. kovo iki 2020 m. liepos mėn., per šį laikotarpį darbinių konfliktų nebuvo. Žino, kad A. G. pradėjo dirbti 3 mėn. anksčiau už jį. Su A. G. kalbasi rusų kalba, rašytinės lietuvių kalbos nesupranta. A. G. blogai supranta lietuvių kalbą, mano kad negali skaityti tekstų. Nebuvo kada išmokti lietuvių kalbos. Visus dokumentus pasirašydavo garaže kai atvažiuodavo iš buhalterijos. Visi dokumentai buvo lietuviški, be vertimo, jiems pasakydavo kad, tarkim tai atostogos ar komandiruotė. Jam dokumentų neperskaitydavo, sakydavo kad reikia pasirašyti, jis tik pasirašydavo. Prašymą išeiti iš UAB „A.“ parašė lietuvių kalba per Google vertėją, kiekvienas turi telefoną su ta programa. D. M. gyveno hostelyje, turėjo du adresus, dabar jų negali pasakyti. A. G. gyveno ten pat, jis jį keisdavo – vienas išvažiuodavo į reisą, kitas namo. Įmonės vadovas žinojo kur jie gyvendavo, iš pradžių pats mokėdavo už hostelio nuomą, paskui nustojo tai daryti ir jie mokėjo savarankiškai. A. B. (duomenys neskelbtini) nežino, ten nėra buvęs, negyveno. S. B. yra matęs, tai A. draugas, atvažiuodavo į garažą. Jo bute gyvenamosios vietos nedeklaravo. Dar vienas darbuotojas dirbant pas A. buvo iš Baltarusijos – A. S.. Įsitikinęs, kad jis išeigines dienas praleidžia bazėje automobilyje, nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. pabaigos kartu su juo būdavo bazėje automobilyje ar nuomodavosi hostelį. Su juo matėsi retai. Priduoti dokumentus į migraciją pirmą kartą ėjo su A., ieškovą matydavo retai, su juo Migracijos tarnyboje nebuvo. Nežino, kodėl jo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).

L. V. Š. parodė, kad A. G. pažįsta, jis yra jo draugas, su juo kartu dirbo firmoje, kurios direktorius buvo A. C.. Su V. D. yra iš vieno miestelio Baltarusijoje, anksčiau kartu dirbo senojoje firmoje, dabar kartu dirba kitoje. Jie yra draugai, bendrauja. Jis jį apmokė atvykus dirbti į Lietuvą. A. S. nepažįsta. Lietuvoje keletą kartų kartu nakvojo vienai ar dviems paroms išsinuomotuose nedideliuose kotedžuose Marijampolės mieste, vieną kartą su A. G. ir vieną kartą su V. D.. Matė tų namelių savininkus, tai buvo pagyvenę žmonės. Vieną kartą jie sumokėjo, kitą kartą nepamena kas mokėjo, gal 4 eurus atidavė grynais. Krovinius veždavo skirtingais automobiliais. Jei grįždavo ne kartu, kiekvienas nuomojosi atskirai. Jei A. G. ar V. D. būtų nuomojęsi butą (duomenys neskelbtini), , jam tai būtų pasakę, nebūtų reikėję nuomotis kotedžus. Nei A. G. nei V. D. jam niekada nesakė, kad gyveno kartu su A. S., kad gyvena viename bute. A. G. gal kai kuriuos žodžius lietuviškai supranta tiek kalbant tiek raštu, nemano, kad jis perskaitytų tekstą. Įsidarbinant UAB „A.“ apie 2019-2020 metais buvo jų ofise, negali pasakyti, kaip jam pateikti dokumentai, lyg buvo lietuvių ir rusų kalbomis. Šioje firmoje dirbo vieną kadenciją, tris mėnesius. Įsidarbinant Lietuvoje reikėjo vizos, dokumentus tvarkė firma, su dokumentais vyko į Minską. Lietuvoje į Migracijos tarnybą eiti nereikėjo.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis).

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018 44 punktą; 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 48 punktą).

Kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl priteisimo įvykdyti pareigą natūrą yra viena iš pažeistų civilinių teisių gynimo formų (CK 1.138 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjant civilinę bylą, kurioje ieškovas prašo apginti pažeistą materialinę teisę, jis turi įrodyti, pirma, kad prašoma ginti teisė egzistuoja, antra, kad ji yra pažeista, trečia, kad būtent atsakovu nurodytas asmuo ją pažeidė. O atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, turi teisę įrodinėti, kad ieškovo prašoma ginti materialinė teisė neegzistuoja (arba kad pagrindas, dėl kurio ji egzistuoja, yra defektinis), kad ji nėra pažeista arba kad dėl jos pažeidimo atsakingas ne jis. Įvertinęs šalių pareikštus reikalavimus ir atsikirtimus bei surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti visas pirmiau nurodytas aplinkybes, t. y. ar materialinė teisė egzistavo, jei egzistavo - ar ji buvo pažeista, jei pažeista - ar ją pažeidė atsakovu patrauktas asmuo. Tik nustatęs visas tris aplinkybes teismas taiko vieną ar kelis ieškovo prašomus pažeistų teisių gynimo būdus, nurodytus CK 1.138 straipsnyje (teisių pripažinimą, priteisimą įvykdyti prievolę natūra ir kt.). Ir priešingai – nenustačius bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, teismas pažeistų teisių gynimo būdų netaiko.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalys – fiziniai asmenys. Ieškovas nuo 2018 m. sausio 30 d. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, pateikė duomenis, kad nuo 2015-09-03 vykdo individualią veiklą, veiklos rūšis – 051 - Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma. Atsakovas – Baltarusijos Respublikos pilietis, kaip matyti iš jo paaiškinimų, tolimųjų reisų krovinių automobilių vairuotojas, nuo 2019 m. sausio mėnesio dirbantis Lietuvos įmonėse ir vežiojantis krovinius Europos šalyse. Pirmoji atsakovo darbovietė Lietuvoje buvo UAB „A.“, kurioje, kaip matyti iš rašytinės Darbo sutarties Nr. 49, jis įsidarbino tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju 2019 m. sausio 22 d. ir joje dirbo iki 2020 m. birželio 15 d.

Atsakovas įrodinėja, kad ginčijamą buto nuomos sutartį pasirašė nesuprasdamas, kad tai nuomos sutartis, bei aplinkybe, kad darbdavys jam aiškino, jog to reikės einant į Migracijos tarnybą, todėl teismas aptars galiojantį teisinį reglamentavimą dėl ilgalaikės vizos gavimo ir užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje suteikimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad daugkartinė ilgalaikė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas - ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Minimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jeigu atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurie nėra šios dalies 2 punkte nurodyti asmenys ir kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, kurie siekia įgyti dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos pareigos įgyvendinimo tikslu gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis gali pateikti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai deklaravimo įstaigai, pateikdami prašymą dėl teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio ar suteikiančio dokumento išdavimo. Šiuo atveju Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), priėmęs sprendimą išduoti užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis automatiniu būdu perduoda šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytai institucijai. Minimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, kai užsieniečiai pateikia prašymą išduoti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą, deklaravimo įstaiga yra Migracijos departamentas.

Atsakovas teigia, kad ieškinys pateiktas jam kerštaujant darbdaviui dėl to, kad jis teismine tvarka gynė savo teises dėl neišmokėto atlyginimo darbo ginče. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės nustatyta, T. T. apylinkės teismo rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-262-607/2021 pagal ieškovo UAB „A.“ ieškinį atsakovui A. G. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Minimas ieškinys teisme gautas 2020 m. gruodžio 11 d., t. y. po to, kai Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisija iš dalies patenkino A. G. prašymą. Beveik tuo pačiu metu - 2020 m. gruodžio 15 d. prasidėjo ir šios bylos procesas.