Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2021-10-28 · Civilinė byla Nr. e2-1007-850/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
e2-1007-850/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockaitis
Ieškovas
S. B.
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1007-850/2021Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01810-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.6.; (S) 2.6.16.11.1.; 3.1.16.; 3.2.6.5.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Tauragė

Tauragės apylinkės T. T. rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., vertėjai V. M., dalyvaujant ieškovui S. B., jo atstovui advokato padėjėjui A. K., atsakovui A. G., jo atstovui advokatui G. B. (ieškovas, atsakovas ir jų atstovai prisijungė nuotoliniu būdu per ZOOM platformą), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. G. priešieškinį ieškovui S. B. dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

I. S. B. (toliau - ieškovas) prašo priteisti iš atsakovo A. G. 1248,26 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje bei dublike nurodė, kad 2019 m. spalio 1 d. nuomos sutartimi (toliau – nuomos sutartis) atsakovui išnuomojo 40,76 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurioje sutarė, jog atsakovas mokės 50 Eur mėnesinį mokestį bei apmokės komunalinius mokesčius. Nuomos sutartis sudaryta raštu, abiejų sutarties šalių laisva valia, šalių pasirašyta. Viso sutartinių santykių laikotarpio metu atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl sutarties dalyko, jos vykdymo sąlygų, šalių pareigų pobūdžio. VĮ Registrų centras išrašas patvirtina, kad nuomos sutartyje numatytu adresu atsakovas deklaravo gyvenamąją vietą, taigi nėra pagrindo abejoti atsakovo teisinių įsipareigojimų suvokimu. Imperatyvaus reikalavimo perduoti nuomojamą daiktą pagal perdavimo-priėmimo aktą, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, bendrosiose nuomos santykius reglamentuojančiose CK normose, nėra įtvirtinta. Nuomininkas nustatytu laiku nuomos kainos nesumokėjo, todėl susidarė 700 Eur nuompinigių už 14 mėn. nuo 2019-10-01 iki 2020-12-01 ir 548,26 Eur komunalinių mokesčių už sunaudotą šilumą, vandenį, komunalines atliekas, įsiskolinimas. Atsakovas pažeidė iš gyvenamosios patalpos nuomos santykių kylančias pareigas, todėl privalo atsiskaityti su nuomotuoju CK 6.38 ir 6.53 str. pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad ieškovas susijęs su buvusiu atsakovo darbdaviu UAB „A“, kuris, kaip pranašesnė darbo santykių šalis, liepė pasirašinėti įvairius atsakovui nepalankius dokumentus, tame tarpe ir nuomos sutartį, kurios pasekmių atsakovas nesuprato, sutartyje nurodytame bute negyveno. Ieškovas nepateikė buto perdavimo-priėmimo akto, raginimo apmokėti skolą ir kitų įrodymų, jog atsakovas skolingas už nuomos ir komunalinius mokesčius. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo, vadovaudamasis CK 1.90 straipsnio nuostatomis, prašo buto nuomos sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento. Priešieškinyje nurodė, kad tam, jog atsakovui kas 5 mėnesius nereikėtų grįžti į Baltarusiją, buvęs darbdavys teigė, jog reikia kreiptis į Migracijos departamentą, kur jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta Lietuvoje. Buvęs darbdavys jam paaiškino, kad sutartis yra deklaracijos gyvenimui Lietuvoje sutartis, ją atsakovas pateikė Migracijos departamentui. Už deklaravimą atsakovas turėjo mokėti darbdaviui po 100 Eur kas mėnesį, šią sumą išskaičiuojant iš atsakovo darbo užmokesčio. Atsakovas šios sutarties neturėjo, nesuprato kad tai buto nuomos sutartis, nežinojo tariamai išnuomoto buto adreso, niekada nekalbėjo su ieškovu apie jokius nuomos santykius, grįžęs į Lietuvą gyveno hostelyje. Teigia, kad ginčo sutartis pasirašyta suklydimo įtakoje. atenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis atmestinas.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas nevykdė nuomos sutarties, todėl jis turi pareigą sumokėti ieškovui buto nuomos kainą ir komunalinių paslaugų mokesčius. Atsakovas priešieškiniu prašo buto nuomos sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 1.90 straipsnio nuostatų pagrindu, tai yra dėl iš esmės suklydus sudaryto sandorio.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. spalio 1 d. S. B., sutartyje vadinamas „Nuomotoju“ ir A. G., sutartyje vadinamas „Nuomininku“, sudarė rašytinę neterminuotą nuomos sutartį, kuria Nuomotojas išnuomavo Nuomininkui 40,76 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minima sutartimi Nuomotojas įsipareigojo suteikti tvarkingą, neperleistą, neareštuotą, nesantį teisminių ginčų dalyku, neturinčia draudimų bei apribojimų ja disponuoti patalpą Nuomininkui bei neparduoti, papildomai neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti disponavimu neįspėjus Nuomininko prieš 2 mėnesius, o Nuomininkas įsipareigojo prižiūrėti ir naudotis patalpa, apmokėti patalpos išlaikymo išlaidas, t.y. apmokėti komunalinius ir kitus mokesčius; naudoti patalpas gyvenamosios paskirties reikmėms, laikantis patalpų eksploatavimo taisyklių; mokėti 50 eurų mėnesinį mokestį; mokėjimus pervesti į nurodytą S. B. atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovas teigia, kad atsakovas per visą sutarties galiojimo laikotarpį nė karto nesumokėjo nei nuomos, nei komunalinių mokesčių, kurių pagrįstumą grindžia rašytiniais įrodymais: UAB „L.itesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ sąskaitomis, UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro mokėjimo pranešimais, UAB „Sūduvos vandenys“ mokėjimo pranešimais, DNSB „Š.“ sąskaitomis-faktūromis.

Teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad butą atsakovui išnuomojo paprašytas draugo A. C., dirbančio UAB „A.“. Su juo nėra verslo partneriai, tik nuomoja iš jo dvi priekabas. Buto nuomos sutartį paruošė UAB „At“ buhalterė A., nes jis pasakė, kad butą išnuomos tik su sutartimi – nežino, kaip ji paruošė tą sutartį, jai pateikė savo duomenis – lyg atšviestą dokumentą iš registrų centro jai nuvežė ir užrašė sąskaitą. A. pasakė, kad butą išnuomos už 50 eurų ir komunalinius mokesčius. Už sutarties paruošimą niekam nemokėjo. Nuvyko, kai paskambino A. ir pasakė, kad atvyko A. G.. Sutartis buvo paruošta dviem egzemplioriais, vienas liko jam, vienas – A. G.. Prieš pasirašant sutartį A. G. parodė butą, tai truko apie pusę valandos. Sutartį pasirašė 2019 m. spalio 1 d. buvusiuose elektros tinkluose buhalterės kabinete, ją pasirašant dalyvavo jis, A. G., A. C. ir buhalterė. G. sakė „ko čia nesuprasti, 50 eurų ir komunaliniai mokesčiai, aš ne hoholas, suprantu“. Su juo kalbėjo rusiškai. Su G. galima normaliai susikalbėti lietuviškai. Sutartis į rusų kalbą nebuvo išversta. Su sutartimi A. G. perdavė ir buto raktus. Mano, kad pasirašyta nuomos sutartis buvo įregistruota Registrų centre, kada tai įregistravo, negali pasakyti, nors gal ir susimaišė dėl tų deklaravimų – ji galėjo būti ir neįregistruota Registrų centre. Mano, kad išnuomodamas butą turėjo teisę verstis individualia veikla. Butas yra dviejų kambarių, jame trys lovos. Viename mažame kambaryje jau gyveno baltarusis A. S., su kuriuo sutartis buvo sudaryta anksčiau – jo apžiūrint butą nebuvo. Negali pasakyti, kada sutartis su A. S. sudaryta. A. G. paklausė ar gali kartu gyventi ir draugas, jis pasakė, kad gali, tik pasakė, kad jis mokės 50 eurų už nuomą ir komunalinius patarnavimus, nes leido su draugu gyventi didžiajame kambaryje, o A. S. tik 50 eurų už nuomą. Neatsimena kada tai pasakė – ar dar būnant su A. G. bute, ar važiuojant iš jo, tai aptarė sutarties sudarymo dieną. Tai niekaip neįformino, susitarė žodžiu ir tai tiko visoms šalims. A. G. draugas atsirado po mėnesio. Santykiai buvo draugiški, su visais važiavo į Migracijos tarnybą. D. jam nieko neturėjo mokėti, jie turėjo tartis su A. G., jam buvo neįdomu ar jie tuos mokesčius dalinsis ar ne. Butas dažniausiai yra tuščias, trise jie nebūdavo kartu, jie visi turėjo jo raktus. Sužinojęs, kad jie gali gyventi vieną ar dvi dienas per mėnesį, netikrino, ar A. G. ten gyvena. A. S. jam neskolingas, jis mokesčius pradėjo mokėti grynais (pinigais) nuo 2020 m. gruodžio pabaigos, jis ir dabar ten gyvena. Į migracijos tarnybą ėjo vėliau, kai pats A. G. pasakė, kad jau laikas eiti – A. paskambino ir pasakė, kad ateis A. G. ir reikės pasirašyti dokumentus dėl leidimo – vėliau, atsakydamas į atsakovo atstovo klausimą paaiškino, kad į Migracijos tarnybą pasirašyti A. G. eiti nereikėjo, reikėjo ateiti tik savininkui, todėl ten ir atėjo. Migracijos departamentui nuomos sutartis nereikalinga, reikalingas įsipareigojimas kad kažkur gyvens. Ieškovas teigė, kad pradėjus gyventi A. G. jis sakė, kad atvažiavo užsidirbti ir už nuomą bei komunalinius patarnavimus sumokės kai turės pinigų, A. bus garantas. Dėl to jis pats kas tris mėnesius mokėjo komunalinius mokesčius tris kartus per metus – buvo ramus, nes turėjo sutartį. Raštu A. G. sumokėti pinigų nereikalavo. A. G. savo gyvenamąją vietą jo bute deklaravo nuo 2020-04-10 iki 2020-07-16, tačiau deklaravimas skiriasi nuo nuomos sutarties. Į Migracijos tarnybą pasirašyti dokumentų važiavo tada, kai G. deklaravo jo bute gyvenamąją vietą. Deklaravimas jo bute automatiškai nutrūko kai A. G. jam nepranešęs prisiregistravo Tauragėje – jei kas būtų pranešęs, kad jis deklaravosi kitame mieste, būtų tada nutraukęs sutartį. Iš A. sužinojęs, kad G. nebedirbs pas jį, pats nutraukė nuomos sutartį pakeisdamas spyną ir nepranešęs A. G., nes jo kontaktų neturėjo.

Buto nuomos sudarymo ir atsakovo naudojimosi išsinuomotu butu aplinkybes, taip aplinkybes, kad atsakovas moka lietuvių kalbą, ieškovas įrodinėja ir rašytiniais dokumentais: Valstybės įmonės Registrų centras 2020-09-30 gyventojų registro pažyma apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-09-29 adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą buvo deklaravę: A. G. nuo 2020-04-10 iki 2020-07-16; A. S. – nuo 2020-03-10, V. D. – nuo 2020-03-20; Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nario anketa, prašymu dėl atleidimo iš darbo, neapmokamų atostogų prašymais, kurie užpildyti lietuvių kalba ir pasirašyti atsakovo; 2021-08-24 ieškovo teismui pateiktu prašymu dėl rašytinių įrodymų prijungimo, DOK-15360, kuriame pateiktas A. G. susirašinėjimas su UAB „A.“ – įmonės darbuotojas žinutes rašo rusų kalba, o A. G. į jas atsako lietuvių kalba.

Ieškovas ieškinyje, dublike ir atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes grindžia ir liudytojų A. C., A. B., A. S. parodymais:

Liudytojas A. C. parodė, kad yra UAB „A.“ vadovas. A. G. pas juos įsidarbino 2019 m. sausį, pagal darbo skelbimą lietuvių kalba. Dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi, pagrinde užsienyje. Nuomos sutartį jo prašymu sudarė A. B., nes baiginėjantis A. G. darbinei vizai jis klausė kaip gauti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jam paaiškino, kad norint gyventi Lietuvoje jis turi turėti gyvenamąją vietą: nuomotis ar pirkti butą. A. G. paprašė kažką pažiūrėti, jį supažindino su S.. A. pasakė, kad S. atsiųs A. G. dokumentus. A. G. į Lietuvą atvyko rugsėjo 30 d. (2019 m.). Spalio 1 d. pasirašė įsakymą dėl jo išvykimo į komandiruotę spalio 2 d., todėl skubėjo pasirašyti tą sutartį. Pasirašant sutartį dalyvavo jis, A., S. ir A. G., tai vyko adresu (duomenys neskelbtini). A. G. pats skaitė sutartį, po to paprašė paaiškinti kas parašyta, pasakė, kad suprato. Parašyta buvo, kad mokės po 50 eurų per mėnesį. Vėliau, atsakydamas į teisėjo klausimą A. C. paaiškino, kad A. G. paklausė, ar išversti sutartį į rusų ar baltarusių kalbą, jis rusiškai atsakė „Aš ne hoholas, viską suprantu“. Pasirašius sutartį S. A. G. padavė raktus. A. G. prie jo yra S. sakęs, kad negalės kas mėnesį paduoti pinigų, nes būna komandiruotėse. Ir migracijoje jo klausė „ar tu supranti, kad tai nuomos sutartis?“, taip pat klausė kiek kvadratų bute. Leidimas buvo išduotas visiems tuo metu dirbusiems 3 užsieniečiams, dalyvavo ir S.. 2019 m. kovo mėn. A. G. buvo nupirktas telefonas, kad galėtų naudotis programėle, todėl jam nekildavo problemų kai reikėdavo kažką užpildyti lietuvių kalba. Kiek pamena, pasirašant sutartį jis irgi naudojosi programėle – nusifotografuoja tekstą ir jam išverčia į rusų kalbą. Jis ir ginčų komisijoje patvirtino, kad supranta lietuviškai, ir „Vaiberyje“ menedžeriui rašydavo lietuvių ir kartais anglų kalba, matyt prieš atvykdamas į Lietuvą kažkiek mokėjo lietuvių kalbą.

Liudytoja A. B. parodė, kad yra UAB „A.“ darbuotoja, dirba keliose darbovietėse buhalterės pareigose, turi buhalterinį išsilavinimą, rusiškai nekalba. Nuomos sutartį sudarė A. C. prašymu, duomenis atsiuntė S. B., jai nurodė, kad nuomos kaina 50 eurų – viskas buvo derinama su A.. Sutartis buvo paruošta jos, niekas nediktavo ką rašyti. Baiginėjant ruošti sutartį S. su G. išvažiavo, po to vėl atvažiavo. Ji buvo sudaryta kitos jos darbovietės, jos negali nurodyti, patalpose adresu (duomenys neskelbtini), buvusiame elektros tinklų pastate, jos kabinete 2019-10-01 po darbo, dalyvaujant jai, A. C., S. B. ir A. G.. Sutartį prieš pasirašant jam perskaitė A., jo klausė ar viską suprato, sakė kad suprato. Vienas sutarties egzempliorius buvo atiduotas A. G..

Liudytojas A. S. parodė, kad A. G. nepažįsta, V. D. pažįsta – su V. dirbo kartu, susitikdavo garaže ir bute. Kažkada dirbo pagal vizą, reikėjo kažkur prisiregistruoti. G. S. telefoną ir susitarė kad nuomosis butą (9duomenys neskelbtini). Sudarinėjo kažkokią nuomos sutartį, ji buvo sudaryta lietuvių kalba, Migracijos tarnyboje jam ją išvertė. Lietuvių kalbos nesupranta. Nuomos sutartį jam padavė S., jis pasirašė, kur pasirašė, nepamena. Tą pačią ar kitą dieną po sutarties pasirašymo važiavo į migraciją paduoti dokumentus. Bute buvo tik jis vienas, bet 2019 m., nepamena nuo kokio mėnesio, jam pasakė, kad mokės mažiau pinigų, nes bute gyvens dar kažkas. Kai prisijungė V. ir jo draugas, sutartį pakeitė, jam reikėjo mokėti tik 50 eurų, o už komunalinius mokesčius mokėti nereikėjo. 2021 sausio mėnesį gavo kitus raktus, S. pasakė, kad tie kiti negyvens, nes nemoka už komunalinius patarnavimus. Vasarą už komunalinius mokesčius moka po 40 eurų, žiemą 80-90 eurų – atiduoda grynus pinigus, o S. susimoka. Būna kad kartą per pusę metų duoda pinigus, kaip išeina. Pinigus atiduoda be jokių dokumentų, jį tai tenkina. Bute gyvena nuo 2019 m. liepos mėnesio iki šiol. Bute būna nedaug, vieną dieną permiegodavo, nusiprausdavo ir išvažiuodavo. Su V. kartais susitikdavo, kitų žmonių nematė. Dar kitas kambarys buvo pastoviai uždarytas. V. sakė, kad kažkoks draugas su juo gyvena, bet jo nematė.

Atsakovas A. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad į Lietuvą pirmą kartą atvyko 2019-01-19 ir sudarė sutartį su UAB „A.“. Tik A. C. kalbėjo rusiškai, todėl kai reikėdavo pasirašyti komandiruotes, prašymus dėl nemokamų atostogų, jis ir pasakydavo kas tai per dokumentas. Jei kas nors neaišku, naudojasi telefono vertimo programa - kamerą nukreipus į tekstą atsiranda vertimas ekrane. Lietuvių kalbos nesimokė, raidžių nesupranta, negali suprasti teksto. Jam aiškino, kad be registracijos Migracijos tarnyba neregistruoja Baltarusijos gyventojo, dėl to visi bute užregistruoti vairuotojai turi turėti sutartį. Jis nesupranta, kodėl jam išnuomojo butą, jei tos sutarties nereikia Migracijos tarnybai. Du kartus reikia ateiti į Migracijos tarnybą: pirmą kartą paduodi dokumentus, kitą kartą juos pasiimi. Sutartį pasirašė gatvėje, prieš einant į Migracijos tarnybą – buvo A. C., ieškovas ir jis. C. paaiškino, kad to reikės einant į migraciją, sakė, kad priregistruoja jį pas draugą. Apie nuomą nieko nekalbėjo. Sakė, kad reikės mokėti 70 eurų ir dar kažkur 30 eurų – 100 eurų kas mėnesį. Šiuos pinigus iš jo išskaičiuodavo, jo atlyginimas buvo mažesnis 200-300 eurų. Nuomos sutarties vertimo nebuvo, neturi ir niekada neturėjo jokių jos dokumentų. Su S. B. nekalbėjo, bendravo per A., jis vertė į rusų kalbą. Su buhaltere niekada nesikalbėjo, ji nesupranta rusų kalbos. Grįždamas iš reiso dokumentus palikdavo Aurimui, jis perduodavo į buhalteriją. Pasirašius sutartį jie nuėjo į Migracijos tarnybą, ten pasirašė dokumentus, kuriuos vertė A. C.. Iš karto po to išvyko į reisą, grįžo sausio 24 d ir išvažiavo namo, nes buvo 4 mėnesių karantinas dėl pandemijos. Leidimas gyventi jam buvo išduotas kovo 17 d., vadinasi, dokumentus padavė sausio mėnesį, bet juos pasirašinėjo anksčiau. Tai buvo rugsėjo 30 ar spalio 1 d. iki tol gyveno viešbutyje, jį apmokėjo A. C.. Ten gyvendavo 3-4 dienas ir išvažiuodavo. Jo darbas toks, kad vienoje vietoje sėdėti nereikia, buto nuomotis nereikia. Nei vienas iš jų buto nesinuomavo. Jei kas būtų pasakęs, kad tai nuomos sutartis, jos būtų nepasirašęs. Buto raktų negavo, jo neapžiūrėjo, nesutiko mokėti nuomos ir komunalinių mokesčių. Tuo metu turėjo seną telefoną, neturėjo vertimo programos. Tik kai paprašė C. nupirkti telefoną, galėjo išversti dokumentus. Nepamena, kada jis nupirko jam telefoną.

Atsakovo prašymu apklausti liudytojai V. D. ir V. Š..

L. V. D. parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2019 m. kovo iki 2020 m. liepos mėn., per šį laikotarpį darbinių konfliktų nebuvo. Žino, kad A. G. pradėjo dirbti 3 mėn. anksčiau už jį. Su A. G. kalbasi rusų kalba, rašytinės lietuvių kalbos nesupranta. A. G. blogai supranta lietuvių kalbą, mano kad negali skaityti tekstų. Nebuvo kada išmokti lietuvių kalbos. Visus dokumentus pasirašydavo garaže kai atvažiuodavo iš buhalterijos. Visi dokumentai buvo lietuviški, be vertimo, jiems pasakydavo kad, tarkim tai atostogos ar komandiruotė. Jam dokumentų neperskaitydavo, sakydavo kad reikia pasirašyti, jis tik pasirašydavo. Prašymą išeiti iš UAB „A.“ parašė lietuvių kalba per Google vertėją, kiekvienas turi telefoną su ta programa. D. M. gyveno hostelyje, turėjo du adresus, dabar jų negali pasakyti. A. G. gyveno ten pat, jis jį keisdavo – vienas išvažiuodavo į reisą, kitas namo. Įmonės vadovas žinojo kur jie gyvendavo, iš pradžių pats mokėdavo už hostelio nuomą, paskui nustojo tai daryti ir jie mokėjo savarankiškai. A. B. (duomenys neskelbtini) nežino, ten nėra buvęs, negyveno. S. B. yra matęs, tai A. draugas, atvažiuodavo į garažą. Jo bute gyvenamosios vietos nedeklaravo. Dar vienas darbuotojas dirbant pas A. buvo iš Baltarusijos – A. S.. Įsitikinęs, kad jis išeigines dienas praleidžia bazėje automobilyje, nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. pabaigos kartu su juo būdavo bazėje automobilyje ar nuomodavosi hostelį. Su juo matėsi retai. Priduoti dokumentus į migraciją pirmą kartą ėjo su A., ieškovą matydavo retai, su juo Migracijos tarnyboje nebuvo. Nežino, kodėl jo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).

L. V. Š. parodė, kad A. G. pažįsta, jis yra jo draugas, su juo kartu dirbo firmoje, kurios direktorius buvo A. C.. Su V. D. yra iš vieno miestelio Baltarusijoje, anksčiau kartu dirbo senojoje firmoje, dabar kartu dirba kitoje. Jie yra draugai, bendrauja. Jis jį apmokė atvykus dirbti į Lietuvą. A. S. nepažįsta. Lietuvoje keletą kartų kartu nakvojo vienai ar dviems paroms išsinuomotuose nedideliuose kotedžuose Marijampolės mieste, vieną kartą su A. G. ir vieną kartą su V. D.. Matė tų namelių savininkus, tai buvo pagyvenę žmonės. Vieną kartą jie sumokėjo, kitą kartą nepamena kas mokėjo, gal 4 eurus atidavė grynais. Krovinius veždavo skirtingais automobiliais. Jei grįždavo ne kartu, kiekvienas nuomojosi atskirai. Jei A. G. ar V. D. būtų nuomojęsi butą (duomenys neskelbtini), , jam tai būtų pasakę, nebūtų reikėję nuomotis kotedžus. Nei A. G. nei V. D. jam niekada nesakė, kad gyveno kartu su A. S., kad gyvena viename bute. A. G. gal kai kuriuos žodžius lietuviškai supranta tiek kalbant tiek raštu, nemano, kad jis perskaitytų tekstą. Įsidarbinant UAB „A.“ apie 2019-2020 metais buvo jų ofise, negali pasakyti, kaip jam pateikti dokumentai, lyg buvo lietuvių ir rusų kalbomis. Šioje firmoje dirbo vieną kadenciją, tris mėnesius. Įsidarbinant Lietuvoje reikėjo vizos, dokumentus tvarkė firma, su dokumentais vyko į Minską. Lietuvoje į Migracijos tarnybą eiti nereikėjo.

Įvertinęs aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir priešieškinį, nėra.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis).

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018 44 punktą; 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 48 punktą).

Kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl priteisimo įvykdyti pareigą natūrą yra viena iš pažeistų civilinių teisių gynimo formų (CK 1.138 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjant civilinę bylą, kurioje ieškovas prašo apginti pažeistą materialinę teisę, jis turi įrodyti, pirma, kad prašoma ginti teisė egzistuoja, antra, kad ji yra pažeista, trečia, kad būtent atsakovu nurodytas asmuo ją pažeidė. O atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, turi teisę įrodinėti, kad ieškovo prašoma ginti materialinė teisė neegzistuoja (arba kad pagrindas, dėl kurio ji egzistuoja, yra defektinis), kad ji nėra pažeista arba kad dėl jos pažeidimo atsakingas ne jis. Įvertinęs šalių pareikštus reikalavimus ir atsikirtimus bei surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti visas pirmiau nurodytas aplinkybes, t. y. ar materialinė teisė egzistavo, jei egzistavo - ar ji buvo pažeista, jei pažeista - ar ją pažeidė atsakovu patrauktas asmuo. Tik nustatęs visas tris aplinkybes teismas taiko vieną ar kelis ieškovo prašomus pažeistų teisių gynimo būdus, nurodytus CK 1.138 straipsnyje (teisių pripažinimą, priteisimą įvykdyti prievolę natūra ir kt.). Ir priešingai – nenustačius bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, teismas pažeistų teisių gynimo būdų netaiko.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalys – fiziniai asmenys. Ieškovas nuo 2018 m. sausio 30 d. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, pateikė duomenis, kad nuo 2015-09-03 vykdo individualią veiklą, veiklos rūšis – 051 - Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma. Atsakovas – Baltarusijos Respublikos pilietis, kaip matyti iš jo paaiškinimų, tolimųjų reisų krovinių automobilių vairuotojas, nuo 2019 m. sausio mėnesio dirbantis Lietuvos įmonėse ir vežiojantis krovinius Europos šalyse. Pirmoji atsakovo darbovietė Lietuvoje buvo UAB „A.“, kurioje, kaip matyti iš rašytinės Darbo sutarties Nr. 49, jis įsidarbino tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju 2019 m. sausio 22 d. ir joje dirbo iki 2020 m. birželio 15 d.

Atsakovas įrodinėja, kad ginčijamą buto nuomos sutartį pasirašė nesuprasdamas, kad tai nuomos sutartis, bei aplinkybe, kad darbdavys jam aiškino, jog to reikės einant į Migracijos tarnybą, todėl teismas aptars galiojantį teisinį reglamentavimą dėl ilgalaikės vizos gavimo ir užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje suteikimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad daugkartinė ilgalaikė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas - ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Minimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jeigu atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurie nėra šios dalies 2 punkte nurodyti asmenys ir kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, kurie siekia įgyti dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos pareigos įgyvendinimo tikslu gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis gali pateikti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai deklaravimo įstaigai, pateikdami prašymą dėl teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio ar suteikiančio dokumento išdavimo. Šiuo atveju Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), priėmęs sprendimą išduoti užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis automatiniu būdu perduoda šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytai institucijai. Minimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, kai užsieniečiai pateikia prašymą išduoti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą, deklaravimo įstaiga yra Migracijos departamentas.

Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-24 (toliau – Taisyklės) 17.8 papunktyje nustatyta, kad asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos, deklaravimo įstaigai pateikia dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kitokio teisėto valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į patalpą ar pastatą, kuriame asmuo gyvena. Taisyklių 17.9. papunktis numato Taisyklių 17.8. papunkčio alternatyvą – galima pateikti ir rašytinį gyvenamosios patalpos savininko arba bendraturčio ar jo (jų) įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kai savininkas, jo atstovas ar bendraturtis neatvyksta į deklaravimo įstaigą. Sutikimas turi būti parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kurio tikrumas būtų paliudytas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka, jame turi būti nurodytas sutikimą davusio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jei suteiktas) arba gimimo data, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas (Lietuvos Respublikos (ar kitos valstybės) pasas, asmens tapatybės kortelė), numeris, išdavimo data ir vieta, adresas ir kiti kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, mob. tel. numeris ir kt.) ryšiui palaikyti, asmens, kuriam suteikiama teisė apsigyventi, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios patalpos adresas, apsigyvenimo terminas (jei sutikimas duodamas nustatytam terminui). Sutikimas privalo būti pasirašytas. Jeigu sutikimą duoda gyvenamosios patalpos savininko arba bendraturčio ar jo (jų) įgaliotas asmuo, turi būti pateikiamas Taisyklių 45 punkte nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija (2019 03 25 įsakymas Nr. VE-56 (1.3 E) (nuo 2019 03 26). Taisyklių 17.10. nustatyta, kad vietoje 17.9 papunktyje nurodyto sutikimo gali būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis teisę apsigyventi gyvenamojoje patalpoje – nuomos ar panaudos sutartis, įmonės ar įstaigos išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi įmonei (įstaigai) priklausančioje patalpoje nurodytu adresu, apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantys dokumentai.

Aptartas teisinis reglamentavimas suteikia užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje keletą alternatyvų: 1- jis turi nuosavybės teise įsigyti gyvenamąją patalpą arba gyvenamąja patalpa naudotis nuomos ar panaudos pagrindais – tokia sutartis turi būti įregistruota nustatyta tvarka, arba 2 - jis pateikia įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo byloje leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsakovui A. G. buvo išduotas jo darbdaviui nurodžius pasirinkti būtent pirmąjį variantą, tai yra, apie galimybę gauti leidimą gyventi Lietuvoje kitu būdu, atsakovas nebuvo informuotas. Atsakovas triplike ir priešieškinyje nurodė, kad ieškovas ir buvęs darbdavys jam paaiškino, jog tam, kad kas keletą mėnesių nereikėtų grįžti į Baltarusiją, Migracijos departamentui reikia pateikti deklaracijos gyvenimui Lietuvoje sutartį, todėl atsakovas 2020 metais ieškovo nurodymu su šia sutartimi ir kreipėsi į Migracijos departamentą. Civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad darbdavys jam aiškino, jog be registracijos Migracijos tarnyba neregistruoja Baltarusijos gyventojo, dėl to visi bute užregistruoti vairuotojai turi turėti sutartį. Nesupranta, kodėl jam išnuomojo butą jei tos sutarties Migracijos tarnybai nereikia. Ieškovas teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad į Migracijos tarnybą pasirašyti A. G. eiti nereikėjo, reikėjo ateiti tik savininkui. Migracijos tarnybai nuomos sutartis nereikalinga, reikalingas įsipareigojimas, kad kažkur gyvens. Liudytojas A. C. parodė, kad baiginėjantis A. G. darbinei vizai jis klausė kaip gauti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jam paaiškino, kad norint gyventi Lietuvoje jis turi turėti gyvenamąją vietą: nuomotis ar pirkti butą. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo argumentais, kad jis visais teisiniais klausimais pasitikėjo savo darbdaviu, nes jis yra užsienietis, pagal darbo pobūdį mažai būnantis Lietuvoje, neturi teisinio išsilavinimo, ginčo sutarties sudarymo metu neturėjo jokio kito atstovo, galinčio jam patarti teisiniais klausimais. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovas, sąmoningai ar dėl įstatymų nežinojimo, darbdavio nebuvo informuotas, jog leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje jis galėjo gauti ir kitais būdais, todėl ir pasirašė nuomos sutartį, nes manė, kad kitų teisėtų būtų pasiekti šiam tikslui, nėra.

Atsakovas teigia, kad ieškinys pateiktas jam kerštaujant darbdaviui dėl to, kad jis teismine tvarka gynė savo teises dėl neišmokėto atlyginimo darbo ginče. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės nustatyta, T. T. apylinkės teismo rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-262-607/2021 pagal ieškovo UAB „A.“ ieškinį atsakovui A. G. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Minimas ieškinys teisme gautas 2020 m. gruodžio 11 d., t. y. po to, kai Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisija iš dalies patenkino A. G. prašymą. Beveik tuo pačiu metu - 2020 m. gruodžio 15 d. prasidėjo ir šios bylos procesas.

Teismas nevertina ieškovo ieškinio pateikimo motyvų, tačiau įvertina tą aplinkybę, kad per visą ieškinyje nurodytą laikotarpį, kuriuo, ieškovo teigimu, galiojo buto nuomos sutartis – nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d., nė karto negaudamas jokių įmokų iš atsakovo, ieškovas raštu nepareikalavo atsakovo mokėti nuomos ir komunalinius mokesčiu, nesinaudojo kitais CK numatytais būdais nuomos sutarčiai nutraukti, nors tai joje numatyta. Pažymėtina, kad ieškovas teisme paaiškino, kad komunalinius mokesčius už butą mokėjo kas tris mėnesius. Akivaizdu, kad joks nuomotojas tokį ilgą laiką nesitaikstytų su analogiška situacija ir nefinansuotų iš esmės nepažįstamo nuomotojo savo sąskaita, juo labiau, kad jokie delspinigiai už nuomos mokesčio nesumokėjimą buto nuomos sutartyje nenumatyti.

Objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad atsakovas buto nuomos sutartį pasirašė turėdamas tikslą sutartyje nurodytą butą nuomotis ir juo naudotis, byloje nėra. Nė vienas asmuo, tiek liudytoju apklaustas ieškovo, tiek atsakovo prašymu, nenurodė kada nors matę atsakovą nuomos sutartyje nurodytame bute. Net liudytojas A. S., kuris gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs nuo 2020-03-10, teisme parodė, kad tame pačiame bute gyveno iki jį išsinuomojant atsakovui ir, jo teigimu, gyvena iki šiol, nė karto nėra jame matęs atsakovo, jo net nepažįsta. Įvertinant atsakovo darbo pobūdį – jis reisuose už Lietuvos ribų išbūdavo keletą mėnesių, iki leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2020-03-17, grįžęs iš reiso vykdavo į Baltarusiją, nes baigdavosi vizos galiojimas, taigi Lietuvoje praleisdavo labai trumpą laiką, kaip pats atsakovas nurodė – 3-4 dienas. Kaip nustatyta šiame sprendime jau T. T. apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-262-607/2021 įsiteisėjusiame sprendime, A. G. per darbo laikotarpį UAB „A.“ į komandiruotes vyko tris kartus: nuo 2019-03-03 iki 2019-05-13 – 72 dienos; nuo 2019-06-08 iki 2019-08-20 – 74 dienos; nuo 2019-10-02 iki 2020-01-20 – 111 dienų. Akivaizdu, kad tokį trumpą laiką būnant Lietuvoje atsakovui sudaryti buto nuomos sutartį ekonominiu požiūriu neapsimokėjo.

Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad buto nuomos sutartimi jos šalys realiai nesiekė sukurti tarpusavio teises ir pareigas, o ji sudaryta turint vieną tikslą – sudaryti galimybę atsakovui gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Neabejotina, kad to siekė ir atsakovas ir jo darbdavys, nes gavus tokį leidimą atsakovui nebeliko būtinybės reguliariai kuriam tai laikui grįžti į Baltarusiją, taigi iš to ekonominę naudą gauti siekė tiek darbdavys, tiek atsakovas. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovą ir buvusį atsakovo darbdavį sieja draugiški, galimai ir verslo santykiai, nes ieškovas teisme paaiškino, kad iš A. C. nuomoja dvi priekabas, todėl logiškai paaiškinama, kodėl būtent ieškovo A. C. paprašė leisti sudaryti sutartį dėl jam nuosavybės teise turimo buto nuomos. Tokiu būdu, ieškovas neįrodė, kad yra pažeista jo materialinė teisė – vien formalus nuomos sutarties buvimo faktas neįrodo, kad ja ieškovo prašoma ginti teisė – teisė reikalauti sumokėti nuomos ir komunalinius mokesčius - egzistuoja, kad ji yra pažeista, ir kad būtent atsakovas ją pažeidė. Dėl aptartų priežasčių ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškinį nėra pagrindo analizuoti nuomos ir komunalinių mokesčių apskaičiavimo pagrįstumo, nors kitu atveju tai daryti būtų privalu. Pažymėtina, kad CK 6.609 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo nuomininko, jo šeimos narių ir buvusių šeimos narių išvykimo gyventi kitur. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš Marijampolės į kitą vietovę išvyko 2020 m. birželio 15 d., tačiau ieškinyje buto nuomos ir komunaliniai mokesčiai buvo skaičiuojami iki 2020 m. gruodžio 1 d.

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, kuriuo atsakovas prašo buto nuomos sutartį pripažinti negaliojančia, dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. (žr. pvz., Lietuvos A. T. 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimas turi būti esminis - toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr. pvz., Lietuvos A. T. 2007 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos. Be to, suklydimo sąlygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi būti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.

Byloje detaliai ištirtos buto nuomos sutarties sudarymo aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad ji sudaryta atsakovui esminiai suklydus. Atsakovas itin akcentavo aplinkybę, kad jis nesupranta lietuvių kalbos, tai patvirtino ir liudytojai V. D. bei V. Š.. Ieškovas, priešingai – rašytiniai įrodymais, tai yra, lietuvių kalba surašytais ir atsakovo pasirašytais dokumentais įrodinėjo, kad atsakovas supranta lietuvių kalbą. Teismas, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, turi vidinį įsitikinimą, kad atsakovas lietuvių kalbos - nei žodinės, nei rašytinės – nemoka ir jos nesupranta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis lietuvių kalbos būtų mokęsis iki atvykstant į Lietuvą 2019 metų sausio mėnesį, ar kad jos būtų mokęsis Lietuvoje. Šiame sprendime jau pasisakyta, kad atsakovas Lietuvoje buvo labai trumpais laikotarpiais, taigi jam galimybės bendrauti lietuvių kalba ir savarankiškai ją išmokti taip pat nebuvo, juo labiau - tokios galimybės jis neturėjo per trumpą laiką nuo atvykimo į Lietuvą iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos – 2019 metų spalio 1 dienos. Nei ieškovas nei bet kuris kitas šios bylos proceso dalyvis nenurodė teismui, kad su atsakovu bendravo lietuviškai ar kad jis supranta lietuviškai, liudytojas A. C. tik darė prielaidą, kad prieš atvykdamas į Lietuvą atsakovas kažkiek mokėjo lietuvių kalbą. Visi teisme liudytojais apklausti Baltarusijos piliečiai, kurie panašiu laiku kaip ir atsakovas įsidarbino Lietuvos įmonėse patvirtino, kad lietuvių kalbės nė vienas iš jų nemoka. Vienok, teismo įsitikinimu, ši aplinkybė nelaikytina esminiu suklydimu sudarant šį sandorį. Liudytojas A. C. parodė, kad 2019 metų kovo mėnesį atsakovui buvo nupirktas telefonas, kad galėtų naudotis programėle, todėl jam nekildavo problemų kai reikėdavo kažką užpildyti lietuvių kalba. Atsakovas paaiškino, kad nepamena, kada darbdavys jam nupirko naują telefoną, tačiau teigė, kad ginčo sutarties pasirašymo metu dar turėjo seną telefoną, be vertimo programos. Įvertinęs aplinkybę, kad kai kurie A. G. lietuvių kalba surašyti ir pasirašyti dokumentai parengti dar iki ginčo sutarties pasirašymo datos: 2019-05-07 ir 2019-09-02 prašymai neapmokamų atostogų, teismas sprendžia, kad buto nuomos sutarties pasirašymo metu atsakovas jau turėjo telefoną, suteikiantį galimybę išversti rusų kalba surašytą tekstą į lietuvių kalbą. Net jei daryti prielaidą, kad ginčo sutarties sudarymo metu telefono su vertimo programa atsakovas neturėjo, CK 1.90 straipsnio nuostatos ir jų aiškinimo teisminė praktika neleidžia daryti išvados, kad A. G., jei būtų pakankamai atidus ir rūpestingas, negalėjo suprasti jog pasirašo nuomos sutartį – jis turėjo galimybę paprašyti, kad ši sutartis jam būtų išversta į rusų kalbą, pareikalauti vieno jos egzemplioriaus, kad tai galėtų pats padaryti savarankiškai ar kreipiantis į vertėjų biurą ir pan. Tokių duomenų byloje nėra. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas žinojo, jog pasirašo ant nuomos sutarties, nes buvo informuotas darbdavio ir įsitikinęs, kad ją pateikus Migracijos tarnybai jam nekils problemų gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Neatmestina, kad buto nuomos sutarties detalės atsakovui nebuvo išaiškintos, bet šiuo atveju taip pat nėra duomenų, kad atsakovas jomis būtų domėjęsis, be to, atsakovas priešieškinio negrindžia atskirų sutarties sąlygų nesupratimu ar jų ydingumu. Dėl aptartų priežasčių priešieškinis atmestinas.

Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos A. T. 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos A. T. 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, dėl jų teismas jau pasisakė, kad nuomos sutartimi šalys nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Minima sutartis niekada nebuvo realizuojama realiame gyvenime – atsakovas buto nuomos sutartyje nurodytame bute niekada negyveno, jokių mokesčių nemokėjo ir neketino mokėti, ieškovas iki to laiko, kol atsakovas nepradėjo ginti savo pažeistas teises, kilusias iš darbo santykių su buvusiu darbdaviu, nuomos ir komunalinių mokesčių sumokėjimo nereikalavo, taigi šalys ginčo sutartį sudarė akivaizdžiai dėl akių. Pažymėtina, kad buto nuomos sutartyje nurodytu adresu buvo priregistruotas ir V. D.. Ieškovas patvirtino, kad atsakovas, prieš pasirašant nuomos sutartį, kalbėjo apie tai, kad su juo viename kambaryje gyvens ir draugas, jis esą leido jam ten gyventi, tik nustatė, jog dėl šios priežasties kitam nuomotojui A. S. nereikės mokėti už komunalinius patarnavimus, tačiau su V. D. buto nuomos sutartis nebuvo sudaryta, o tarp ieškovo ir atsakovo sudarytoje buto nuomos sutartyje aplinkybė, kad atsakovui bute leidžiama gyventi kartu su draugu, ar kad kambarys išnuomojamas dviems asmenims, nenurodyta, kas patvirtina, kad buto nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta dėl akių. Esant tokiai situacijai būtų teisinis pagrindas buto nuomos sutartį teismui pripažinti negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu. Vienok, sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Nagrinėjama civilinė byla yra dispozityvi, tai yra, šalys pačios nustato bylos nagrinėjimo dalyką – teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, taip pat priteisti šaliai to, ko ji neprašė, išskyrus CPK numatytas išimtis. Nors atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu dirbo pagal darbo sutartį UAB „A.“, šio fakto negalima laikyti kaip suteikiančio teismui teisę taikyti CPK 265 straipsnio 2 dalies išimtį, nes ieškovas nėra atsakovo darbdavys, be to, pagal teisinę prigimtį gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kaip ir kitoms civilinėms sutartims, taikomas sutarties laisvės principas, todėl teismas, nagrinėdamas iš tokių sutarčių kilusius ginčus negali būti aktyvus, tai yra, savo nuožiūra praplėsti ar susiaurinti bylos nagrinėjimo dalyko ribas. Byloje nesant atsakovo prašymo buto nuomos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu, teismas šios teisės normos taikyti ex officio negali.

Atmetus ieškinį ir priešieškinį, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 285 straipsniu, 262 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.

Teisėjas Egidijus Mockaitis