Marijampolės apylinkės teismo papildoma nutartis, e2VP-5792-301/2021

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Papildoma nutartis
Data: 2021-11-10
Bylos Nr.: e2VP-5792-301/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-03961-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Teresė Klimienė
Atsakovas: P. B.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „N.“

Kategorijos

3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas

Civilinė byla Nr. e2VP-5792-301/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03961-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASPAPILDOMA NUTARTIS2021 m. lapkričio 10 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. B. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ ieškinį atsakovui P. B. dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. rugsėjo 8 d. teisme buvo gautas (išsiųstas 2021 m. rugsėjo 7 d.) atsakovo P. B. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ ieškinį atsakovui P. B. dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo atsakovas prašo priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ patirtas 3196,81 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Nurodo, kad ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3706,45 Eur: 2511,21 Eur skolą, 1195,24 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimą kildino iš tariamai neapmokėtų 2 sąskaitų už darbus. Atsakovas į bylą pateikė 2021 m. gegužės 19 d. atsiliepimą, kuriame išsamiai išdėstė ir pagrindė įrodymais – šalių susirašinėjimu el. laiškais – kad ieškovė nurodė realybės neatitinkančias aplinkybes, kadangi atsakovas su ieškove yra tinkamai atsiskaitęs pagal el. laiškais patvirtintą susitarimą.

Atsiliepimas

Gavęs atsakovo atsiliepimą, teismas paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. birželio 21 d. Artėjant parengiamajam teismo posėdžiui, ieškovės atstovas advokato padėjėjas L. M. susisiekė su atsakovo atstovu advokato padėjėju L. V. ir pasiūlė ieškoti sprendimo taikiam ginčo užbaigimui. Kadangi nebuvo likę pakankamai laiko deryboms, šalys 2021 m. birželio 18 d. prašymu paprašė teismo nukelti parengiamąjį posėdį. Teismas prašymą tenkino ir nukėlė parengiamąjį posėdį į 2021 m. rugsėjo 2 d. Šalys derėjosi dėl taikaus ginčo sprendimo (taikos sutarties). Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovė klaidingai (dėl nesusipratimo) pateikė teismui ieškinį ir tokiu būdu įtraukė atsakovą į teisminį procesą Lietuvoje (jurisdikciją, kurioje klientas nevykdo veiklos ir kuri jam yra svetima). Atsakovas neturėjo pasirinkimo ir buvo priverstas gintis bei dėl to patyrė būtinąsias bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas būtų sutikęs bylą užbaigti taikiai, jei ieškovė būtų atsisakiusi ieškinio ir visiškai atlyginusi bylinėjimosi išlaidas. Tokiu atveju atsakovas įsipareigojo nereikšti prašymo taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nepagrįsto ieškinio pareiškimą). Tačiau ieškovė nepriėmė tokio atsakovo pasiūlymo ir toliau nediskutuodama tiesiog vienašališkai atsisakė savo ieškinio. Savo 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareiškime dėl ieškinio atsisakymo ieškovė nenurodė visiškai jokių priežasčių, kodėl atsisako ieškinio. Tokie veiksmai atsakovo manymu patvirtina, kad ieškovė nuo pat pradžių teikė nepagrįstą ieškinį. Susipažinusi su atsakovo atsiliepimu ir supratusi savo klaidą ieškovė buvo priversta ieškinio atsisakyti, nedidindama bylinėjimosi išlaidų byloje, kurią – suprato, kad pralaimės. Atsakovas prašo teismo vadovautis LAT praktika, konstatuoti, kad ieškovės procesinis elgesys (ieškinio atsisakymas nenurodant jokių priežasčių) prilygintinas bylos baigtimi atsakovo naudai, o šalių procesinis elgesys sudaro pagrindą visiškai kompensuoti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, kurias šis patyrė gindamasis nuo nepagrįsto ieškinio.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. papildoma nutartimi atsakovo prašymas buvo patenkintas, priimta papildoma nutartis ir iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ priteista atsakovo P. B. naudai 3196,81 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Šalies argumentai

Ieškovei pateikus atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ atskirasis skundas dalyje dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. papildomos nutarties panaikinimo tenkintas, panaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. papildoma nutartis ir atsakovas įpareigotas per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.

Žemesnės instancijos teismas

Šalindamas teismo nustatytus trūkumus, atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas 5 % dydžio administravimo mokestis yra įtvirtintas bnt H. advokatų profesinės bendrijos ir atsakovo sudarytos teisinių paslaugų sutarties 2.4. punkte. Administracinis mokestis yra teisinių paslaugų, kurias bnt H. advokatų profesinė bendrija teikia atsakovui, kainos dalis ir šis mokestis yra neatsiejamas nuo klientui išrašomos sąskaitos. Dėl administracinio mokesčio advokatų profesinė bendrija ir klientas susitarė sudarydami teisinių paslaugų sutartį ir šis mokestis yra skirtas padengti klientui teikiamų teisinių paslaugų administravimo išlaidas, todėl administracinis mokestis yra tiesiogiai susijęs su klientui teikiamomis teisinėmis paslaugomis ir jis privalo būti atlygintas atsakovui.

Kadangi teismas įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra susijusi su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas pakarotinai paaiškino, kad jis yra Vokietijoje registruota bendrovė. Gavęs ieškinį, visų pirma kreipėsi į advokatą Vokietijoje. Kadangi ginčas tarp ieškovės ir atsakovo buvo inicijuotas Lietuvoje, atsakovo advokatas kreipėsi į bnt H. advokatų profesinę bendriją. Atsakovas bnt H. advokatų profesinei bendrijai persiuntė sąskaitą, kurią atsakovo advokatas Vokietijoje išrašė atsakovui teikiant teisinę pagalbą, susijusią su UAB „N.“ ieškiniu – pačioje sąskaitoje nurodyta, jog advokatas Vokietijoje atsakovui teisines paslaugas suteikė būtent dėl UAB „N.“ ieškinio, todėl dėl ieškovės pareikšto ieškinio atsakovas Vokietijoje buvo priverstas kreiptis į advokatą ir dėl to patyrė teisinių išlaidų, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikštu ieškiniu ir jos privalo būti atlygintos atsakovui.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pateikia 2021-05-28 IĮ „J.“ išrašytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) už vertimo paslaugas, kurioje įvardintos vertimo paslaugos: „PP Plan susirašinėjimų vertimas“. Vertimus atsakovas teikė teismui kartu su 2021-05-19 atsiliepimu į ieškinį. Nurodytais dokumentais (ir jų vertimu į lietuvių kalbą) atsakovas gynėsi nuo nepagrįsto ieškovo reikalavimo, todėl šios išlaidos yra pagrįstos ir tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Atsakovas nurodo, kad patirtos išlaidos buvo būtinos tam, kad apsigintų nuo nepagrįsto ieškovės reikalavimo. Būtent dėl ieškovės veiksmų atsakovas buvo priverstas imtis veiksmų ir kreiptis teisinės pagalbos. Natūralu, jog dėl to, kad atsakovas yra Vokietijoje registruotas juridinis asmuo, atsakovas pirmiausia teisinės pagalbos kreipėsi į savo atstovą Vokietijoje. Vėliau atstovavimą Lietuvoje vykstančiame teisminiame procese perėmė bnt H. advokatų profesinė bendrija. Atsakovas taip pat patyrė būtinas vertimo išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovo nuomone, ieškovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai yra spekuliatyvūs ir nepagrįsti. Pati ieškovė iniciavo teisminį procesą, o suvokusi, kad pateikė nepagrįstą ieškinį, ieškovė 2021-08-18 pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nenurodė absoliučiai jokių ieškinio atsisakymo priežasčių. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad atsakovui turi būti atlygintos tik 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Tokio dydžio suma nepadengtų net išlaidų, kurias atsakovas patyrė dėl dokumentų vertimo ir advokato paslaugų Vokietijoje. Tuo tarpu šioje byloje atsakovas teikė: 1) 2021-04-22 prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo; 2) 2021-04-23 prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti; 3) 2021-05-19 atsiliepimą į ieškinį; 4) 2021-05-31 prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu; 5) 2021-09-07 prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo atstovai taip pat dalyvavo derybose (telefonu ir elektroniniais laiškais) su ieškovės atstovu.

Būtent dėl ieškovės veiksmų atsakovas buvo priverstas imtis teisinės gynybos priemonių – kreiptis į advokatus profesionalios teisinės pagalbos, teikti atsiliepimą į ieškinį, rinkti įrodymus, versti juos į lietuvių kalbą, atlikti kitus procesinius veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Ginčo atveju prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovas pateikė 2021-09-07 (III-ąjį 2021 m. ketvirtį), todėl teisinių paslaugų maksimalūs dydžiai turi būti taikomi pagal I-ojo ketvirčio VDU (7 punktas). LR statistikos departamento duomenimis 2021 m. I-ąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 1517,4 Eur. Pagal Rekomendacijų 2.5. punktą, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už atsiliepimą į ieškinį yra 2,5. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiu (1517,4), vien už atsiliepimą į ieškinį maksimali priteistina suma sudaro 3793.5 Eur. Šis išlaidų dydis yra gerokai didesnis už atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas – 3196,81 Eur. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susidarė ne tik dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, bet dėl dar 4 papildomų procesinių dokumentų teismui pateikimo, dėl teisinių konsultacijų atsakovui teikimo, susipažinimo su dokumentais, komunikacijos su klientu, dokumentų vertimo, taip pat dėl to, kad atsakovas turėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą Vokietijoje. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16. punktu, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 0,4. Atsakovas teikė keturis tokius prašymus: 1) 2021-04-22 prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo; 2) 2021-04-23 prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti; 3) 2021-05-31 prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu; 4) 2021-09-07 prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vadovaujantis Rekomendacijomis, už šiuos prašymus atsakovui gali būti atlygintos teisinės pagalbos išlaidos už 2427,84 Eur. Taigi, vien už procesinius dokumentus atsakovui šioje byloje galėjo būti priteistos 6221,34 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šioje byloje patyrė ir kito pobūdžio išlaidas (dokumentų vertimas, advokatas Vokietijoje, komunikacija tarp kliento ir jo teisinių atstovų, teisinių dokumentų analizė, derybos dėl taikos sutarties), yra akivaizdu, jog atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra visiškai adekvačios, daug mažesnės negu Rekomendacijose numatyti užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteisini maksimalūs dydžiai.

Atsakovas taip pat prašo papildomai priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidas už papildomų paaiškinimų byloje surašymą. Nurodo, kad už papildomų paaiškinimų surašymą atsakovui buvo išrašyta 2021-10-01 išankstinio mokėjimo sąskaita, serija APB Nr. 443/21 dėl 363,00 Eur. Išlaidos už šias teisines paslaugas yra beveik dvigubai mažesnės negu numatyta Rekomendacijose: vadovaujantis Rekomendacijų 7., 8.16. punktais, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 0,4. Taigi, maksimalus priteistinas užmokesčio advokatui ar advokato padėjėjui dydis už paaiškinimų parengimą siekia 606,96 Eur.

Nurodo, kad teismas įpareigojo atsakovą pateikti 2021-08-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. APB 2021.09-4 apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Atsakovas informuoja teismą, kad ši PVM sąskaita faktūra šiuo metu dar nėra apmokėta. Neapmokėta yra ir 2021-10-01 išankstinio mokėjimo sąskaita, serija APB Nr. 443/21 dėl 363,00 Eur.

Tačiau aplinkybės, kad nurodytos sąskaitos nėra apmokėtos, nereiškia, kad teismas šių išlaidų neturėtų priteisti iš ieškovės. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-329-585/2019 priimtoje įsiteisėjusioje nutartyje yra pažymėjęs, jog „sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą svarbu nustatyti ar bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos bei ar laiku teismui buvo pateikti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai. Atsakovus – valdybos narius atstovavusios advokatų kontoros išrašyta sąskaita-faktūra dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra pakankamas įrodymas, jog išlaidos buvo realios“ tokiu būdu priteisiant bylinėjimosi išlaidas, už kurias sąskaita yra išrašyta, tačiau dėl objektyvių priežasčių nors ir nėra apmokėta, tačiau neabejotina, kad bus apmokėta ateityje pašalinus tas objektyvias priežastis, duotuoju metu trukdančias išrašytą sąskaitą apmokėti.

Visas kitas sąskaitas atsakovas yra apmokėjęs ir šiuo metu nėra jokio pagrindo manyti, kad likusių sąskaitų atsakovas neapmokės. Sąskaitų apmokėjimo vėlavimas yra nulemtas objektyvios priežasties – atsakovas ir jo seserinė įmonė dirba slaugos sektoriuje. Covid-19 situacija Vokietijoje (kaip ir visame pasaulyje) lemia tai, kad atsakovas jau kurį laiką susiduria su veiklos koordinavimo klausimais. Atsakovo administracija prioritetą skirią savo veiklos koordinavimui ir tai natūraliai lemia vėluojančią komunikaciją, sąskaitų apmokėjimą. Taigi, vien ta aplinkybė, kad šiuo metu atsakovas nėra apmokėjęs sąskaitos už jam suteiktas teisines paslaugas nereiškia, kad atsakovas šių išlaidų nepatirs ir tai negali paveikti atsakovo teisės į visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, jas patvirtina prie paaiškinimų pateikiami įrodymai. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl atsakovas prašo priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 3 196,81 Eur bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo, kurios sudaro 363,00 Eur.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „N.“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teismas 2021-09-29 nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti PVM sąskaitų faktūrų ataskaitas, pagal kurias atsakovui buvo suteiktos teisinės paslaugos. Atsakovas ataskaitas pateikė, tačiau jose nėra nurodytos nei darbo valandos, nei darbo valandos kaina, todėl, nėra aišku, kokiomis apimtimis tiksliai buvo suteiktos paslaugos, ar tokios paslaugos tinkamai buvo apskaičiuotos. Be to, ataskaitose pateikti apskaičiavimai darbų, kurie apskritai neturėtų būti įtraukiami į bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės įsitikinimu, proceso dalyvis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris išimtinai yra susijęs su teisinėmis paslaugomis, procesinių dokumentų parengimu. Vertinant ataskaitose pateiktas detalizacijas, pastebima, kad procesinio dokumento rengimas ir dokumentų analizė yra išskiriami. Iš pateiktų ataskaitų neįmanoma nustatyti, kiek valandų truko analizuoti dokumentus, kiek valandų truko parengti patį procesinį dokumentą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ataskaitose matosi, jog yra apskaičiuojamos net tokios paslaugos, kurios nėra susijusios su bylinėjimosi išlaidomis, pvz. kliento informavimas apie bylą ar juolab organizacinis darbas –„Vertimų organizavimas“. Turi būti priteisiamos tik tos bylinėjimosi išlaidos, kurios išimtinai yra susiję su procesinių dokumentų parengimu. Į procesinio dokumento parengimo kainą jau yra įtraukiami darbai, susiję su įrodymų susipažinimu ir pan., o ne skaičiuojami pasikartojantys dokumentų analizės atlikimai.

Atsakovo pateiktos ataskaitos neįrodo bylinėjimosi išlaidų sumos, kurią reikalauja priteisti. Kaip ir minėta, iš pateiktų ataskaitų apskritai nėra įmanoma nustatyti, kokios apimties (trukmės) paslaugos buvo teiktos, koks jų valandinis atlygis, juolab kas darbus atliko, t. y. ar advokatas, ar advokato padėjėjas, kas turi įtakos dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo. Todėl atsakovo pateiktos ataskaitos neįrodo keliamo reikalavimo dėl 3196,81 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad atsakovas paaiškinimuose nurodo, kad „PVM sąskaitose faktūrose nurodytas 5 % dydžio administravimo mokestis yra įtvirtintas bnt H. advokatų profesinės bendrijos ir atsakovo sudarytos teisinių paslaugų sutarties 2.4. punkte: bnt nustato administracinių išlaidų (pašto, telefono, fakso, dokumentų kopijų, teisinių duomenų bazių) mokestį, kuris lygus 5 % bendros sąskaitos sumos, kurią klientas moka už suteiktas paslaugas.“ Vertinant tokius išsakytus atsakovo argumentus, akivaizdu, jog tarp atsakovo ir jo teisininkų susitartas 5 % dydžio administravimo mokestis yra šalių susitarimas dėl apmokėjimo, bet apskritai nesusijęs su bylinėjimosi išlaidomis, kadangi bylinėjimosi išlaidos yra žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovės teigimu, teisininkų veiklos sąnaudos yra įtraukiamos į paslaugos kainą, o ne atskirai išskiriamos. Jeigu atsakovas susitarė su savo teisininkais dėl paslaugų teikimo, buvo susitarta ir dėl teisininko paslaugų kainos. Biuro paslaugos nėra bylinėjimosi išlaidos, todėl atsakovo prašomos priteisti administravimo išlaidos neturi būti priteistos ir atlyginamos.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovas yra registruotas Vokietijoje, todėl pirmiausiai kreipėsi į teisininkus Vokietijoje, kurie nukreipė pas kolegas Lietuvoje. Vertinant tokius atsakovo teiginius, akivaizdu, jog pats atsakovas pripažįsta, kad teisininkai, veikiantys Vokietijoje, jokių teisinių paslaugų nesuteikė. Vien organizacinis darbas (nukreipimas į Lietuvoje veikiančius teisininkus) nėra laikytinas teisinėmis paslaugomis, kurios galėtų būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matosi, kad Vokietijoje veikiantis teisininkas informavo atsakovą, kad nėra kompetentingas spręsti ginčo, todėl atsakovas turėtų kreiptis į teisininkus Lietuvoje.

Ieškovės manymu, 2021-04-23 sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta visiškai ne už teisines paslaugas, o už organizacinį darbą, kas šiuo atveju nėra laikytina bylinėjimosi išlaidomis, todėl 367,23 Eur dydžio išlaidos pagal 2021-04-23 sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti priteistos.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismai turi atsižvelgti į Rekomendacijas. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Atsiliepimas

Ieškovės manymu, nagrinėjamas ginčas nebuvo nei sudėtingas, nei reikalaujantis specialių žinių. Pats atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo akcentavo, kad ginčas yra nepagrįstas, skola tariamai neegzistuoja. Būtent pats atsakovas nuolat pabrėžė ginčo paprastumą. Be to, iš atsakovo pateiktų ataskaitų matosi, kad dalis darbų yra pasikartojantys (pvz. dokumentų analizės) bei yra įtraukti darbai, kurie nėra priskiriami prie teisinių paslaugų.

Be to, atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už procesinio dokumento prašymo atidėti terminą atsiliepimui pateikti parengimą, kuris apskritai yra susijęs su atsakovo užtimtumu, kas sąlygojo šio procesinio dokumento reikalingumą byloje.

Vertinant tai, kad pats atsakovas pabrėžė bylos paprastumą, atsižvelgiant į procesinių dokumentų kiekį, jų reikalingumą byloje, atsakovo reikalaujamos 3196,81 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir nepagrįstos, todėl jos turi būti sumažinamos bent jau iki 500,00 Eur.

Todėl ieškovė prašo atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovės atsakovui 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

CPK 277 straipsnyje įtvirtintas papildomo sprendimo priėmimo institutas sietinas su konkrečių įstatyme tiesiogiai įvardintų teismo procesinio sprendimo, kuriuo užbaigiamas bylos nagrinėjimas, trūkumų šalinimu. CPK 277 straipsnis reglamentuoja papildomo sprendimo galimybę, jei neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, išsprendus bylą iš esmės priimant sprendimą.

Byla išnagrinėta iš esmės, priimant nutartį bylą nutraukti. CPK nereglamentuoja galimybės priimti papildomą nutartį byloje, kurioje teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Tačiau kadangi galutinis teismo procesinis dokumentas yra nutartis, darytina išvada, kad taikytinas CPK 100 straipsnis, taikant pagal analogiją ir CPK 94 straipsnį (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 277 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ ieškinį atsakovui P. B. dėl 2511,21 Eur skolos, 1195,24 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2021 m. gegužės 19 d. teisme buvo gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas prašė atmesti ieškovės ieškinį ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti CPK nustatyta tvarka ir terminais.

2021 m. gegužės 21 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2021 m. birželio 21 d. 10 val.

2021 m. birželio 18 d. teisme buvo gautas ieškovės ir atsakovo atstovų pasirašytas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriuo šalių atstovai prašė atidėti paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, nes ieškovė ir atsakovas svarsto taikaus ginčo sprendimo galimybes, tačiau šalims yra reikalingas ilgesnis laiko tarpas, jog galėtų susitarti dėl taikaus ginčo sprendimo.

2021 m. birželio 18 d. teisėjos rezoliucija tenkintas prašymas dėl parengiamojo posėdžio atidėjimo. Kitas parengiamasis posėdis paskirtas 2021 m. rugsėjo 2 d. 10 val.

Teisme 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ prašymas dėl atsisakymo nuo ieškinio, kuriuo ieškovė atsisakė ieškinio atsakovui P. B. ir prašė bylą nutraukti.

2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo nutartimi ieškovės atsisakymas nuo ieškinio priimtas ir civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ ieškinį atsakovui P. B. dėl 2511,21 Eur skolos, 1195,24 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nutraukta, tačiau šia nutartimi nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kadangi teismui nebuvo pateikti turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai.

Bendrosios šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra išdėstytos CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Aptariamos nuostatos atspindi civiliniame procese galiojantį principą, kad procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas.

Tuo atveju, kai civilinė byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, nė vienos iš bylos šalių atžvilgiu nėra priimamas palankus teismo sprendimas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad susiklosčius tokiai situacijai teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę tokiu atveju turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys. Teismas turi įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir paduodant ieškinį, atsižvelgti į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį turi būti įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra pasisakyta, kad tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010).

Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

Šiuo atveju byla yra išnagrinėta iš esmės, priimant galutinį procesinį sprendimą bylą nutraukti, tačiau ginčas iš esmės nebuvo nagrinėtas.

Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškimą ir atsisakymą nuo ieškinio nelėmė atsakovo elgesys arba kitos su atsakovo elgesiu susijusios priežastys, todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta ir atsakinga ieškovė.

Nors ieškovė savo prašyme nenurodė, dėl kokių priežasčių ji atsisako ieškinio, tačiau pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pareikštas po to, kai šalių prašymu teismas atidėjo bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje ir šalys derėjosi dėl taikaus ginčo išsprendimo. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad ieškovė klaidingai (dėl nesusipratimo) pateikė teismui ieškinį ir tokiu būdu įtraukė atsakovą į teisminį procesą Lietuvoje (jurisdikciją, kurioje klientas nevykdo veiklos ir kuri jam yra svetima). Atsakovas neturėjo pasirinkimo ir buvo priverstas gintis bei dėl to patyrė būtinąsias bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas būtų sutikęs bylą užbaigti taikiai, jei ieškovė būtų atsisakiusi ieškinio ir visiškai atlyginusi bylinėjimosi išlaidas. Tokiu atveju atsakovas įsipareigojo nereikšti prašymo taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nepagrįsto ieškinio pareiškimą). Tačiau ieškovė pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio, nenurodydama visiškai jokių priežasčių, kodėl atsisako ieškinio.

Atsakovas pateikė patirtų išlaidų detalizaciją, kur nurodo, jog iš viso patyrė 3196,81 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas sudaro: 2829,58 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal bnt H. advokatų profesinės bendrijos išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 097,81 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 255,37 Eur sumai, 2021-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 476,40 Eur sumai ir 367,23 Eur dydžio advokato Vokietijoje išlaidos pagal 2021-04-23 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, papildomai patyrė 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl rašytinių paaiškinimų byloje pateikimo.

Teismui pateikta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad veiklos laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. pagal Advokatų paslaugų atlyginimų įstatymą Guntermann und P. R. (Guntermann ir Partner advokatai) P. B. (atsakovui) byloje su UAB „N.“ (ieškove) buvo suteikta paslaugų bendrai 367,23 Eur sumai. Banko informacija apie apyvartą patvirtina, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 26 d. sumokėjo Guntermann ir Partner advokatams 367,23 Eur.

Teismas sutinka su atsakovo nurodytu argumentu, kad atsakovas yra Vokietijoje registruota bendrovė, todėl gavusi ieškinį, pirmiausia kreipėsi į advokatą Vokietijoje ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas. Vėliau, kaip nurodo atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovo buvo inicijuotas Lietuvoje, atsakovo advokatas kreipėsi į bnt H. advokatų profesinę bendriją. Su šia bendrija atsakovas pasirašė atstovavimo sutartį, pagal kurią atsakovui buvo teikiama teisinė pagalba Lietuvoje.

Vieningos teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. priėmė Europos mokėjimo įsakymą pagal uždarosios akcinės bendrovės „N.“ pareiškimą išduoti Europos mokėjimo įsakymą dėl 2511,21 Eur skolos ir 14 Eur išlaidų išieškojimo iš skolininko P. B. ir procesinius dokumentus išsiuntė skolininkui. Taigi, teismo vertinimu, skolininkas sužinojęs apie jam iškeltą bylą Lietuvoje, pagrįstai kreipėsi į advokatą Vokietijoje dėl teisinės pagalbos teikimo. Todėl teismas laiko pagrįstu prašymą priteisti 367,23 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą Vokietijoje, kadangi pagal pateiktą sąskaitą faktūrą už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. (skolininkui gavus Europos mokėjimo įsakymą) iki 2021 m. balandžio 23 d. (atstovavimo sutartis su bnt H. advokatų profesine bendrija sudaryta 2021 m. balandžio 21 d.) teisinę pagalbą atsakovui teikė advokatas Vokietijoje.

Kaip nurodo atsakovas, bnt H. advokatų profesinė bendrija teikė atsakovui teisinę pagalbą Lietuvoje ir atsiskaitymui išrašė sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovas patyrė 2829,58 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už suteiktas paslaugas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini): pagal 2021-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 097,81 Eur sumai, pagal 2021-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 255,37 Eur sumai, pagal 2021-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 476,40 Eur sumai.

2021-05-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovui buvo teikiamos paslaugos pagal pridedamą ataskaitą: 1094,80 Eur sumai, 381,20 Eur sumai, 195 Eur sumai ir 1 procento administravimo išlaidos (62,73 Eur), iš viso 1733,73 Eur sumai (be PVM), o su paskaičiuotu PVM – 2097,81 Eur sumai. Iš atsakovo teismui pateiktos ataskaitos matyti, kad atsakovui buvo suteiktos ataskaitoje nurodytos paslaugos 1476 Eur sumai (pagal sąskaitoje faktūroje nurodytas 1094,80 Eur + 381,20 Eur sumas) ir atliktas dokumentų vertimas pagal IĮ „J“ 2021-05-28 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 195 Eur sumai (sumos ataskaitoje nurodytos be PVM). Ataskaitoje nėra nurodytos 1 procento dydžio administravimo išlaidos, dėl kurių, kaip nurodo atsakovas, buvo susitarta atsakovui sudarant teisinių paslaugų sutartį. Atsakovas, teikdamas rašytinius paaiškinimus, pateikė iškarpą iš teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir bnt H. advokatų profesinės bendrijos, kurios 2.4. punkte numatyta, kad šalys nustato administracinių išlaidų mokestį, kuris lygus 5 procentai bendros sąskaitos sumos, kurią klientas moka už suteiktas paslaugas.

Teismui pateikta 2021-06-30 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovui buvo teikiamos paslaugos pagal pridedamą ataskaitą: 117 Eur sumai, 84 Eur sumai ir 1 procento administravimo išlaidos (10,05Eur), iš viso 211,05 Eur sumai (be PVM), o su paskaičiuotu PVM – 255,37 Eur sumai. Iš atsakovo teismui pateiktos ataskaitos matyti, kad atsakovui buvo suteiktos ataskaitoje nurodytos paslaugos 201 Eur sumai (pagal sąskaitoje faktūroje nurodytas 117 Eur + 84 Eur sumas) (sumos ataskaitoje nurodytos be PVM). Ataskaitoje nėra nurodytos 1 procento dydžio administravimo išlaidos.

Teismui pateikta 2021-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovui buvo teikiamos paslaugos pagal pridedamą ataskaitą: 116,99 Eur sumai, 262,50 Eur sumai ir 1 procento administravimo išlaidos (14,23Eur), iš viso 393,72 Eur sumai (be PVM), o su paskaičiuotu PVM – 476,40 Eur sumai. Iš atsakovo teismui pateiktos ataskaitos matyti, kad atsakovui buvo suteiktos ataskaitoje nurodytos paslaugos 379,49 Eur sumai (pagal sąskaitoje faktūroje nurodytas 116,99 Eur + 262,50 Eur sumas) (sumos ataskaitoje nurodytos be PVM). Ataskaitoje nėra nurodytos 1 procento dydžio administravimo išlaidos.

Be to, atsakovas nurodo, kad patyrė 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo šioje byloje ir pateikia byloje 2021-10-01 išankstinio mokėjimo sąskaitą, serija APB Nr. (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur sumai.

Visos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 476,40 Eur ir 2021-10-01 išankstinio mokėjimo sąskaitą, serija APB Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 363,00 Eur, yra apmokėtos.

Šiuo atveju ieškovė nurodo, kad vertinant tai, kad pats atsakovas pabrėžė bylos paprastumą, atsižvelgiant į procesinių dokumentų kiekį, jų reikalingumą byloje, atsakovo reikalaujamos priteisti 3196,81 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir nepagrįstos, todėl jos turi būti sumažinamos bent jau iki 500,00 Eur. Taigi ieškovė nesutinka su atsakovo reiškiamo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dydžiu.

Advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas ir mokėjimą už šias paslaugas reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnyje reglamentuojamas mokėjimas už advokato teikiamas teisines paslaugas: pagal šio straipsnio 1 dalį, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį; nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Advokatas turi teisę susitarti su kiekvienu klientu individualiai, atsižvelgiant tiek į kliento ginčijamą sumą ir sandorio aplinkybes, tiek į kliento turtinę padėtį, tiek į socialinę padėtį, amžių ir kitas individualias aplinkybes. Teismo pareiga yra įsitikinti, ar turėtos išlaidos, kurias prašoma kompensuoti, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, nustatytų dydžių, bei ar atitinka jų apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016). Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenustato, kad tuo atveju, kai paduodami byloje dalyvaujančių asmenų du procesiniai dokumentai, kurie parengti to paties advokato ir savo turiniu yra panašūs, jiems negali būti priteistos vienodo dydžio bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių. Priešingas aiškinimas reikštų byloje dalyvaujančių asmenų, pateikusių procesinius dokumentus, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apribojimą.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog pagal Rekomendacijose patvirtintus įkainius, vien už atsiliepimo parengimą maksimalus dydis viršytų atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė ne tik dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, bet ir dėl kitų procesinių dokumentų teismui pateikimo: 2021-04-22 prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, 2021-04-23 prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, 2021-05-31 prašymo dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu, 2021-09-07 prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat dėl teisinių konsultacijų atsakovui teikimo, susipažinimo su dokumentais, bendravimo su klientu, dokumentų vertimo, taip pat dėl to, kad atsakovas turėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą Vokietijoje.

Teismas sutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, jog vien už procesinių dokumentų atsakovui parengimą susidariusios išlaidos, skaičiuojant jas pagal maksimalius įkainius, būtų buvusios didesnės už atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas byloje patyrė ir kito pobūdžio išlaidas, kaip – dokumentų vertimas, advokato paslaugos Vokietijoje, bendravimas tarp kliento ir jo teisinių atstovų, teisinių dokumentų analizė, derybos dėl taikos sutarties, o atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteistinų maksimalių dydžių.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad jis nesitikėjo, kad procesas bus pabaigtas ieškovei pateikus teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, todėl jis neturėjo pareigos ir galimybės iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant dėl atsakovės prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas vertina tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl būtinybės gintis nuo pareikšto ieškinio bei įgyvendinant CPK 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir atliekant kitus procesinius veiksmus.

Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – VDU). Ginčo atveju teisinės paslaugos Lietuvoje buvo teikiamos 2021 m. II ir III ketvirčiais, todėl teisinių paslaugų maksimaliems dydžiams turi būti taikomi 2020 m. IV ir 2021 m. I-ojo ketvirčių VDU. LR statistikos departamento duomenimis 2020 m. IV ketvirtį VDU sudarė Eur 1524,2 Eur, o 2021 m. I-ąjį ketvirtį – 1517,4 Eur.

Įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovui realiai buvo suteiktos teisinės paslaugos, kurių dydžiai neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, buvo suteiktos dokumentų vertimo paslaugos, kurios, atsakovui esant Vokietijos įmonei, buvo būtinos ir yra pagrįstos. Be to, į PVM sąskaitas faktūras buvo įtrauktas procento dydžio administravimo mokestis, tačiau dėl šio mokesčio atsakovas susitarė sudarant teisinių paslaugų sutartį, pagal kurios pateiktą iškarpą (2.4 punktas) buvo susitarta dėl administracinių išlaidų mokesčio, kuris lygus 5 procentams nuo bendros sąskaitos sumos, kurią klientas moka už suteiktas paslaugas. Šiuo atveju atsakovui buvo paskaičiuotas 1 procento dydžio administracinis mokestis.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnyje reglamentuojamas mokėjimas už advokato teikiamas teisines paslaugas: pagal šio straipsnio 1 dalį advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį, o sutarties šalims taikytinas pacta sund servanda (sutarčių reikia laikytis) principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-327-781/2019). Dėl administravimo mokesčio advokatų profesinė bendrija ir klientas susitarė sudarydami teisinių paslaugų sutartį, jis susijęs su klientui teikiamomis paslaugomis, šios išlaidos yra realios. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju prie bendrų suteiktų paslaugų sumos pridėjus paskaičiuotą 1 procento dydžio mokestį, suteiktų paslaugų dydis taip pat neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, juolab, kad iš pateiktų ataskaitų matyti, kad atliktoms paslaugoms buvo taikoma 15 procentų nuolaida.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, yra laikytinos protingomis ir pagrįstomis, o procesinė pareiga įrodyti, jog konkrečiu atveju tokios išlaidos turėtų būti sumažintos, tenka sumažinimo siekiančiai proceso šaliai (CPK 178 straipsnis). Ieškovės argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos nesudėtingumu, paprastumu, teiktų procesinių dokumentų turiniu, yra tik subjektyvus ieškovės vertinimas, nesudarantis pagrindo mažinti atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.

Kaip jau minėta, visos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus 2021-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 476,40 Eur ir 2021-10-01 išankstinio mokėjimo sąskaitą, serija APB Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 363,00 Eur, yra apmokėtos.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nei Advokatūros įstatymas nei kiti teisės aktai neriboja kliento ir advokato teisės susitarti dėl atsiskaitymo už paslaugas tvarkos ir terminų, taip pat leidžiami vadinamieji pacta de quota litis susitarimai, pagal kuriuos advokato užmokesčio dydis gali priklausyti nuo bylos baigties (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymas už suteiktas teisines paslaugas taip pat gali užtrukti dėl proceso šalies sunkios turtinės padėties ar kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios. Taigi, klientui ir advokatui nedraudžiama susitarti, kad visą ar dalį atlyginimo už teisines paslaugas klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokės per tam tikrą terminą, kuris gali sueiti vėliau, nei išnagrinėjama byla. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-329-585/2019 priimtoje nutartyje yra pažymėjęs, jog sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą svarbu nustatyti ar bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos bei ar laiku teismui buvo pateikti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai, o išrašyta sąskaita-faktūra dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra pakankamas įrodymas, jog išlaidos buvo realios.

Teismas sprendžia, kad atsakovo pateiktų dokumentų pakanka padaryti išvadą, kad paslaugų suteikimo aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos buvo realiai suteiktos.

Teismas sutinka su atsakovo nurodytu argumentu, kad sąskaitų apmokėjimo vėlavimas yra nulemtas objektyvios priežasties – atsakovas dirba slaugos sektoriuje. Covid-19 situacija Vokietijoje (kaip ir visame pasaulyje) lemia tai, kad atsakovas jau kurį laiką susiduria su veiklos koordinavimo, taip pat atsiskaitymų sutrikimais, o aplinkybė, kad šiuo metu atsakovas nėra apmokėjęs sąskaitos už jam suteiktas teisines paslaugas nereiškia, kad atsakovas šių išlaidų nepatirs ir tai negali paveikti atsakovo teisės į visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir realios. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus teismui pateikė po 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla, priėmimo, į bylos pobūdį, į tai, jog ieškovė ieškinio atsisakė nenurodydama priežasčių ir tuomet, kai atsakovas jau buvo atlikęs tam tikrus procesinius veiksmus ir patyręs realias bylinėjimosi išlaidas, į tai, kad atsakovas patyrė papildomas 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl rašytinių paaiškinimų surašymo, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, atsakovui iš ieškovės priteistinos 3196,81 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 363 Eur dėl rašytinių paaiškinimų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsniu, 277 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atsakovo prašymą tenkinti.

Priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo P. .B., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3196,81 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 81 centą) bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) dėl rašytinių paaiškinimų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši papildoma nutartis yra neatsiejama 2021 m. rugpjūčio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalis.

Papildoma nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Teresė Klimienė