- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- 2-1197-464/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02867-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- J. J., Z. P., A. S., J. M., G. K., L. R., E. P., R. V., B. T., S. T., V. U., A. T., P. Š., K. R., N. G. S., K. V., J. S., V. T., B. V. V., O. G., R. S., N. V.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. J., Z. P., A. S., A. S., J. M., G. K., L. R., E. P., A. S., R. V., B. T., S. T., V. U. ir A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, kuria bylos dalis nutraukta ir iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS priteistos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-1239-467/2016 pagal ieškovų J. J., Z. P., P. Š., K. R., A. S., N. G. S., A. S., J. M., K. V., J. S., V. T., B. V. V., V. U., G. K., L. R., O. G., E. P., R. S., N. V., A. S., R. V., B. T., S. T., V. U. ir A. T. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl obligacijų pasirašymo sutarčių ir indėlio sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo – Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis ir taikyti restituciją bei pripažinti, kad grąžintoms lėšoms taikomas indėlių draudimas; pripažinti negaliojančiomis obligacijų pasirašymo sutartis ir taikyti restituciją bei pripažinti, kad grąžintoms lėšoms taikomas indėlių draudimas; priteisti bylinėjimosi išlaidas, išmokant jas iš atsakovės administravimui skirtų lėšų. Vilniaus apygardos teismo 2014-02-25 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą, kurioje buvo kreiptasi į Europos sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo. Civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas Vilniaus apygardos teismo 2016-02-11 nutartimi.Ieškovai 2016-03-07 pateikė prašymą dėl dalies bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydami: 1) civilinę bylą dėl indėlių sertifikatų nutraukti; 2) priteisti iš atsakovės BAB SNORAS ir trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas: J. J. 140,18 Eur, Z. P. 241,80 Eur, A. S. 212,02 Eur, A. S. 140,18 Eur, J. M. 140,18 Eur, G. K. 140,18 Eur, O. G. 139,02 Eur, E. P. 140,18 Eur, A. S. 140,18 Eur, R. V. 140,18 Eur, B. T. 144,81 Eur, S. T. 140,18 Eur, V. U. 140,18 Eur, A. T. 140,18 Eur, L. R. 148,94 Eur, t. y. viso 2 288,39 Eur; 3) įpareigoti atsakovę iš jo priteistą išlaidų dalį apmokėti iš administravimui skirtų lėšų; 4) civilinę bylą dėl obligacijų įsigijimo sutarčių pagal patikslintą ieškinį nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 (buvęs Nr. 3K-7-559/2013), ieškovams buvo išmokėtos indėlių draudimo išmokos. Ieškovai prašo nutraukti bylą dalyje dėl indėlio sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kadangi, išmokėjus jiems draudimo išmokas, neliko ieškinio dalyko. Byla šioje dalyje nutraukus dėl iš esmės patenkintų reikalavimų, iš atsakovės ir trečiojo asmens, kuris turi šalies procesines teises ir pareigas, priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti už ieškinio paruošimą ir atstovavimą (kiekvieno asmens reikalaujamos sumos nurodytos šios nutarties 3 punkte). Ieškovų teigimu, trečiojo asmens materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi pagal jo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją sutapo su atsakovo suinteresuotumu, todėl jo dalyvavimas byloje trečiojo asmens procesinėje padėtyje neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016-03-24 nutartimi patenkino ieškovų prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo bei civilinę bylą dalyje dėl indėlių sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukė. Tačiau teismas tik iš dalies patenkino prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisdamas iš atsakovės ieškovams J. J., Z. P., A. S., A. S., J. M., G. K., E. P., A. S., R. V., B. T., S. T., V. U., A. T. ir L. R. po 140,18 Eur kiekvienam, o O. G. – 139,02 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad iš esmės dalies ieškinio buvo atsisakyta dėl to, kad trečiasis asmuo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus precedentinę bylą, išmokėjo ieškovams draudimo išmokas už įsigytus indėlių sertifikatus. Įvertinęs draudimo išmokos išmokėjimo faktą, lėmusį, kad nebeliko dalies ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovai šioje dalyje turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Nustatęs tai, kad ieškovus atstovaujantis advokatas rengė byloje vieną bendrą visiems ieškovams ieškinį, kuris buvo grindžiamas pateikus iš esmės tapačius dokumentus apie kiekvieną ieškovą, bei įvertinus aplinkybę, kad iki bylos sustabdymo neįvyko nė vienas teismo posėdis (pirmas parengiamasis posėdis įvyko tik 2016-03-21), pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, priteisė ieškovams, kurie atsisakė savo reikalavimų ieškinio dalyje dėl indėlių sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, naudai vienodo dydžio, t. y. 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidų sumas, išskyrus ieškovę O. G., kuriai priteisė 139,02 EUR.Teismas netenkino ieškovų prašymo įpareigoti atsakovę priteistą bylinėjimosi išlaidų dalį apmokėti iš administravimui skirtų lėšų, kadangi administravimo išlaidos skirtos kitam tikslui – bankroto administratoriaus darbui bei bankroto procese patirtoms išlaidoms atlyginti. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos išieškotinos bendra tvarka, t. y. įtraukiant asmenis į atsakovės kreditorių sąrašą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai J. J., Z. P., A. S., A. S., J. M., G. K., L. R., E. P., A. S., R. V., B. T., S. T., V. U., A. T. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo2016-03-24 nutartį dalyje, kuria teismas atmetė ieškovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens ir priteisė šias išlaidas tik iš atsakovės; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-03-24 nutartį dalyje, kuria teismas atmetė ieškovų prašymą įpareigoti atsakovę iš jos priteistą išlaidų dalį apmokėti iš administravimui skirtų išlaidų; 3) panaikinti nutartį dalyje, kuria teismas sumažino ieškovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį ir tenkinti ieškovų prašymą visa apimtimi, t. y. priteisti iš atsakovės ir trečiojo asmens J. J. 140,18 Eur, Z. P. 241,80 Eur, A. S. 212,02 Eur, A. S. 140,18 Eur, J. M. 140,18 Eur, G. K. 140,18 Eur; O. G. 139,02 Eur; E. P. 140,18 Eur; A. S. 140,18 Eur, R. V. 140,18 Eur, B. T. 144,81 Eur; S. T. 140,18 Eur, V. U. 140,18 Eur; A. T. 140,18 Eur, L. R. 148,94 Eur, įpareigojant atsakovę iš jos priteistą išlaidų dalį apmokėti iš administravimui skirtų išlaidų; 4) likusią Vilniaus apygardos teismo 2016-03-24 nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, todėl jie turi pareigą atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Juo labiau kad teisės aktuose nėra nustatyta, kad tretieji asmenys būtų atleisti nuo šios pareigos. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad tretieji asmenys laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-360/2010). Trečiojo asmens veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovų patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Būtent dėl trečiojo asmens sprendimo sumokėti draudimo išmokas už įgytus indėlių sertifikatus bylos dalyje neliko ginčo dalyko. Jei sprendimas išmokas išmokėti būtų buvęs priimtas anksčiau, tai ieškovams nebūtų reikėję savo pažeistų teisių ginti teisme ir nebūtų susidarę bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė taip pat prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų susidarymo, kadangi neįtraukė ieškovų į asmenų, turinčių teisę gauti draudimo išmokas, sąrašą, todėl ir atsakovė turi atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016 Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek iš BAB bankas SNORAS, tiek iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovės administravimo išlaidų, yra nepagrįsta, ji prieštarauja teismų suformuotai praktikai. Išlaidos, patirtos atstovaujant bankrutuojančią įmonę ginčuose, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, todėl patiriamos išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, kurių sąmata tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas analogiškose bylose jau yra pripažinęs, kad išlaidas atsakovė turi atlyginti iš bankroto administravimui skirtų lėšų. Teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi neatsižvelgė į tai, kad kiekvieno iš ieškovų situacija yra individuali, honoraro dydis priklausė nuo kiekvieno jų prašomo priteisti reikalavimo dydžio, buvo atsižvelgta ir į turtinę ieškovų padėtį. Be to, netgi didžiausias išlaidas patyrusių ieškovų Z. P. (241,80 Eur) ir A. S. (212,02 Eur) prašomos priteisti išlaidos yra kelis kartus mažesnės nei teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodyti maksimalūs dydžiai. Įvertintina ir tai, kad buvo parengtas didelės apimties ieškinys taip pat prašymas dėl dalies bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovai atstovauti parengiamajame teismo posėdyje.
Atsakovė BAB bankas SNORAS atsiliepime (b. l. 195) prašo atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2016-03-24 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: Bylinėjimosi išlaidos apeliantas iš viso neturėjo būti priteistos. Trečiasis asmuo priėmė sprendimą išmokėti indėlių draudimo išmokas visiems atsakovės indėlio sertifikatų turėtojams (ne tik ieškovams), todėl atsakovė pateikė trečiajam asmeniui duomenis apie ieškovų turėtus indėlių sertifikatus. Atsiimdami draudimo išmokas, ieškovai pripažino, jog indėlio sertifikato įsigijimo sutartys galioja ir sukuria jų dalyviams teises ir pareigas. Akivaizdu, kad ieškovų pareikšti reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl nėra pagrindo priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nėra nei įstatymo nuostatų, nei teismų praktikos, kad apeliantų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos būtų besąlygiškai priskirtos bankroto bylos administravimo išlaidoms. Be to, ieškovų reikšti reikalavimai nėra niekaip susiję su bankroto procesu. Honoraras už atstovavimo paslaugas visiems apeliantams turi būti vienodas ir nepriklausyti nuo to, kokia yra kiekvieno iš apeliantų ginčijamo sandorio sumas. Akivaizdu, kad visiems apeliantams buvo suteiktos analogiškos apimties atstovavimo paslaugos, todėl jų kaina turi būti vienoda. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime prašo:1) atmesti ieškovų atskirąjį skundą; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-03-24 nutartį dalyje, kurioje ieškovų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos; 3) ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti visa apimtimi. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: Nei vienas iš ieškovų pareikštų reikalavimų nebuvo patenkintas, jų nepripažino nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, o indėlių draudimo išmoka ieškovams buvo išmokėta kitais pagrindais, nei reikalauta ieškinyje. Todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovų naudai priteistos nepagrįstai. Atskirajame skunde, siekiant pagrįsti būtinumą bylinėjimosi išlaidas priteisti ir iš trečiojo asmens, nepagrįstai remiamasi kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, kadangi bylų faktinės aplinkybės skiraisi. Be to, nurodomoje byloje kasacinės instancijos teismas akcentavo konkrečią nagrinėjamą situaciją, todėl nėra pagrindo teigti, jog ir kitose bylose bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ir iš trečiųjų asmenų.Ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus buvusio 2011 m. indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, kas sąlygojo sudėtingų teisinių klausimų sprendimą bei užsitęsusį teismo procesą, kuriame prireikė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Draudimo išmoka apskaičiuojama ir mokama tik po to, kai gaunami duomenys apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas iš draudėjo (banko, kredito įstaigos). Nagrinėjamu atveju pagrindas mokėti indėlių draudimo išmokas už indėlių sertifikatus buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis. Kadangi trečiasis asmuo nėra kaltas dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jo nepriteistos pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį, nes tas pats advokatas dalyvauja daugelyje iš esmės tokių pačių civilinių procesų, todėl nagrinėjama bylą nereikalavo specialaus pasiruošimo ar žinių. Be to, nepagrįstas ir skirtingų honorarų dydis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl trečiojo asmens pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-464/2013).Apeliantų įsitikinimu, bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju susidarė tiek dėl atsakovės, tiek dėl trečiojo asmens kaltės, todėl priteistinos iš jų abiejų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad proceso įstatymo normomis trečiųjų asmenų atsakomybė už šalių patirtas išlaidas nėra įtvirtinta nei CPK 93 straipsnyje, nei CPK 94 straipsnyje, kurio nuostatomis reikalinga remtis nagrinėjamu atveju. Priešingai, iš šios normos dispozicijos matyti, kad kalbama apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp ieškovo ir atsakovo, priklausomai nuo priežasčių, dėl kurių ieškinio reikalavimų yra atsisakoma. Ir nors gali susiklostyti ir kitokios, itin specifinės (išimtinės) sąlygos, kuomet pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas būtų nustatyta ne šalims, o tretiesiems asmenims, šioje byloje tokia situacija išimties taikymui nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens atsiliepime išdėstyta pozicija, jog apeliantų cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, suformuluoti 2010-09-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, nagrinėjamu atveju netaikytini, kadangi nurodytos ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi nėra tapatus. Akivaizdu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje akcentavo būtent konkrečią susiklosčiusią situaciją, vertino susijusioje baudžiamojoje byloje nustatytus prejudicinius faktus, susijusius su trečiojo asmens padarytu nusikaltimu, bei šiame kontekste sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų kitokio paskirstymo, siekiant eliminuoti galintį kilti teisminį ginčą tarp tos bylos ieškovo ir trečiojo asmens dėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kaip ieškovo nuostolių dėl trečiojo asmens kaltės, priteisimo. Todėl šis teisės aiškinimas nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas aktualiu bei taikytinu. Be to, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir atskirojo skundo teiginius, kad būtent dėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kaltės apeliantai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Viena vertus, kaip nurodyta šios nutarties 16 punkte, teisės aktai trečiajam asmeniu nenustato pareigos atlyginti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, kita vertus, įvertinus nagrinėtam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad būtent atsakovė šiuo atveju laikytina atsakinga (kalta) dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Indėlių draudimo išmokos apskaičiuojamos ir mokamos pagal indėlių draudimo sistemos dalyvio indėlių draudžiamojo įvykio dienos duomenis apie indėlius ir indėlininkus. Indėlių draudimo išmokos sumą pagal indėlių draudimo sistemos dalyvio pateiktus duomenis apskaičiuoja ir indėlių draudimo išmokų išmokėjimą organizuoja draudimo įmonė. Už draudimo įmonei perduotų duomenų tikrumą ir pateikimą laiku atsako indėlių draudimo sistemos dalyvis (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 6 str. 7 d.). Esant tokiam reglamentavimui apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, jog būtent atsakovės neveikimas, t. y. duomenų nepateikimas draudimo įmonei lėmė šio konkretaus teisminio ginčo kilimą tarp šalių. Dėl šios priežasties pripažintina, kad atsakovės veiksmai nulėmė ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl ieškovų turėtos išlaidos buvo pagrįstai priteistos iš atsakovės. Nors atskirajame skunde teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas analogiškoje byloje Nr. 2A-28-186/2016 bylinėjimosi išlaidas yra priteisęs tiek iš atsakovės, tiek iš trečiojo asmens, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent bylą nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str.) spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties, taikant CPK 94 straipsnį, ir jų paskirstymo. Lietuvos apeliaciniame teisme šie klausimai yra sprendžiami priklausomai nuo kiekvienoje byloje individualiai susiklosčiusios situacijos: kaip buvo suformuluoti reikalavimai; kaip buvo nurodyta asmenų procesinė padėtis ir pan. Apeliantų cituojamoje byloje, taip pat civilinėje byloje Nr. 2-1159-178/2016 pripažinta trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiga pasidalinti su atsakove ieškovų bylinėjimosi išlaidų kaštus, o civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016, kurioje iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ taip pat buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, šio juridinio asmens procesinė padėtis buvo atsakovė ir jai tiesiogiai buvo nukreipti ieškinio reikalavimai išmokėti indėlių draudimo išmokas. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-728-186/2016, teismui motyvuojant nutartį dėl tokios VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareigos, apeliacinis teismas nesutiko skundo argumentais, jog draudimo išmokos mokėjimą ieškovei kaip indėlio sertifikato turėtojai lėmė trečiojo asmens VĮ ,,Indelių ir investicijų draudimas“ sprendimas. Joje nurodyta, kad trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negalėjo išmokėti draudimo išmokos ieškovei, kol negavo atitinkamų duomenų iš atsakovo (banko), todėl neturi kompensuoti bylinėjimosi išlaidų kaštų (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.). Kitose apeliacine tvarka nagrinėtose bylose išlaidos buvo priteisiamos tik iš atsakovės, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu nėra suformuota. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo išvadų ydingumo ir dėl šios priežasties keisti nutartį ar ją iš dalies panaikinti. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atmeta atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, jog vien aplinkybė, kad ieškovų reikalavimai nebuvo patenkinti išnagrinėjus bylą iš esmės, lemia bylinėjimosi išlaidų priteisimo negalimumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalies atsisakymo pagrindą, padarė teisingą išvadą, jog dalies reikalavimų buvo atsisakyta tik dėl to, kad trečiasis asmuo po precedentinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo išmokėjo ieškovams draudimo išmokas už įsigytus draudimo indėlių sertifikatus. Kadangi šis ginčas buvo pradėtas iš esmės tik dėl to, kad ieškovams po banko bankroto nebuvo išmokėta draudimo išmoka už indėlio sertifikatą, teismas pagrįstai draudimo išmokos išmokėjimo faktą prilygino faktiniam ieškovų reikalavimų patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir tokius trečiojo asmens atsikirtimus, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo. Iš esmės analogiškose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose teismų jau buvo konstatuota, kad vien aplinkybė, jog ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, pati savaime nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-26 nutartis civilinėj byloje Nr. 2A-12-943/2016; 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino apeliantų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, matyti, kad teismas prašomas priteisti sumas sumažino iš esmės tik dėl to, kad visiems ieškovams buvo suteiktos analogiško pobūdžio ir apimties paslaugos. Pritartina apeliantams, kad advokatas turi teisę susitarti su kiekvienu klientu individualiai ir netgi toje pačioje byloje taikyti skirtingą honorarą, atsižvelgiant tiek į kliento ginčijamą sumą ir sandorio aplinkybes, tiek į kliento turtinę padėtį, tiek į socialinę padėtį, amžių ir kitas individualias aplinkybes. Teismo pareiga yra įsitikinti, ar turėtos išlaidos, kurias prašoma kompensuoti, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, nustatytų dydžių bei ar atitinka jų apskaičiavimo kriterijus. Vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama priteisiant užmokestį už advokato suteiktas paslaugas, yra būtent ginčo (reikalavimo) sumos dydis (Rekomendacijų 2 p.), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvieno iš klientų mokamas ir pralaimėjusios šalies atlyginamas užmokestis, priešingai nei teigia atsakovė ir trečiasis asmuo, gali priklausyti ir nuo reikalavimo sumos. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenustato, kad tuo atveju, kai paduodamas bendras kelių asmenų ieškinys, jiems negali būti priteistos skirtingo dydžio bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių. Priešingas aiškinimas reikštų ieškovų, pateikusių bendrą ieškinį, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apribojimą, palyginus su tuo pačiu pagrindu atskirus ieškinius reiškiančiais asmenimis. Tokį aiškinimą suponuoja ir ankstesnė Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šios kategorijos bylose (su tokia pačia procesine baigtimi) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-21 nutartis c. b. Nr. 2-806-516/2016).Pripažintina, kad skundžiama nutartis šioje dalyje nėra tinkamai motyvuota. Viena vertus, kaip minėta, nėra pagrindo suvienodinti visų ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, jeigu faktiškai jie patyrė skirtingo dydžio išlaidas, kita vertus, teismas nenurodė, dėl kokios priežasties visiems apeliantams priteistina būtent nurodyto dydžio suma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Rekomendacijose (redakcija, galiojusi ieškinio pateikimo metu, t. y. 2013-12-16) nurodytą maksimalų užmokesčio dydį už ieškinio parengimą (850 Lt *3 = 2550 Lt (738.53 Eur)), net neįskaitant kitų reikalingų bylai procesinių veiksmų atlikimo kaštų, sutinka su apeliantų pozicija dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų dydžio kiekvienam jų nustatymo. Prašomos priteisti sumos yra ženkliai mažesnės, nei rekomenduotos, be to, kaip nurodo apeliantai, buvo suteiktos ne tik ieškinio rengimo teisinės paslaugos. Tokius teiginius patvirtina ir bylos medžiaga bei jos procesinė eiga. Todėl apeliantų reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, t. y. J. J. iš atsakovės priteistina 140,18 Eur, Z. P. – 241,80 Eur, A. S. – 212,02 Eur, A. S. – 140,18 Eur, J. M. – 140,18 Eur, G. K. – 140,18 Eur, E. P. – 140,18 Eur, A. S. – 140,18 Eur, R. V. – 140,18 Eur, B. T. – 144,81 Eur, S. T. – 140,18 Eur, V. U. – 140,18 Eur, A. T. –140,18 Eur, L. R. – 148,94 Eur. Pažymėtina, kad dėl O. G. priteistos sumos (139,02 Eur) skundas jos vardu nepaduotas, todėl šioje dalyje nutartis nekeistina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos, kai jas atlyginti turintis asmuo bankrutuoja
Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apeliantų skundo argumentais bei reikalavimu bylinėjimosi išlaidas priteisti jiems iš atsakovės administravimo išlaidų. Kasacinės instancijos teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011;2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013 ir kt.). Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 2, 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą, todėl skundžiama nutartis keistina šioje dalyje, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės administravimo išlaidų. Skundžiama teismo nutarties dalis keistina, padidinant priteisiamas apeliantams sumas bei nurodant, kad šios išlaidos turi būti apmokėtos iš administravimo išlaidų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Dėl trečiojo asmens atsiliepime nurodytų savarankiškų reikalavimų
Trečiasis asmuo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-24 nutarties nėra padavęs, todėl į prašymus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-03-24 nutartį dalyje, kurioje ieškovų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos ir ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti visa apimtimi apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgia. Apeliacinio proceso paskirtis bei bylos nagrinėjimo šios instancijos teisme ribos tokių prašymų pagrįstumo neleidžia įvertinti (CPK 320 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį iš dalies pakeisti.
Priteisti iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ieškovams J. J. (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur; Z. P. (duomenys neskelbtini) 241,80 Eur; A. S. (duomenys neskelbtini) 212,02 Eur; A. S. (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur; J. M. (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur; G. K. (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur; E. P. (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur; A. S. (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur; R. V. (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur; B. T. (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur; S. T. (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur; V. U. (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur; A. T. (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur; L. R. (duomenys neskelbtini) 148,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išmokant šias sumas iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS administravimui skirtų lėšų.
Kitoje dalyje, įskaitant ir O. G. (duomenys neskelbtini) priteistos 139,02 Eur sumos dalyje, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.